Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Z. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko bei nuteistosios V. Z. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį bauda 50 MGL (1 883 Eur) dydžio;

– pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 6 d. veika) bauda 500 MGL (18 830 Eur) dydžio;

– pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) bauda 500 MGL (25 000 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir K. Z. paskirta galutinė bausmė – bauda 800 MGL (32 532 Eur (25 000 Eur + 7 532 Eur)) dydžio.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš K. Z. konfiskuoti 440 Eur.

V. Z. nuteista pagal BK 201 straipsnio 2 dalį bauda 300 MGL (15 000 Eur) dydžio.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti Č. Š., O. V., dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2017 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pavasario – vasaros laikotarpiu, neteisėtai, nuo tyrimo metu nenustatytos vietos ir tyrimo metu nenustatytu automobiliu iki autobusų stoties, adresu (duomenys neskelbtini) atgabeno ne mažiau 2,07 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7%-51,2%, kur visus šiuos naminius stiprius alkoholinius gėrimus realizavo, parduodamas už tiksliai tyrimo metu nenustatytą sumą Č. Š.;

1.2. 2017-12-06, dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytu automobiliu, neteisėtai, iki autobusų sustojimo stotelės „B.“, esančios (duomenys neskelbtini), atgabeno 155,810 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7% – 51,3% , ir realizavo juos, parduodamas už 440 eurų Č. Š.

2. K. Z. ir V. Z. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, turėdami tikslą realizuoti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 108,295 litrų (108295 cm3) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 21,3% – 42,8%, iki kol 2018-04-19, 13.22 val., kratos metu šiuos visus naminius stiprius alkoholinius gėrimus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Z. ir jo gynėjas prašo: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria K. Z. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir K. Z. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; 2) pakeisti Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria K. Z. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) – nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį paskiriant atitinkamą bausmės rūšį; pakeisti Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės K. Z. paskyrimo už 2017 m. gruodžio 6 d. veiką ir K. Z. paskirti mažesnę baudą. Skunde nurodomi šie argumentai:

3.1. K. Z. pareikštas kaltinimas (pagal BK 201 straipsnio 1 dalį) nėra konkretus ir aiškus, nėra nurodyta nei nusikaltimo padarymo vieta, nei laikas, nei alkoholinių gėrimų pardavimo suma, nei asmenys, iš kurių jie buvo įsigyti ir kt. Nepaisant to, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, K. Z. pripažino kaltu ir toje dalyje, kurioje nebuvo aiškiai įvardinta nei vieta, nei laikas, nei suma, t. y. teismas tik perrašė kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, o pats jų nenustatinėjo. Todėl šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kadangi kaltinimas iš kaltinamojo akto iš esmės pažodžiui buvo perkeltas į skundžiamą nuosprendžio nustatomąją dalį, iš to seka, kad ir priimtas teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl privalo būti panaikintas.

3.2. Pirmosios instancijos teismas K. Z. pripažino kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį iš esmės remiantis vien tik kito nuteistojo, t. y. Č. Š. parodymais. Tiek Č. Š., tiek O. V. parodymai dėl šios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu kardinaliai kito, t. y. visų pirma, Č. Š. buvo nurodęs, jog šį kiekį naminės buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini) turgelyje (nors Č. Š. tuo pačiu metu neneigė, kad likusius pas jį rastus 155,810 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų jis įgijo iš K. Z., taigi, akivaizdu, kad net ir pirminiuose savo parodymuose jis nesiruošė slėpti pastarojo vaidmens ir dalyvavimo, tačiau tokį nereikšmingą faktą, t. y. kad 2,07 litro naminių stiprių alkoholinių gėrimų jis neva tai taip pat įgijęs iš K. Z., jis kažkodėl neigė), o vėliau jau nurodė, kad pirko iš K. Z. (esant susiklosčiusiai situacijai, akivaizdu, kad tokiu būdu Č. Š. bandė apsaugoti tikrąjį šios naminės pardavėją, suvokdamas, jog pagal 2 epizodą, remiantis jo duotais parodymais, K. Z. greičiausiai bus pripažintas kaltu). Nors teismas ir nurodė, kad Č. Š. pakeitė parodymus, tačiau kaip matyti iš nuosprendžio turinio, šios aplinkybės visumoje visiškai nevertino. Č. Š. savo 2018-04-18 duotose parodymuose teigė, jog K. Z. buvo atvažiavęs transporto priemone VW SHARAN. K. Z. bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, jog tokios transporto priemonės neturi ir niekada neturėjo. Nepaisant to, teismas į šią svarbią faktinę aplinkybę, kuri galėjo paneigti Č. Š. parodymus, ne tik neatsižvelgė, bet net ir nenustatinėjo bei nesiaiškino.

3.3. Teismas visiškai nevertino ir nepašalino esančių prieštaravimų tarp Č. Š., O. V. parodymų bei objektyviai nustatytų faktinių aplinkybių. Visų pirma, pas Č. Š. viso rasta 0,57 litro naminės, pasak jo, O. V. jis davęs 1,730 litrų. Sudėjus šiuos kiekius išeina didesnis nei K. Z. inkriminuotas kiekis – 2,3 litro. Tuo tarpu pas O. V. per kratą rasta 8,7 litrų. Nepaisant to, K. Z. pripažintas kaltu pagal 1 epizodą už 2,07 litrų. Tampa neaišku, iš kur kiti nuteistieji įsigijo likusį kiekį degtinės, kuris pas juos buvo rastas. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia Č. Š. parodymus (dėl K. Z. inkriminuoto 1 epizodo) apie šių naminių stiprių alkoholinių gėrimų įgijimą iš K. Z. Šios aplinkybės įrodo, jog K. Z. Č. Š. ir O. V. dėl 1 epizodo buvo apkalbėtas (pakeitus parodymus) ir pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu visiškai nepagrįstai.

