Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. N. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė Audronė Muzikevičienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų, kuriuo prašo pritaikyti įstatyme numatytus administracinio teisės pažeidimo bylose jam paskirtų baudų išieškojimo senaties terminus, kadangi visose bylose išieškojimas vykdomas daugiau negu penkerius metus ir kartu su vykdymo išlaidomis visas vykdomąsias bylas Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117 nutraukti, suėjus išieškojimo senaties terminams.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2020 m. gegužės 27 d. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje - Marijampolės pataisos namuose. Įkalinimo įstaigoje jis nedirba, jokio turto neturi. Jo skolos susidarę nuo 2015 metų bei jis tvirtina, kad piktybiškai skolų mokėjimo nevengė, jokių atlygintinų užsiėmimų įkalinimo įstaigoje neturi bei ateinančius metus jis taip pat bus nemokus, todėl jam kaip skolininkui turėtų būti taikomas įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Patvirtino, jog jis remiasi Vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz. 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010) ir kt.

Suinteresuotas asmuo antstolė Audronė Muzikevičienė 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė patvarkymą ir pareiškėjo D. N. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino dalinai – administracinių baudų vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117 išieškojimą nutraukė, suėjus priverstinio vykdymo senaties terminui, o prašymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nutraukimo aukščiau paminėtose bylose, atmetė.

Antstolė patvarkyme nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 672 straipsnio 3 dalį, visoms minėtoms vykdomosioms byloms suėjo priverstinio vykdymo senaties terminas, todėl skolų išieškojimas valstybei turėtų būti nutrauktas. Su skolininko prašymu nutraukti vykdymo išlaidų išieškojimą vykdomosiose bylose ji nesutiko, kadangi skolininko atžvilgiu vykdomose bylose periodiškai buvo atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai, tikrinama turtinė padėtis ir jai, antstolei už atliktą darbą turi būti atlyginta, todėl vykdymo išlaidų už antstolės atliktus priverstinio išieškojimo veiksmus vykdymas tęstinas. Vykdymo veiksmai dėl baudų išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant įvairiems Lietuvos Respublikos registrams ir tikrinant skolininko turtinę padėtį. Buvo areštuojamos skolininko sąskaitos kredito įstaigose. Skolininkas kali nuo 2020-05-27, tačiau iki to laiko jis galėjo ir dirbti, ir naujas sąskaitas bankuose atsidarinėti, ir turto įsigyti. Kadangi skolos nebuvo mokamos, todėl ir buvo daromos užklausos.

Antstolė nurodė, kad šiuo metu galiojančios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 172 punkte nurodyta, kad, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, ji turi tęsti vykdymo išlaidų išieškojimą vykdomosiose bylose.

Suinteresuotas asmuo, (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų bei prašė sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra, pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus. Nurodė, kad vykdomojo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš byloje pateikto skundo, pareiškėjas (skolininkas) D. N. prašo antstolės Audronės Muzikevičienės vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117 dėl jam paskirtų baudų bei dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nutraukti, suėjus priverstinio vykdymo senaties terminui, nes aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose išieškojimas vykdomas daugiau negu penkerius metus.

D. N. nurodo, kad jo skolos susidarę nuo 2015 metų, jis piktybiškai skolų mokėjimo nevengė, nuo 2020 m. gegužės 27 d. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje - Marijampolės pataisos namuose. Įkalinimo įstaigoje jis nedirba, jokių pajamų negauna, jokio turto neturi. Jis patvirtino, kad ateinančius metus jis taip pat bus nemokus, todėl jam kaip skolininkui turėtų būti taikomas įstatymų nustatytas baudų bei vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas.

Antstolė Audronė Muzikevičienė gavusi skolininko D. N. skundą 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymu sutiko, jog išieškojimui vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117 suėjo priverstinio vykdymo senaties terminas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnio 3 dalį, tačiau ji atsisakė tenkinti pareiškėjo D. N. skundą dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir nurodė, kad vykdymo išlaidoms senatis netaikoma ir vykdomoji byla dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo negali būti nutraukta.

Dėl skundo

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus.

