Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) panaikinti 2015 m. vasario 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą (Statybos leidimą) Nr. LNS-21-150224-00124, išduotą atsakovei R. M. (projektas „Vieno buto namo 1a2p, (duomenys neskelbtini)rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą Nr.P62-14/10-01-TDP), bei šio projekto (brėž. Nr.P62-10/10-01-TDP/SA-1, P62-14/10-01- TDP/SA-2 ir Nr.P62-14/10-01-TDP/SA-3) korektūras, 2) panaikinti 2015 m. spalio 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus sprendimą, išdėstytą rašte Nr.(15.2)-2D-16025, 3) panaikinti 2015 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimą, išdėstytą rašte Nr.(15.17)-2D-19088, 4) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti rekonstruojamo namo, esančio(duomenys neskelbtini), naujai statomą (pristatomąją) namo dalį (pietinį statinio kampą), 5) įpareigoti išardyti statinio – gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), naujai pakeistą stogą (įskaitant stogo konstrukcijas ir formą) atstatant rekonstrukcijas ir formą į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį bei pertvarkyti rekonstruojamo senojo pastato dalies antrame aukšte esantį erkerį, atstatant jį į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, 6) atsakovei to nepadarius nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą teismo antstoliui, sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovės, 7) priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė ir paaiškino, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0951 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 0,0695 ha žemės sklypu. Atsakovei 2015 m. priklausančiame žemės sklype prasidėjo jai priklausančio namo rekonstrukcija – prie namo statomas priestatas, tuo išdidinant namo plotą bei pristatomas papildomas aukštas. Ieškovės kaip gretimo sklypo žemės savininkės teisės yra pažeidžiamos, kadangi vizualiai buvo matyti, kad neišlaikytas 3 metrų atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos, o tokiems statybos darbams jos sutikimas nebuvo gautas. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundu ir vėlesniais skundais kreipėsi į Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrių dėl galimai neteisėtai atliekamų veiksmų. Susipažinus su nurodytais administraciniais aktais paaiškėjo, kad jie pažeidžia statybos techninius ir statybos specialiuosius reikalavimus, statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o statybos priežiūrą vykdančios institucijos – Inspekcijos veiksmai pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas nuostatas. Siekdama įvertinti Inspekcijos veiksmų teisėtumą, ieškovė kreipėsi į statybos ekspertą, kuris 2015 m. gruodžio 10 d. I etapo ekspertizės aktu pateikė išvadą, jog priestatas, esantis (duomenys neskelbtini), pažeidžia STR 1.11.01:2010 „statybos užbaigimas“ 31.2 papunktį, kadangi statybos metu yra pažeidžiamas norminis atsitraukimas nuo gretimo sklypo, kurio savininko rašytinis susitikimas negautas, kas yra esminis nukrypimas nuo techninio darbo projekto. Antstolė 2015 m. spalio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei padarytomis nuotraukomis nustatė, kad (duomenys neskelbtini)prie esamo namo statomas priestatas nuo (duomenys neskelbtini)sklypo ribos yra tik per 2,70 m. Iš fotonuotraukų matėsi, jog jau esamas pastatas užstatomas ir pietinis įtrauktas kampas eina vienoje horizontalioje linijoje, pilnai baigus statybą gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)bus nutolęs tik per 2,5 m. Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrius 2015 m. spalio 19 d. atsakovei surašė privalomąjį nurodymą perstatyti pristatomos namo dalies laikančiąją blokelių mūro sieną pietvakarių kryptimi pagal statybą leidžiančius dokumentus arba pateikti projekto korektūrą, o 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu nurodė, kad skyriuje buvo gautas statytojos pakoreguotas projektas su projekto Nr.P62-14/10-01-TDP/SA-1, P62-14/01-TDP/SA-2, P62-14/10-01-TDP/SA-3 korektūra, atitinkančia atliekamus rekonstravimo darbus, tačiau šiuo atveju pakeitus esminius projekto sprendinius privalėjo būti gautas naujas statybos leidimas.Ieškovė teigė, jog akivaizdu, kad namo rekonstrukcijos projektas parengtas taip, kad leistų ateityje esančias patalpas atidalinti į atskirus nekilnojamojo turto vienetus – mažiausiai į 6 butus, kadangi kiekviename aukštyje įvedinėjama po 2 dujų įvadus, kas dvibučiame name yra visiškai nereikalinga, todėl projektas turėjo būti rengiamas pagal STR 2.02.01:2001 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Neišanalizavus projekto buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kurio tikslas iš esmės yra vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimas į daugiabutį namą.Ieškovė nurodė, kad termino reikšti reikalavimų ieškovė nėra praleidusi, o terminą apskųsti 2015 m. spalio 21 d. Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus sprendimą Nr.(15.2)-2D-1605 praleido dėl aplinkybių, kurios priklausė išimtinai nuo atsakovės veiksmų pirminės pateiktos informacijos netikslumo, nepilnumo, duomenų nepateikimo ir vengimo skubiai teikti prašomą informaciją pakartotinai.Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad horizontaliai su ieškovės žemės sklypu išsikišusią gyvenamojo namo konstrukciją – įstiklintą balkoną arba erkerį, ieškovė vertina kaip norminio 3 m. atstumo nesilaikymą, tačiau atsakovės gyvenamojo namo statyba baigta 1990 m., tame tarpe ir pastatant ir įstiklinant balkoną. Todėl 2014 m. naujai parengtu „Vieno buto namo 1A2p, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį namą“ techninių darbo projektu Nr.P62-14/10-01-TDP šis balkonas nėra naujai įrenginėjamas, be to, atstumai iki gretimo sklypo ribos matuojami nuo rekonstruojamų statinio esamų laikančiųjų konstrukcijų (sienų), o ne kitų statinio elementų. Iš projekto brėžinio „Fasadai“ matyti, kad rekonstruojant stogą namo aukštis mažinamas net 1,69 m. nuo teisėtai pastatyto gyvenamojo namo, dėl kurio statybos ankščiau ieškovė pretenzijų neturėjo, aukščio. Ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą ieškinio reikalavimams dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovė ginčija daugiau nei prieš 27 metus pastatytą gyvenamojo namo konstrukcijos elementą, kuris buvo įrengtas turint visus leidimus, sutikimus ir nesant teisinio reglamentavimo dėl 3 metrų atstumo.A. K. miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundu dėl kaimynystėje vykdomų statybų kreipėsi į Inspekciją, todėl jau iki teikiant skundą 2015 m. rugpjūčio 17 d. numatė, kad statybos galimai neteisėtos. Skunde ieškovė labai aiškiai įvardijo konkrečius pažeidimus, žinojo, kad nėra davusi sutikimo dėl ginčų statybų ir buvo įsitikinusi, kad tokį sutikimą statytojui būtina gauti bei akivaizdžiai suprato, kad statyboms reikalingas projektas, statybos leidimas ir pan. Rekonstruojamas namas yra ieškovės kaimynystėje, todėl ji turėjo realią galimybę pirmiausia kreiptis į statytoją, kuris taip pat turi statybos leidimą ir statinio projektą, tačiau dėl ginčo namo rekonstrukcijos į administraciją kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 10 d., o prašomą informaciją administracija pateikė 2015 m. lapkričio 13 d., todėl tiek su statybos leidimu, tiek su projektu ieškovė susipažino vėliausiai 2015 m. lapkričio 13 d., ką jį pripažįsta pati. Nors tarp esamos sienos konstrukcijos ir ieškovės sklypo ribos nėra 3 m atstumo, tačiau pagal STR nuostatas tai nelaikytina esminiu pažeidimu, o STR 48 p. numatyta, kad tik keičiant esminius projekto sprendinius turi būti gaunamas naujas statybos leidimas, tuo remiantis koreguojant neesminius projekto sprendinius į administraciją kreiptis neprivaloma, todėl administracija nėra gavusi naujos rekonstrukcijos projekto laidos. Aplinkybė, kad statytoja pagal 2014 m. rekonstrukcijos projektą rekonstruodama 1990 m. statybos namą ir nekeisdama namo lokacijos, rekonstravo namo stogą sumažindama stogo aukštį, negali būti priežastimi ginčyti projekto sprendinius ir statybos leidimą, o ieškovės argumentai, kad pagal projekto sprendinius yra leidžiama vienbutį namą rekonstruoti ne į dvibutį, o į daugiabutį namą – nepagrįsti jokiais įrodymais.A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas ieškovės skundas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)pradėtas rekonstruoti gyvenamasis namas neišlaikant 3 m atstumo iki ieškovės sklypo ribos. Inspekcija 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo atsakovę apie planuojamą statybos aptikrinimą vietoje, 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Statybos patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad patikrinimo metu jokie statybos darbai nebuvo vykdomi, atsakovė pateikė statybos leidimą ir darbo