- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- I1-1163-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03596-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje užbaigusi nagrinėti administracinę bylą pareiškėjo G. L. (G. L.) skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. L. skundu prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2020 m. liepos 16 d. raštą Nr. 42-1027, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-3466 ir įpareigoti atsakovą Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą.
Nurodo, kad pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus PN Pusiaukelės namus netenkintas jau ketvirtą kartą.
Mano, kad skundžiami sprendimai yra šališki, nemotyvuoti, juose išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, išvados turi prielaidų požymių, todėl turėtų būti panaikinti.
Pažymi, kad pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu atitiko visus Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nurodytus reikalavimus (kriterijus), keliamus nuteistiesiems, kurie nori būti perkelti į pataisos įstaigos specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus, todėl, jo manymu, į Vilniaus PN padalinį Pusiaukelės namus pareiškėjas turėjo būti perkeltas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus PN Drausmės komisija (toliau – Komisija), 2020 m. liepos 1 d. vykusio posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN padalinį Pusiaukelės namus. Posėdyje dalyvavę Drausmės komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus PN Pusiaukelės namus.
Pažymi, kad Drausmės komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Pabrėžia, kad Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą.
Nurodo, kad Drausmės komisija savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus. Drausmės komisija, įgyvendindama šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru būti perkaltam į pataisos įstaigos specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai. Šiuo konkrečiu atveju Drausmės komisija visapusiškai įvertinusi visas Drausmės komisijos nuomone reikšmingas ir svarbias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus pusiaukelės namus, o Vilniaus PN vadovas sutiko su jam pateiktu siūlymu.
Pažymi, kad prašymo netenkinimas neatima iš pareiškėjo galimybės ateityje pakartotinai inicijuoti šią procedūrą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas surinkęs ir išanalizavęs visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad drausmės komisija sprendimą – siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus PN pusiaukelės namus – priėmė įvertinusi Aprašo 11 p. nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padariusi išvadą, kad pareiškėjas yra nepakankamai paruoštas perkėlimui į mažiau struktūruotą aplinką ir intensyviam ruošimui lygtiniam paleidimui.
Pažymi, kad drausmės komisija savo kompetencijos ribose vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo.
Nurodo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus. Mano, kad drausmės komisija, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, teisės aktų reglamentuojamus terminus dėl galimo perkėlimo į pusiaukelės namus, turi diskrecijos teisę priimti sprendimą tenkinti arba netenkinti nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.
Pabrėžia, kad Kalėjimų departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus pataisos namų direktorius, priimdamas 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 42-1027 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, tad paliko Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 42-1027 galioti. Pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Vilniaus PN direktoriaus ir Kalėjimų departamento sprendimai, nesudaro pagrindo jų naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio 2021 m. vasario 8 d. metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti. Priimti tik formaliai įvertinus pareiškėjo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 ir 4 dalyje (organizuota grupė/nusikalstamas susivienijimas), 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas), 187 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas), 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą ar sukeliant pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai ar laikant nukentėjusįjį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas), 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas), 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas), 249 straipsnio 3 dalį (vadovavimas nusikalstamam susivienijimui ar jo organizavimas). Bausmės pradžia 2017 m. gegužės 15 d. Sutiktina su skundo argumentu, kad aprašant pareiškėjo nusikalstamas veikas netiksliai įvardinti nusikaltimai, nepagrįstai įtraukiant ir veiką, už kurią pareiškėjas išteisintas.
Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos Nr. 377/B, proceso šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjos pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymą, kuriame nurodė, jog prašo perkelti jį į Vilniaus Pusiaukelės namus (asmens byla Nr. 377/B, 4 tomas 2 dalis, b. l. 64). Prašymo negrindė jokiais motyvais.
Vilniaus PN nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija 2019 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 86-48 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ nutarė netenkinti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymo perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus PN pusiaukelės namus (asmens byla Nr. 377/B, 7 tomas 1 dalis, b. l. 21–22).
