- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-390-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- BUAB „Produktų vystymo sprendimai“
- Atsakovas
- UAB „Vangedas“
- Trečiasis asmuo
- A. I., E. I.
- Advokatai
- Kęstutis Virbickas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) UAB ,,Vangedas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-10-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Produktų vystymo sprendimai“ ieškinį dėl užmokesčio priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Vangedas“, tretieji asmenys A. I. ir E. I.ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės skolą – 5 822,66 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad jos buhalterinėje apskaitoje atsakovė nurodyta kaip skolininkė, nes ji nėra apmokėjusi ieškovei už statybos rangos darbus pagal 2020-07-31 sąskaitą faktūrą Nr. 00348 (suma 2 400 Eur), 2020-09-30 sąskaitą faktūrą Nr. 00349 (suma 20 000 Eur), 2020-10-30 sąskaitą faktūrą Nr. 00350 (suma 2 178 Eur), 2020-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. 00351 (suma 1 800 Eur) ir 2020-12-28 sąskaitą faktūrą Nr. 00352 (suma 1 800 Eur) (toliau – sąskaitos). Atsakovė 2020-06-12 sumokėjo ieškovei 2 055,34 Eur, 2020-11-15 sumokėjo 300 Eur. Taigi, atsakovė liko skolinga 5 822,66 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė sąskaitose nurodytų darbų neatliko. Ieškovė nepateikė nei statybos rangos, nei statybos priežiūros sutarties, sudarytos su atsakove, nei darbų perdavimo ir priėmimo aktų. Be to, ieškinys pareikštas, praėjus beveik trejiems metams nuo pirmos sąskaitos išrašymo, ieškovė nepateikė įrodymų, kad reiškė atsakovei kokias nors pretenzijas, raginimus atsiskaityti.
4. 2023-07-19 atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad atsakovė 2020-06-12 ir 2020-11-15 mokėjimus atliko ne pagal sąskaitas. 2020-06-12 atsakovė sumokėjo 527,72 Eur UAB „Krasta Auto“ už ieškovę pagal skolos perleidimo sutartį ir 1 000 Eur sumokėjo advokato Kęstučio Virbicko ir partnerių kontorai už ieškovę pagal skolos perleidimo sutartį. 2020-11-15 atsakovė sumokėjo 300 Eur UAB „Beriva“ už ieškovę taip pat pagal skolos perleidimo sutartį. Atsakovė dar kartą pažymėjo, kad nesant darbų perdavimo ir priėmimo aktų, ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti už darbus.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo A. I. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ne atsakovė liko skolinga ieškovei, o ieškovė liko skolinga atsakovei už darbus. Paklaustas, ar atsakovė buvo darbų užsakovė, nurodė, kad neatsimena. Už kokius darbus, kokiame objekte ir kokiu adresu atliktus ieškovė liko skolinga atsakovei, negalėjo atsakyti. Paklaustas, ar jo vadovavimo ieškovei metu ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą, nurodė, kad ne, vėliau nurodė, kad gal ir buvo, neatsimena. Paklaustas, kas tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, A. I. negalėjo nurodyti. Paklaustas, ar rašė atsakovei pretenzijas, nurodė, kad nepamena.
6. Trečiasis asmuo E. I.teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes žino, kad ieškovė liko skolinga atsakovei, o ne priešingai. Nurodė, kad jo prašymu atsakovė padengė tam tikras ieškovės skolas ir ieškovė liko skolinga atsakovei. E. I.nts taip pat nurodė, kad ieškovė ir atsakovė buvo partneriai bendrame projekte, A.. S. prašė suburti komandą projekte (duomenys neskelbtini). Ar galėjo būti sudaryta sutartis su atsakove, nurodė, kad galėjo būti, galėjo ir nebūti, nes susitarimai buvo žodiniai. Projekte buvo vienas užsakovas UAB „Merko statyba“, o ieškovė buvo rangovė. Paklaustas, kodėl ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas, nurodė, kad neatsimena, gal tai buvo išrašyta avansu, nes statybų versle reikia labai daug apyvartinių lėšų. Ar ieškovo ir atsakovo skolos perleidimo sutartis buvo rašytinė, negalėjo atsakyti. Paaiškino, kad sumokėti už ieškovę tam tikras skolas jis paprašė atsakovės, tačiau nežino, ar atsakovė tai padarė. Nurodė, kad statybos priežiūros darbų ir statybos darbų atsakovei nevykdė. Vėliau nurodė, kad galėjo būti, jog ieškovė minėtame objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje pradėjo statybos darbus, tačiau jų nepabaigė, nes ieškovė susidūrė su finansinėmis problemomis, buvo uždarytos ieškovės sąskaitos. Kokia apimtimi buvo atlikti darbai, nurodė, kad jam sunku atsakyti, tačiau jei darbai neatlikti iki galo, jie ir neturėtų būti apmokėti. Paaiškino, kad apskaitą tvarkė UAB „Apskaitos idėjos“. Paklaustas, ar reiškė pretenzijas atsakovei, nurodė, kad ne, nes faktinės skolos nebuvo.