projektą, nurodė, kad riboženklių vietoje nėra, sklypai nesužymėti, todėl nėra galimybės nustatyti atstumą iki sklypo. Ieškovei 2015 m. spalio 21 d. raštu buvo paaiškinta, kad sprendiniuose esantys nukrypimai nebuvo priskiriami prie esminių pažeidimų.2015 m. lapkričio 20 d. ieškovė buvo informuota, kad gautas statytojos pakoreguotas projektas, jai buvo pateiktos kopijos ir nurodyta ratų apskundimo tvarka. Ieškovė praleido rašto apskundimo terminą, nes pareikštas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti taikomi administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovė su ginčijamu raštu susipažino 2015 m. lapkričio 4 d. atvykusi į skyrių, ieškovės advokatė 2015 m. lapkričio 10 d. kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybę su užklausimu, jame rėmėsi ginčijamu raštu bei aptikrinimo aktu, tačiau ieškovė praleido 1 mėnesio apskundimo terminą, o jo atnaujinti neprašo. Ginčo namas baigtas statyti 1990 m. ir nuo tų metų pastatyto namo atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos nesikeitė, jis nenuginčytas, todėl rekonstruojant namą pagal 2014 m. rekonstrukcijos projektą statytoja 1990 m. statyto namo sienų neprivalo perstatyti naujai, kad jos būtų atitrauktos nuo gretimo sklypo ribos per 3 m. Į ieškovės raštą Inspekcija atsakė kiek pavėluotai, tačiau tai procedūrinis pažeidimas, todėl laikytinas formaliu, ir neturėtų būti pagrindu pripažinti Inspekcijos 2015 m. spalio 21 d. raštą neteisėtu ir naikintinu, nes šio rašto panaikinimas ar nepanaikinimas ieškovės teisėms apginti jokios įtakos neturi ir pasekmių nesukelia.Trečiasis asmuo R. K. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad statybos leidimas išduotas esant esminiams projekto sprendinių pažeidimams, nes mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos buvo privalomas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, tačiau toks sutikimas nebuvo duotas, todėl buvo neteisėtai patvirtintas projektas ir išduotas statybos leidimas.Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog STR 2.02.01:2004 reglamentuoja tik minimalius projektuojamų patalpų dydžius, jų išdėstymą ir struktūrą, maksimalus galimas buto dydis aktais nereglamentuojamas, ir tai paliekama spręsti architektui ir jo užsakovui.Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti pastato - odontologijos klinikos rekonstrukciją neteisėta ir įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti rekonstrukcijos darbus iki tokio lygio, koks buvo nurodytas 1997 m. UAB „Architektų pastogė“ Lengvojo automobilio mūrinio garažo projekte, o to nepadarius – suteikti teisę teismo sprendimą vykdyti antstoliui, sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš ieškovės.Atsakovė nurodė, kad ieškovė pagal 1997 m. parengtą Lengvojo automobilio mūrinio garažo projektą bendrai su trečiuoju asmeniu R. K. valdomame sklype (duomenys neskelbtini)pasistatė garažą dviem automobiliams su praplatintu vienu įvažiavimu, kuris buvo pažymėtas indeksu P. N. projekte buvo teigiama, kad dviejų garažų pastatas numatomas šiaurinėje sklypo dalyje, išlaikant norminius atstumus nuo gretimo sklypo ribos, tačiau faktiškai garažo statyba buvo atlikta ties atsakovės žemės sklypo riba, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pastatai nuo pietinės ribos turėjo būti atitraukti per 1 metrą, o nuo šiaurinės – 3 metrus. Rengiant garažo pritaikymo odontologijos klinikai rekonstrukcijos projektą visais atvejais buvo būtinas gretimo sklypo savininkės – atsakovės rašytinis sutikimas, šį norminio atstumo nesilaikymą patvirtina po garažo rekonstrukcijos parengta kadastrinių matavimų byla. Akivaizdu, kad ieškovei neteisėtai rekonstravus ūkio paskirties pastatą – garažą į kur kas didesnės rizikos pastatą - odontologijos kliniką, kurioje vykdoma kur kas kenksmingesnė veikla už automobilių saugojimą ir naudojamos ypatingai kenksmingos ir degios cheminės medžiagos, visiškai nekreiptas dėmesys į priešgaisrinių atstumų įvertinimą, dėl ko buvo pažeisti ne tik teisės aktų reikalavimai, bet ir atsakovės bei jos šeimos narių teisės į saugią ir sveiką gyvenimo aplinką. Vėliau ieškovė dar kartą rekonstravo odontologijos kliniką – apšiltino pastato sienas, jas pertinkavo ir perdažė, pakeitė stogą. Ieškovės klinikos siena beveik sutampa su atsakovės sklypo riba, o sutikimo dėl tokių statybos darbų atsakovė nėra davusi.Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovė neginčija statybos darbų, įvykdytų mūrinio garažo projekte, iš to darytina išvada, kad atsakovė neginčija statybos darbų, įvykdytų UAB „Architektų pastogė“ parengto projekto pagrindu, todėl nesuprantami argumentai, susiję su šio projekto teisiniu vertinimu bei garažo statybos laikymu neteisėtais. Iš namų techninės apskaitos bylos matyti, kad toje vietoje, kur buvo numatyta projekte garažo statybos vieta, jau 1980 m. buvo inventorizuoti 3 ūkiniai pastatai, iš kurių 5I`m buvo pastatytas šalia atsakovės naudojamo žemės sklypo. Statinių statybos metai yra 1972 m., statiniai buvo pastatyti laikantis tuo metu įtvirtintų atstumų nuo sklypo ribos ir greta esančio žemės sklypo naudotojams tokio statinio statybos vieta buvo visiškai priimtina, per daugiau nei 40 metų nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Projektas garažo statybai buvo suderintas su visomis reikalingomis institucijomis, teisiškai įregistruotas 2001 m. sausio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriuo konstatuota, kad statyba įvykdyta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos bei tai, kad pagrindinės statinio konstrukcijos nesikeičia. 2006 m. gruodžio 18 d. Kauno apskrities viršininko sudaryta komisija Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino, kad garažas 2I`pritaikytas odontologijos klinikai ir tenkina nustatytus reikalavimus bei yra tinkamas naudotis. Atsakovė nėra įgaliota ginti viešojo intereso ir tai, pakanka ar nepakanka pacientams vietos parkuoti automobilius ieškovės valdoje, niekaip neįtakoja atsakovės teisių. Ieškovė 2012 m. buvo parengusi klinikos išplėtimo projektinius pasiūlymus, norėdama padidinti statinio aukštį, tačiau atsakovei nedavus sutikimo darbai nebuvo vykdomi.A. K. miesto savivaldybės administracija su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog pagal garažo derinančių institucijų pritarimo dieną – 1997 m. balandžio 29 d. galiojusį STR 1.07.01:1997 1.3. punktą, reglamento A priedo 8.3 punkte nurodyta, kad pastatai ir garažai miestų ir gyvenviečių sodybose yra statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyriausiuoju architektu. To paties reglamento A priedo 4 punkte numatyta laikytis nustatytų priešgaisrinių bei sanitarinių atstumų tarp statinių, atstumų nuo sklypų ribos ir kitų bendrųjų reikalavimų, o 8 punkte – turėti notaro patvirtintą bendrasavininkių sutikimą, kai statinio statyba arba darbų atlikimas susietas su bendra nuosavybe. Atsakovė ginčydama garažo rekonstrukciją nurodė teisingą statybos techninį reglamentą, tačiau ši redakcija nesutampa su garažo rekonstrukcijos laikotarpiu galiojusia STR redakcija. Tiek statant garažą, tiek rekonstruojant jį į odontologijos kliniką, ieškovė projektus derino su valstybinėmis institucijomis, byloje duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi šiuos statybos projektus, nėra.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visiškai nepaisė aplinkybės, kad remiantis dabartiniais galiojančių teisės aktų reikalavimais statybos leidimas pagal teisme nagrinėtą techninį projektą nebegalėtų būti išduodamas ir tokia statyba apskritai negalima, ginčą išspręsdamas visiškai formaliai ir deklaratyviai, vadovaujantis projektavimo metu (o ne statybos leidimo išdavimo ir techninio projekto Kauno miesto savivaldybėje derinimo metu) galiojusiomis teisės normomis ir spragomis jose, todėl teismo sprendimas neatitinka teisėtumo ir teisingumo kriterijų, o atsakovei teismo sprendimu buvo sudarytos sąlygos į statybą, kurios vykdymas dabartinių teisės aktų požiūriu jau būtų vertinamas kaip neteisėtas. Teismas nesivadovavo bendraisiais teisės principais ir netaikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Teismo statybos ekspertai daugiabučio namo požymius konstatuoja ne iš projekto pavadinimo, kaip kad šioje byloje tai padarė teismas, bet iš eilės projektinių sprendinių požymių, kurie vienbučiams/dvibučiams namams nors ir galimi, tačiau nebūdingi, t. y. iš pasikartojančių namo elementų per visus namo aukštus, bendro naudojimo laiptinių, numatomų daugybinių įvadų ir t.t. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, būtina įvertinti viešojo intereso aspektus ir įstatyminės bazės pasikeitimus, nes priešingu atveju statytojas gali pasinaudoti įstatymo spragomis. Rekonstruojamojo namo rodikliai ginčijamo statybos leidimo pagrindu iš esmės keičiasi: 1) bendrasis namo plotas nuo 296,27 kv. m. padidėja iki 5145, 46 kv. m.; 2) gyvenamasis plotas nuo 44,87 kv. m. padidėja iki 328,90 kv. m.; 3) pastato užimamas žemės plotas keičiasi nuo 158 iki 184 kv. m.; 4) pastato tūris – nuo 1423 kub. m. iki 2191 kub. m. Pažymėtina, jog techninio projekto sprendinių įvertinimas yra architektūrinio, statybinio, o ne teisinio pobūdžio žinios, todėl teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į byloje surinktus specialaus pobūdžio dokumentus. Labai svarbi aplinkybė, kad ginčijamas namo projektas yra parengtas tikslu jame gyventi trims atskiroms šeimoms, todėl buvo suprojektuotas mažiausiai trijų butų namas, t. y. ginčijamu statybos leidimu realiai leista statyti trijų butų namą, o tributis namas patenka į daugiabučio namo kategoriją (remiantis STR „Statinių klasifikacija“ reikalavimais 6.3 gyvenamosios paskirties pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau). Pažymėtina, kad sklypo užstatymo intensyvumo reikalavimai nustatyti jau nuo 2010 metų, o ginčo atveju atsakovės žemės sklypo plotas yra per mažas šiems reikalavimams užtikrinti. Projekte numatytos tik dvi parkavimo vietos, kas iš esmės reiškia, kad projekto trūkumai bus nukreipiami poveikio gretimybėms (kaimyniniams sklypams) linkme (automobiliai bus parkuojami gatvėje, šalia ieškovės namų valdos, trikdant ir apsunkinant transporto judėjimą), todėl teismo išvados šioje dalyje yra visiškai nepagrįstos. Teismas, šio ginčo atveju taikė STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantis dokumentai“ 33 d. ir atitinkamai 33.2 punkto išlygą, tačiau pažymėtina, kad ekspertizės aktu nurodyta, kad šia nuostata negali būti vadovaujamasi, kadangi ji taikoma tik naujo nesudėtingo statinio statybai ar rekonstrukcijai. Rekonstruojamas namas priskirtinas neypatingų (bet ne nesudėtingų) statinių kategorijai. Teismo išvada, kad atstumas iki sklypo ribos turi būti matuojamas nuo pastato konstrukcijos (sienos) apskritai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Atstumas iki sklypo ribos pagal teisės aktus yra skaičiuojamas nuo labiausiai išsikišusių pastato konstrukcijų, kas šiuo atveju yra namo erkeris ir stogo konstrukcija. Pažymėtina, kad techninio projekto sprendiniai dėl apšiltinimo apskritai yra klaidinantys, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Rekonstrukcijos projekte matyti, kad namo sienos planuojamos apšiltinti 20 cm storio neoporu, tačiau šis sprendinys žemės sklypo plane nėra pažymėtas, siekiant užmaskuoti gana ryškų priartėjimą prie kaimyninio sklypo. Kadangi dalis rekonstruojamo statinio dalies konstrukcijų yra trijų metų zonoje nuo sklypo ribos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tokiam senojo statinio dalies pertvarkymui taip pat turėjo būti gautas sklypo savininko sutikimas, kadangi kyla klausimas, kaip 16.80 m pločio pastatą sutalpinti 20 m pločio sklype išlaikant minimalų atstumą nuo kaimynų 3 m. ir kitoje pusėje 1 m., kas akivaizdžiai patvirtina akivaizdžius projekto netikslumus ir technines klaidas ar sąmoningus architektės veiksmus, maskuojant pažeidžiamus atstumus iki sklypo ribų. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nurodytas aplinkybes, atsakovei buvo neteisėtai išduotas statybos leidimas pagal 2015 m. parengtą „Vieno buto namo 1A2p, „(duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą techninį darbo projektą“ Nr. P62-14/10-01-TDP, ir jo pagrindu neteisėtai 2015 m. vasario 24 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-21-150224-00124.Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai buvo atmesti visiškai, t. y. buvo konstatuota, kas atsakovei išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra teisėtas, bei kad atsakovė jai priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukciją vykdo sąžiningai, pagrįstai ir teisėtai, todėl jai turi būti taikomos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas netinkamai taikė CPK nuostatas reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių ir netinkamai identifikavo kurios šalies naudai yra priimtas esminis sprendimas, dėl ko šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tai šaliai, kurios naudai teismas priėmė sprendimą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju teismas netenkino tiek ieškovės ieškinio, tiek atsakovės priešieškinio, dėl ko neabejotinai galima daryti išvadą, jog sprendimas nepriimtas nei ieškovės, nei atsakovės naudai, todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai nei vienai šaliai iš kitos nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad nors civilinę bylą inicijavo ieškovė, tačiau atsakovė, pateikdama savo priešieškinį pareiškė savarankiškus reikalavimus ir siekė, kad jie būtų pilnai patenkinti, taip sukeldama ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su gynyba dėl priešieškinio reikalavimų.