Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-15 · Administracinė byla Nr. eI2-907-423/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-04-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-09-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-15
Bylos Nr.
eI2-907-423/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09667-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos transporto saugos administracijai
Administracinė byla Nr. eI2-907-423/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09667-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 15 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir A. U. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. (E. T.) skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas E. T. kreipėsi į Regionų administracinį teismą (toliau – ir teismas) dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) 2023 m. spalio 30 d. Išvados dėl skundo Nr. 15B-7761 (toliau – ir Ginčo Išvada) panaikinimo ir įpareigojimo LTSA iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. vasario 25 d. skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. kovo 31 d. sprendimu, administracinėje by­loje Nr. 12-702-1066/2022 pagal jo skundą dėl LTSA 2021 m. balandžio 20 d. Išvados dėl skundo panaikinimo Nr. 15B-3952 (toliau – ir pirminė Išvada), skundą tenkino ir įpareigojo LTSA jo 2021 m. vasario 25 d. skun­dą išnagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. LTSA, vykdydamas teismo sprendimą, priėmė naują Ginčo Išvadą, kuri, neatitin­ka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

LTSA, pagal įsiteisėjusį teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir galiojančius teisės aktus, privalėjo, be kita ko, raštu kreip­tis į skrydį vykdžiusį oro vežėją Air Baltic (toliau – ir Oro Vežėjas), nurodydamas 30 darbo dienų terminą atsakymui pateikti, tačiau į Oro Vežėją nesikreipė. Darė prielaidą, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė LTSA direkto­riaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2BE-27 patvirtinto Skundų ir prašymų dėl oro transporto keleivių teisių galimo pažeidimo nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 26 punktą.

Jis pateikė LTSA įrodymus, kad Oro Vežėjui atšaukus nu­matytą skrydį, į kurį jis turėjo galiojantį kelionės bilietą, jis rinkosi vieną iš 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą Nr. 295/91 (toliau – ir Re­glamentas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų galimybių, tačiau Oro Vežėjas atsisakė jo pasirinkimą tenkinti. LTSA laikėsi pozicijos, kad nagrinėjant 2021 m. vasario 25 d. skundą iš naujo, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, tačiau LVAT nagrinėdamas LTSA apeliacinį skundą nutartyje pasisakė, kad pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą turėtų būti išnagrinėtos papildomos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmą kartą bei atliktas visų aplinkybių verti­nimas.

Pa­reiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl to, kad Oro Vežėjas nepasiūlė jam skrydžio bilieto jo pageidaujama data, o LTSA nepasisakė dėl aplinkybės, ar Oro Vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną pageidaujamu maršrutu, todėl LTSA, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir siekdamas apginti galimai pažeistas pareiškėjo teises, veikė nepa­kankamai aktyviai, nesilaikė gero administravimo principo ir neatliko teisės aktuose jam nustatytų pareigų. Ginčo Išvadoje LTSA nevertino aplinkybės, ar tuo metu, kai jis kreipėsi į Oro Vežėją, buvo bilietų į pageidaujamą skrydį, pageidaujamu laiku, o tai byloja, kad Ginčo Išvada gali būti neobjektyvi, neišsami nesuderinama su VAĮ nuostatomis. Atsakovo nesikreipimą į Oro Vežėją dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimui aktualios informacijos ir administracinės procedūros vykdymą sąmoningai ir akivaizdžiai ignoruojant teismo išvadas, vertino kaip viešojo administravimo subjekto neveikimą ir neatsakingumą.