Kalėjimų departamentas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 2S-5152 nutarė Vilniaus pataisos namų komisijai siūlyti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus PN Pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo. Kalėjimų departamentas priėjo išvados, kad ginčijamas nutarimas priimtas nesivadovaujant išsamumo principo, jame nenurodytos visos nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybės, netinkamai taikytos teisės aktų nuostatos, todėl pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu.
Vilniaus PN nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 86-15 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus PN pusiaukelės namus (asmens byla Nr. 377/B, 7 tomas 1 dalis, b. l. 29–30)
Kalėjimų departamentas 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2S-1304 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos 2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 86-15 panaikinimo, Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77, 8 punktu pasiūlė Vilniaus pataisos namų direktoriui, pareiškėjui prašymą perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, pavesti iš naujo išnagrinėti Vilniaus pataisos namų drausmės komisijai Aprašo 10 punkte nurodytam sprendimui priimti. Pravieniškių PN-AK administracijai pavesta užtikrinti, kad Komisijai būtų pateikti visi su pareiškėjo prašymu susiję aktualūs dokumentai (asmens byla Nr. 377/B, 4 tomas 2 dalis, b. l. 152–154). Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs pateiktą medžiagą nustatė, kad Komisija 2020 m. sausio 31 d. posėdyje svarstydama G. L. prašymą vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, ir kt., tačiau nutarimo motyvacinėje dalyje tik išvardino minėtas aplinkybes, bet nepasisakė dėl atsisakymo perkelti į Pusiaukelės namus motyvų. Bet to, Komisijai galimai nebuvo žinoma ir visa informacija dėl nutarime paminėtų pažeidimų padarymo, kas galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui. Kalėjimų departamentas priėjo išvados, kad ginčijamas nutarimas yra nemotyvuotas, nenurodytos visos nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybės, todėl skundas pripažintas pagrįstu.
Pareiškėjas 2020 m. balandžio 21 d. pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymą, kuriame nurodė, kad prašo pakartotinai išnagrinėti jo prašymą perkelti jį į Vilniaus pusiaukelės namus vadovaujantis Kalėjimo Departamento 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. 18-1770 (asmens byla Nr. 377/B, 4 tomas 2 dalis, b. l. 149).
Vilniaus PN 2020 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 42-526 „Dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus“ atsižvelgusi į iš Kalėjimų departamento gautą raštą Nr. 8-3150 nutarė pareiškėjo prašymą perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN Pusiaukelės namus netenkinti (asmens byla Nr. 377/B, 4 tomas 2 dalis, b. l. 155–157).
Pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. skunde (reg. Nr. 2G- 2257) Kalėjimų departamento prašė panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 42-526 netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį tolimesniam bausmės atlikimui į pusiaukelės namus kaip nepagrįstą ir formalų.
Atsižvelgdama į išdėstytą ir vadovaudamasi BVK 69 straipsnio 2 dalimi, Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 (toliau – Aprašas) 10.4 papunkčiu, Drausmės komisija nusprendė siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus PN pusiaukelės namus.
Vadovaudamasis galiojančio Aprašo 16 p. nuostatomis Vilniaus PN direktorius 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. 42-1027 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ informavo pareiškėją ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorių apie tai, kad pareiškėjo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus – netenkintas.
Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 21 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. priimto sprendimo Nr. 42-1027 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ panaikinimo. Kalėjimų departamentas 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 2S-3466 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ginčijamu sprendimu pareiškėjo jį atmetė.
Įvertinus tai, kad skundžiami sprendimai, kurių sudedamąja dalimi yra ir Drausmės komisijos darbo medžiaga, įskaitant socialinio tyrimo išvadą, neturi teisinio pagrindo skundo teiginiai apie tai, kad skundžiami sprendimai nemotyvuoti. Vien tai, kad pareiškėjui nepatinka jo prašymo išnagrinėjimo rezultatas, neduoda pagrindo skundžiamų sprendimų laikyti nemotyvuotais. Taip pat pastebėtina, kad didžiąja pareiškėjo skundo argumentacijos dalį sudaro bendro pobūdžio argumentai, susiję su teisinio reguliavimo pateikimu, teismų praktikos citavimu.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja BVK (2019 m. birželio 27 d. akto redakcija) ir jį įgyvendinančio Aprašo nuostatos. Pažymėtina, jog Nuteistųjų perkėlimą į pusiaukelės namus reglamentuoja BVK 69 straipsnio 2 dalis, o pareiškėjo prašymo pateikimo metu ir jo nagrinėjimo metu – detalizavo Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97. Šis aprašas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-77 ,,Dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu pripažintas netekusiu galios. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojo naujos redakcijos BVK 69 str. (2020 m. birželio 4 d. redakcija) ir Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77. Būtent šio Aprašo nuostatomis vadovaujantis įvertintas pareiškėjo prašymas. Įvertinus, kad 2019 m. pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ilgą laikotarpį, per kurį keitėsi teisinis reguliavimas, tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimo procedūra, - skundo nagrinėjimui vertintinas viso laikotarpiu metu galiojęs teisinis reguliavimas.