3.4. Byloje esančios pokalbių išklotinės nepatvirtina, jog K. Z. pirmą kartą pardavė Č. Š. naminės. Daugiau jokių duomenų, išskyrus paties Č. Š. ikiteisminio tyrimo metu kardinaliai pakeistus parodymus, kurie patvirtintų, jog K. Z. pagal pirmą jam inkriminuotą epizodą būtų pardavęs Č. Š. naminės, byloje nėra ir nebuvo nustatyta. Nepašalinus aukščiau aptartų prieštaravimų, t. y. vis dėlto su kokia mašina K. Z. neva buvo atvažiavęs, taip pat visumoje neįvertinus to fakto, kad Č. Š. vėliau ikiteisminio tyrimo metu parodymus pakeitė, remiantis vien tokiais Č. Š. parodymais, nebuvo jokio pagrindo K. Z. pripažinti kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.

3.5. Pas Č. Š. ir O. V. rastuose 4 buteliukuose buvo naminė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 46,7% – 51,2%. Tuo tarpu pagal 2 epizodą (rastuose 42 buteliuose) naminės tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 50,1% – 51,3%. Iš to seka, jog galimai pas Č. Š. ir O. V. rastuose 4 buteliukuose (1 epizodas) ir rastuose 42 buteliuose (2 epizodas) yra visiškai skirtingas skystis. Pasitvirtinus šiai aplinkybei, būtų akivaizdu, jog K. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje.

3.6. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nei laikas, nei vieta, nei automobilis, nei pinigų suma ir kt., darytina išvada, jog dėl šios nusikalstamos veikos (1 epizodas) visi neaiškumai turėjo būti aiškinami K. Z. naudai ir jis iš šios veikos išteisintas.

3.7. Dėl rastos naminės degtinės pas K. Z. namuose, būtina akcentuoti tai, kad jis paprašė savo sutuoktinės (V. Z.), kad ši pasakytų, jog tai yra jos, kad ji darė užpiltines su teta G. ir panašiai. K. Z. šias užpiltines su teta G. darė pats, t. y. skiedė iš pastarosios gautą naminę vandeniu, dėjo uogas ir kt. Priešingai nei buvo teigiama anksčiau – būtent sutuoktinė nieko apie tai nežinojo.

3.8. Teismas kritiškai vertino tiek K. Z., tiek V. Z. parodymus, o būtent, kad K. Z. nežinojo apie naminę degtinę, esančią namuose, kad užpiltines V. Z. darė su giminaite G. ir pan. Nepaisant to, vis tiek dėl šios veikos (3 epizodas), teismas kalta pripažino ir V. Z., kam nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

3.9. Nors K. Z. pripažįsta, jog namuose rasta naminė degtinė yra jo (2018 m. balandžio 19 d. veika), tačiau nesutinka su teismo nustatytu nusikalstamos veikos kvalifikavimu, t. y. mano, jog pagal faktines bylos aplinkybes, jo veika turėtų būti perkvalifikuojama iš BK 201 straipsnio 2 dalies į BK 201 straipsnio 1 dalį.

3.10. K. Z. namuose rastose talpose buvo stiprus naminis alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 21,3% – 42%. Naminių stiprių alkoholinių gėrimų koncentracija paprastai prasideda nuo 45%, o inkriminuotu atveju visi gėrimai yra silpnesni ir net tarpusavyje skiriasi daugiau kaip du kartus. Iš to seka, jog K. Z. namuose rastose talpose naminė degtinė jau buvo atskiesta. Šios aplinkybės įrodo, jog K. Z. tikrai darė užpiltines su teta G., skiedė jas vandeniu ir t. t., tačiau darė tai savo asmeninėms reikmėms (būtina įvertinti ir tai, kad jos buvo laikomos net pusę metų, kas patvirtina, jog jų realizuoti tikrai nebuvo ketinama). Taigi, susidaro paradoksali situacija, jeigu K. Z. būtų šio skysčio neskiedęs vandeniu ir nedaręs užpiltinių, tuomet už didesnės tūrinės etilo alkoholio koncentracijos skystį, bet ženkliai mažesnį kiekį, būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Taigi, jo teisinės padėties sunkinimą įtakojo gautų naminių stiprių alkoholinių gėrimų atskiedimas vandeniu.

3.11. Įvertinus rasto skysčio tūrinę etilo alkoholio koncentraciją pagal 2 epizodą (46,7% – 51,2%) ir rastą pagal 3 epizodą (21,3% – 42%) akivaizdu, jog didžioji dalis skysčio buvo praskiestas daugiau nei dvigubai (tai patvirtina Specialisto išvada). Iš to seka, jog jeigu K. Z. jo nebūtų skiedęs vandeniu, tai namuose būtų buvę rasta daugiau nei dvigubai mažesnis kiekis skysčio, t. y. vietoje 108 litrų, būtų buvę rasta tik mažiau nei 50 litrų. Tokiu atveju, K. Z. būtų pripažintas kaltu pagal 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Todėl įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės, instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą reikalinga nustatyti, kokią dalį visame inkriminuotame kiekyje sudaro naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, o tuo atveju, jeigu ekspertai nurodytų, jog tokios galimybės nėra, šias abejones traktuoti kaltinamojo naudai ir K. Z. inkriminuotą veiką (3 nusikalstamos veikos epizode) perkvalifikuoti į BK 201 straipsnio 1 dalį. Namuose rastose talpose esančio skysčio koncentracija tik neženkliai viršijo leistiną normą, t. y. pagal BK 212 straipsnio 3 dalį 201 straipsnyje nurodyti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai yra alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. Tuo tarpu dalis pas K. Z. namuose rasto skysčio leistiną normą viršijo tik 3%.