Nesutiko su LTSA teiginiu, kad keleivio pasirinkimas skristi kitą dieną, kitu maršrutu, nelaikytinas kelione panašiomis sąlygomis, dėl to, kad kelionės laikas prailgėja iki 13 valandų 18 minučių (vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių kelionės), nes Ginčo Išvadoje nepateikti šio teiginio įrodymai ir motyvai, tokie argumentai nepagrįsti galiojančiomis teisės normomis, plačiai nepaaiškinti. LTSA ne­paisė taisyklės, jog fizinis asmuo, kurio teisės po skrydžio atšaukimo galimai buvo pažeistos, yra silpnesnioji pusė, kad Oro Vežėjas demonstravo akivaizdų nenorą pakeisti jam bilietą į naują pageidaujamą skrydį. Ginčo Išvadą neteisėta ir nepagrįsta, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas LTSA su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas turėjo įsigijęs bilietus tiesioginiam skrydžiui iš Vilniaus į Berlyną, tačiau Oro Vežėjas skrydį atšaukė ir pasiūlė alternatyvias skrydžio datas. Pareiškėjas prašė pakeisti skrydžio bilietą kitu bilietu skrydžiui iš Vilniaus į Berlyną 2021 m. vasario 2 d., tačiau Oro Vežėjas atsisakė tenkinti tokį prašymą ir pasiūlė tik skrydį 2021 m. vasario 3 d., kuris pareiškėjui netiko. Oro Vežėjas atmetė ir kitus pareiškėjo prašomus variantus, t. y. bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Rygą, iš Rygos į Frankfurtą (per Amsterdamą), kai kelionę iš Frankfurto į Berlyną pareiškėjas apmokėtų savo lėšomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į LTSA prašydamas tarpininkauti, siekiant atgauti sumokėtas lėšas už alternatyviąją kelionę iš Vilniaus į Berlyną – 678,88 EUR. LTSA kreipėsi į Oro Vežėją dėl pareiškėjo papildomai patirtų išlaidų už naujai įsigytus kelionės bilietus (2021 m. vasario 2 d. skrydžio bilietai maršrutu Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas, traukinio bilietas Frankfurtas–Berlynas) kompensavimo.

Oro Vežėjas LTSA pateikė paaiškinimą apie pareiškėjui siūlytus įvairius kompensavimo variantus, tarp jų ir už atšaukto skrydžio bilietą sumokėtų pinigų grąžinimą, bilieto kainos ir papildomai pridėtų 20,00 Eur dydžio dovanų kuponą (Oro Vežėjo skrydžiams), skrydžio pakeitimą vėlesniam laikui, taip pat informavo pareiškėją apie galimus skrydžių variantus, tačiau pareiškėjas visų siūlomų variantų atsisakė, išreikšdamas pageidavimą tik 2021 m. vasario 2 d. skrydžiui. Oro Vežėjas pareiškėjo prašymo netenkino ir pažymėjo, kad gali pasiūlyti nukreipimus tik tuo pačiu maršrutu, bei pakartotinai pažymėjo, jog yra galimybė susigrąžinti pinigus už atšauktą kelionę dovanų kupono pavidalu arba bankiniu pavedimu.

Atsakovas akcentavo, kad ginčą tarp pareiškėjo ir LTSA pirmą kartą nagrinėjant teisme jis LVAT nutartimi nebuvo įpareigotas pakartotinai rinkti įrodymus, kreiptis į Vežėją (nes jau buvo kreiptasi du kartus), todėl Ginčo Išvada priimta turimų 2021 m. vasario 25 d. skundo įrodymų ribose, o pareiškėjo motyvai, kad LTSA privalėjo iš naujo kreiptis į Oro Vežėją, iš naujo rinkti įrodymus yra nepagrįsti.

Nagrinėjant 2021 m. vasario 25 d. skundą buvo nustatyta, kad pareiškėjas prašė atšauktą kelionę pakeisti į kelionę jungtiniais skrydžiais 2021 m. vasario 2 d. (Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas) ir LH186 (Frankfurtas–Berlynas), nurodydamas, kad Vežėjui nepavykus suteikti skrydžio LH186, jį įsigis pats, tačiau skrydis LH186 2021 m. vasario mėnesį nebuvo vykdomas (pradėtas vykdyti tik nuo 2021 m. kovo mėnesio).

Atmetęs visus Vežėjo alternatyvius pasiūlymus, pareiškėjas 2021 m. vasario 1 d. įsigijo kelionę BT350 Vilnius–Ryga (rezervacijos Nr. U29ZCR; bilieto klasė Green), BT617 Ryga–Amsterdamas ir KL1765 Amsterdamas–Frankfurtas (rezervacijos Nr. U3S5ET; bilieto klasė Green classic), taip pat traukinio bilietą Frankfurtas–Berlynas (rezervacijos Nr. TOCQV4), kurios kainą (678,88 EUR) prašė kompensuoti.

