Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-10-23 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio 4 ir 5 punkto reikalavimų: panaikinti 2015-08-26 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą ( kontrolinis klausimynas) Nr. SPA- 1655-(15.2) bei įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrių iš naujo tirti 2015-08-17 ieškovės skundą dėl statybos (duomenys neskelbtini) Kaune, atliekant statybos patikrinimą, nagrinėjant skundą ir surašant aktą.

Reikalavimai atsakovei grindžiami tuo, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0951 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)Kaune. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 0,0695 ha žemės sklypu. 2015 m. atsakovei priklausančiame žemės sklype prasidėjo jai priklausančio namo rekonstrukcija – prie namo statomas priestatas, tuo išdidinant namo plotą bei pristatomas papildomas aukštas. Ieškovės, kaip gretimo sklypo žemės savininkės teisės yra pažeidžiamos, kadangi vizualiai buvo matyti, kad neišlaikytas 3 metrų atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos, o tokiems statybos darbams jos sutikimas nebuvo gautas. 2015-08-17 skundu ir vėlesniais skundais ieškovė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrių dėl galimai neteisėtai atliekamų veiksmų.

Atsakydama į skundą Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrius 2015- 10 -21 raštu informavo, jog 2015-08-26 buvo atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas Statybos patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta, jog sklype rekonstruojamas namas, pietinėje dalyje pristatant namo dalį, kurios išmatavimai apie 7,15 mx 5,46 m. Patikrinimo metu R. M. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-02-24 statybą leidžiantį dokumentą Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI), 2014 metais parengtą “Vieno buto namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaune rekonstravimo į dvibutį gyvenamą namą techninį darbo projektą“ Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI).

Patikrinus projekto sprendinius ir rekonstruojamo namo atliekamus darbus nustatyta, kad pristatomos namo dalies laikančios blokelių mūro sienos išdėstymas prietvakarių kryptimi šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, neatitinka projekto brėžiniuose Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI)/SA-1 ir (duomenys neskelbtini)/SA-2 numatytų sprendinių. Sklypas riboženkliais nepažymėtas.

Teikiant pakartotinę užklausą Inspekcijai dėl atsakymo išaiškinimo ir duomenų pateikimo tuo pačiu 2015-11-10 Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas advokatės prašymas pateikti 2015-02-24 atsakovei išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) bei visą namo techninį projektą ir jo pakeitimus. Rekonstrukcijos projektas buvo gautas 2015-11-13, tačiau be 2015-12-07 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros rašte Nr.(15.17_-2D-19088 minėtų pataisymų.

Susipažinus su nurodytais administraciniais aktais paaiškėjo, kad jie pažeidžia statybos techninius ir statybos specialiuosius reikalavimus, statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o statybos priežiūrą vykdančios institucijos – Inspekcijos veiksmai pažeidžia LR Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas nuostatas.

Susipažinus su pateiktu projektu, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, paaiškėjo, kad Inspekcija suderino rekonstrukcijos projektą, o savivaldybė jį išdavė esant esminiams projekto sprendinių pažeidimams.

Projekto sprendinių aprašyme numatyta, kad rekonstruojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) keičiama jo paskirtis, forma plane, užstatomas pietinis įtrauktas kampas. Keičiamas patalpų išdėstymas visuose aukštuose bei pagrindinis įėjimas į pastatą. Išardžius esamą stogą , pakeitus jo konstrukcijas bei formą, įrengimas trečias aukštas su gyvenamosios paskirties patalpomis. esamas pastato aukštis nuo žemė paviršiaus mažėja iki 10,81 m.

Dėl rekonstrukcijos vykdymo nesilaikant normatyvinio atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos.

Iš projekte pateikto žemės sklypo plano matyti, kad rekonstruojamo namo (duomenys neskelbtini) Kaune rekonstruojama jau stovinčio namo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) dalis yra 2,80 m. iki ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, ribos. Pagal rekonstrukcijos projektą, užstatomo pietinio įtraukto kampo riba yra nurodyta 3 m. nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, sklypo ribos. Paaiškėjo, kad namo sienas planuojama apšiltinti 20 cm storio neoporu. Šis sprendinys žemės sklypo plane nėra pažymėtas t.y. atstumai iki gretimo žemės sklypo ribos yra paskaičiuoti be apšiltinimo. Įrengus papildomą apšiltinimą atstumai iki ieškovės žemės sklypo sumažėja atitinkamai 2,60 m. iki stovinčio namo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) ir 2,80 m. iki užstatomo pietinio įtraukto kampo.

Vadovaujantis STR 2.02.09:2005“Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“, pagal kurį vykdoma gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kaune, rekonstrukcija, reikalavimai statinių statybai iki 3 m. atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Atsižvelgiant į tai, gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas rekonstruoti statinį privalomas naujai sukuriamoms statinio konstrukcijoms (pastato dalims), statomoms atstume 3 metrai ir arčiau sklypo ribos.

Šiuo atveju svarbu tai, kad senasis statinys, kuris stovi neišlaikant norminių atstumų iki sklypo ribos, taip pat ginčijamu leidimu buvo rekonstruojamas – yra esmingai pakeista stogo konstrukcija, nuolydį darant į ieškovės sklypo pusę (iki šiol taip nebuvo). Nuo per arti sklypo stovinčio statinio stogo vanduo ir sniegas kris į ieškovės sklypo pusę. Rekonstruojamo senojo pastato dalies antrame aukšte esantis erkeris yra dar labiau priartėjęs link ieškovės sklypo pusės. Tokiam senojo statinio pertvarkymui taip pat turėjo būti gautas gretimo sklypo savininkų sutikimas.

Pagal ieškovės skundą Inspekcija atliko statybos patikrinimą vietoje ir surašė Statybos patikrinimo aktą Nr.SPA-1655-(15.2), kuris ieškovei įteiktas 2015-12-07. Šiuo aktu nustatyta, jog atliekami statybos darbai atitinka projekte numatytus sprendinius. Akivaizdu, jog 2015-08-26 atliktas statybos patikrinimas vietoje ir Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas Nr. SPA-1655-(15.2) yra nepagrįsti. Nebuvo tiriama aplinkybė dėl atstumų tarp pastato ir ieškovei priklausančio sklypo ribos. Akto 5 p. „Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ( pagal išrašą NTR išraše) ir pažymėtas riboženkliais, pažymėtas teigiamas atsakymas, tačiau pastabose nurodyta, jog “Riboženklių vietoje nėra“. 9 p. vertinant ar išlaikyti projektiniai ar minimalūs leistini atstumai iki sklypo ribų , taip pat padaryta atžyma „Sklypas nepaženklintas riboženkliais“.