3.12. Teismas nuosprendyje visiškai nenurodė, kuo pasireiškė susitarimas tarp K. Z. ir V. Z., t. y. nuosprendyje nėra nurodyta, kokie objektyviai nustatyti duomenys patvirtina buvus bent kažkokį susitarimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo ir nenurodė, kaip pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų (šiuo atveju K. Z. veiksmai), kaip kiekvienas iš inkriminuoto nusikaltimo bendrininkų realizavimo ar prisidėjo prie šio nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė bendrininkavimo požymį K. Z. veiksmuose, kaip ir visiškai nepagrįstai tai pripažino jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Iš to seka, jog bendrininkavimo požymis iš K. Z. padarytos nusikalstamos veikos (3 epizodas), turėtų būti panaikintas.

3.13. Teismas, skirdamas K. Z. bausmę, itin formaliai vertino jo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, nesant tam jokio pagrindo nustatė bendrininkavimo požymį, todėl visiškai nepagrįstai K. Z. skyrė tokias dideles baudas pagal 2 ir 3 epizodus. Savaime suprantama, jog 18 830 Eur dydžio baudos (2 epizodas) ir 25 000 Eur dydžio baudos (3 epizodas) paskyrimas neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų.

3.14. Už tą pačią nusikalstamą veiką (2 epizodas) kiti nuteistieji, t. y. Č. Š. ir O. V. nuteisti ženkliai mažesnėmis baudomis nei K. Z., nors, kaip pripažino pats teismas, jie šią nusikalstamą veiką (skirtingai nei K. Z.) padarė bendrininkų grupėje. Be to, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ne K. Z. buvo šio nusikaltimo iniciatorius, tačiau, neatsižvelgiant į tai, jam skirtingai nei kitiems nuteistiesiems (kuriems dėl šio epizodo buvo dar ir pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė) buvo paskirta net penkis kartus didesnė bausmė. Iš to seka, jog tokiu būdu buvo pažeistas ne tik teisingumo, bet ir proporcingumo principas.

3.15. Teismas, skirdamas K. Z. bausmę, itin formaliai įvertino ir BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos pavojingumą (2 ir 3 epizodai), t. y. tokią didelę baudą paskyrė tik pagal jų priskyrimą apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau visiškai neatsižvelgė į pastarojo vaidmenį šių nusikaltimų padaryme, į tai, kad ne jis buvo šių nusikaltimų iniciatorius, padarytų veikų pavojingumą laiko, vietos, būdo, motyvų ir tikslų aspektu. Be to, teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra skiriamos ženkliai mažesnės baudos. Skiriant K. Z. bausmę turėjo būti atsižvelgta į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, jog dalis namuose rasto skysčio tūrinę etilo alkoholio koncentracijos normą viršijo itin nežymiai. Kaip ir turėjo būti įvertinta, jog didžioji dalis skysčio buvo daugiau nei dvigubai praskiesta vandeniu bei uogomis. Šios aplinkybės patvirtina, jog K. Z. padarytos nusikalstamos veikos (3 epizodas) pavojingumas taip pat yra ženkliai mažesnis, todėl atitinkamai turėjo būti skirta ir ženkliai mažesnė bausmė.

3.16. K. Z. nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinį darbą, gauna legalias ir pastovias pajamas. Taigi, tokių didelių baudų paskyrimas K. Z. už padarytas nusikalstamas veikas, neginčijamai prieštarauja teisingos bausmės sąvokai. Be to, teismas visiškai nevertino to, jog K. Z. turi vaiką, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, priežiūra. K. Z. pajamos nėra tokios didelės, kad jis būtų pajėgus susimokėti tokio dydžio baudas bei toliau užtikrinti savo vaiko išlaikymą. Palikus galioti tokią pat paskirtą baudą, K. Z. nebegalės patenkinti net ir savo minimalių pragyvenimo poreikių, t. y. maisto, rūbų ir k.t.

3.17. K. Z. atžvilgiu turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nors jam paskirta griežta bausmė formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau faktiškai yra visiškai betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną - nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas, t. y. neteisingas. Vertinant visas K. Z. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, neginčijamai matyti, kad tai netipinė nusikalstama situacija, t. y. antros nusikalstamos veikos epizodas buvo išprovokuotas Č. Š., o namuose savo reikmėms „sutaisyti“ alkoholiniai gėrimai, nors formaliai ir atitinka stiprių alkoholinių gėrimų sąvoką, tačiau buvo daugiau nei dvigubai skiesti vandeniu, uogomis ir pan., jo koncentracija (kuriai esant užtraukiama baudžiamoji atsakomybė) buvo viršyta itin nežymiai - vos 3%. Todėl susiklosčiusios situacijos vertinimas K. Z. atveju ir teismo sprendimas skiriant bausmės dydį turėtų būti išimtinis. Šiuo atveju, nors pats teismas ir pripažįsta, kad K. Z. pajamos nėra didelės, tačiau paskirdamas tokią didelę baudą iš esmės pasmerkia apeliantą ir jo šeimą (įvertinus ir V. Z. paskirtą baudą) su turimu mažamečiu vaiku visiškam finansiniam žlugimui. Todėl nagrinėjamu atveju bausmės tikslai būtų pasiekti skyrus ženkliai švelnesnę bausmę negu numatyta BK 201 straipsnio 2 dalies ir BK 201 straipsnio 1 dalies (jeigu veika būtų perkvalifikuota) sankcijose.