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-150224-00124, palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi visiškai naujomis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktos, todėl vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostata, apeliacinės instancijos teismas visiškai neturėtų vertinti ir pasisakyti dėl naujai ieškovės išdėstytų aplinkybių bei argumentų, įskaitant tuos, kurie nurodyti apeliacinio skundo 4-8 puslapiuose. Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog neva yra naujai statomas namas. Namas pastatytas 1990 m. ir jo bendras tūris rekonstrukcijos metu keičiasi labai nežymiai, t. y. užimamas žemės sklypo plotas nuo 158 kv. m. iki 184 kv. m. , t y. kiek yra užstatomas pietinis įtrauktas buvusiojo statinio kampas. Kiti statinio rodikliai keičiasi dėl to, kad yra perplanuojamos buvusio statinio negyvenamosios patalpos, taip pat gyvenamuoju plotu pakeičiama prieš tai nenaudota statinio palėpė, taigi rekonstruojant paprasčiausiai pagerinama statinio kokybė ir pritaikomumas gyvenimui. Projektavimo užduoties pasirašymo dieną ir Statybos leidimo išdavimo dieną galiojo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. D1-708 patvirtinta STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas, vertinimas privalo būti atliktas pagal projektavimo užduoties pasirašymo dieną, t. y. 2014 m. spalio 20 d., galiojusius teisės aktų reikalavimus, o ne pagal ieškovės skunde naujai išdėstytų ir jau po projektavimo užduoties pasirašymo priimtų teisės aktų ir/ar priimtų sprendimų reikalavimus ar išaiškinimus. Šioje byloje būtina pripažinti, kad ieškovės reikalavimas panaikinti 2015 m. vasario 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-150224-00124 yra reikalavimas panaikinti individualaus pobūdžio administracinį teisės aktą, todėl šis reikalavimas turi būti nagrinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) nuostatomis ir šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovė įsitikinusi, kad įvertinus ieškovės ieškinio argumentus ir skundžiamo statybos leidimo turinį, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus aukštesnės galios teisės akto, kurį pažeidžia statybą leidžiantis dokumentas ir projektas, jo nenurodo ir savo apeliaciniame skunde, todėl galima teigti, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų, o skundžiamas teisės aktas yra teisėtas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.Maksimalus galimas buto dydis teisės aktais nereglamentuojamas ir tai paliekama spręsti architektui ir jo užsakovui. Šiuo atveju atsakovės atstovas paaiškino, kad rekonstruojamame gyvenamajame name gyvens jo mama, t. y. atsakovė, jis su šeima ir jo sesuo su šeima, todėl būtent toks išplanavimas ir pasirinktas. Gyvenamojo namo apžiūros 2017 m. kovo 24 d. teismo surengtame išvažiuojame teismo posėdyje metu būtent tokios aplinkybės ir nustatytos. Projekto užduoties pasirašymo dieną galiojantys įstatymai (STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai)“ automobilių parkavimo skaičiaus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams nereglamentavo. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu išvadą davęs ekspertas pripažino šią savo ekspertizės akto klaidą ir nurodė, kad sutinka, jog šiuo atveju galima projektuoti ir dvi parkavimo vietas. Jeigu atsakovės vykdomi rekonstrukcijos darbai nukrypsta nuo projekto sprendinių, ką bando įrodyti ieškovė remdamasi matininkų atliktais matavimais, tai atsakovė be reikalingo kompetentingų institucijų patikrinimo niekaip negalės užbaigti rekonstrukcijos, todėl atmestini bet kokie ieškovės argumentai, motyvai ar įrodymai apie esamą rekonstruojamo statinio ar jo elementų padėtį žemės sklype, o turėtų būti vertinami vien projekte nurodyti duomenys. Ieškovė dėl erkerio pretenzijų nereiškė nuo pat 1990 m. ir, nors jis iš pastato išsikiša iki 2,80 m., ieškovės teigimu pažeisdamas 3 metrų ribą, tačiau pažymėtina tai, kad atstumai iki gretimo sklypo ribos