Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei I. U. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė I. U. į patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės I. U. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 1000,00 Eur vartojimo kreditas 18 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 52,82 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 6,57 proc.), 72,64 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. vasario 3 d. Atsakovė tinkamai savo pareigų nevykdė, todėl susidarė įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė padengė įsiskolinimą ieškovei.

5. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

6. Remiantis bylos duomenimis įrodyta, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 289,76 Eur negrąžinto kredito suma.

7. Ieškovė taip pat prašo priteisti 4,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. lapkričio 9 d., vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 8,41 Eur tarpininkavimo mokesčio (paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos) ir 12,38 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 9 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. vasario 3 d.).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

9. Įvertinus tai, kad 4,75 Eur palūkanos, 8,41 Eur tarpininkavimo mokestis ir 12,38 Eur tarpininkavimo mokestis paskaičiuoti iki sutarties pasibaigimo dienos (2022 m. vasario 3 d.), byloje duomenų, jog atsakovė būtų šias palūkanas ar tarpininkavimo mokestį sumokėjusi, nėra, todėl šie ieškovės reikalavimai tenkinami, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 4,75 Eur palūkanos (paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos), 8,41 Eur tarpininkavimo mokestis (paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos) ir 12,38 Eur negautos pajamos (nuostoliai), pasireiškiantys nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu (nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos), paskaičiuoti iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. vasario 3 d).

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6,57 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamus nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 3 d.).

11. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis tarp šalių sudaryta 2020 m. rugpjūčio 3 d., sutarties įvykdymo terminas – 2022 m. vasario 3 d. Atsakovei tinkamai nevykdant sutarties, kreditorė sutartį nutraukė 2021 m. lapkričio 9 d.

12. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas). Šiuo atveju ieškovę, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ieškovė ją nutraukė, taip ieškovė patyrė nuostolius, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovė tinkamai būtų vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju atsakovės kaltė preziumuojama, nes jai, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Atsakovė nagrinėjamoje byloje jokių prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, savo kaltės neginčijo.

13. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1804-855/2020; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020).

14. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 3 d.), galėjo tikėtis gauti 6,57 procentų negautas pajamas, tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. 6,57 proc. metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 3 d.).

15. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 18,00 Eur žyminis mokestis ir 105,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 80, 88, 93, 98 straipsniai).

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnis 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,76 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 76 ct) negrąžintos kredito dalies; 4,75 Eur (keturis eurus 75 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų; 6,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (289,76 Eur), skaičiuojant nuo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. vasario 3 d.; 8,41 Eur (aštuonis eurus 41 ct) tarpininkavimo mokesčio; 12,38 Eur (dvylika eurų 38 ct) negautų pajamų (nuostolių); 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (315,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus 00 ct) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą – ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.