7. 2023-08-02 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas A. S. (A. S.) nurodė, kad maždaug prieš ketverius metus nusipirko įmonę UAB „Vangedas“, kuri neturėjo skolų ir darbuotojų ir pasiskyrė save UAB „Vangedas“ vadovu, su E. I. bendravo dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini), įsigijęs UAB „Vangedas“, galėjo šią įmonę įdarbinti šiame objekte, įmonėje buvo kažkiek (nepamena kiek) įdarbinta darbuotojų, kurių vardų ir pavardžių neprisimena. Vėliau įmonę UAB „Vangedas“ pardavė, įmonė buvo nuostolinga, turėjo skolų. Ar buvo sutartis su ieškove, A. S. nurodė, jog neatsimena. A. S.taip pat nurodė, kad E.I. prašė išpirkti ieškovės tam tikras skolas (advokatams, „Krasta auto“), jis sutiko, davė kažkam (neprisimena kam) prisijungimus ir tie pavedimai buvo padaryti. A. S. nurodė, kad tie pinigai ieškovei nebuvo padovanoti, nurodė, kad neatsimena, gal tai buvo užskaitymas už kažką. Ar atsakovė buvo skolinga už statybos rangos darbus ieškovei, A. S. taip pat nurodė, kad neatsimena.
8. 2023-08-24 atsakovė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad tai, jog 2020-06-12 ir 2020-11-15 mokėjimai nebuvo pagal sąskaitas, patvirtina UAB „Apskaitos idėjos“ buhalterė V. Dumčiūtė.
9. 2023-08-24 vykusio posėdžio metu liudytojas V. Ž. nurodė, kad maždaug prieš trejus metus įsidarbino UAB „Vangedas“, nurodė, kad, turbūt, dirbo be darbo sutarties. Paaiškino, kad dirbo iš viso apie 1 ar 2 mėnesius (apie kovo, balandžio mėn.) objekte (duomenys neskelbtini), ieškojo statybininkų, juos prižiūrėjo, vaikščiojo po objektą, rodė darbus. Paklaustas, ar jam yra žinoma, kad jis buvo įdarbintas UAB „Produktų vystymo sprendimai“, nurodė, kad ne.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-10-17 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės skolą – 5 822,66 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2023-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Eur, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės žyminį mokestį – 131 Eur ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 39,84 Eur.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2020-07-31 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00348 už statybos rangos darbus, kur nurodyta mokėtina suma – 2 400 Eur. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2020-07-31, t. y. tą pačią PVM sąskaitos faktūros išrašymo dieną. Iš VĮ Registrų centro 2022-06-17 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad 2020-07-31 ieškovės vadovas buvo E. I., kuris teismo posėdyje nurodė, kad daugiausia su atsakove buvo sudaromi žodiniai susitarimai, su atsakovės vadovu A. buvo asmeniškai pažįstamas. Teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog rašytinė sutartis su atsakove dėl statybos rangos darbų sudaryta nebuvo. Sprendime taip pat nurodyta, jog iš VMI 2023-02-28 rašto matyti, kad atsakovė minėtą sąskaitą yra įrašiusi į Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą. Nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 2 400 Eur skolą pagal šią sąskaitą pripažino pagrįstu.
12. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas taip pat nustatė, kad 2020-10-30 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00350 už statybos darbų priežiūrą, kur nurodyta mokėtina suma – 2 178 Eur. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2020-10-31, t. y. kitą dieną po sąskaitos išrašymo. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog ieškovė teikė atsakovei statybos darbų priežiūros paslaugas. Tuometinis ieškovės vadovas E. I. teismo posėdyje nurodė, kad negali pasakyti, kodėl minėta sąskaita buvo atsakovei išrašyta, nurodė, kad „gal tai klaida“. Teismas trečiojo asmens E. I.nts paaiškinimais dėl galimos klaidos sprendimo nepagrindė, nurodydamas, kad teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis. Iš byloje esančio VMI rašto teismas taip pat nustatė, kad atsakovė minėtą sąskaitą yra įrašiusi į Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą. Atsižvelgiant į tai, sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, kad atsakovė šios sąskaitos išrašymo nevertino kaip klaidos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog labiau tikėtina, kad minėtos statybos darbų priežiūros paslaugos buvo atsakovei suteiktos. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą, sprendimą priėmęs teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 178 Eur skolą pagal šią sąskaitą pripažino pagrįstu.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2020-11-30 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00351 už statybos rangos paslaugas, kur nurodyta mokėtina suma – 1 800 Eur. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta iki 2020-12-01, t. y. kitą dieną po sąskaitos išrašymo. 2020-12-28 ieškovė išrašė atsakovei už statybos rangos darbus dar vieną PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00352, kur taip pat nurodyta mokėtina suma – 1 800 Eur, tačiau šiuo atveju buvo suteiktas ilgesnis terminas apmokėti, iki 2021-01-12. Iš VMI 2023-02-28 rašto pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė minėtą sąskaitą yra įrašiusi į Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą. Be to, byloje yra E. I. ieškovės nemokumo administratoriui 2023-01-16 rašytas elektroninis laiškas, kuriame E. I., atsakydamas apie ieškovės bendradarbiavimą su atsakove nurodė, kad „dalį darbų, jeigu neklystu, atlikom ir už dalį jie netgi atsiskaitė“. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog labiau tikėtina, kad statybos rangos darbai ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovei buvo atlikti. Tokią išvadą sprendimą priėmęs teismas padarė, atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovė kelis kartus buvo įpareigota pateikti teismui duomenis apie tuo laikotarpiu įdarbintus asmenis ir nurodžiusi, kad gali tokius duomenis pateikti, jų nepateikė. Nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ir pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 3 600 Eur skolą pagal šias sąskaitas pripažino pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, už kokius statybos rangos darbus atsakovė turi sumokėti ieškovei. Nenustatyta, dėl kokių darbų buvo susitarusios šalys, ar jos buvo sudariusios sutartį, taip pat nenustatyta, kokius darbus faktiškai atliko ieškovė, kokie įrodymai patvirtina šių darbų atlikimą ir pan. Ieškovė per trejų metų laikotarpį nė karto nereiškė pretenzijų atsakovei dėl tariamai neapmokėtos skolos, kas patvirtina, kad faktiškai statybos rangos darbų ieškovė neatliko. Nesant nei statybos rangos sutarties, nei kitų statybos rangos darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų, teismas negalėjo priteisti skolos ieškovei, remdamasis vien ieškovės vienašališkai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Nustatyta aplinkybė, kad ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė jas deklaravo VMI. PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į registrą patvirtina tik faktą, kad atsakovė iš ieškovės šias PVM sąskaitas faktūras gavo ir jas deklaravo, kaip tai numato mokesčių deklaravimą nustatančios teisės normos. Tačiau nei šios PVM sąskaitos faktūros, nei jų deklaravimas PVM sąskaitų faktūrų registre negali būti vertinamas kaip rangos darbų priėmimas CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Deklaruodama gautą PVM sąskaitą faktūrą VMI sistemoje, bet kuri įmonė (dažniausiai įmonės buhalteris) tik atlieka jai mokesčių administratoriaus nustatytas pareigas.