matuojami nuo rekonstruojamo statinio esamų laikančiųjų konstrukcijų (sienų), o ne nuo kitų statinio elementų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunktis). Dėl šių argumentų akivaizdu, kad ieškovė ginčija daugiau nei prieš 27 metus pastatytą gyvenamojo namo konstrukcijos elementą, kuris buvo įrengtas turint visus leidimus, sutikimus, o be to, nesant teisinio reglamentavimo dėl 3 metrų atstumo. Taip pat yra praleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.Atsakovė pati nėra davusi jokio sutikimo ieškovės garažo rekonstrukcijai į odontologijos kliniką, taip dar mažinant ribą tarp sklypų, todėl tokioje faktinėje ir teisinėje situacijoje ieškovės įgyvendintos bei atsakovės siekiamos įgyvendinti nuosavybės teisės turi būti derinamos ir ginamos proporcingai. Ieškovė jau yra įgyvendinusi savo teisę į gyvenamosios aplinkos sąlygų pagerinimą, o atsakovė siekia tai padaryti, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, net ir nustačius kokius nors norminius atstumų neatitikimus, jie negalėtų būti pripažinti teisės pažeidimu, lemiančiu visos rekonstrukcijos neteisėtumą.Iš projekto brėžinio Nr. P62-14/10-01-TDP/SA-7 „Fasadai“ matyti, kad stogas yra rekonstruojamas iš 12,53 m. aukščio plokščio į 10,84 m. aukščio nuožulnų stogą, be to, aukštėjant stogo konstrukcijai yra formuojamas stogo nuolydis taip kartu ir didinant atstumą iki ieškovės žemės sklypo ribos. Projektą rengusi architektė šiame brėžinyje nurodė ir patvirtino, kad toks projekto sprendinys tenkina STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1. punkto reikalavimus.Jokioje teisminėje, teisinėje ar architektūrinėje praktikoje nėra įtvirtintas principas, kad siekiant išlaikyti norminius atstumus iki kaimyninio žemės sklypo ribos aukštesniems kaip 8,5 m. statiniams yra būtina projektuoti „laiptuotą“ stogą.A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Inspekcija sutinka su teismo išvada, kad ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą, todėl vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi (buvusi 33 straipsnio 1 dalis), numatančia vieno mėnesio terminą administracinio akto ginčijimui, taip pat į tai, jog ieškovė nenurodė svarbių praleisto termino atnaujinimo priežasčių. Inspekcijos nuomone, teismas tinkamai taikė numatyto įstatymu termino praleidimo pasekmes reglamentuojančias teisės normas. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo jokio konkretaus sprendimo panaikinimo pagrindo dalyje dėl Inspekcijai keliamų reikalavimų, nenurodo jokio sprendimo toje dalyje neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių ir pažeistų teisės aktų nuostatų, Inspekcijos nuomone, ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl Inspekcijai keliamų reikalavimų neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų. Inspekcija nesutinka su ieškovės argumentais, kad Inspekcija, tirdama skundą, nenustatė esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių, taip pat nurodė, kad neišlaikyti normatyviniai atstumai iki gretimo sklypo ribos. Bendra taisyklė yra ta, kad parengus statinio projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą, statinys turi būti statomas pagal parengtą statinio projektinę medžiagą, tačiau statinio statymo eigoje galima atlikti statinio projekto sprendinių korektūras, kurias atlieka projektuotojas statytojo sutikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto sprendinius, atstumas nuo naujai pristatomos namo dalies iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos – 3 m. STR “Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypo ribų. Inspekcijos nuomone, ieškovės teiginiai, jog projekto korektūrai turėjo būti gautas naujas statybos leidimas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Inspekcijos Kauno skyriaus ginčijami raštai buvo surašyti tinkamai, išanalizavus tuo metu buvusią faktinę situaciją bei turimus dokumentus, jais atsakyta į visus ieškovės keltus klausimus, pateikti prašomi dokumentai, nurodyta apskundimo tvarka, o tai, kad ieškovės netenkino ginčijamuose raštuose išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, negali būti pagrindu pripažinti, jog patys Inspekcijos rengti raštai yra nemotyvuoti ir priimti pažeidžiant procedūras ar įstatymus.A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo dėl atsakovės skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Inspekcijos nuomone, nagrinėjant