4. V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir ją išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Skunde nurodomi šie argumentai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino visus jos parodymus, t. y. kad užpiltines ji neva dariusi su giminaite G., kad vyras apie tai nieko nežinojo, kad toks kiekis buvo skirtas asmeniniam naudojimui. Taigi, iš to seka, jog apkaltinamasis nuosprendis išimtinai buvo grindžiamas tik jos daliniu prisipažinimu, kas pagal teismų praktiką, apskritai yra neteisėta. Daugiau jokių duomenų, išskyrus jos dalinį prisipažinimą, byloje nėra ir nebuvo nustatyta, jų nenurodė ir teismas skundžiamame nuosprendyje. Akivaizdu, jog jeigu ji būtų iš dalies neprisipažinusi, tai apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu net nebūtų buvęs priimtas, nes daugiau jokių jos kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

4.2. Skundžiamame nuosprendyje padarytos akivaizdžiai prieštaringos išvados, nes kaip matyti, teismas taip pat nepatikėjo nuteistojo K. Z. teiginiais, jog žmona su giminaite darė užpiltines ar kad prašė vyro nupirkti degtinės. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vis tiek ją pripažino kalta. Vien tai, kad ji iš dalies prisipažino ir kad alkoholis buvo rastas bendruose namuose, niekaip neįrodo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje. Visi kiti byloje esantys įrodymai – kitų nuteistųjų parodymai, telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog ji nėra niekaip susijusiu su šia nusikalstama veika, t. y. nei pirko, nei laikė, nei užsakinėjo, nei realizavo, nebuvo susitikusi nei su Č. Š. nei su O. V., niekam iš šių nuteistųjų neskambino. Dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir jos atžvilgiu turėtų būti panaikintas.

4.3. Teismas netinkamai nustatė BK 201 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę argumentavo vien tuo, jog ji iš dalies prisipažino ir nurodė, kad gamino užpiltines, tačiau kaip matyti visiškai nevertino, ar jai apskritai buvo žinoma, jog ten yra stiprūs naminiai alkoholiniai gėrimai. Kaip jau minėta, remtis vien kaltinamojo prisipažinimu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, negalima. Byloje nėra ir nebuvo nustatyta jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje. Šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia tai, kad ji būtų suvokusi savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ar būtų siekusi atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Akivaizdu, jog tiesioginė tyčia jos veiksmuose nustatyta visiškai nepagrįstai.

4.4. Teismas visiškai nenurodė ir neargumentavo, kuo pasireiškė susitarimas tarp jos ir K. Z. (nenurodė, kokie duomenys tokį susitarimą patvirtina). Taip pat skundžiamame sprendime nėra nė vienu žodžiu užsimenama, kuo pasireiškė jos veiksmai, kaip ji realizavo šio nusikaltimo sudėtį, kokį vaidmenį atliko.

4.5. Ji prisipažino iš dalies tik siekdama padėti vyrui (K. Z.) jo paties prašymu. Ji ne tik nežinojo koks skystis yra talpose, tačiau niekada ir nesidomėjo. Užpiltinių pati asmeniškai niekada nedarė. Prie vyro (K. Z.) namuose padėtų daiktų taip pat niekada nelįsdavo ir netikrindavo. Vyras teigė, jog jei ji prisipažins, kad gamino užpiltines asmeniniam naudojimui, jai nieko nebus. Pasitikėdama vyru, ji sutiko, todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog apie namuose rastas talpas su skysčiu žinojo, laikė, gamino. Jos nuomone, ji nuteista visiškai nepagrįstai ir nesant tam ne tik įstatyminio pagrindo, bet ir neginčijamai jos kaltę įrodančių duomenų.

4.6. Jeigu teismas pripažins, jog nėra pagrindo ją išteisinti, prašo jai skirti ženkliai švelnesnę bausmę, kadangi paskirta bausmė yra per griežta.

4.7. Teismas, skirdamas jai bausmę, tiek jos asmenybę, tiek kitas reikšmingas faktines aplinkybes vertino itin formaliai (nevertino visumos), dėl ko, nepagrįstai skyrė tokią didelę baudą už nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju, 15 000 Eur baudos paskyrimas prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

4.8. Ji niekada jokiomis nusikalstamomis veikomis neužsiėmė, nėra teista, dirba, gauna legalias pajamas, charakterizuojama tik teigiamai, turi vaiką, kurį reikia išlaikyti. Tokios didelės baudos paskyrimas jai už stiprių naminių alkoholinių gėrimų (ko ji net nesuvokė, nes niekada vyro padėtų daiktų nėra tikrinusi) laikymą, akivaizdžiai neatitinka teisingos bausmės sąvokos.