16. Skunde pažymėta, kad net ir ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, kokie statybos darbai buvo atlikti, kokiame objekte ar kokiu adresu jie buvo atlikti ir pan., sąskaitose abstrakčiai įvardinant bendro pobūdžio frazę „statybos rangos paslaugos“ ar „statybos darbų priežiūra“. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tik pagal abstraktaus turinio PVM sąskaitas faktūras yra priteisiama skola už statybos rangos darbus, ieškovei nepateikus faktinį darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų, paneigia esmines statybos rangos nuostatas bei sukuria pavojingą precedentą, pagal kurį rangovas atleistas nuo pareigos įrodyti darbų atlikimo ir perdavimo faktą.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad jos pozicijos teisingumą pagrindžia pateiktos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros už apeliantei atliktus statybos rangos darbus ir suteiktas statybos darbų priežiūros paslaugas, skolų apyvartos registras, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023-02-28 raštas Nr. RD-853 ir 2023-03-21 raštas Nr. RD-1320. Šie dokumentai, bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojų paaiškinimai ir apeliantės veiksmai gavus PVM sąskaitas faktūras patvirtina, kad ieškovė atliko darbus bei suteikė paslaugas apeliantei ir apeliantė šiuos darbus ir paslaugas priėmė. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė pateikė apeliantei PVM sąskaitas faktūras už statybos rangos darbus ir statybos darbų priežiūros paslaugas, apeliantė šias sąskaitas priėmė, jų neginčijo, apskaitė buhalterinėje apskaitoje ir deklaravo VMI, pagrįstai nusprendė, kad apeliantė darbus ir paslaugas gavo, todėl privalo už juos sumokėti.
18. Ieškovė atsiliepime į skundą paaiškino, jog tai, kad ieškovė trejus metus nesiėmė teisinių priemonių išieškoti įsiskolinimą (bent jau bankroto administratorius tokių duomenų neturi), nepatvirtina, kad ieškovė neatliko darbų apeliantei. Teisės aktuose nėra nustatyto termino, per kurį ieškovė privalėtų imtis teisinių priemonių išsiieškoti skolas. Ieškovės įsitikinimu, E. I. visada buvo ir yra de facto apeliantės savininkas ir vadovas, todėl jis, žinodamas tikrąją padėtį ir ieškovės finansinę būklę, tyčia nemokėjo ieškovei, nes bendrovė galimai tyčia buvo vedama nemokumo link.
19. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad apeliantei darbų (paslaugų) suteikimas buvo įrodinėjamas ne tik PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir kitais byloje pateiktais įrodymais (skolų apyvartos registru; VMI raštais, patvirtinančiais, kad apeliantė priėmė iš ieškovės PVM sąskaitas faktūras; liudytojų paaiškinimais; trečiojo asmens E. I. rašytiniu paaiškinimu, kad „dalį darbų atliko“).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-10-17 sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškovės ieškinį.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai patenkino ieškovės ieškinį. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Apeliantė apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus grindžia šiais argumentais: 1) byloje nepateikti dokumentai, liudijantys apie kokius nors ieškovės atliktus statybos rangos darbus; 2) netirta ir nenagrinėta, kokius statybos rangos darbus atliko ieškovė; 3) ieškovė per trejus metus dėl neapmokėtų sąskaitų faktūrų nereiškė pretenzijų apeliantei, kas patvirtinta, kad faktiškai statybos darbų ieškovė neatliko; 4) apeliantės PVM sąskaitų faktūrų priėmimas ir jų deklaravimas VMI negali būti vertinamas kaip rangos darbų priėmimas.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad jos buhalterinėje apskaitoje atsakovė nurodyta kaip skolininkė, nes ji nėra apmokėjusi ieškovei už statybos rangos darbus pagal 2020-07-31 sąskaitą faktūrą Nr. 00348 (suma 2 400 Eur), 2020-09-30 sąskaitą faktūrą Nr. 00349 (suma 20 000 Eur), 2020-10-30 sąskaitą faktūrą Nr. 00350 (suma 2 178 Eur), 2020-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. 00351 (suma 1 800 Eur) ir 2020-12-28 sąskaitą faktūrą Nr. 00352 (suma 1 800 Eur).
24. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovė sąskaitas yra įrašiusi į Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, tad tikėtina, jog minėtos statybos darbų priežiūros paslaugos buvo atsakovei suteiktos. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog atsakovė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas užmokestis už darbus pagal rangos sutartis, buvo įtraukusi į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, nepatvirtina atsakovės prievolės šias sąskaitas apmokėti. Prievolė įtraukti visas gaunamas PVM sąskaitas faktūras į PVM sąskaitų faktūrų registrą numatyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje (apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami, laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų.). Paminėtame įstatyme nenurodyta, kad būtinai turi būti sumokėtos į registrą įtrauktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, kad dėl šių sumų ar apskritai dėl prievolės jas sumokėti negali vykti ginčai. Taip pat pažymėtina, kad išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, kokie statybos darbai buvo atlikti, kokiame objekte ar kokiu adresu jie buvo atlikti ir pan., sąskaitose įrašyta bendro pobūdžio frazė „statybos rangos paslaugos“ ar „statybos darbų priežiūra“. Prieitina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimų pagrįstumui patvirtinti panaudojo netinkamą įrodymą.
25. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartį byloje Nr. 3K-3-97-219/2020. Remdamasi minėta nutartimi, ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė pateikė apeliantei PVM sąskaitas faktūras už statybos rangos darbus ir statybos darbų priežiūros paslaugas, apeliantė šias sąskaitas priėmė, jų neginčijo, apskaitė buhalterinėje apskaitoje ir deklaravo VMI, nusprendė, kad apeliantė darbus ir paslaugas gavo, todėl privalo už juos sumokėti. Pažymėtina, jog minėta kasacinio teismo nutartis netinkama nagrinėjamai situacijai. Atsakovės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje aprašyta PVM sąskaitos faktūros reikšmė pirkimo – pardavimo, o ne rangos sutarčiai patvirtinti. Tad ieškovės atsiliepimo argumentai, susiję su cituojama kasacinio teismo nutartimi, atmestini kaip nepagrįsti.
26. Taip pat spręstina, jog E. I.atsakymas į ieškovo elektroninį laišką (ieškinio 6 priedas 6-Gmail - 2023 sausis.pdf) nėra patikimas atliktų darbų įrodymas, nes E. I. nurodė, kad išrašė sąskaitas už būsimus darbus ir jam tik „rodos“, kad dalį darbų atliko, toliau šis asmuo teigia, kad darbai sustojo, o sąskaitos taip ir liko kabėti. Šie žodžiai nepatvirtina darbų atlikimo ir atsakovo prievolės už juos sumokėti, tad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, neturėjo remtis šiais duomenimis kaip patikimu įrodymu.
27. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalies nuostatas užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Šiame straipsnyje išvardintos ieškovės įrodinėtinos aplinkybės, jai siekiant priteisti užmokestį už darbus pagal rangos sutartį (darbų rezultato priėmimas, jų atlikimas laiku ir tinkamai). Konstatuotina, jog ieškovė neįrodė nė vienos iš šių aplinkybių.
28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas statybos rangos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų, ieškinį patenkino visiškai netgi nepaisydamas to, kad byloje nepateikti dokumentai, liudijantys apie ieškovės atliktus statybos rangos darbus. Byloje nėra nei sutarčių, pasirašytų ieškovės ir atsakovės, nėra darbų atlikimo aktų, pažymų apie atliktus statybų rangos darbus, statybos darbų žurnalų ir kt. Byloje netirta ir nenagrinėta, kokius statybos rangos darbus atliko ieškovė, o ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo, apsiribodama PVM sąskaitų faktūrų pateikimu. Teismas, priteisdamas skolą už atliktus statybos rangos darbus, nepasisakė ir netyrė, kokius statybos rangos darbus atliko ieškovė, taip pat nevertino, ar atsakovė šiuos darbus priėmė.
29. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5.4 punkto nuostatas Statybos darbų žurnalą privaloma pildyti, kai statyba finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, kai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir kai pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį privaloma statinio statybos techninė priežiūra. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti, ar objektas, kuriame ieškovė tvirtina atlikusi darbus, atitiko šias sąlygas (tuomet turėjo būti pildomas statybos darbų žurnalas). Pagal paminėto STR 4 priedo Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 35 punkto nuostatas statinį pripažinus tinkamu naudoti, pagrindinį Žurnalą ir papildomus Žurnalus kartu su kitais dokumentais rangovas (subrangovas) perduoda statytojui (užsakovui). Vadinasi, ieškovė turėtų pateikti įrodymus, kad darbai buvo atlikti. Jai turėjo būti pasiūlyta tokia galimybė.
30. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieitina išvada, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta, už kokius statybos rangos darbus atsakovė turi sumokėti ieškovei. Nenustatyta, dėl kokių darbų buvo susitarusios šalys, ar jos buvo sudariusios kokią nors sutartį, taip pat nevertinta, kokius darbus faktiškai atliko ieškovė, kokie įrodymai patvirtina šių darbų atlikimą. Tai reiškia, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręsti galutinai ir teisingai išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-10-17 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.