LTSA patikrino viešai prieinamą informaciją ir nustatė, kad 2021 m. vasario mėnesį Oro Vežėjas tiesiogiai organizavo skrydžius Vilnius–Berlynas tik 4 dienas, t. y. 2021 m vasario 3 d., 8 d., 15 d. ir 22 d., o 2021 m. vasario 2 d. tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno vykdomi nebuvo. Artimiausias pareiškėjo pageidaujamai datai tiesioginis skrydis Vilnius–Berlynas vyko 2021 m vasario 3 d. ir toks skrydis pareiškėjui buvo pasiūlytas. 2021 m. vasario mėnesį tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Berlyno nevykdė ir kitos skrydžių bendrovės.

Pagal Oro Vežėjo pateiktą bilietų rezervavimo sistemos Amadeus išrašą nustatyta, kad Skrydžiai iš Vilniaus į Berlyną, išvykstant iš Vilniaus 2021 m. vasario 2 d., buvo galimi su persėdimais bei su atvykimu į Berlyną 2021 m. vasario 3 d., tačiau tai neatitinka „panašių kelionės sąlygų” kriterijų. Pareiškėjas Oro Vežėjo prašė iš esmės pakeisti kelionės maršrutą – t. y., originaliai įsigytą kelionę 2020 m. birželio 4 d. tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus į Berlyną, pakeisti 2021 m. sausio 26 d. kelione (skrydis Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas, traukinys Frankfurtas–Berlynas), tačiau toks pageidavimas taip pat neatitinka „panašių kelionės sąlygų“, nes atsiranda 2 papildomi persėdimai bei kelionė kita transporto rūšimi, taip pat gerokai pailgėja kelionės laikas – vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių kelionės pageidaujama kelionė prailgėja iki 13 valandų 18 minučių.

LTSA padarė išvadas, kad pareiškėjo pasirinkta kelionė nelaikytina kelione panašiomis sąlygomis, lyginant su atšauktąja kelione, Oro Vežėjas įvykdė prievolę pasiūlyti kelionės bilietus kitu maršrutu, panašiomis kelionės sąlygomis, kaip galima greičiau, tačiau pareiškėjas jų atsisakė. Pareiškėjo pasirinktos alternatyvios kelionės iš Vilniaus į Berlyną 2021 m. vasario 2 d. negalima laikyti nuoseklia kelione, nes kelionės skrydžiai nebuvo jungiamieji skrydžiai, pareiškėjas įsigijo tris skirtingus bilietus (Vilnius–Ryga, Ryga–Amsterdamas, Amsterdamas–Frankfurtas), o ne vieną bilietą nuo pradinio iki galutinio kelionės punkto. Todėl Oro Vežėjas neprivalo atlyginti paties pareiškėjo pasirinktos ir savarankiškai įsigytos kelionės bilietų kainos.

Atsakovo nuomone pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundas pakartotinai išnagrinėtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tiek pareiškėjo, tiek oro vežėjo pateikta informacija įvertinta nešališkai ir objektyviai, Ginčo Išvados motyvai pagrįsti teisiniu reglamentavimu, gero administravimo principas nebuvo pažeistas. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nesutinka su LTSA Ginčo Išvada, kuria, pakartotinai išnagrinėjus jo skundą dėl tarpininkavimo, siekiant iš Oro Vežėjo atgauti kelionės išlaidas, buvo atsakyta, kad Oro Vežėjas neturi pareigos prašomų išlaidų atlyginti.

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui LTSA pateikė 2021 m. vasario 25 d. skundą, prašydamas tarpininkauti, siekiant atgauti iš Oro Vežėjo 678,88 Eur lėšas už alternatyvią kelionę iš Vilniaus į Berlyną, kai skrydis, į kurį pareiškėjas buvo įgijęs bilietą, buvo atšauktas, o Oro Vežėjas nepasiūlė jam skrydžio bilieto jo pageidauta data (2021 m. vasario 2 d.).