Specialistai apie vykdomą patikrinimą ieškovės neinformavo ir kokių tikrinimo veiksmų buvo imtasi, jai nepateikė. Patikrinime ieškovė nedalyvavo, o išvados nebuvo pateiktos iki pat 2015-12-07. Inspektorius privalėjo pareikalauti iš statytojo pateikti kontrolinę geodezinę nuotrauką, kurioje matytųsi tikri atstumai ir koordinatės. Net ir neatlikus matavimų matyti, jog nauja pastato dalis statoma horizontalėje su jau esama pastato dalimi, kuri iki sklypo ribos yra arčiau nei 3 metrai, o namo sienoje yra išsikišusi namo konstrukcija – įstiklintas balkonas. Buvo priimtos akivaizdžiai neteisėtos išvados „Pažeidimų nenustatyta“. Savo rašte Inspekcija nurodo, kad prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami pastatų ir inžinierinių statinių aukščio – iki 0,2 m.; kitų matmenų – iki 0,2 m.; išskyrus atvejus , kai šie nukrypimai sumažina norminius atstumus iki sklypo ribų, kai nėra gretimų sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Inspekcija padarė išvadą, jog nustatyti rekonstruojamo namo faktinės padėties nukrypimai nepriskiriami prie esminių projekto sprendinių pažeidimų.

Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia tuo (atsiliepimai 2 t. 46-50 b.l., 4 t. 147, 148 b.l.), jog horizontaliai su ieškovės žemės sklypu išsikišusią gyvenamojo namo konstrukciją – įstiklintą balkoną arba erkerį, ieškovė vertina kaip norminio 3 m. atstumo nesilaikymą. Tačiau atsakovės gyvenamojo namo statyba baigta 1990 m., tame tarpe ir pastatant ir įstiklintą balkoną (erkerį). Atsakovės 2014 m. naujai parengtu „Vieno buto namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaune, rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą“ techniniu darbo projektu Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) šis balkonas nėra naujai įrenginėjamas, todėl šis argumentas atmestinas dėl kelių priežasčių : praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas, o pati ieškovė pripažįsta, kad rekonstruojamojo namo dalis yra 2,80 m. iki jai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)Kaune ribos, t.y. kad egzistavo leidimas statyti namą ir kartu šį balkoną arčiu sklypo ribos. Atstumai iki gretimo sklypo ribos matuojami nuo rekonstruojamų statinio esamų laikančiųjų konstrukcijų (sienų) , o ne kitų statinio elementų.

Iš projekto brėžinio „Fasadai“ matyti, kad stogas yra rekonstruojamas iš 12,53 m. aukščio plokščio į 10,84 m. aukščio nuožulnų stogą. Brėžinyje parodyta , kad namo stogui esant 8,5 m. aukštyje yra išlaikomas normatyvinis 3 m. atstumas iki atsakovės žemės sklypo ribos. Brėžinyje tai pat parodyta, kad aukštėjant stogo konstrukcijai yra formuojamas stogo nuolydis, taip kartu didinant atstumą iki atsakovės žemės sklypo ribos. Namo aukštis mažinamas net 1,69 m. nuo teisėtai pastatyto gyvenamojo namo, dėl kurio statybos anksčiau ieškovė pretenzijų neturėjo, aukščio.

Ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą ieškinio reikalavimams dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš techninės apskaitos bylos matyti, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomas atsakovės 2 aukšte įrengtas erkeris 1990-12-05 jau buvo įrengtas ir užfiksuotas namo techniniuose dokumentuose. Atsakovės 2014 m. parengtu techninio darbo projektu šis balkonas nėra naujai įrenginėjamas. Šis namo konstrukcijų elementas yra apšiltinamas remiantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunkčiu.

Ieškovė ginčija daugiau nei prieš 27 metus pastatytą gyvenamojo namo konstrukcijos elementą, kuris buvo įrengtas turint visus leidimus, sutikimus ir nesant teisinio reglamentavimo dėl 3 metrų atstumo.

Nesutinka su ieškovės argumentu, kad senojo pastato dalies antrame aukšte esantis erkeris yra dar labiau patrauktas į ieškovės namų valdos pusę, tuo dar labiau sumažinant ir taip neišlaikomą norminį atstumą, nes iki 1990 m. pastatytas erkeris nėra rekonstruojamas, patraukiamas ar perstatomas. Pagal projektą erkeris paprasčiausiai apšiltinamas neoporu, armuojamas, glaistomas ir dengiamas akriliniu tinklu bei apdažomas. STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunktis išaiškina, kad statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Akivaizdu, kad atliekami statybos darbai erkerio dalyje atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi atstumai iki gretimo sklypo ribos matuojami nuo rekonstruojamo statinio esamų laikančiųjų konstrukcijų ( sienų), o ne nuo apšiltinamojo sluoksnio.

Ieškovė svarbiomis aplinkybėmis laiko du faktus: kad dar nebuvo gavusi Inspekcijos 2015-12-07 raštu siųstų papildomų paaiškinimų dėl 2015-08-26 vykusio statybų patikrinimo, taip pat, kad Administracijos 2015-11-13 ieškovei siųstuose dokumentuose nebuvo pridėta 2015-11-20 ginčo projekto korektūros. Tačiau 2015-11-13 ieškovė jau buvo gavusi visą reikalingą informaciją ir duomenis, kurių pagrindu galėjo nuspręsti dėl teisių pažeidimo ir papildomai Inspekcijos klausti nereikėjo, juolab, jog tariamus savo teisių pažeidimus labai konkrečiai numatė jau 2015-08-17, teikdama prašymą inspekcijai. 2015-11-13 ieškovės minimos 2015-11-20 namo projekto korektūros net neegzistavo, todėl ateityje atsirasianti projekto korektūra nėra pagrindas teigti, kad tik esant ieškovės manymui, o ne realiam faktui, sustabdomas ar nukeliamas vieno mėnesio statybos leidimo apskundimo terminas. Ieškovė savo reikalavimus grindė būtent dėl namo pirminio projekto sprendinių, o ne dėl šio projekto 2015-11-20 korektūros sprendinių. Teise kreiptis į teismą ir skųsti statybą leidžiantį dokumentą per vieno mėnesio terminą ieškovė objektyviai galėjo pasinaudoti net gi anksčiau nei nuo 2015-11-13, kai ji gavo dokumentus, kadangi pačios ieškovės veiksmai sąlygojo, kad su statybos leidimu ir rekonstrukcijos projektu susipažino tik 2015-11-13. Ji nesikreipė nei į statytoją, nei į Administraciją dėl ginčo dokumentų pateikimo. Ji kreipėsi į Inspekciją, kurios net neprašė pateikti ginčo namo rekonstrukcijos projekto. LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis suteikia savarankišką, tiesioginę teisę suinteresuotam asmeniui ginčyti statybos leidimą, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, o papildomai kreipėsi į Inspekciją, taip užkirsdama galimybę anksčiau sužinoti apie kaimynystėje vykdomų statybų esmę bei pateikti ieškinį teismui.

Ieškovė teismo neprašo ir nenurodo priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas 1 mėnesio terminas dėl statybos leidimo apskundimo. Pagal suformuotą praktiką asmens kreipimasis ne į teismą ar kitas kompetentingas institucijas spręsti ginčą, o į kitas institucijas, neturinčias jurisdikcinių įgalinimų, laikytinas netinkamu savo teisės įgyvendinimu.