BVK 69 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nuo 2019-07-06, numatė, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip 1/3 bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus 1/3 bausmės, – atlikę ne mažiau kaip 1/4 bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų.
Aprašo, galiojusio iki 2020 m. kovo 16 d., 3 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal LR BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka šias sąlygas: 3.1 jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė; 3.3 turi leidimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos arba atitinka kriterijus, būtinus gauti tokį leidimą; 3.4 yra sudarę mokymosi sutartį, susitarimą dėl įdarbinimo arba kitais rašytiniais dokumentais gali pagrįsti gautą darbo pasiūlymą, priėmimą į mokymo įstaigą. Jei bus studijuojama ištęstinėse studijose, nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal sesijinį tvarkaraštį,– nuteistasis privalo pagrįsti ir įsidarbinimo galimybę; 3.5 turi galiojantį asmens tapatybės dokumentą. Aprašo 28 punktas numatė, kad nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: 28.1. nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą; 28.2 sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti priėmimą. Senos redakcijos Aprašo 4 punkte buvo numatyta, kad į pusiaukelės namus negali būti perkeliami nuteistieji: 4.1 kuriems LR BVK nustatyta tvarka netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos; 4.2 kuriems teismas nustatė laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime; 4.4 nuteisti už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; 4.5 nuteisti už nusikaltimus, padarytus priklausius nusikalstamam susivienijimui; 4.6 įtraukti į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą.
Galiojančios redakcijos BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip ¼ bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip 1 metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų. BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę ¾ laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip 1 metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.
Galiojančios redakcijos BVK 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta procedūros taisyklės, jog teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus PN pareiškėjo atitiktį būti perkeltam tęsti tolesnį bausmės atlikimą kaip jau minėta anksčiau vertino vadovaudamasi Kalėjimų departamento 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintu Aprašo 8 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą, susijusią su nuteistojo prašymu perkelti jį į pusiaukelės namus. Drausmės komisija nagrinėdama nuteistojo prašymą privalo įvertinti Aprašo 11 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalo įvertinti ar nuteistasis yra pakankamai paruoštas perkėlimui į mažiau struktūrizuotą aplinką ir intensyviam ruošimui lygtiniam paleidimui. Aprašo 11 punkte, kuriame nustatyta, kad drausmės komisija priimdama sprendimą įvertina: 11.1 likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 11.2 nuteistojo elgesį iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 11.3 nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 11.4 individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 11.5 nusikalstamo elgesio riziką ir pokyčius; 11.6 nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 11.7 nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 11.8 ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 11.9 kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą. Galiojančiame Apraše nėra numatyta, kokiais atvejais, nuteistieji negali būti perkelti į pusiaukelės namus, sąlygos labiau detalizuotos ir konkretizuotos, todėl laikytina, kad materialiosios sąlygos dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus yra labiau palankesnės nuteistajam galiojančiame Apraše ir atsakovas pagrįstai rėmėsi jomis, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą.
Taigi iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, nereiškia, kad institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas šio prašymo narinėjimui aplinkybes ir motyvuodama tokį savo sprendimą. Tokia išvada darytina iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, BVK 69 str. 2 dalies formuluotės („gali būti perkelti“) ir Apraše nurodyto reikalavimo Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija įvertino pareiškėjo likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos, elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir pokyčius, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas pavojingumą ir pobūdį, ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą, kitas aplinkybes, kurios, komisijos nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.