Byloje nustatyta, kad tiek pareiškėjas (skolininkas) D. N. teikdamas skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų, tiek antstolė A. Muzikevičienė 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkyme, vadovavosi šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso redakcijos 672 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (Kodekso įsigaliojimas pakeistas 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), juo pakeistas nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojęs įstatymas Nr. XII-601, tačiau vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju pasikeitęs teisinis reguliavimas neaktualus, kadangi iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matosi, kad pareiškėjui D. N. baudos teismo nutarimais paskirtos 2014 m. spalio 20 d., 2014 m. lapkričio 3 d. bei 2015 m. balandžio 20 d., t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, nurodytus to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Taigi, iki 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki nurodytos datos galiojusia tvarka (2013 m. lapkričio 19 d. LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 1, 3 dalys). Išieškomos baudos skolininkui paskirtos 2014 m. spalio 20 d., 2014 m. lapkričio 3 d. bei 2015 m. balandžio 20 d., todėl skolininkui turi būti taikoma baudos išieškojimo tvarka, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Kadangi CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl reikia vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT), kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. spalio 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.9-1160-604/2014 dėl 57 Eur (200 Lt) baudos išieškojimo antstolės A. Muzikevičienės kontorai perduotas vykdyti 2015 m. sausio 19 d. (vykdomosios bylos Nr. 0151/15/00068), 2014 m. lapkričio 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.9-1239-181/2014 dėl 289 Eur (1000 Lt) baudos išieškojimo antstolės kontorai perduotas vykdyti 2015 m. sausio 22 d. (vykdomosios bylos Nr. 0151/15/00083) bei 2015 m. balandžio 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.9-188-419/2015 dėl 187 Eur baudos išieškojimo antstolės kontorai perduotas vykdyti 2015 m. liepos 7 d. (vykdomosios bylos Nr. 0151/15/01117), t. y. nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose skirti pareiškėjui D. N. administracines nuobaudas – baudas pateikti vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo pažeistas. Antstolė teisėtai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, nepažeidžiant CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto.

Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/00068, Nr. Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/01117 esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomosiose bylose antstolė A. Muzikevičienė nuo vykdomųjų bylų užvedimo reguliariai teikė užklausas visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, siekdama nustatyti, ar skolininkas gauna kokias nors pajamas iš darbinės veiklos, tikrinti skolininko duomenys apie jam paskirtas socialines išmokas. Antstolė taip pat sistemingai tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis, t. y. visus registrus dėl skolininko turtinės padėties nustatymo. Priimti patvarkymai areštuoti skolininko pinigines lėšas, patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, surašyti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei perduoti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai ir kt. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, kadangi nustatyta, jog per visą vykdymo laikotarpį nėra 2 metų laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų.

Todėl teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo išvadai, kad vykdymo procesas užsitęsė dėl antstolės netinkamų ir aplaidžių veiksmų. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas siekė išvengti baudų mokėjimo: jis per įstatymo nustatytą terminą geranoriškai jų nesumokėjo, dėl ko baudų išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui priverstinai; pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų baudai sumokėti ir priverstinio vykdymo metu; pareiškėjui buvo žinoma apie administracinių teisės pažeidimų bylas, tai matyti iš nutarimų. Skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu išieškojimo procesu, bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, siekti dengti skolas, ieškoti skolų padengimo sprendimo būdų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad baudos iš pareiškėjo nebuvo išieškotos ne dėl antstolio neveikimo, o dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas baudas. Teismas atkreipė dėmesį, kad vengimas sumokėti baudas gali būti atliekamas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir pasyvumu, t. y. nevykdant CPK 644 straipsnio 4 punkte numatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatliko jokių veiksmų skirtai nuobaudai apmokėti, nesistengė ir vengė įvykdyti teismo priimtus nutarimus. Savo skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas (skolininkas) nurodęs, kad jis įkalinimo įstaigoje kali nuo 2020-05-27 bei jis tvirtina, kad <...> „administracinių nuobaudų išieškojimo terminai, per kuriuos antstolis nesugeba išieškoti iš skolininko skolos yra penki metai“ <...> ir todėl jis prašo nutraukti ne tik skolų, bet ir vykdymo išlaidų išieškojimus vykdomosiose bylose. Šiuo atveju akivaizdu, kad D. N. iki to laiko kai pateko į įkalinimo įstaigą galėjo ir dirbti (jis jaunas, darbingo amžiaus), ir turto įsigyti, ir bendradarbiauti su antstole dėl skolų mokėjimo. Taigi, negalima daryti išvados, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl antstolės neveikimo ar netinkamų pareigų vykdymo.