Ieškovės manymu, Inspekcija nei 2015-10-21, nei 2015-12-07 rašte aiškiai nenurodė ar iki 20 cm faktiniai nukrypimai nuo ginčo sprendinių yra esminiai ar neesminiai, todėl yra pagrindas abu šiuos sprendimus naikinti. Tačiau ieškovė neneigia, kad tariamus pažeidimus įvardijo dar iki teikiant Inspekcijai prašymą patikrinti ginčo statybas, todėl ieškovė dar iki gaunant Inspekcijos atsakymus numatė ir suprato kokios galimai jos teisės yra pažeidžiamos, jei statytojas nesilaikys 3 metrų atstumo nuo jos sklypo ribos negavus jos sutikimo. Iš Inspekcijos 2015-10-21 rašto ieškovė naujai sužinojo faktą, kad pristatoma ginčo sienelė nukrypusi nuo projekto 20 centimetrų. Ji žinojo, kad jokio sutikimo nėra davusi, todėl to pakako suprasti, jog pažeidimai yra esminiai. Nėra aišku, kodėl ieškovė dar kartą užklausė Inspekciją išaiškinti pažeidimų pobūdį ir neskundė 2015-10-21 rašto, nors matyti, jog ieškovė suprato, kad 2015-10-21 raštas galimai neteisėtas.

Ieškovė remiasi STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 p., kuriame nurodyta, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus statinius, statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m. (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinierinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, je ties sklypų riba yra aukštų skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 1 m. nuo sklypo ribos. To paties STR 33 ir 33.2 p. nurodyta, kad tokiais atvejais, kada rekonstruojamas pastatas , privaloma turėti rašytinius sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribos, nei numatyta teisės aktuose. Ieškovė mano, kad jos atveju turėjo būti laikomasi 3 m. atstumo nuo rekonstruojamo ginčo namo pastato, o tokio atstumo nesilaikius atsakovė privalėjo gauti ieškovės sutikimą dėl mažesnio nei 3 m atstumo. Tačiau STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p. išdėstyta, kad statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų;

Projektuotoja G. K. numatė, kad nuo pristatomo pietinio kampo iki ieškovės sklypo ribos yra 3 m, o esama siena yra arčiau nei 3 m. ką nurodo ir pati ieškovė. Techniniame projekte yra pateikta namo rūsio patalpų eksplikacija, iš kurios matyti, kad namo cokolinis aukštis bus apšiltinamas 10 cm apšiltinamuoju sluoksniu. Taigi, ginčo namo cokolinis aukštis pagal pirminį projektą būtų 3 m nuo ieškovės sklypo ribos ties naujai statoma siena ( be apšiltinamojo sluoksnio) ir apie 2,80 m. ties jau esama namo siena ( be apšiltinamojo sluoksnio). Iš pirmo ir antro butų patalpų eksplikacijos matyti, kad tiek pirmas, tiek antras namo aukštai planuojami apšiltinti 20 cm apšiltinamuoju sluoksniu. Tokiu atveju ginčo namo pirmas ir antras aukštai pagal pirminį projektą būtų 3 m. nuo ieškovės sklypo ribos ties naujai statomu kampu (be apšiltinamojo sluoksnio) ir apie 2,80 m. ties jau esama namo siena ( be apšiltinamojo sluoksnio).

3 m. atstumas nuo ieškovės sklypo ribos iki rekonstruojamo namo esamų konstrukcijų skaičiuojamas nuo ieškovės sklypo ribos iki rekonstruojamo namo esamų konstrukcijų, o ne iki apšiltinimo ribos, kaip skaičiuoja ieškovė, todėl buvo išlaikytas 2,80 m atstumas nuo ieškovės sklypo ribos iki naujai pristatomos bei 2,80 m atstumas iki esamos sienų konstrukcijų. Nors tarp esamos sienos konstrukcijos ir ieškovės sklypo ribos nėra 3 m atstumo, tačiau pagal STR nuostatas tai nelaikytina esminiu pažeidimu. Turimais duomenimis statytoja yra pateikusi projekto korektūrą, kurioje numatyta, kad naujai pristatomos sienos išorinis apšiltinimo paviršius yra perkeliamas į vidinę sienos pusę. Tokiu atveju 2,80 m atstumas nuo naujai pristatomos ginčo sienos konstrukcijos iki ieškovės sklypo ribos padidėja iki 3 m.

Minėto STR 48 p. numatyta, kad tik keičiant esminius projekto sprendinius turi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 d. bei įvertinus, kad pakoreguojama ginčo sienos apšiltinamojo sluoksnio lokacija, tokie sprendinio pakeitimai nelaikytini esminiais.

Pagal teisinį reglamentavimą koreguojant neesminius projektų sprendinius, pakoreguotos projekto laidos Administracijai pateikti neprivaloma, todėl Administracija nėra gavusi naujos rekonstrukcijos projekto laidos.

Rekonstruojant namą bendras statinio aukštis sumažės nuo 12,53 m iki 10,84 m, todėl ieškovė nepagrįstai vadovaujasi (DUOMENYS NESKELBTINI)„Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 8 priedo 1.1p., kuriame numatyta, kad gretimo sklypo sutikimas būtinas didinant namo aukštį . Ieškovė supranta, kad net ir sumažinus ginčo namo aukštį nebus išlaikyta 8,5 m pastato aukščio riba ir dėl to mano, kad pažeidžiamos jos, kaip gretimo sklypo savininkės teisės. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė reiškė reikalavimus dėl 12,53 m pastato aukščio, kuris egzistavo jau nuo ginčo namo pastatymo, o šiuo metu aukštį net gi sumažinus, ėmė nebesutikti su tokiais sprendiniais. Tokia ieškovės nuomonė leidžia suprasti, kad vos pasikeitus teisės aktų normoms ieškovė galėtų reikšti reikalavimą gretimo namo savininkui perstatyti 1990 m. statytą namą taip, kad jis atitiktų naujai įsigaliojusius teisės aktus. Ieškovė posėdžiuose išsakė argumentus, kad dėl stogo šlaito nuolydžio statybos darbų metu į jos pusę krenta statybinės atliekos, o užbaigus rekonstrukciją nuo ginčo namo stogo šlaito į jos pusę kris sniegas ar lietaus vanduo. Tačiau argumentas dėl krintančių statybos atliekų apskritai nesietinas su rekonstrukcijos projektu ir statybos leidimu, kadangi šie nepatogumai kilo galbūt dėl aplaidžiai vykdomos statybos darbų priežiūros, o sniegui sulaikyti projekte numatytos sniego gaudyklės.

Aplinkybė, kad statytoja pagal 2014 m. rekonstrukcijos projektą rekonstruodama 1990 m. statybos namą ir nekeisdama namo lokacijos, rekonstravo namo stogą sumažindama stogo aukštį, negali būti priežastimi ginčyti projekto sprendinius ir statybos leidimą.

Ieškovės argumentai, kad pagal projekto sprendinius yra leidžiama vienbutį namą rekonstruoti ne į dvibutį, o į daugiabutį namą, nenumatant pakankamai parkavimo vietų, kad dėl to sumažės jo pačios nekilnojamojo turto vertė ir pan., nepagrįsti jokiais įrodymais.

Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutinka.

Nesutikimas grindžiamas tuo (atsiliepimas – 3 t. 144-151 b.l.) , jog 2015-08-17 buvo gautas ieškovės skundas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Kaune pradėtas rekonstruoti gyvenamasis namas neišlaikant 3 m. atstumo iki ieškovės sklypo ribos. Inspekcija 2015-08-18 raštu informavo atsakovę apie planuojamą statybos aptikrinimą vietoje. 2015-08-26 buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas). Nustatyta, kad patikrinimo metui jokie statybos darbai nebuvo vykdomi. Atsakovė pateikė statybą leidžiantį dokumentą ir 2014 m. parengtą techninį darbo projektą. Patikrinimo metu nurodyta, kad riboženklių vietoje nėra, sklypai nesužymėti, todėl nėra galimybės nustatyti atstumą iki sklypo ribos.

2015-10-21 raštu ieškovei paaiškinta, kad patikrinus nustatyta, jog pristatomos namo dalies laikančios blokelių mūro sienos išdėstymas pietvakarių kryptimi (šalia ieškovės žemės sklypo) neatitinka projekto brėžiniuose išdėstytų sprendinių, tačiau nukrypimai nėra priskiriami prie esminių pažeidimų. 2015-10-19 statytojai buvo surašytas Privalomasis nurodymas perstatyti pristatomo namo dalies laikančią blokelių mūro sieną pietvakarių kryptimi pagal projekto sprendinius arba pateikti projekto korektūrą. 2015-11-10 gautas advokatės, atstovaujančios ieškovę, užklausimas kodėl sumažinti rekonstruojamo namo atstumai nėra laikomi esminiais , prašymas pateikti dokumentus, susijusius su atliktu patikrinimu bei paaiškinti kuo remiantis buvo nustatyta, jog namas rekonstruojamas į dviejų butų namą. 2015-12-07 raštu ieškovei buvo paaiškinta, kad projekto sprendiniai numatė 3 m. atstumą nuo naujai statomos namo dalies (įskaičiuojant apšiltinimo sluoksnį) iki ieškovei priklausančio sklypo ribos, išlaikant esamą užstatymo liniją t.y. 0,20 m ( šis atstumas priskiriamas prie neesminių projekto sprendinių) atstumu išplatinant statomo namo dalį į ieškovės žemės sklypo pusę.

Rašte taip pat nurodyta, kad statytojai 2015-10-19 surašytas Privalomasis nurodymas perstatyti pristatomos namo dalies laikančią blokelių mūro sieną pietvakarių kryptimi pagal projekto sprendinius arba pateikti projekto korektūrą. Ieškovė buvo informuota, kad 2015-11-20 gautas statytojos pakoreguotas projektas. Ieškovei buvo pateiktos jos prašytų dokumentų kopijos, nurodyta raštų apskundimo tvarka.

Ieškovė praleido 2015-10-21 rašto apskundimo terminą, nes pareikštas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti taikomi administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovė su ginčijamu raštu susipažino 2015-11-04 (atvykusi į Inspekcijos skyrių). 2015-11-10 ieškovės advokatė, kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybę su užklausimu, jame rėmėsi ginčijamu raštu bei patikrinimo aktu. Ieškovė praleido 1 mėnesio apskundimo terminą, o atnaujinti termino neprašo.

Statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimo tvarkos apraše nėra numatyta pareiga kviesti skundą surašiusį asmenį. Patikrinimo aktu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, tačiau nei ieškovei, nei statinio statytojai jokios teisės ir pareigos nebuvo nustatomos . Tai tik tarpinis dokumentas, kuriuo remiantis ieškovei buvo parengtas atsakymas į jos skundą ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių ieškovei. Jis negali būti ginčo teisme dalyku.

Ieškovė ginčija Inspekcijos raštus, nes Inspekcija , tirdama skundą, nenustatė esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių. Ji teigia, kad buvo neišlaikyti normatyviniai atstumai , o korektūroms privalėjo būti gautas naujas statybos leidimas. Tačiau už yra bendra taisyklė, kad parengus statinio projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą statinys turi būti statomas pagal parengtą statinio projektinę medžiagą, o statymo eigoje galima atlikti projekto sprendinių korektūras, kurias atlieka projektuotojas statytojo sutikimu. Jei yra keičiami esminiai sprendiniai (nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, laikančiąsias konstrukcijas ir pan.), tai reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Prie neesminių nukrypimų priskiriama pastatų ir inžinierinių statinių aukščio – iki 0,2 m, kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus, kai šie nukrypimai sumažina norminius atstumus kai nėra gretimų sklypų savininkų sutikimo.

Projektuotoja G. K. numatė kad nuo pristatomo pietinio namo kampo iki ieškovės sklypo ribos yra 3 m., o esama siena namo siena yra arčiau nei 3 m. Techniniame projekte pateikta namo rūsio patalpų eksplikacija, iš kurios matyti, jog namo cokolinis aukštas bus apšiltintas 10 cm apšiltinamuoju sluoksniu (naujai statoma siena bus apšiltinta iš vidaus), taigi, ginčo namo cokolinis aukštas bus 3 m. atstumu nuo ieškovės sklypo ribos ir apie 2,80 m ties jau esama namo siena. Iš butų patalpų eksplikacijos matyti, jog kad abu aukštai planuojama apšiltinti 20 cm apšiltinamuoju sluoksniu. Tokiu atveju pirmas ir antras namo aukštai bus 3 m. nuo ieškovės sklypo ribos ties naujai statomu kampu ir apie 2,80 m. ties jau esama namo siena. 3 m. atstumas skaičiuojamas nuo ieškovės sklypo ribos iki rekonstruojamo namo esamų konstrukcijų, o ne nuo apšiltinimo ribos. Taigi, pagal projektą yra išlaikytas 3 m. atstumas nuo ieškovės sklypo ribos iki naujai statomų konstrukcijų ir 2,80 m iki esamų sienų apšiltinamojo sluoksnio. Nors esamą sieną apšiltinus tarp sienos ir sklypo ribos nėra 3 m atstumo, tačiau pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 .punktą tai nelaikytina esminiu pažeidimu, todėl projekto korektūrai naujo statybos leidimo nereikėjo.

Ginčo namas baigtas statyti 1990 m. Nuo tų metų pastatyto namo atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos nesikeitė, jis nenuginčytas, todėl rekonstruojant namą pagal 2014 m. rekonstrukcijos projektą statytoja 1990 m. statyto namo sienų neprivalo perstatyti naujai, kad jos būtų atitrauktos nuo gretimo sklypo ribos per 3 m.