Nustatyta, kad skundžiamo Vilniaus PN sprendimo priėmimo metu pareiškėjo vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas buvo 41, iš kurio 21 balas priskiriamas dinaminiams veiksniams, kuriuos pareiškėjas gali mažinti. Pareiškėjas apibūdinamas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas. Atsakovo komisija įvertino, kad pareiškėjui nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui reikalingos tolimesnės individualios intervencijos Pusiaukelės namuose būtų neproporcingai ilgos, nes pareiškėjo bausmės pabaiga 2025 m. vasario 7 d., kurias Komisija turėjo pareigą aiškiai ir pakankamai motyvuoti bei pagrįsti faktiniais socialinio tyrimo išvados duomenimis (2020 m. balandžio 15 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-2019), pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymo duomenimis, kitais objektyviais faktais, nurodydama, kodėl nurodytosios priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Pažymėtina, kad skundžiami sprendimai, kurių sudedamoji dalis yra Drausmės komisijos darbo medžiaga, pareiškėjo socialinio tyrimo išvada, priimti įvertinus visus teisės aktuose numatytus kriterijus (sąlygas), reikšmingas sprendžiant dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus. Nuteistasis neatitinka reikalavimo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba akivaizdžiai sumažinta (BVK 69 str. 2 d. 4 p.). Ši sąlyga galiojo nuo 2019-07-06. Pažymėtina, kad 2019 metais prašymą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus nuteistasis pateikė praėjus tik dvejiems metams nuo bausmės pradžios (2017 m.). Išanalizavus nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesą nustatyta, kad pareiškėjas daro teigiamą pažangą, tačiau pastebima ir valdoma iš esmės tik viena kriminogeninė sritis – darbo, tačiau pareiškėjui išlieka aktualūs kiti identifikuoti kriminogeniniai veiksniai, kurių kaip rizikų valdymo procesas nėra stabilizavęsis: nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo stilius ir draugai, neaiškūs intervencinių priemonių įsisavinimo rezultatai, lėšų sritis, elgesys struktūrizuotoje aplinkoje, kt.
. Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad jis akivaizdžiai sumažino nusikalstamo elgesio riziką, kadangi tokia išvada būtų pernelyg skubota, įvertinus likusių dinaminių nusikalstamo elgesio rodiklių duomenis ir praėjusį palyginti neilgą laikotarpį nuo bausmės pradžios. Be to, iš pareiškėjo bylos nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Šio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kauno apygardos teismas, baudžiamoji byla Nr. 1S-10-383/2021, 2021 m. sausio 5 d. nutartimi nutarė atmesti nuteistojo G. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Skundo argumentas, kad nuo Vilniaus PN sprendimo iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo išankstine tvarka Kalėjimų departamente praėjo daugiau nei du mėnesiai, nesudaro pagrindo savaime kvestionuoti skundžiamų sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo, kadangi nepateikta motyvų, kaip ši aplinkybė įtakojo skundžiamų sprendimų teisėtumą ar pagrįstumą. Taip pat pareiškėjas akcentuoja palankius sau pavienius socialinio tyrimo duomenimis, o skundžiamus sprendimus priėmusios institucijos įvertino visumą faktinių duomenų ir aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimus dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus. Vien tai, kad skundžiamų sprendimų sudedamosiose dalyse padaryti aiškūs rašymo apsirikimai dėl bausmės pradžios ir pabaigos datų, galutinio nusikaltimų, už kuriuos pareiškėjas nuteistas, sąrašo, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtų ir pagrįstų skundžiamų sprendimų. Tai, kad po skundžiamų sprendimų galėjo pasikeisti pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikų ir jų valdymo vertinimas, sudaro pagrindo pareiškėjui kreiptis su nauju prašymu dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, tačiau neduoda teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, kadangi tokios faktinės aplinkybės nebuvo žinomos jų priėmimo metu.
Įvertinus skundžiamame sprendime nurodytas priežastis, tai pagrindžiančius faktinius duomenis, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundo argumentais naikinti skundžiamų sprendimų, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo G. L. (G. L.) skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.