4.9. Jos atžvilgiu turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi paskirta bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas, t. y. neteisingas. Vertinant visas jos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, aiškiai matyti, kad tai netipinė nusikalstama situacija (nesuvokiant, kad talpose esantis skystis yra stiprus naminis alkoholis), kurios vertinimas ir teismo sprendimas turi būti išimtinis. Dėl to darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai būtų pasiekti skyrus ženkliai švelnesnę bausmę negu numatyta BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

4.10. Pirmosios instancijos teismas taip pat itin formaliai įvertino BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos pavojingumą, t. y. tokią didelę baudą paskyrė tik pagal jos priskyrimą apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau visiškai neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą laiko, vietos, būdo, motyvų ir tikslų aspektu. Be to, panašaus pobūdžio bylose yra skiriamos ženkliai mažesnės baudos, net ir tuo atveju, jei asmuo žinojo, kad skystis yra stiprus naminis alkoholinis gėrimas.

4.11. Šioje byloje pirmosios instancijos kitiems nuteistiesiems, kurie prisipažino visiškai, tačiau kurių kaltę byloje pagrindė daug daugiau įrodymų bei kurie ne tik laikė, bet ir įgijo, gabeno bei realizavo alkoholinius gėrimus, jiems skyrė net 3 kartus mažesnes bausmes. Akivaizdu, jog tokiu būdu buvo pažeistas ne tik proporcingumo, bet ir teisingumo principas. Susidaro paradoksali situacija – asmuo, kuris realiai jokių aktyvių veiksmų padarant nusikalstamą veiką neatliko yra baudžiamas griežtai, tuo tarpu asmenys, kurie aktyviais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, baudžiami ženkliai švelnesnėmis bausmėmis. Savaime suprantama, jog tokiu būdu, aktyviais veiksmais nusikalstamą veiką padarę asmenys, nebus paveikti ir tikėtina ateityje įstatymų nesilaikys, nes žinos, kad prisipažinus gresia ženkliai mažesnės bausmės.

4.12. Iš viso aukščiau išdėstyto akivaizdu, jog teismas netinkamai individualizavo jai bausmę, neįvertino daug ir reikšmingų aplinkybių, nusikalstamos veikos būdo, tikslo, neatsižvelgė į jos finansinę būklę, nebuvo įvertinta visuma – netinkamai įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumas, pažeistas proporcingumo ir teisingumo principas (įvertinus kitiems nuteistiesiems paskirtas bausmes ir atliktus veiksmus). To pasėkoje, buvo paskirta neteisinga bausmė, kuri atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, akivaizdu ne tik nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslą, bet netgi priešingai – asmenį galutinai sužlugdys tiek moraline prasme, tiek fizine (dėl negalėjo sumokėti tokio dydžio baudos jai bus taikomi areštai, ko pasėkoje, ji nebegalės užtikrinti vaiko interesų bei minimalių gyvenimo sąlygų).

5. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – tenkinti iš dalies, t. y. tenkinti dalyje dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių – sumažinti paskirtų baudų dydžius, o kitose dalyse – atmesti.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, papildomai atlikusi įrodymų tyrimą – apklaususi nuteistuosius K. Z. ir V. Z., konstatuoja, kad: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. Z. pripažino kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistojo K. Z. ir jo gynėjo apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas – pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – K. Z. iš kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas); pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog Č. Š. ne mažiau kaip 2,07 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų įgijo iš K. Z., todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina, o nuosprendis šioje dalyje keistinas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 3 punktas); pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems K. Z. ir V. Z. paskyrė neteisingas bausmes, todėl apeliaciniai skundai šioje dalyje iš dalies tenkinami – pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kitose dalyse apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 201 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Apeliaciniame skunde prašoma K. Z. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius šios veikos. Toks prašymas argumentuojamas tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. Z. kaltę dėl šios veikos padarymo, o jo kaltė grindžiama tik kito nuteistojo Č. Š. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir iš esmės kito, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp Č. Š., O. V. parodymų bei objektyviai nustatytų faktinių bylos aplinkybių, taip pat K. Z. pareikštas kaltinimas nėra konkretus ir aiškus. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš dalies sutinka.

9. Pirmosios instancijos teismas K. Z. pripažino kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pavasario – vasaros laikotarpiu, neteisėtai, nuo tyrimo metu nenustatytos vietos ir tyrimo metu nenustatytu automobiliu iki autobusų stoties, adresu (duomenys neskelbtini), atgabeno ne mažiau 2,07 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7% –51,2%, kur visus šiuos naminius stiprius alkoholinius gėrimus realizavo, parduodamas už tiksliai tyrimo metu nenustatytą sumą Č. Š.

10. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad pirmiau nurodytos K. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašyme iš tiesų nėra nurodomos, arba nurodomos abstrakčiai, esminės aplinkybės, t. y. nusikalstamos veikos vieta, laikas (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas laikas, pavasario – vasaros laikotarpis), nenurodoma nuo kokios vietos ir kokiu automobiliu buvo gabenami naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, už kokią sumą jie buvo realizuoti ir kt. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad šios K. Z. inkriminuojamos veikos aplinkybės nurodytos remiantis tik kito nuteistojo – Č. Š. duotais parodymais, daugiau jokių ją grindžiančių duomenų byloje nėra. Kaip matyt iš skundžiamo nuosprendžio, K. Z. dėl šios veikos padarymo kaltu pripažintas remiantis būtent tik minėto nuteistojo Č. Š. parodymais. Tam, jog būtų galima grįsti kaltę tik kito nuteistojo parodymais, juos būtina itin kruopščiai patikrinti – tokio asmens parodymai turi būti konkretūs, aiškūs ir juos turi atitikti kiti įrodymai.