Po rekonstrukcijos ginčo namo aukštis sumažės nuo 12,53 m iki 10,84 m. Kritiškai vertintina eksperto L. U. I etapo ekspertizės akto išvada, jog statybos metu buvo pažeidžiamas norminis atsitraukimas nuo gretimo sklypo, kurio savininkų rašytinis sutikimas negautas, kas yra esminis nuokrypis nuo techninio darbo projekto. Ekspertas pažeidimą konstatavo tik remdamasis antstolės 2015-10-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad statomas priestatas yra tik per 2,70 m. nuo sklypo ribos. Antstolės atlikti matavimai neturėtų būti laikomi tiksliu atstumą nustatančiu dokumentu, kadangi antstolė neturi reikiamos kvalifikacijos tokius matavimus atlikti. Nepagrįstas ir ieškovės teiginys dėl kontrolinės geodezinės nuotraukos , nes ji pateikiama statybos užbaigimo metu.

Į ieškovės raštą Inspekcija atsakė kiek pavėluotai, tačiau neatsakymas per nustatytą terminą nėra procedūrinis pažeidimas, todėl laikytinas formaliu ir neturėtų būti pagrindu pripažinti Inspekcijos 2015-10-21 raštą neteisėtu ir naikintinu. Inspekcijos raštų bei procedūrinių aktų panaikinimas ar nepanaikinimas ieškovės teisėms apginti jokios įtakos neturi ir pasekmių nesukelia.

Sutikimą grindžia tuo ( atsiliepimas – 2 t. 66-68 b.l.), jog jam ir ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0951 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Kaune, kuris ribojasi su atsakovės 0,0695 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Kaune. 2015 m. atsakovė pradėjo savo namo rekonstrukciją. Nors atstumas nuo statomo namo dalies ir ieškovės bei trečiojo asmens žemės sklypo ribos neišlaiko norminių atstumų, tačiau atsakovė nei trečiojo asmens, nei ieškovės sutikimų neprašė ir jų nėra gavusi. Statybos leidimas išduotas esant esminiams projekto sprendinių pažeidimams, nes mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos buvo privalomas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Statinio bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kad kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Atstumai gali būti mažinamai gavus besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą.

2014-10-27 atsakovei buvo išduoti Specialieji architektūros reikalavimai. Namo aukštis iki rekonstrukcijos buvo 12,53 m., po rekonstrukcijos – 10,84 m. Šiuose rodikliuose pastato aukštis yra nurodomas tiek esamai namo daliai, tiek naujai pristatomai, kadangi naujai pristatomos namo dalies aukštis pagal projektą yra taip pat 10,84m. Pagal STR 2.02.09:2005 reikalavimus, atsižvelgiant į numatomą pastato aukštį, riba nuo naujai pristatomos namo dalies iki gretimo žemės sklypo ribos turėjo būti 5 m. arba gautas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas. Toks sutikimas nebuvo duotas, todėl buvo neteisėtai patvirtintas projektas ir išduotas statybos leidimas.

Nesutikimas grindžiamas tuo ( atsiliepimas - 3 t. 46,47 b.l.), jog ji yra susipažinusi su byloje pateiktu eksperto L. U. ekspertizės aktu. Ekspertas duoda neigiamą išvadą dėl netinkamoje vietoje išmūrytos lauko sienos, tačiau šiuo metu atsakovė iš naujo sumūrijo namo sieną ir jau projekte nurodytoje vietoje bei atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.

Ekspertas nurodė, jog suprojektuotos dvi parkavimo vietos galėtų tenkinti tik 175 kv.m. ploto statinio reikalavimus. Tačiau eksperto nurodytas teisės aktas projektavimo užduoties pasirašymo ir projekto rengimo metu negaliojo, o parkavimo vietų skaičių reglamentavo galiojęs STR 2.06.04:2011 privalomų vietų skaičiaus vienbučiams ir daugiabučiams namams nereglamentavo.

Nesutinka su eksperto išvada, jog naujai statomo priestato norminis atsitraukimas nuo kaimyninio sklypo ribos turėtų būti 4,17 m. naujai įrengiamų konstrukcijų atstumas ir jų maksimalus aukštis nuo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune ribos suprojektuotas pagal STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad naujai projektuojamo pastato ar jo dalies, kuri aukštesnė nei 8,5 m., atstumas nuo sklypo ribos didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam aukščio metrui.

Nesutinka su eksperto išvada, kad projekte numatytas dviejų butų gyvenamas namas skirtas dviems šeimoms (ar atitinka dvibučio sąvoką ar tai daugiabutis). Ekspertas atsakė plečiamai t.y. kad statinys gali būti naudojamas kaip šešiabutis (daugiabutis) statinys ir kad kiekviename aukšte numatyta po du atskirus butus. Tačiau pagal 2014-10-20 techninę užduotį, institucijų išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus ir plano struktūrą suprojektuotas dvibutis gyvenamasis namas ir jo teisiškai nebūtų galima laikyti daugiabučiu Su tokiomis išvadomis ir projekto sprendimais sutiko ir savivaldybės administracija, derinančios institucijos, kadangi buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Be to STR 2.02.01:2004 reglamentuoja tik minimalius projektuojamų patalpų dydžius, jų išdėstymą ir struktūrą. Maksimalus galimas buto dydis teisės aktais nereglamentuojamas ir tai paliekam spręsti architektui ir jo užsakovui.

Atsakovė turi teisę atsisakyti nuo savo reikalavimų, atsisakymas nepažeidžia dalyvaujančių byloje teisių ir teisėtų interesų, ji patvirtino, kad jai žinomos ir suprantamos atsisakymo nuo reikalavimo pasekmės, todėl atsakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina ( Civilinio proceso kodekso 42, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius grindžia tuo, jog pati ieškovė yra neteisėtai ( neišlaikiusi normatyvinių atstumų iki gretimo sklypo ribos) pasistačiusi ir rekonstravusi statinius. Pagal 1997 m. parengtą Lengvojo automobilio mūrinio garažo projektą ieškovė bendrai su trečiuoju asmeniu R. K. valdomame sklype (duomenys neskelbtini) Kaune pasistatė garažą dviems automobiliams su praplatintu vienu įvažiavimu, kuris buvo pažymėtas indeksu 2I1P. Nors garažo projekte teigiama, kad „Dviejų garažų pastatas numatomas šiaurinėje sklypo dalyje, išlaikant norminius atstumus nuo gretimo sklypo ribos“, tačiau faktiškai garažo statyba buvo atlikta ties atsakovės žemės sklypo riba t.y. pažeidžiant normatyvinius atstumus nuo sklypų ribos. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pasatai nuo pietinės sklypo ribos turėjo būti atitraukti per 1 metrą, o nuo šiaurinės sklypo ribos – 3 metrus.

Susipažinus su 1997 m. parengto Lengvojo automobilio mūrinio garažo projekto Brėžiniu Nr.1 „Situacijos planas“ akivaizdu, kad ieškovė negavo tuometinio gretimo žemės sklypo savininko K. M. rašytinio sutikimo dėl norminio atstumo iki gretimo sklypo ribos pažeidimo, todėl garažo statyba pripažintina neteisėta.

