- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2-4249-760/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01443-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo A. L. (toliau – atsakovas) 89,81 Eur skolą, 333,06 Eur netesybas, 8,08 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – asmeniškai pasirašytinai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, byloje priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ ir atsakovas 2010 m. liepos 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartis Nr. ECOM/0110224/2010, ECOM/0110228/2010, ECOM/0110227/2010, pagal kurias uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ įsipareigojo teikti atsakovui paslaugas numatytas sutartyse, o atsakovas įsipareigojo naudotis uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ teikiamomis paslaugomis ir laiku mokėti už paslaugas. Šiuo pagrindu pradinė kreditorė laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras.
2018 m. spalio 31 d. pirminė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 18-0268LT perleido savo reikalavimo teises pagal sutartį ieškovei. Ieškovės teigimu, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs nei su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „Bitė Lietuva“, nei su ieškove, todėl yra skolingas 89,81 Eur skolos ir 333,06 Eur netesybų. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė siuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tikslu susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad cesijos būdu ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovas nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jai iš atsakovo priteistina 89,81 Eur skola ir 333,06 Eur netesybos už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle (paslaugų teikimo sutarčių 48 punktas, CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal paslaugų teikimo sutarčių 24 punktą. Kadangi atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, tai ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 8,08 Eur (89,81 Eur x 0,05 proc. x 180 d. = 8,08 Eur) delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), bei 0,23 Eur už komisinį mokestį sumokėtą AB „Swedbank“, iš viso priteistina 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje susidarė mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,81 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus, 81 ct) skolos, 333,06 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus, 6 ct), netesybų, 8,08 Eur (aštuonis eurus, 8 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 430,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,23 Eur (penkiolika eurų, 23 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1–4 dalių, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.