- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 2-18853-967/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13039-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams A. B. ir V. K. dėl nuostolių regreso teise atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir V. K. 532,59 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017-04-15 Kęstučio g., Vilniuje, dėl atsakovo A. B., vairavusio atsakovui V. K. priklausančią transporto priemonę MAZDA 626, v. n. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 325, v. n. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė MAZDA 626, v. n. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 532,59 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo išmokėtą 532,59 Eur draudimo išmoką. Ieškovas raštu kreipėsi į bendraatsakovius reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, kad padaryta ieškovui žala būtų atlyginta (CPK 178 straipsnis).
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, atlyginęs tretiesiems asmenims padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš bendraatsakovių atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, kadangi per nustatytą terminą neatlygino ieškovui nuostolių (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovui solidariai iš bendraatsakovių priteistinas 532,59 Eur nuostolių atlyginimas.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš bendraatsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (532,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ieškovo sumokėtas 20,00 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. po 10 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Kiekvienam atsakovui tenkanti mokėti išlaidų dalis – 1,79 Eur (3,58 Eur/2) (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienai šaliai tenkančios teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš bendraatsakovių A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 532,59 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (532,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-03), iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 20 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 10 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.