Nepaisant, kad garažo statyba buvo atlikta neteisėtai, 2006 m. ieškovė neteisėtai rekonstravo šį garažą iš ūkio paskirties į komercinės paskirties pastatą – (duomenys neskelbtini). 2006-12-18 Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad statinio statyba buvo vykdoma pagal projektą, kurį 2006 m. parengė pats statytojas, pasinaudodamas inventorine byla. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnyje buvo nurodyta, kad leidimas vykdyti statinio rekonstravimą buvo privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius. Tuo metu galiojusio STR 1.01.07:2002 priede „Nesudėtingų statinių sąrašas“ buvo įvardinti nesudėtingi statiniai. Akivaizdu, kad pastatas - (duomenys neskelbtini) niekaip nepatenka į nesudėtingų statinių sąrašą, todėl turėjo būti rengiamas įprastas techninis projektas ir gaunamas statybos leidimas. Tačiau to nebuvo padaryta, todėl rekonstrukcija laikytina neteisėta, o ieškovė įpareigotina šiuos rekonstrukcijos darbus pašalinti.

Pagal tuo metu galiojusio STR 2.06.01:1999 2.3 punktą, naujai statomiems ar rekonstruojamiems statiniams aptarnauti reikalingas automobilių stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal šio STR 10 lentelės 2.6 papunktį, kuris nurodo, kad ligoninėms, klinikoms reikalinga 1 automobilio statymo vieta 3 ten esančioms lovoms ( šiuo atveju – gydymo kabinetams). 2.8 punktas teigia, kad prie gydymo įstaigų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų . Iš pateiktos po rekonstrukcijos šio garažo kadastrinių matavimų bylos matyti, kad jokių automobilio statymo vietų projektuojama nėra, o tai dar vienas teisės aktų pažeidimas.

Rengiant garažo pritaikymo (duomenys neskelbtini)i rekonstrukcijos projektą visais atvejais buvo būtinas gretimo sklypo savininkės - atsakovės rašytinis sutikimas dėl to, kad nėra išlaikomas atstumas. Norminio atstumo nesilaikymą patvirtina po garažo rekonstrukcijos parengta kadastrinių matavimų byla.

Tuo metu galiojusio STR 2.02.09:2005 8 priedo redakcija numatė, kad statiniai turi būti išdėstomi taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų interesai. Šis priedas numatė mažiausius atstumus nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kitus reikalavimus: pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Priedo 2 punktas teigė, kad bet kuriuo atveju turi būti išlaikyti priešgaisriniai atstumai tarp pastatų. Minimaliausias priešgaisrinis atstumas tarp namų ir kitų pasatų priklausomai nuo jų atsparumo ugniai laipsnio yra 6 metrai. Tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės gyvenamojo namo yra vos 3,5 m atstumas. Parenkant atstumus reikia atsižvelgti į statinio atsparumo ugniai laipsnį, paskirtį, naudotojų skaičių, gaisrinės apkrovos tankį, priešgaisrinės tarnybos dislokacijos vietą ir pan.; (duomenys neskelbtini)vykdomoje veikloje naudojamos ypatingai kenksmingos ir degios cheminės bei kitokio pobūdžio medžiagos, todėl tai gali kelti grėsmę kaimyniniame sklype būnančių asmenų ir jų nuosavybės saugumui, jei kiltų gaisras ir patektų toksiškos medžiagos.

Akivaizdu, kad ieškovei neteisėtai rekonstravus ūkio paskirties pastatą – garažą į kur kas didesnės rizikos pastatą- (duomenys neskelbtini), kurioje vykdoma kur kas kenksmingesnė veikla už automobilių saugojimą ir naudojamos ypatingai kenksmingos ir degios cheminės medžiagos, visiškai nekreiptas dėmesys į priešgaisrinių atstumų įvertinimą. To pasekoje buvo pažeisti ne tik teisė aktų reikalavimai, bei ir atsakovės bei jos šeimos narių teisės į saugią ir sveiką gyvenimo aplinką.

Net ir po neteisėtai atliktos rekonstrukcijos ieškovė dar kartą neteisėtai, be atsakovės sutikimo rekonstravo (duomenys neskelbtini) - apšiltino pastato sienas, jas pertinkavo ir perdažė, pakeitė stogo dangą. Ieškovės klinikos siena beveik sutampa su atsakovės sklypo riba, o sutikimo dėl tokių statybos darbų atsakovė nėra davusi.

Nesutikimas (atsiliepimas 2 t. 165-168 b.l.) grindžiamas tuo, jog atsakovė neginčija statybos darbų, įvykdytų mūrinio garažo projekte, iš to darytina išvada, kad atsakovė neginčija statybos darbų, įvykdytų UAB“Architektų pastogė“ parengto projekto pagrindu, todėl nesuprantami argumentai, susiję su šio projekto teisiniu vertinimu bei garažo statybos laikymu neteisėtais. Iš pridedamos namų techninės apskaitos bylos kopijos matyti, kad toje vietoje, kur buvo numatyta projekte garažo statybos vieta, jau 1980 metais buvo inventorizuoti 3 ūkiniai pastatai, iš kurių 5I‘m buvo pastatytas šalia atsakovės naudojamo žemės sklypo. Statinių statybos metai yra 1972 m. Tai reiškia, kad statinių statybos vieta nesikeitė nuo pat 1972 m. Statiniai buvo pastatyti laikantis tuo metu įtvirtintų atstumų nuo sklypo ribos ir greta esančio žemės sklypo naudotojams tokia statinio statybos vieta buvo visiškai priimtina, jie niekada nelaikė, kad yra pažeidžiamos jų teisės ir per daugiau kaip 40 metų niekada dėl statinio statybos vietos nereiškė jokių pretenzijų.

Projektas garažo statybai buvo suderintas su visomis reikalingomis institucijomis. Garažas buvo teisiškai įregistruotas 2001-01-11 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriuo konstatuota, kad statyba įvykdyta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos bei tai, kad pagrindinės statinio konstrukcijos nesikeičia.

Kauno apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija 2006-12-18 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino, kad garažas 2I‘ pritaikytas (duomenys neskelbtini)i ir tenkina nustatytus reikalavimus, tinka naudoti. Šį aktą pasirašė Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos skyrius, priešgaisrinės apsaugos inspekcijos ir kt.; Iš techninių statinio parametrų matyti, jog po statybos vieta išliko ta pati, kokia buvo ūkinio pastatų, vėliau garažo, o statinio pertvarkymo esmė buvo vietoje garažo įrengti (duomenys neskelbtini). Pripažinimo tinkamu naudoti aktas paremtas ir Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2006-09-26 išvada, pagal kurią rekomenduota statinį įteisinti. Akivaizdu, kad garažo patalpose buvo įrengta (duomenys neskelbtini), nekeičiant paties statinio gabaritų ir neartėjant prie atsakovės sklypo ribos.

Atsakovė nėra įgaliota ginti viešojo intereso ir tai, pakanka ar nepakanka pacientams vietos parkuoto automobilius ieškovės valdoje, niekaip neįtakoja atsakovės teisių. 2012 m. ieškovė buvo parengusi klinikos išplėtimo projektinius pasiūlymus, norėjo padidinti statinio aukštį, tačiau atsakovė nedavė tam sutikimo , todėl darbai nebuvo vykdomi.