LTSA įvertinusi Pareiškėjo, oro vežėjo ir internete prieinamą informaciją, priėmė pirminę Išvadą, kurioje nurodė, kad Oro Vežėjas neprivalo atlyginti paties pareiškėjo įsigytų naujų bilietų kainos. Minėtą pirminę Išvadą pareiškėjas apskundė teismui, kuris 2022 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-702-1066/2022 pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo LTSA pareiškėjo E. T. 2021 m. vasario 25 d. skundą išnagrinėti iš naujo. LVAT, išnagrinėjęs LTSA apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 11 d. nutartimi teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

LTSA, išnagrinėjęs iš naujo pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą ir surinktą informaciją priėmė Ginčo Išvadą.

Pareiškėjas su Ginčo Išvada nesutinka, jos neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia argumentais, kad: nagrinėjant 2021 m. vasario 25 d. skundą pakartotinai LTSA pažeidė Aprašo 26 punktą; Ginčo Išvadoje nepasisakyta dėl aplinkybių, ar Oro Vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną pageidaujamu maršrutu, ar tuo metu, kai jis kreipėsi į Oro Vežėją, buvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį, pageidaujamu laiku; Ginčo Išvadoje nepateikti teiginio, kad keleivio pasirinkimas skristi kitą dieną, kitu maršrutu, nelaikytinas kelione panašiomis sąlygomis, dėl to, kad kelionės laikas prailgėja iki 13 valandų 18 minučių (vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių), pagrindas, įrodymai ir motyvai; Ginčo Išvada neatitinka VAĮ reikalavimų, gero administravimo principo.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas pakartotinai nagrinėdamas 2021 m. vasario 25 d. skundą nesikreipė į skrydį vykdžiusį Oro Vežėją ir tokį nesikreipimą vertino atsakovo neveikimu, Aprašo 26 punkto pažeidimu.

Atsakovas teigia, kad teismo sprendimu ir LVAT nutartimi jis nebuvo įpareigotas pakartotinai rinkti įrodymus, kreiptis į Oro Vežėją (nes jau buvo kreipęsis du kartus), todėl Ginčo Išvadą priėmė turimų 2021 m. vasario 25 d. skundo bei su juo susijusių dokumentų vertinimo ribose.

Aprašo 28 punkte (redakcijos, galiojusios iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., 26 p.) nurodoma, kad LTSA Civilinės aviacijos skyriaus darbuotojas, gavęs visus būtinus skundui ar prašymui nagrinėti dokumentus, per 5 darbo dienas raštu kreipiasi į skrydį vykdžiusį oro vežėją, su kuriuo susijęs skundas ar prašymas. Rašte nurodomas 30 darbo dienų terminas pateikti atsakymui. Pagal Aprašo 31 punktą LTSA darbuotojas, nagrinėdamas skundą ar prašymą, turi teisę nesikreipti į skrydį vykdžiusį oro vežėją ar kitas kompetentingas institucijas, jeigu skundui ar prašymui išnagrinėti jis turi pakankamus objektyvius įrodymus ir jais vadovaudamasis gali priimti pagrįstą išvadą.

Aprašo 28 ir 31 punktų analizė leidžia daryti išvadą, kad kreipimosi į Oro Vežėją sąlyga atsakovui nėra imperatyvi, nes pagal Aprašo 31 punktą, skundą nagrinėjantis darbuotojas gali nesikreipti, jei skundui išnagrinėti pakanka objektyvių įrodymų ir jais vadovaujantis galima priimti pagrįstą išvadą.

Akcentuotina, kad Ginčo Išvada, priimta iš esmės dėl to, kad pareiškėjo pasirinkta savarankiška kelionė nelaikytina kelione panašiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad iš pareiškėjo skundo turinio nėra galimybės nustatyti, kokius papildomus duomenis turėjo surinkti atsakovas, papildomai kreipdamasis į Oro Vežėją, kurie galėjo lemti kitokio pobūdžio Ginčo Išvadą (pvz., patvirtintų, kad prašoma kompensacija yra už kelionę, kuri vyko panašiomis sąlygomis), pareiškėjo argumentai, kad, nesikreipdamas į Oro Vežėją dar kartą, kai pakartotinai nagrinėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą, atsakovas pažeidė Aprašo 28 punktą (redakcijos, galiojusios iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., 26 p.), atmestini kaip nepagrįsti.

