Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, patikslinto Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 186 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir nuteistas: pagal BK 186 straipsnio 1 dalį (pirmas epizodas) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 186 straipsnio 1 dalį (antras epizodas) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. bei bausmės dalis, atlikta pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendį. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. balandžio 24 d. Priteista iš M. R. civiliniam ieškovui UAB „B.“ 453,95 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

M. R. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. 9 val., savo vardu apsigyvenęs su šeima (žmona ir dviem mažamečiais vaikais) viešbutyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) rajonas, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas pinigų ir iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys už viešbučio suteiktas paslaugas, sutarė su viešbučio administracija, kad už suteiktas viešbučio paslaugas atsiskaitys paskutinę buvimo dieną – 2015 m. rugpjūčio 20 d., tačiau pasinaudojęs viešbučio suteiktu kambariu Nr. 230 už 124 Eur, pusryčiais už 52,80 Eur, restorano paslaugomis iki 97,20 Eur, mini baro paslaugomis už 5,50 Eur, baseino/biliardo paslaugomis už 22,10 Eur, 2015 m. rugpjūčio 19 d. 9 val., neatsiskaitęs su viešbučio aptarnaujamu personalu už suteiktas paslaugas ir nepranešęs apie išvykimą anksčiau laiko, išvyko iš viešbučio ir taip apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas viešbutyje paslaugas, viso 301,60 Eur bendros vertės, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinės žalos 301,60 Eur. Be to, M. R. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 9 d., savo vardu apsigyvenęs su šeima (žmona ir dviem mažamečiais vaikais), o nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. su draugais L. S. ir L. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ motelyje, adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, neturėdamas pinigų ir iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys už motelio ir kavinės suteiktas paslaugas, sutarė su motelio administracija atsiskaityti bendrai paskutinę buvimo dieną – 2016 m. balandžio 12 d., ir pasinaudojo motelio suteiktais kambariais Nr. 6 ir Nr. 7 už 180 Eur, kavinės ir baro maistu už 114,3 Eur, gaiviaisiais gėrimais už 36 Eur, alkoholiniais gėrimais už 111,05 Eur bei cigaretėmis už 12,60 Eur, sumoje už 273,95 Eur, viso suteiktomis paslaugomis už 453,95 Eur, tačiau 2016 m. balandžio 11 d. apie 10 val., motelio administracijai kilus įtarimui ir pareikalavus susimokėti už suteiktas paslaugas, M. R. atsisakė mokėti, žadėjo pervesti pinigus ar atvežti kitą dieną, ir taip apgaule vengė atsiskaityti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 453,95 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo sušvelninti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistojo nuomone, jam paskirta per griežta bausmė, kadangi, jo tvirtinimu, jis nusikaltimų neplanavo iš anksto ir nesiekė nieko apgauti. Nurodo, jog jis gerai sutarė su įmonių darbuotojais, jie juo pasitikėjo, o sumokėti už suteiktas paslaugas jis negalėjo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, kadangi, pasak apelianto, dėl jam nežinomų aplinkybių apmokėjimas iš jo sąskaitos nebuvo pervestas. Teigia, kad jis siekė kuo greičiau išspręsti šią problemą, tačiau jam pinigų gauti nepavyko. Nurodo, kad labai nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Pažymi, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje labai pablogėjo jo sveikata, jam reikalinga skubi operacija. Be to, nurodo, kad yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus ir jiems reikalinga pagalba, o jo veiksmais padaryta žala nėra labai didelė, todėl jam nebus sunku ją atlyginti

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. M. R. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei subendrintą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad M. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 186 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti dėl savanaudiškų paskatų, t. y. padarytos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio pobūdžio nusikalstamas veikas M. R. daro sistemingai. Be to, tinkamai įvertinta ir M. R. asmenybė - jis teistas 11 kartų, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių nuobaudų nemoka (2 t. 66-81, 144-168 b. l.). Šios aplinkybės rodo, kad M. R. nekeičia savo antivisuomeninių nuostatų, sąmoningai ignoruoja visuotinai pripažintas elgesio taisykles ir moralės nuostatas, linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus. Atsižvelgus į tai, M. R. ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 straipsnis 2 dalis) pasiekti nepavyktų. Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad M. R. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaip minėta anksčiau, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai mažesnę negu straipsnių sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 straipsnio reikalavimų. Nuteistojo atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikytos BK 64¹straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.Teismas pagrįstai, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę už dvi veikas, numatytas BK 186 straipsnio 1 dalyje, padarytas iki Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžio priėmimo, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su šiuo Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo. Pagal BK 66 straipsnio reikalavimus, į paskirtąją bausmę pagrįstai įskaitytas M. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei atlikta bausmė pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendį. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta dar švelnesnė bausmė, nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo M. R. atžvilgiu ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi anksčiau parodyto teismo pasitikėjimo M. R. nepateisino (bausmės vykdymas jam buvo atidėtas ankstesniais dviem nuosprendžiais), tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl noro rūpintis šeima taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad pastarasis turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimus, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius, juolab, kad jis ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Be to, nors nuteistasis nagrinėjant apeliacinį skundą pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus medicininę pažymą, tačiau joje nurodytos nuteistojo sveikatos problemos nepatvirtina, kad dėl sveikatos problemų jam būtų neįmanoma atlikti laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo vietų medikai užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, sveikatos priežiūrą ir gydymą. Duomenų, kad M. R. sirgtų sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis galėtų būti atleidžiamas nuo bausmės, byloje nėra.Įvertinus M. R. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kitų pagrindų, kuriuos nustačius būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį (BK 62 straipsnis), nenustatyta. Paskirtoji bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šiuo atveju pačios bausmės ar tik jos atlikimo švelninimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų, todėl, remiantis išdėstytu, M. R. skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo M. R. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-744/2017, nurodant, jog tarnyba turėjo 194,51 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuteistajam. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo asmens, kuris buvo pripažintas kaltu, valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. R. netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo M. R. nepriteisti.