Nesutikimas grindžiamas tuo ( atsiliepimas – 2 t. 160-164 b.l.), jog pagal tuo metu garažo derinančių institucijų pritarimo dieną - 1997-04-29 galiojusį STR 1.07.01:1997 1.3.punktą, reglamento A priedo 8.3 punkte nurodyta, kad pastatai ir garažai miestų ir gyvenviečių sodybose yra statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyriausiuoju architektu. To paties reglamento A priedo 4 punkte numatyta laikytis nustatytų priešgaisrinių bei sanitarinių atstumų tarp statinių, atsstumų nuo sklypų ribos ir kitų bendrųjų reikalavimų, o 8 punkte - turėti notaro patvirtintą bendrasavininkų sutikimą, kai statinio statyba arba darbų atlikimas susietas su bendra nuosavybe.

Nėra aiškiai pagrįstas atsakovės argumentas, kad nuo pietinės sklypo ribos ginčo garažas turėjo būti atitruktas per 1 m., o nuo šiaurinės ribos – 3 m. Iš byloje pateikto ieškovės sklypo plano matyti, kad tuomet dar planuojamas garažas bus ne sklypo šiaurinėje, bet šiaurės rytų pusėje, o kaimyninio (atsakovės) sklypo ribos atžvilgiu – ne pietinėje, bet šiaurės vakarų pusėje, todėl atsakovės teiginys, kad statant garažą buvo privaloma laikytis 3 metrų atstumo nuo garažo iki kaimyninio sklypo yra nepagrįstas. Teisės aktų reikalavimai dėl 1 ir 3 metrų atstumo, kurie atitinkamai taikomi pagal planuojamą pastatų padėtį sklype pasaulio krypčių atžvilgiu, sietini su insoliaciniais reikalavimais, siekiant užtikrinti tinkamą šviesos patekimą į gretimą sklypą. Atsakovė net nenurodė, jog kad 3 m. atstumo nesilaikymas gali turėti įtakos insoliacijos prasme. Iš pateiktų nuotraukų matyti , kad atsakovės sklypas yra apsodintas pušelėmis, kurios galimai sudaro didesnį šešėlį nei pats ginčo garažas. Be to, ieškovei 1997 m. statant garažą atsakovė net nebuvo gretimo sklypo savininkė, todėl sutikimą turėjo duoti K. M.. Byloje nėra duomenų, kad nuo 1997 m. iki pat priešieškinio pateikimo dienos K. M. ar atsakovė kreipėsi į teismą dėl galimai pažeistų teisių.

Statant garažą ieškovė projektą derino su Kauno m. Sukarintos priešgaisrinės apsaugos daliniu, o 2006 m. rekonstruojant garažą į (duomenys neskelbtini) projektą derino su Kauno m. PGT valstybinės priežiūros inspekcija. 1997 m. statytas garažas 2006 m. rekonstruotas į (duomenys neskelbtini) nekeičiant esamos statinio vietos nuo statymo pastatymo ieškovės sklype momento ir byloje nėra duomenų, kad K. M. ar atsakovė būtų ginčijusi garažo statybas ar rekonstrukciją į (duomenys neskelbtini).

Rekonstrukcijos metu galiojusio STR 2.02.09:2005 8 priedas nurodė, kad 3 m. atstumo nuo rekonstruojamo pastato iki kaimyninio sklypo ribos turi būti laikomasi, išskyrus nesudėtingus statinius. Garažas priskirtinas nesudėtingiems statiniams, o 2006 m. jis rekonstruotas nekeičiant esamos statinio vietos sklype. Pagal šiai dienai galiojančio STR 2.02.09:2005 reikalavimus statinio rekonstravimo atveju rašytinių besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimų nereikia, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.

Nustatyta, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui R. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)Kaune. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) Kaune ( 1 t. 13 - 21 b.l.). 2015 m. atsakovei priklausančiame žemės sklype buvo pradėti namo rekonstrukcijos darbai – prie namo pradėtas statyti priestatas. Ieškovė 2015-08-17 kreipėsi su skundu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su skundu, kuriame nurodė, jog yra pažeistos jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės teisės, nes neišlaikytas 3 metrų atstumas iki jos žemės sklypo ribos, o ji nėra davusi sutikimo. 2015-10-21 ji gavo atsakymą į savo skundą ( 1t. 22-25 b.l.). Ieškovė šį raštą vertino kaip prieštaringą, nes, jos manymu, vieni teiginiai prieštaravo kitiems ir iš jo negalima suprasti ar Inspekcija pripažino jos nurodytus pažeidimus esminiais, todėl 2015-11-10 Inspekcijai buvo pateiktas ieškovės atstovės advokatės Rasos Gradauskienės prašymas nurodyti, kodėl sumažintas atstumas nuo namo iki gretimo sklypo ribos nėra priskiriamas prie esminių sprendinių pažeidimo, prašyta pateikti 2015-08-26 atlikto patikrinimo medžiagą bei nurodyti kuo remiantis nustatyta, kad namas rekonstruojamas į dviejų butų gyvenamąjį namą ( 1 t. 26 b.l.). 2015-12-07 rašte Inspekcija paaiškino kodėl sumažintas atstumas iki gretimo sklypo ribos nėra priskiriamas prie esminių projekto sprendinių pažeidimo bei papildomai nurodė, jog 2015-11-20 gavo atsakovės prašymą su projekto korektūra.

Statybos leidimas Nr.LNS-21-150224 atsakovei buvo išduotas 2015-02-24 pagal projektuotojos G. K. 2014 m. parengtą Vieno buto namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaune, rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą, projektą Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) bei šio projekto korektūras.

Dėl reikalavimų panaikinti 2015-08-26 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1655-(15.2) bei įpareigoti šią instituciją iš naujo ištirti 2015-08-17 ieškovės skundą dėl statybos (duomenys neskelbtini) Kaune, atliekant statybos patikrinimą, nagrinėjant skundą ir surašant aktą atsisakymo.

2017 m. spalio 23 d. vykusio posėdžio metu ieškovė atsisakė šių reikalavimų ir patvirtino, kad jai žinomos ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės.

Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis ieškovei suteikia teisę atsisakyti nuo ieškinio reikalavimų. Juolab, jog ieškovei nutarus savo teises ginti teisme reikalavimas panaikinti statybos patikrinimo aktą ir iš naujo tirti jos skundą atliekant statybos patikrinimą yra perteklinis ir betikslis. Byloje yra visapusiškai išnagrinėtos visos aplinkybės, susijusios su atsakovės vykdoma rekonstrukcija, todėl atsisakymas nuo šių ieškinio reikalavimų nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai ieškovės prašymas tenkintinas, atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina ( CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl termino ieškiniui pateikti.