Ginčo Išvadoje atsakovas pateikia motyvus dėl papildomo nesikreipimo į Oro Vežėją priežasčių, nurodydamas, kad LTSA 2021 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Oro Vežėją, prašydamas pateikti bilietų rezervavimo sistemos Amadeus išrašą, kuriame būtų matoma, kiek laisvų vietų buvo pareiškėjo pageidaujamos dienos, t. y. 2021 m. vasario 2 d., skrydyje. Oro Vežėjas pateikė Amadeus rezervavimo sistemos išrašą bei papildomą paaiškinimą, kad Oro Vežėjas negalėjo pasiūlyti 2021 m. vasario 2 d. nukreipimų pageidaujamu keleivio maršrutu iš Vilniaus į Berlyną, nes galimi nukreipimai iš Vilniaus į Berlyną, išvykstant iš Vilniaus 2021 m. vasario 2 d., būtų su persėdimais bei su atvykimu į Berlyną 2021 m. vasario 3 d., o tai neatitinka „panašių kelionės sąlygų” kriterijų. Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Berlyną, pareiškėjo pageidaujamą dieną (2021 m. vasario 2 d.) nebuvo. LTSA Ginčo Išvadoje taip pat pažymėjo, kad iš pateikto bilietų rezervavimo sistemos Amadeus išrašo, nėra galimybės nustatyti, kada jis suformuotas (nėra žinoma data), taip pat yra neaiški užklausa, pagal kurią suformuotas išrašas, t. y. ar jo rezultatai parodo 2021 vasario 2 d. kelionės pasiūlymus, buvusius būtent pareiškėjo, kreipimosi į Oro Vežėją dieną, t. y. 2021 m. sausio 23 d. Nesant minėtų duomenų, LTSA minėtu išrašu kaip įrodymu nesivadovavo. Įvertinęs, minėtus Ginčo Išvados motyvus, teismas daro išvadą, kad jie aiškūs ir pakankami nesikreipimo į Oro Vežėją aplinkybei pagrįsti.

Pareiškėjas Ginčo Išvados neteisėtumą grindžia tuo, kad joje nepasisakyta dėl aplinkybių, ar Oro Vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną pageidaujamu maršrutu, ar tuo metu, kai jis kreipėsi į Oro Vežėją, buvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį, pageidaujamu laiku.

Pareiškėjas neginčija, kad 2020 m. balandžio 5 d. jis buvo informuotas apie skrydžio, kuris turėjo vykti 2020 m. birželio 4 d., atšaukimą ir jam Oro Vežėjas pasiūlė 3 kompensavimo variantus: už Skrydžio bilietą sumokėtų pinigų grąžinimą (1); bilieto kainos ir papildomai pridėtų 20 Eur dydžio dovanų kuponą (to paties Oro Vežėjo skrydžiams) (2); skrydžio pakeitimą vėlesniam laikui (3). Pareiškėjas neginčija ir Ginčo Išvadoje nurodytų aplinkybių, kad jį Oro Vežėjas informavo apie kitus nukreipimus, pavyzdžiui pasiūlė 2021 m. vasario 1 d. arba 2021 m. vasario 3 d. nukreipimą skrydžiu BT243 Ryga-Frankfuitas, taip pat 2021 m. sausio 31 d. nukreipimą skrydžiais BT350 Vilnius-Ryga, BT211 Ryga-Berlynas arba 2021 m. vasario 3 d. skrydžiui BT215 Vilnius-Berlynas, tačiau visų pasiūlymų jis atsisakė, pareiškęs pageidavimą skristi tik 2021 m. vasario 2 d. Papildomai susirašinėjant, Oro Vežėjas paaiškino, kad gali pasiūlyti nukreipimus tik tuo pačiu maršrutu, bei pakartotinai pažymėjo, jog yra galimybė susigrąžinti pinigus už atšauktą kelionę dovanų kupono pavidalu arba bankiniu pavedimu.