Pažymėtina, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Pagal CPK 510-513 straipsnių nuostatas teismas pareiškėjų skunduose dėl antstolių veiksmų vertina būtent antstolių neteisėtus veiksmus ar neveikimą, taip pat ir pagal CPK 594 straipsnį teismui yra priskirta būtent antstolių procesinė veiklos kontrolė, tai yra teismas tikrina ir tvirtina vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK dalyje nurodytus antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus.

Šiuo atveju antstolė Audronė Muzikevičienė iš dalies tenkindama pareiškėjo D. N. skundą 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkyme, vadovavosi šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso redakcijos 672 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., juo pakeistas nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojęs įstatymas Nr. XII-601, tačiau vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju pasikeitęs teisinis reguliavimas neaktualus, kadangi visos baudos pareiškėjui D. N. paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl antstolė šiuo atveju negali administracinių baudų išieškojimo, vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117, nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalimi, kur numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai. Kaip nurodyta aukščiau, vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117 nėra suėjęs priverstinio vykdymo senaties terminas, todėl antstolės Audronės Muzikevičienės 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymas Nr. SD-I-3007 „Dėl skundo tenkinimo dalinai“ naikintinas dalyje dėl administracinių baudų vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117, išieškojimo nutraukimo, suėjus priverstinio vykdymo senaties terminui.

Teismo vertinimu, išanalizavus konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog antstolė Audronė Muzikevičienė per vykdymo laikotarpį 2 metus neatliko jokių vykdymo veiksmų. Taigi tiek vykdomosios bylos užvestos, tiek baudų išieškojimas šiose vykdomosiose bylose buvo vykdomos pagrįstai, t. y. esant teisėtam pagrindui, o priverstinio išieškojimo procedūra neabejotinai yra susijusiu su vykdymo išlaidomis, kurias vykdymo procese turi atlyginti skolininkas. Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose vykdomieji dokumentai nėra grąžinti nei išieškotojui, nei juos išdavusiai institucijai, antstolis vykdymo išlaidų neatsisakė ir vykdomosios bylos neužbaigė, todėl vykdymo išlaidoms išieškoti senaties terminas nėra taikomas ir vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka.

Pareiškėjas nors ir mano, kad antstolis taip pat yra praradęs teisę reikalauti vykdymo išlaidų apmokėjimo, tačiau teismas pažymi, jog civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, t. y. nėra nustatyta vykdymo proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo senatis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolė vykdymo išlaidų neatsisakė, vykdomasis dokumentas išieškotojui negrąžintas ir vykdomoji byla neužbaigta. Kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkinta, vykdomoji byla nėra baigta, todėl prašymas dėl vykdymo išlaidų taip pat netenkintinas (CPK 611 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai vykdant išieškojimus yra pagrįsti ir teisėti. Tačiau teismas įgyvendindamas savo pareigą kontroliuoti antstolio veiksmus pažymi, kad antstolė A. Muzikevičienė priimdama 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymą Nr. SD-I-3007 „Dėl skundo tenkinimo dalinai“ vadovavosi šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso redakcijos 672 straipsnio 3 dalimi, kai nagrinėjamu atveju šis teisinis reguliavimas neaktualus. Todėl šis antstolės Audronės Muzikevičienės 2020 m. gruodžio 9 d. priimtas patvarkymas Nr. SD-I-3007 „Dėl skundo tenkinimo dalinai“, dalyje dėl administracinių baudų vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117 išieškojimo nutraukimo, suėjus priverstinio vykdymo senaties terminui, naikintinas bei antstolė įpareigotina užtikrinti realų vykdomųjų dokumentų įvykdymą ir kreditoriaus (valstybės) reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant kitos vykdymo proceso šalies (skolininko) teisių bei teisėtų interesų.

Dėl kitų klausimų (argumentų)

Pažymėtina, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šį skundą dėl antstolės veiksmų civilinėje byloje ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo D. N. skundą, dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117, atmesti.

Panaikinti antstolės Audronės Muzikevičienės 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymą Nr. SD-I-3007 dalyje dėl administracinių baudų vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/00083, Nr. 0151/15/00068, Nr. 0151/15/01117 išieškojimo nutraukimo ir įpareigoti antstolę tęsti vykdymo veiksmus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.