11. Iš pačių pirmųjų 2017 m. gruodžio 7 d. Č. Š. parodymų matyti, kad kratos metus pas jį namuose rastus du buteliukus (kaip vėliau tyrimo metu buvo nustatyta ne mažiau 2,07 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7% – 51,2% su namine degtine) jis įsigijo 2017 m. pavasarį, (duomenys neskelbtini) turgelyje, iš nepažįstamo vyro (1 t. b. l. 167). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios apklausos metu Č. Š. iš karto nurodė, jog kitus jo namuose atliktos kratos metu rastus ir paimtus naminius stiprius alkoholinius gėrimus – 155,810 litrų, jis įsigijo iš K. Z. (1 t. b. l. 167 – 168). 2018 m. balandžio 18 d. apklausoje Č. Š. jau nurodė, jog minėtus pas jį namuose kratos metu rastus du buteliukus su namine degtine jis pirko iš K. Z. 2017 m. pavasarį ar tai vasarą, tiksliai neatsimena; su juo susitiko (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje; jis buvo atvykęs VW SHARAN automobiliu, sidabrinės spalvos, tiksliai kiek sumokėjo jam už gėrimus neatsimena (1 t., b. l. 169-170). 2018 m. birželio 15 d. apklausoje Č. Š. nurodė analogiškai kaip ir 2018 m. balandžio 18 d. apklausoje, tik jau patikslino, jog nematė su kokia transporto priemone K. Z. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį (1 t., b. l. 181). Teismo posėdžio metu Č. Š. parodė analogiškai kaip ir 2018 m. balandžio 18 d. apklausoje (4 t., b. l. 45).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik aukščiau aptartų Č. Š. parodymų, kurie, kaip matyti, visų pirma yra nenuoseklūs ir kito – pirmoje apklausoje jis nurodė, jog alkoholinius gėrimus įsigijo iš nepažįstamo asmens, (duomenys neskelbtini) turgelyje, taip pat prieš tai nurodęs, jog K. Z. atvyko VW SHARAN automobiliu, vėliau tikslino, jog nematė, kokiu automobiliu į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį atvyko K. Z., o antra – neišsamūs, nes nenurodomos esminės aplinkybės – vieta, laikas, kiek buvo sumokėta už alkoholinius gėrimus ir kt., nepakanka K. Z. kaltei dėl veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti. Juolab, kad K. Z. aptariamas aplinkybes neigė, o byloje nėra visiškai jokių kitų įrodymų, kuriuos būtų galima pripažinti įrodymais BPK nustatyta tvarka ir kurie patvirtintų Č. Š. parodymus. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali būti priimamas. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje asmeniui yra garantuojama teisė į gynyba, kuri yra viena iš teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių bei suponuoja, jog kaltinamajam turi būti garantuotos pakankamos procesinės priemonės gintis nuo pareikšto kaltinimo.

13. Atsižvelgusi į visas pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko ir į K. Z. inkriminuotos veikos aprašymą, kuris, minėta, yra nekonkretus ir neišsamus (šio nuosprendžio 10 punktas), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, ribojo ir paties K. Z. galimybę gintis nuo tokio jam pareikšto kaltinimo, konstatuoja, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių kategoriškai tvirtinti, kad K. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, todėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir K. Z. iš kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

14. Šioje byloje pagal BK 201 straipsnio 1 dalį nuteistas Č. Š., už tai, kad jis, turėdamas tikslą realizuoti, 2017 m., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pavasario – vasaros laikotarpiu, autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), iš K. Z. įgijo ne mažiau 2,07 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7%-51,2%, kuriuos tą pačią dieną, UAB „Z.“ priklausančiu autobusu „Setra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, adresu (duomenys neskelbtini) po ko, visus šiuos naminius stiprius alkoholinius gėrimu laikydamas prie savęs, pėsčiomis parsigabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur, tyrimo metu tiksliai nenustatyta dieną ir laiku, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dalį šių naminių stiprių alkoholinių gėrimų suvartojo kartu su O. V. ir dalį, t. y. ne mažiau kaip 1,730 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7%-51,3%, realizavo, duodamas už dyką O. V., o likusią dalį, t. y. 0,340 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7%-51,3%, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017-12-06, 21.40 val., kuomet kratos metu šie naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

15. Atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu K. Z. iš kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, atitinkamai keistina nuteistojo Č. Š. kaltinime pagal BK 201 straipsnio 1 dalį nurodyta aplinkybė, jog Č. Š. ne mažiau kaip 2,07 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7% – 51,2% įgijo iš K. Z., nurodant kad Č. Š. ne mažiau kaip 2,07 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7% – 51,2% įgijo iš tyrimo metu nenustatyto asmens. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl BK 201 straipsnio 2 dalies taikymo K. Z.

16. Apeliaciniame skunde prašoma K. Z. veiką, kvalifikuotą pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika), perkvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Argumentuojama, kad naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurie rasti K. Z. namuose, buvo daugiau negu dvigubai atskiesti vandeniu; jeigu K. Z. jų nebūtų skiedęs vandeniu, tai namuose būtų rasta daugiau nei dvigubai mažesnis kiekis skysčio, t. y. vietoje 108 litrų, būtų buvę rasta tik mažiau nei 50 litrų; tuomet už didesnės tūrinės etilo alkoholio koncentracijos skystį, bet ženkliai mažesnį kiekį, K. Z. būtų pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Toks prašymas ir jį grindžiantys argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17. BK 201 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Taigi, šios veikos yra atribojamos pagal naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir K. Z. neginčija, jog jis laikė 108,295 litrų (108295 cm3) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 21,3%- 42,8%. Kadangi K. Z. laikė daugiau negu 50 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurie atitinka BK 212 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą naminių stiprių alkoholinių gėrimų sąvoką (alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų), todėl K. Z. veika pagrįstai bei teisingai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, jog K. Z. naminius stiprius alkoholinius gėrimus skiedė vandeniu, kas lėmė didesnį jų kiekį ir pan., neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nes, kaip ir minėta, atsakomybė pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 2 dalį atribojama būtent pagal naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, kuris šiuo atveju atitinka BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytąjį.