Ieškovės ieškinys teisme gautas 2015 -12 -14. Ieškovė ginčija administracinius aktus – 2015-10-21 ir 2015-12-07 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštuose išdėstytus sprendimus bei 2015-02-24 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), išduotą atsakovei. Atsakovai mano, jog ieškovė yra praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą (išskyrus dėl reikalavimo panaikinti 2015-12-07 atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. (15.17)2D-19088) ir neprašo jo atnaujinti, todėl byla dalyje turėtų būti nutraukta. Sutiktina su atsakovų pozicija, jog ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą dėl 2015-10-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašte išdėstyto sprendimo panaikinimo. Byloje nustatyta, jog apie ginčijamas raštas ieškovei buvo įteiktas 2015-11-04 jai atvykus į Inspekciją. 2015-11-10 ieškovės advokatė, kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su užklausimu ( 1 t. 25 b.l.), remiasi būtent ginčijamame 2015-10-21 rašte pateikta informacija. Manytina, kad ieškovė, įžvelgdama savo teisių pažeidimą ginčijamame rašte, turėjo pakankamai laiko kreiptis teismą, tačiau tai padarė tik 2015 -12-14 (1 t. 3 b.l.). Atmestinas ieškovės argumentas, kad kreiptis į teismą jai sutrukė aplinkybės, nepriklausančios nuo jos valio, o išimtinai nuo Institucijos veiksmų – pirminės informacijos netikslumo, nepilnumo, duomenų nepateikimo ir vengimo skubiai teikti prašomą informaciją. Ginčijamo rašto turinys vertintinas kaip pakankamai plataus ir aiškaus informacinio pobūdžio. Jame ieškovė suprantama kalba informuojama apie atliktą patikrinimą pagal jos skundą ir nustatytas aplinkybes, pateikiama teisinė argumentacija, todėl termino praleidimo priežastis laikytina nesvarbia ir šioje ieškinio dalyje reikalavimas netenkintinas ieškovei praleidus kreipimosi į teismą 1 mėnesio terminą.

Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2015-02-24. Ir nors ieškinys teisme gautas tik 2015-12-14, tačiau teismas mano, jog termino realizuoti savo teisę į teisminę gynybą t.y. ginčyti išduoto dokumento teisėtumą ieškovė nepraleido. 2015-10-21 rašte Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodė ieškovei, kad statybos patikrinimo vietoje metu 2015-08-26 atsakovė pateikė 2015-02-24 išduotą statybą leidžiantį dokumentą bei rekonstravimo techninį darbo projektą, tačiau pagal suformuotą teisminę praktiką laikoma, kad asmuo sužinojo apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus t.y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas. Internetinėje prieigoje SI „Infostatyba“ skelbiama informacija neatskleidžia individualaus administracinio akto turinio, kadangi nėra aišku kam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, koks šio dokumento turinys, kas yra statytojas, ką ketinama statyti ir pan.; todėl manytina, kad visiškai pagrįsti ieškovės teiginiai, kad tik 2015-12-07, turėdama realią galimybę įvertinti ginčijamo statybą leidžiančio dokumento turinį, ieškovė galėjo nuspręsti apie galimą savo teisių pažeidimą.

Dėl reikalavimo panaikinti 2015-02-24 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą (Statybos leidimą).

Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms būdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nurodomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Statybos leidimo išdavimo procese valstybės įgaliotos institucijos privalo patikrinti ar projektiniai sprendiniai atitinka tuo metu galiojančius teises aktus. Statybos leidimas tai specialia tvarka kompetentingo organo išduotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiam subjektui atlikti jame nurodytus statybos darbus. Pagal teisinę paskirtį jis priskiriamas individualiems teisės aktams. Kaip ir bet kuris individualus teisės aktas statybos leidimas gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės t.y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams ar dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas privalo išsiaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti jau išduotą statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą. Nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat kertiniais civilinės teisės principais – teisingumo ir protingumo.

Įstiklintas balkonas ( erkeris) , ieškovės nuomone, taip pat pažeidžia norminį atstumą iki jos žemės sklypo ribos. Erkeris yra įsikišęs 60 cm, todėl pagal projekto sprendinį apšiltinus 20 cm ir erkerį atstumai ženkliai sumažės. Tačiau , kaip jau buvo minėta, atstumas iki gretimo sklypo ribos matuojamas nuo rekonstruojamo statinio esamų laikančiųjų konstrukcijų ( sienų), o ne nuo kitų statinio elementų. Erkeris yra apšiltinamas sutinkamai su STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunkčio reikalavimais. Šis statinio elementas nėra naujai įrenginėjamas, nes senojoje rekonstruojamo namo dalyje buvo įrengtas dar 1990 m. Ieškovė su tokiu projektiniu sprendiniu sutiko ir niekada jo neužginčijo, todėl šie ieškovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Nepagrįsti ir ieškovės argumentai dėl statinio aukščio bei stogo. Projekto brėžinyje SA -7 Fasadai nurodytas šlaitinio stogo pradžios aukštis nuo žemės paviršiaus (Fasadas tarp ašių A-E) – 8,50 (3 m nuo sklypo ribos). Ekspertizės akte konstatuojama, jog tuo atveju, jei pastato aukštis didesnis nei 8,5 m, tai privalomas 3 m atstumas nuo sklypo ribos , kiekvienam papildomam aukščio metrui, didinamas po 0,5 m. Projekte numatyta nuožulni stogo konstrukcijos dalis, todėl atstumas nuo sklypo ribos kinta, priklausomai nuo stogo konstrukcijos aukščio. Projekte numatyto aukščiausio stogo taško 10,84 m atstumas iki sklypo ribos turi būti 4,17 m ir iš projekto brėžinio SA-7 Fasadai matyti, kad 4,17 m atstumas (Fasadas tarp ašių A-E) iki gretimo sklypo ribos yra išlaikytas. Ekspertas patvirtino atsakovų argumentus, jog atstumas tarp ieškovės sklypo ribos ir ginčo namo iki 8,5 m. ginčo namo aukščio ribos turi būti išlaikomas vienodas 3 atstumas ir išvestinė pasviroji linija nuo kaimyninių sklypų susikirtimo ribos iki bet kurios išsikišusios statinio konstrukcijos taško formaliai neturi reikšmės. Kadangi viršijus 8,5 m. aukščio ribą atstumas privalo būti didinamas po 0,5 m. kiekvienam, išvestinė pasviroji linija nuo kaimyninių sklypų susikirtimo ribos iki bet kurios išsikišusios statinio konstrukcijos taško virš 8,5 m įgauna reikšmę ir į jau privaloma atsižvelgti, priešingu atveju būtų neįmanoma suprojektuoti namo su šlaitiniu stogu.

Pažymėtina, jog pirminis nerekonstruoto namo aukštis buvo 12,53, o po rekonstrukcijos – 10,84 m. Nežiūrint į tai ieškovė teigia, kad pakeitus stogo konstrukciją (buvo nuožulnus, o dabar šlaitinis) jos teisės yra pažeidžiamos, kadangi nuo šlaitinio stogo dabar į jos namo pusę kris sniegas, pilsis lietaus vandenys. Tačiau atsakovė, kaip statytoja, turi teisę rinktis šlaitinio stogo formą, nes ji yra racionalesnė namo priežiūros bei naudojimo požiūriu nei buvusioji ir teisės aktai nenumato jokių apribojimų stogą rekonstruoti į šlaitinį. Juolab, jog ieškovės įvardintoms problemoms dėl sniego ir lietaus spręsti projekte yra numatytos sniego gaudyklės.