Ginčo Išvadoje atsakovas, be kita ko, nurodė, kad patikrino viešai prieinamą informaciją ir nustatė, kad 2021 m. vasario mėnesį Oro Vežėjas tiesiogiai organizavo skrydžius Vilnius-Berlynas tik 4 dienas, t. y. 2021 m vasario 3 d., 8 d., 15 d. ir 22 d. 2021 m. vasario 2 d. tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno vykdomi nebuvo. Artimiausias šiai datai tiesioginis skrydis Vilnius-Berlynas vyko 2021 m vasario 3 d. ir toks skrydis buvo pasiūlytas pareiškėjui. Kiti oro vežėjai, visą 2021 m. vasario mėn. tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Berlyno nevykdė. Pareiškėjas jokiais savo paties viešai prieinamais duomenimis nurodytų aplinkybių nepaneigė, todėl teismas vertina, kad Ginčo Išvadoje į pareiškėjo klausimą, ar Oro Vežėjas turėjo galimybę pasiūlyti bilietus pareiškėjo pageidaujamą dieną pageidaujamu maršrutu, ar tuo metu, kai jis kreipėsi į Oro Vežėją, buvo bilietų į jo pageidaujamą skrydį, pageidaujamu laiku, yra atsakyta.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ginčo Išvadoje nepateikti teiginio, kad keleivio pasirinkimas skristi kitą dieną, kitu maršrutu, nelaikytinas kelione panašiomis sąlygomis, dėl to, kad kelionės laikas prailgėja iki 13 valandų 18 minučių (vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių), pagrindas, įrodymai ir motyvai.

Atsakovas Ginčo Išvadoje, be kita ko, nurodė, kad pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punktą, kai daroma nuoroda į šį straipsnį, vienas iš keleiviui siūlomų pasirinkimų yra nukreipimas kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų. Taip pat atsakovas Ginčo Išvadoje paaiškino, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamento (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002, aiškinamųjų gairių (2016/C 214/04) (toliau – ir Aiškinamosios gairės) 4.2 punktą, nukreipiant keleivius kitu maršrutu reikėtų dėti pagrįstas pastangas, kad būtų išvengta papildomų jungiamųjų skrydžių, taip pat sudarant galimybę kelionės atkarpą, kurios nepavyko nuskristi suplanuotu būdu, įveikti naudojantis kito oro vežėjo paslaugomis ar kitos rūšies transportu, bendra kelionės trukmė turėtų būti kuo panašesnė į tvarkaraštyje numatytą pirminės kelionės trukmę ir kelionė turėtų būti ta pačia ar prireikus aukštesne klase.

LTSA Ginčo Išvadoje vertino, kad pareiškėjo išreikštas pageidavimas iš esmės pakeisti kelionės maršrutą, t. y. originaliai įsigytą kelionę 2020 m. birželio 4 d. tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus į Berlyną kompensuoti 2021 m. sausio 26 d. kelione (skrydis Vilnius-Ryga, skrydis Ryga-Amsterdamas, skrydis Amsterdamas-Frankfurtas, traukinys Frankfurtas-Berlynas), neatitinka „panašių kelionės sąlygų“, kurios nurodomos Reglamento 8 str. 1 d. c punkte bei Aiškinamųjų gairių 4.2 papunktyje, nes atsiranda 2 papildomi persėdimai bei kelionė kita transporto rūšimi. Dėl šios priežasties gerokai pailgėja kelionės laikas - vietoj originaliai įsigytos 1 valandos 35 minučių kelionės pageidaujama kelionė prailgėja iki 13 valandų 18 minučių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo Oro Vežėjo kompensuoti 8,4 kartus ilgesnės trukmės kelionę, vykdytą ne su vienu persėdimu ir ne viena transporto priemone, todėl akivaizdu, kad tokia pareiškėjo įsigyta kelionė neatitinka Aiškinamųjų gairių 4.2 punkto. Teismas vertina, kad Ginčo Išvados teiginys, jog pareiškėjo pasirinkimas skristi kitą dieną, kitu maršrutu, nelaikomas kelione panašiomis sąlygomis, yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, bylos duomenimis ir yra pakankamai motyvuotas.

Pareiškėjas teigia, kad priimant Ginčo Išvadą nebuvo laikomasi gero administravimo principu, ji neatitinka VAĮ nuostatų.