19. Nuteistojo ir jo gynėjo skunde ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo K. Z. veiksmuose nustatytas bendrininkavimo požymis, t. y. kad jis aptartą veiką padarė bendrininkų grupėje su V. Z. Dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija pasisako dalyje dėl V. Z. nuteisimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 201 straipsnio 2 dalies taikymo V. Z.

20. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. Z. prašo ją išteisinti iš kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, jai nepadarius šios veikos. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jos kaltę grindė išimtinai tik jos pačios parodymais, kuriuose ji prisipažino, jog užpiltines ji neva dariusi su giminaite G., kad vyras (K. Z.) apie tai nieko nežinojo, kad toks kiekis alkoholinių gėrimų buvo skirtas asmeniniam naudojimui ir kt. Teigia, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, byloje nėra.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistosios V. Z. ir nuteistojo K. Z. prašymu buvo atliktas įrodymų tyrimas – papildomai apklausti abu nuteistieji. Tiek V. Z., tiek K. Z. iš esmės pakeitė savo parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. K. Z. apeliacinės instancijos teisme ir skunde nurodė, kad ji prieš tai prisipažino, jog apie namuose rastas talpas su skysčiu žinojo, laikė, gamino tik siekdama padėti vyrui (K. Z.) jo paties prašymu. Teigė, kad ji ne tik nežinojo, koks skystis yra talpose, tačiau niekada ir nesidomėjo; užpiltinių pati asmeniškai niekada nedarė; prie vyro (K. Z.) namuose padėtų daiktų taip pat niekada nelįsdavo ir jų netikrindavo. Tokią V. Z. versiją patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis K. Z. nurodęs, kad jis gamino užpiltines, V. Z. prie nusikalstamos veikos niekaip neprisidėjo.

22. Tiek V. Z., tiek K. Z. esmingai keitė savo parodymus, K. Z. viso proceso metu apskritai neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, dalį atliktų veiksmų pripažino tik po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bylą jau nagrinėjant apeliacinėje instancijoje ir kt. Apeliacinės instancijos teismas V. Z. ir K. Z. parodymais dėl 2018 m. balandžio 19 d. veikos nesiremiama, o aptarti jų parodymai vertintini tik kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi nuteistieji parodymus gretino prie surinktų įrodymų ir teismo padarytų išvadų. Kita vertus, net ir įvertinus nurodytas aplinkybes dėl V. Z. ir K. Z. atliktų veiksmų kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, jos niekaip nepaneigia V. Z. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

23. V. Z. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta dėl to, kad ji ir K. Z., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, turėdami tikslą realizuoti, savo namuose laikė 108,295 litrų (108295 cm3) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 21,3%- 42,8%.

24. Nors V. Z., taip pat ir K. Z., tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog tarp jų buvo susitarimas bendrai veikti, V. Z. teigia, kad ji nežinojo, nesuprato, jog namuose tikslu realizuoti yra laikomi naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, ji su tuo nėra susijusi, tą darė K. Z. ir kt., tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Šioje byloje nustatyta, kad sutuoktinių V. Z. ir K. Z. namuose, kratos metu, įvairiose gyvenamojo namo vietose ir talpose buvo suslėptas didelis kiekis naminių stiprių alkoholinių gėrimų, viso 108,295 litrų (108295 cm3). Kaip matyti, alkoholis buvo rastas visiems šeimos nariams lengvai prieinamose, nuolat naudojamose ir akivaizdžiai matomose vietose – šaldytuve, virtuvėje esančiose spintelėse, kambaryje stovinčios lovos stalčiuje, vaikų kambaryje stovinčios spintos apatinėje lentynoje, miegamojo kambario dvigulės lovos patalinės dėžėje, kurioje kartu laikomi patalai ir kt. (2 t., b. l. 120 – 125). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla visiškai jokių abejonių dėl to, kad V. Z. matė, žinojo ir suvokė, jog kartu su K. Z. neteisėtai laiko didelį kiekį naminių stiprių alkoholinių gėrimų tikslu juos realizuoti, todėl priešingi jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aptartos aplinkybės rodo, jog tiek V. Z., tiek K. Z. suvokė, kad jie bendrai daro aptartą nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Dėl to pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Z. ir K. Z. pripažino kaltais pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

26. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. Z. ir nuteistajai V. Z. paskirtomis bausmėmis – baudų dydžiais ir prašoma jas sumažinti. Teigiama, kad jiems paskirtos bausmės nebuvo tinkamai individualizuotos, nepakankamai išsamiai įvertintos jų asmenybės, turtinė padėtis, padarytų veikų pavojingumo laipsnis, būdas ir aplinkybės, neatsižvelgta į BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus, todėl jiems paskirtų baudų dydžiai yra aiškiai per dideli, prieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.

27. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taip pat teismas privalo atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje tinkamai nesilaikė.

28. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. Z. ir V. Z. nuteisti už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kurio sankcijoje yra nustatytos dviejų rūšių alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Kadangi baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį teismas nustato remdamasis BK 47 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs baudų dydžiai pagal padarytų nusikalstamų veikų sunkumą. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų padarytos veikos (BK 201 straipsnio 2 dalis) priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (11 straipsnio 4 dalis), o pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkių nusikaltimų padarymą skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad K. Z. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, jo šeimos pajamos nėra didelės, jo padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat įvertinęs tai, jog nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – 2018-04-19 veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje (2017-12-06 veika) padarymą paskyrė baudą 500 MGL (18 830 Eur) dydžio (baudos dydis nustatytas pagal bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, galiojusį iki 2017-12-31) ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje padarymą (2018-04-19 veika) – baudą 500 MGL (25 000 Eur) dydžio.

30. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. Z. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteista, dirba, charakterizuojama teigiamai, prisipažino iš dalies, dėl ko gailisi, taip pat įvertinęs tai, jog nėra nustatytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), V. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė baudą 300 MGL (15 000 Eur) dydžio.

31. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes ir nustatydamas jų dydžius, pagrįstai atsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos bausmės skyrimui, teisingai nustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dėl 2018-04-19 veikos) ir nenustatė jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad jų padaryti nusikaltimai priskirtini apysunkių nusikaltimų kategorijai, K. Z. padarė dvi tokias veikas, V. Z. vieną bei kt., ir K. Z. bei V. Z. paskyrė baudas, mažesnes nei šios bausmės vidurkis, tačiau visgi teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per griežtos – nustatyti baudų dydžiai šiuo atveju nėra tikslingi bei adekvatūs. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei nuteistųjų asmenybes charakterizuojantys duomenys, leidžia manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jiems mažesnio dydžio baudas. Abu nuteistieji už tokio paties ar panašaus pobūdžio veiką yra baudžiami ir apskritai yra teisiami pirmą kartą, duomenų dėl naujai jų padarytų veikų byloje nėra pateikta, abu charakterizuojami teigiamai, yra aktyvūs (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai, dirbantys – K. Z. vykdo individualią veiklą, V. Z. dirba UAB „L.“, gauna minimalų darbo užmokestį, šeimoje auga nepilnametė dukra, prie kurios išlaikymo prisideda abu sutuoktiniai, dėl ko manytina, jog pirmosios instancijos teismo paskirtų baudų dydžiai šiai šeimai bendrai (47 532 Eur) reikštų neproporcingą finansinę naštą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, į kiekvieno iš nuteistųjų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, taip pat ir į valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro poziciją – bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prašė nuteistiesiems paskirtų baudų dydžius sumažinti, sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti K. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje (2017-12-06 veika) padarymą paskiriant baudą, didesnę nei šios bausmės minimalus dydis – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio ir už BK 201 straipsnio 2 dalį (2018-04-19 veika) – baudą, didesnę nei šios bausmės minimalus dydis – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio; V. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje padarymą – baudą, didesnę nei šios bausmės minimalus dydis – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, K. Z. paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės – prie 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudos, paskirtos už veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje (2018-04-19 veika), pridedant dalį baudos – 200 MGL (7532 Eur) paskirtos už veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje (2017-12-06 veika), K. Z. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – baudą 450 MGL 20 032 Eur (12 500 Eur + 7532 Eur) dydžio. Atsižvelgiant į nustatytų baudų dydžius ir nuteistųjų turtinę padėtį, nustatytinas vienerių metų baudų sumokėjimo terminas.

32. Apeliaciniuose skunduose prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jiems mažesnius baudų dydžius, nei numatyta įstatyme už apysunkių nusikaltimų padarymą. Tačiau dėl visų pirmiau išdėstytų aplinkybių ir jau aptartų nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžių, kurie įvertinus šios bylos aplinkybių visumą, bausmės skyrimo pagrindus, tikslus ir kt., yra sumažinti įstatymo ribose, šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti paminėto straipsnio nuostatas bei nuteistiesiems skirti mažesnes baudas, nėra. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad nuteistieji K. ir V. Z. savo namuose laikė didelį kiekį 108,295 litrų (108295 cm3) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 21,3% – 42,8% su tikslu juos realizuoti, K. Z. tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir už didelio kiekio 155,810 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7% – 51,3% gabenimą bei realizavimą, kas rodo, jog jo veika nebuvo atsitiktinė, be to, abu nuteistieji viso proceso metu savo kaltę neigė, esmingai keitė savo parodymus siekdami išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį, kas nerodo jų kritiško požiūrio ir neigiamo savo veiksmų vertinimo dėl padarytų veikų, dėl ko visų šios bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo nuteistiesiems taikyti išimtį. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018). Šiuo atveju išimtinių aplinkybių nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo K. Z. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko bei nuteistosios V. Z. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyje dėl K. Z. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – K. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti Č. Š. veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį aprašyme nurodytą aplinkybę, jog Č. Š. ne mažiau kaip 2,07 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7% –51,2%, įgijo iš K. Z., nurodant, kad Č. Š. ne mažiau kaip 2,07 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 46,7%-51,2% įgijo iš tyrimo metu nenustatyto asmens.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyse dėl K. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 6 d. veika), 201 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. veika) ir V. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių bei K. Z. dėl paskirtų bausmių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrinimo:

K. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 6 d. veika), padarymą paskirti baudą 300 MGL (11 298 Eur) dydžio.

K. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje (2018 m. balandžio 19 d. veika), padarymą paskirti baudą 250 MGL (12 500 Eur) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, K. Z. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir K. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – baudą 450 MGL (20 032 Eur (12 500 Eur + 7 532 Eur)) dydžio.

V. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirti baudą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio.

Nustatyti, kad K. Z. ir V. Z. paskirtas baudas privalo sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.