atsakovės skundą, teismas turėtų vadovautis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei teisės aktuose įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra susijęs su Inspekcijos teisėmis ar pareigomis bei į ją nukreiptu reikalavimu, todėl prašo teismą dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.A. K. miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 24 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-150224-00124 panaikinimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Akcentuotina tai, kad savivaldybės administracija, tikrindama statinių projektus bei išduodama statybą leidžiančius dokumentus, veikia kaip viešojo administravimo institucija, kuri privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir neturi galimybės nepritarti pateiktiems projektų sprendiniams, jei jie atitinka statybos normatyvinių dokumentų keliamus reikalavimus. Atmestinais laikytini visi apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas nepagrįstai išsprendė ginčą vadovaudamasis statinio projektavimo ir Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiomis teisės normomis. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo nei vieno teisės akto, suteikiančio savivaldybės administracijai diskrecijos teisę spręsti, ar projekte nurodyta pastato paskirtis neatitinka realių statytojo ir projektuotojo tikslų, t. y. nėra nurodyta teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi savivaldybės administracija turėtų teisę neišduoti statybos leidimo, motyvuojant tuo, kad suprojektuotas pastatas neatitinka paskirties, kuri nurodyta projekte. Atmestinais laikytini apeliacinio skundo motyvai, susiję su tam tikromis prielaidomis, nepagrįstomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ar faktinėmis aplinkybėmis, kurios, vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimais, negalėtų būti teisėtu pagrindu atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė klaidingai remiasi statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, nes šiame teisės akte dvibučio gyvenamojo namo sąvoka nėra apibrėžta, tačiau ši sąvoka yra nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.1-6.3 punktuose. Nėra pagrindo remtis ekspertų išvadomis, nurodytomis apeliaciniame skunde, kuriose akivaizdžiai klaidingai taikomi teisės aktų reikalavimai, nes naujai įsigaliojusios teisės aktų nuostatos negali būti taikomos iki jų galiojimo atsiradusiems teisiniams santykiams. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei specialieji architektūros reikalavimai išduoti 2014 m. spalio 27 d., todėl būtent ši data yra aktuali tikrinant projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė kaip statytoja turi teisę rinktis šlaitinio stogo formą, nes ji yra racionalesnė namo priežiūros bei naudojimo požiūriu ir teisės aktai nenumato jokių apribojimų. Taip pat neįrodyti ir atmestini ieškovės argumentai dėl tariamo erkerio priartėjimo prie žemės sklypo ribos. Ieškovė klaidingai skaičiuoja pastato matmenis pagal projekte nurodytas pastato ašis, nes projekte nurodytas atsakovės žemės sklypo plotis net mažesnis, nei projekte esančiame žemės sklypo plane, parengtame pagal faktiškai atliktus kadastrinius matavimus, kas patvirtina, kad privalomi norminiai atstumai yra išlaikomi ir klaidų projekte nepadaryta. Teismas pagrįstai nustatė, kad kiekvienos projektuojamo pastato dalies aukštis neviršija teisės aktais nustatyto norminio atstumo, taip pat teisingai atkreipė dėmesį, kad po rekonstrukcijos bendras pastato aukštis buvo sumažintas – nuo 12,53 m. iki 10,84 m. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo bendrojo pobūdžio teiginius dėl privalomų teisės aktų nuostatų laikymosi, tačiau nenurodo, kaip tariami teisės aktų pažeidimai įtakoja gyvenimo ir veiklos sąlygas ieškovės žemės sklype.Ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nepasisako dėl Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtų sprendimų, kurie buvo ginčijami nagrinėjamoje byloje ir teismas ieškinio reikalavimus panaikinti šiuos sprendimus atmetė, todėl manoma, jog su Inspekcijos sprendimais ieškovė sutiko. A. K. miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo dėl atsakovės apeliacinio skundo teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, nes atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas nėra susijęs su savivaldybės administracijos teisėmis ir pareigomis.