Atsakovas LTSA yra paskirtas atsakingu už Reglamento vykdymą (Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atliekant šią funkciją, jis nagrinėja oro transporto keleivių skundus dėl jų teisių galimo pažeidimo, vadovaudamasis Reglamentu, Aprašu bei atsižvelgdamas į Aiškinamąsias gaires. LTSA yra viešojo administravimo subjektas (VAĮ 2 straipsnio 18 p., 20 p.), todėl jo priimamiems sprendimams taikytinos ir VAĮ nuostatos.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektų veikla siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog minėti subjektai nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Teismas daro išvadą, kad LTSA Ginčo Išvadoje išsamiai ir aiškiai nurodė reikšmingas faktines aplinkybes, konkrečias taikytinas teisės normas. Ginčo Išvada atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, tiek teisiniai, tiek faktiniai Ginčo Išvados motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Ginčo Išvadoje pateiktu situacijos teisiniu vertinimu ir ją vertina kitaip savaime nereiškia, kad Ginčo Išvada yra neteisėta ar nepagrįsta.

Tiek LVAT praktikoje. tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija) apibrėžiant gero administravimo principo turinį nurodoma asmens „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.; žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). LVAT 2017 m. spalio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-4702-858/2017 nurodoma, kad teisė būti išklausytam nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti, pareikšti savo nuomonę atitinkamu klausimu, suteikiant pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad prieš priimant Ginčo Išvadą pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam, jo pateikti duomenys Ginčo Išvadoje vertinti. Akcentuotina, kad pareiškėjas, du kartus kreipdamasis į teismą, turėjo galimybę teikti papildomus argumentus bei įrodymus. Todėl pareiškėjo teisė būti išklausytam, tiek priimant Ginčo Išvadą, tiek ginčus nagrinėjant teisme, pažeista nebuvo.

Pareiškėjas pateikia LVAT praktiką, suformuotą 2016 m. liepos 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-13-520/2016), kurios motyvuose pasisakoma, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu; gero administravimo principas pažeidžiamas atsakovui neveikiant pakankamai aktyviai.

Pareiškėjo teiginiai, kad LTSA suprasdama, kad iš Oro Vežėjo pateikto dokumento neįma­noma objektyviai išspręsti laisvų vietų į keleivio pageidaujamą skrydį 2021 m. vasario 2 d. bu­vimo klausimą ir žinodama, kad šios informacijos neturėjimas gali reikšti neteisingą viešojo ad­ministravimo procedūros vykdymą ir jos baigiamąjį aktą, nesiėmė tinkamų veiksmų - nesikreipė į avialinijas, siekiant gauti objektyvios informacijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieš priimdamas pirminę Išvadą, kurią pareiškėjas ginčijo administracinėje byloje Nr. I2-702-1066/2022, atsakovas ne kartą kreipėsi į Oro Vežėją paaiškinimo ir prašė pateikti įrodymus, dėl nesančių vietų skrydžiui 2021 m. vasario 2 d. Vilnius – Berlynas. Ginčo Išvadoje pateikiama informacija iš viešai prieinamo šaltinio (https://www.flightera.net/en/flight/Air+Baltic/BT215/Feb-2021#flight list), kad 2021 m. vasario 2 d. tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno vykdomi nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina Oro Vežėjo atsakovui teikti atsakymai, kad aviakompanija negalėjo pakeisti maršruto į 2021 m. vasario 2 d. Pareiškėjas šių aplinkybių savo turimais viešai prieinamais šaltiniais nepaneigė, nors planuodamas kelionę ir ieškodamas 2021 m. vasario 2 d. skrydžiui bilietų ir tokius bilietus radęs, turėjo galimybę pageidaujamo skrydžio egzistavimą pagrįsti. Pareiškėjas savo paties argumentų dėl galimo skrydžio 2021 m. vasario 2 d. nepagrindimas galimais, savo turimais ar viešai prieinamais duomenimis, nelemia išvados, kad atsakovas, prieš priimdamas Ginčo Išvadą veikė neaktyviai ir tokiu būdu galėjo pažeisti gero administravimo principą.

Apibendrintai konstatuotina, kad Ginčo Išvada atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Ginčo Išvados panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo LTSA pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

Papildomai akcentuotina, kad LTSA Ginčo Išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio (Aprašo 37.5 p.), todėl nėra privaloma nei pareiškėjui, nei Oro Vežėjui. Pareiškėjas savo pažeistas teises gali ginti kreipdamasis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Aprašo 37.6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 99 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. T. (E. T.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė