Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota – ten pat, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi Danijos Karalystės Kolding teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su BK 180 straipsnio 2 dalimi ir palikta nepakeista 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. balandžio 23 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2022 m. lapkričio 6 d., apie 21 val. 30 min., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. tyčia sudavė keturis smūgius į veido sritį Ž. R. bei pastūmė K. R., dėl ko ji kairiąja ranką atsitrenkė į sieną, taip sukėlė nukentėjusiesiems Ž. R. bei K. R. fizinį skausmą.

Šiais veiksmai G. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje.

Kaltinamasis G. J., 2023 m. vasario 10 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino, parodė, kad Ž. R. pažįsta nuo mokyklos laikų, jis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, o jis (duomenys neskelbtini) kaime, lankė tą pačią (duomenys neskelbtini) gimnaziją, jis buvo jo brolio D. klasiokas. Po mokyklos kartais dar susitikdavo, retai bendraudavo. Sutardavo su Ž. normaliai, kažkada seniai buvo susipykę, dėl ko, neatsimena. 2022 m. lapkričio 6 d. prieš 17.00 val. jam paskambino Ž. R. ir pasiūlė susitikti, jis pasakė jam, kad atvažiuotų prie (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad už 5 minučių bus. Jis jo laukė prie „(duomenys neskelbtini)“, bet jis neatvažiavo, jis jam tuomet paskambino, jis jam pasakė, kad dabar yra užsiėmęs, jis tuomet nuvažiavo pas draugą (duomenys neskelbtini), buto neatsimena, pas jį žiūrėjo krepšinį. Apie kelintą valandą baigėsi krepšinis nežino, bet žino, kad po krepšinio jie su M. išsikvietė taksi ir važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį bariuką, važiuodamas taksi pamatė stovintį Ž. kartu su drauge, jis jos nepažįsta, matė ją pirmą kartą, jie stovėjo tik dviese prie gatvės šalia esančio namo (duomenys neskelbtini), kitoje pusėje buvo (duomenys neskelbtini) parkas, tada jis paprašė taksi vairuotojo, kad sustotų, jis tuomet išlipęs iš taksi automobilio paklausė Ž. „ko siūlai susitikti ir dingsti?“, jis pradėjo šaukti, kad jo brolio numerį gavo, jam daugiau nieko ir nereikia, jie pradėjo ginčytis, tuomet priėjo jo draugas M. prie jų, jie tuomet pasiginčijo žodžiu ir jie tuomet su M. sėdo į taksi ir išvažiavo. Jis Ž. netrenkė į veidą, jie tik susiginčijo. Ž. vaikų nėra niekada matęs, kas yra K. R., nežino, bet tą vakarą jokių vaikų kartu nebuvo. Daugiau nieko paaiškinti neturi. 2023 m. kovo 14 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis G. J. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, kuo yra įtariamas žino, savo kaltės nepripažįsta. Pirmus parodymus prisimena, sutinka su jais, jų nekeičia, tik nori papildyti, kad tarp jų vyko tik žodinis konfliktas, prieš jį tikrai nesmurtavo, dar kartą nori patikslinti, kad jo vaikų išvis nėra matęs ir tą dieną jis buvo tik su mergina. Daugiau nieko paaiškinti neturi (elektroninės b. l. 158–161).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais ir surinktais rašytiniais įrodymais.

2022 m. lapkričio 8 d. Ž. R. protokole-pareiškime nurodė, 2022 m. lapkričio 6 d., apie 21.30 val., jam būnant viešoje vietoje adresu : (duomenys neskelbtini), kartu su savo vaikais K. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir sugyventine L. B., jį ir jo dukrą užpuolė jam iš matymo pažįstamas vyras G. J., t. y. sudavė jam keturis smūgius į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, pastūmė jo dukrą K. R., kuo pasekoje ji susimušė kairę ranką ir patyrė fizinį skausmą. Įvykį matė namo kaimynai, kurie ir iškvietė pagalbą. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenys įstatymo numatyta tvarka (elektroninės b. l. 41–51).

Nukentėjusysis Ž. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nori papildyti savo ankstesnius parodymus, kad 2022 m. lapkričio 6 d., apie 21.30 val., jis grįžo prie savo namų adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su savo vaikais K. R., sūnumi K. R. ir L. B.. Jis prieš tai į savo telefoną gavo SMS žinutę iš jam pažįstamo asmens G. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo parašyta „Kur randiesi?“, jis jam atrašė, kad netoliese namų, tada jis jam atrašė, kad kai bus prie namų, jam duotų žinoti. Jam grįžus prie namų, parašė jam, kad yra kieme. G. J. kažkur po 5 min. privažiavo su automobiliu, kokio modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Išlipęs iš mašinos G. J. pradėjo jo klausinėti, kur jo žmona, nors jis jo žmonos nepažįsta, tik vieną kartą buvo susitikę, kai ieškojo savo vaikų, žino tik, kad jos vardas G. Jis G. J. atsakė, kad nežino, kur yra jo žmona ir kartu su savo vaikais ir sugyventine nuėjo link laiptinės. G. J. buvo su savo dviem draugais, kurių jis nepažįsta, G. J. ėjo šalia jo iš šono, nes norėjo jam parodyti, kur gyvena, nes prieš tai jis jam pasakojo, kad buvo atvažiavęs pas jį į namus, bet jam durų niekas neatidarė, bet girdėjo, kad bute kalbasi žmonės. Jis bandė G. J. dar sakyti, kad jis nuėjo galimai ne į tą butą, nes pas jį nieko namuose nebuvo, dėl to norėjo nusivesti jį kartu su savimi ir parodyti, kur gyvena ir, kad pas jį namuose jo žmonos nėra. Jam jau būnant prie laiptinės ir suvedant durų kodą, jis pajuto iš kairės pusės smūgį į veido sritį, iš viso G. J. jam sudavė keturis smūgius, du smūgiai buvo į nosį, vienas smūgis į žandikaulį ir dar vienas smūgis į kaklo sritį, viskas įvyko labai netikėtai, jis nespėjo susigaudyti kas vyksta, bet jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai G. J. jam sudavė smūgius, jo vaikai ir sugyventinė buvo jam už nugaros dukra dar puolė jį ginti, bet G. J. ją nustūmė, ji nukrito ir susižalojo ranką krisdama ant betono sienos, sūnus ir sugyventinė labai išsigando. G. J. jam grasino jį subadyti, padegti automobilį, vėliau jam jo šeimos nariai sakė, kad matė, jog tie du asmenys, kurie stovėjo atokiau nuo jų, rankose laikė peilius, tačiau jis asmeniškai jų nematė. Įvykio metu į lauką išėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris galimai per savo buto langus išgirdo lauke triukšmą, dar jo dukra pamatė jį visą kruviną, rėkė, kad kviestų greitąją pagalbą, kaimynai ir iškvietė pagalbą. Tada G. J. pamatė, kad išėjo kaimynas į kiemą, greitai su savo draugais sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo jo dukrą K. R., kur jai nustatė kairės rankos sumušimą, jį taip pat apžiūrėjo, bet į gydymo įstaigą jie vykti atsisakė, pasakė, kad jaučiasi gerai, vėliau į gydymo įstaigą taip pat nesikreipė nei jis, nei jo dukra. Išvykus medikams, jie su šeima nuėjo namo, kur po kai kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis pasakė, kad pretenzijų dėl minėto įvykio neturi. Bet vėliau jis pamatė, kad jo vaikai po įvykio patyrė stresą, visą naktį nemiegojo, jie bijo išeiti iš namų, taip pat G. J. su savo draugais tokiais savo veiksmais sukėlė aplinkinių, t. y. jo sugyventinės, vaikų ir kaimynų pasipiktinimą, sutrikdė viešąją tvarką, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėto įvykio ir nubausti kaltus asmenys įstatymo numatytą tvarką (elektroninės b. l. 7–10, 37–39).

Nukentėjusioji K. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. lapkričio mėn., tikslios dienos neprisimena, žino, kad tai buvo savaitės diena sekmadienis ir apie 21.00 val., ji, jos pamotė L. B. ir jos tėtis važiavo iš garažo ir tėčiui paskambino pažįstamas vyras vardu G. G. pasiūlė tėčiui susitikti ir parodyti, kad nėra pas jį namuose jokios merginos. Grįžus namo, išlipo iš savo automobilio ir matė, kad jau kieme stovėjo raudonos spalvos automobilis. Iš to automobilio matė, kad jau buvo išlipęs G. ir jo tėčiui išlipus ir ėjus prie laiptinės prie jo ėjo ir G., keikėsi. Tada tėtis pakėlė toną ir matė, kad iš raudonos spalvos automobilio išlipo dar du vyrai ir ėjo taip pat link jo tėčio. Tėčiui vedant laiptinės kodą G. turėdamas rankoje žiebtuvėlį jam trenkė į galvos sritį apie 4 kartus, po to trenkė vieną kartą į nosį ir vieną kartą į akį. Tuo metu, kai jos tėtis mušėsi su G., ji matė, kad vienas iš tų vyrų dar rankose turėjo peilį ir nieko nedarė. Po to pradėjo jo tėtį smaugti ir ji tada G. pradėjo draskyti rankas. Po to matė, kaip brolis K. atidarė laiptinės duris ir tada vienas iš tų vyrų norėjo trenkti iš delno tėčiui, bet brolis uždarė laiptinės duris ir tada tie trys vyrai pabėgo. Tų vyrų ji ankščiau nėra mačiusi ir jų nepažįsta. Tuo metu ,kai ji bandė G. draskyti, kad jis paleistų jos tėtį, jis jai suėmė už dešinės rankos ir ją paleido staigiai ir tada ji ją trenkė į sieną prie laiptinės durų. Kai tik įėjo į laiptinę, ji kvietėsi pagalbos ir iš pirmo aukšto kaimynas, kurio buvo durys po kaire puse, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Po šio įvykio jai skaudėjo ranką nes buvo sutrenkta, pamėlynavusi, bet po to skausmas praėjo. Įvykio metu L. stovėjo ir kažką bandė sakyti. Žino, kad vienas iš vyrų buvo žemo ūgio, plikas, užsidėjęs juodą kapišoną, žino, kad jo vardas M. Tai M. rankose turėjo peilį. Kitas vyriškis buvo apsirengęs džemperį su pavaizduotu vilku, vardo ji jo nežino, buvo nulenkęs galvą, daugiau jo apibūdinti negali. Tas vyriškis nieko nedarė, žiūrėjo ir rūkė cigaretę. Daugiau apie šį įvykį nieko nežino (elektroninės b. l. 105–106).

Liudytojas K. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. lapkričio mėn., tiksliai dienos neprisimena, žino, kad savaitės diena buvo sekmadienis, maždaug apie 21.05 val., su tėčiu, pamote L. ir sese K. grįžo iš parduotuvės ir prie manų kažkas paskambino tėčiui. Tėčiui pasakė, kad jis būna su kažkokia pana vardu G. Jiems visiems išlipus iš automobilio, pamatė kitą atvažiuojantį automobilį, tai buvo „Toyota“ raudonos spalvos. Tame automobilyje buvo trys vyrai. Jis tų vyrų nepažįsta ir ankščiau nėra matęs. Jis su tėčiu išlipo iš savo automobilio ir tėtis pradėjo kalbėtis su vienu iš tų vyrų, žino, kad jis vardu G. Nuėjus jiems prie laiptinės, tada pamatė, kad iš to pačio automobilio atėjo dar du vyrai. Girdėjo, kad G. jam pasakė, kad jo tėtis miega su G. ir jam apie šešis kartus trenkė iš kumščio į veido sritį ir pradėjo jo tėtį smaugti. Tada jis pamatė, kad pas vieną iš tų vyrų, kuris atėjo vėliau, buvo rankose peilis. Po to jis pradėjo tėtį stumti į laiptinę. Jis tėtį įstūmė į laiptinę ir jie parėjo namo. Tie vyrai po to pabėgo. Taip pat matė, kad sesė K. bandė stumti G. nuo tėčio ir tada G. jo sesei sudavė per ranką ir jos ranka atsitrenkė į laiptinės duris. Jo pamotė buvo išsigandusi ir nieko nedarė. Grįžus namo, jo sesė buvo labai išsigandusi ir bijojo. Po to atvažiavo greitoji med. pagalba ir policija. Daugiau apie šį įvykį nieko nežino (elektroninės b. l. 103–104).

Liudytoja T. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. lapkričio 6 d., apie 21.30 val., jai būnant namuose kartu su savo šeimos nariais adresu (duomenys neskelbtini), per savo buto kambario langą išgirdo triukšmą, t. y. žmonių riksmus, šuns lojimą, kuris sklido iš kiemo, nuėjusi į virtuvę, pamatė pro langą prie namo laiptinės stovinčius 3 asmenis, iš pradžių pagalvojo, kad tai kažkokie jaunuoliai, bet vėliau pradarius virtuvės langą įsižiūrėjo į juos ir pamatė, kad tai vyrai iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kurių anksčiau ji niekada nematė, girdėjo kaip mergaitės balsas prašė tų vyrų, kad jie paliktų jos tėtį ramybėje, jo nemuštų, ji dar bandė per langą šaukti, kad jie nusiramintų, nes iškvies pagalbą, tada minėti vyrai pradėjo šalintis. Minėti vyrai buvo apsirengę tamsiais rūbais, kaip tiksliai, ji apibūdinti negali, jų atpažinti negalėtų, kadangi buvo tamsu lauke ir viskas vyko labai greitai. Ji tada nusprendė išeiti į laiptinę ir jai tik atidarius buto duris, pamatė į laiptinę įbėgančią mergaitę, ji ją atpažino, tai buvo kaimyno dukra, kuri buvo labai susijaudinusi, ant veido matėsi kraujo žymės, ji rėkė, kad kas nors iškviestų pagalbą. Tada ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir pranešė apie įvykį, nors kas tiksliai įvyko, ji nematė, kadangi visas veiksmas vyko prie laiptinės durų, kas ten stovėjo dar, ji nematė. Po kelių minučių atvyko GMP, kurie suteikė mergaitei ir jos tėčiui pirmąją pagalbą, kaip vyras atrodė, ji nematė, tik matė prie laiptinės daug kraujo. Po minėto įvykio ji pati buvo išsigandusi, negalėjo ilgai užmigti, matė, kad mergaitė patyrė didelį šoką. Anksčiau minėti 3 vyrai savo veiksmais įžūliu elgesiu sukėlė jos ir jos šeimos narių pasipiktinimą, sutrikdė viešąją tvarką, dėl ko ir pranešė policijai, buvo pasipiktinusi jų elgesiu. Daugiau apie minėtą įvykį nieko papasakoti neturi, dėl ko tarp asmenų galėjo kilti konfliktas, ji nežino, su kaimynais nebendrauja, pažįsta juos tik iš matymo (elektroninės b. l. 55–57).

Liudytoja L. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra Ž. R. sugyventinė, gyvena kartu jo bute adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 6 d., apie 21.30 val., jos kartu su K. R. K. R. prie namų adresu: (duomenys neskelbtini). Prieš tai, jiems važiuojant link namų, Ž. R. kažkas paskambino, jis atsakė, kad tuoj bus namie. Jau būnant prie namų, pamatė, kad priešais jų automobilį sustojo kitas automobilis, raudonos spalvos, kokio modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Iš jo išlipo trys vyrai, kaip jie atrodė, ji neįsidėmėjo, tik vieną iš jų ji pažino, tai buvo M., kurį ji kažkada pažinojo, žino, kad jis dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kitų dviejų vyrų anksčiau ji nėra mačiusi ir jų nepažįsta. Minėti vyrai prie jų priėjo, vienas iš jų, kiek vėliau sužinojo iš Ž., vardu G., priėjo prie Ž. ir pradėjo jam kažką aiškinti, vėliau Ž. priėjus prie laiptinės ir vedant kodą nuo laiptinės durų, ji pamatė, kaip G. suduoda Ž. keturis smūgius į veido sritį, ji tuo metu su vaikais stovėjo šalia jų ir K. pradėjo juos skirti, labai šaukė, kad paleistu jos tėtį, įsikabinusi į G., bandė jį sulaikyti, kad jis nemuštu jos tėčio, tada G. ją nustūmė nuo savęs ir ji atsitrenkė su ranka į sieną, taip ją sužalodama. Kiti du vyrai stovėjo šalia jų, vienu momentu atsisukusi į juos pamatė, kad vienas iš jų, tai yra M., kurį ji pažinojo iš matymo, rankose laikė peilį, bet nieko nedarė, tik stebėjo aplinką. Konflikto metu pamatė, kad iš laiptinės išėjo kaimynas, galimai gyvenantis pirmame aukšte, ir tik tada G. su savo draugais, pamatęs, kad ateina kiti kaimynai, iš įvykio vietos pasišalino. Kiek jai žinoma, kažkokia kaimynė iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai Ž. ir K. suteikė pirmąją pagalbą, į gydymo įstaigą jų nesivežė. Ž. bėgo iš nosies kraujas, ji buvo ištinusi, kitą dieną po akimi atsirado kraujosruva, K. buvo ištinusi ir nubrozdinta ranka, bet tolimesniam gydymui į gydymo įstaigą vėliau nei ., nei Ž. nesikreipė. Viskas įvyko labai greitai, ji nespėjo sureaguoti, patyrė šoką, K. ir K. taip pat labai išsigando. Konfliktas tarp Ž. ir G. įvyko dėl kažkokios buvusios G. draugės. Minėti vyrai savo elgesiu sukėlė jos ir aplinkinių gyventojų pasipiktinimą, taip savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką (elektroninės b. l. 69–71).

Liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. lapkričio 6 D., apie 21.10 val., būdamas namuose adresu: (duomenys neskelbtini), žiūrėdamas televizorių išgirdo garsų vaiko klyksmą lauke. Jam priėjus prie virtuvės lango, jo butas yra pirmame aukšte, jis pro langą pamatė, kad prie laiptinės stovi trys vyrai, visi buvo trumpai apsikirpę, apsirengę visi tamsiais rūbais. Matė, kad du asmenys buvo apie du metrus nuo laiptinės durų, o kitas asmuo mušė jo kaimyną iš trečio aukšto, jo butas virš jo. Pačio mušimo nematė, tik girdėjo garsą. Kas jo kaimyną mušė, jis nežino ir tų asmenų nei vieno neįsidėmėjo. Jis pravėręs langą paprašė asmenų, kad jie pasišalintų nuo durų. Jie visiškai į jo prašymą nesureagavo. Po to jo draugė atidarė buto duris, bet jis ją įtempė atgal ir pats išėjo į laiptinę. Tas kaimynas, kurį mušė, atidarė laiptinės duris ir jo dukra, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pirma įbėgo į laiptinę ir matė, kad jai buvo kraujuota galva. Garsiai mergaitė rėkė, kad iškviestų policiją. Tada jo draugė paskambino į policiją. Po to jis atgal nubėgo prie savo virtuvės lango ir pamatė, kad tie trys vyrai visiškai ramiai nueidinėjo. Matė, kad jie įsėdo į automobilį, jų laukė vairuotojas. Pačio automobilio neįsidėmėjo, valstybinių numerių nematė, nes jau buvo tamsu. Vėl grįžo prie laiptinės durų ir pamatė, kad kaimynas įėjo į laiptinę taip pat kruvina galva. Visiškai kaimynas jam nieko nepasakė. Kiek matė, kaimynas buvo su savo nauja sugyventine, bet ji be jokių emocijų, visiškai nieko nesakė ir nieko nedarė. Kaimynas buvo pas save bute, o po to atvažiavo GMP. Vėliau pamatė, kad kaimyno sugyventinė su jo dukra išeidinėjo lauk ir tuo metu atvažiavo greitoji. Jis parodė, kad būtent šita mergaitė buvo ir nukentėjo. Ta kaimyno sugyventinė tada pasakė, kad čia viskas gerai, nieko čia neįvyko. O jo draugė pasakė, kad čia visai nejuokinga, pakankamai rimti dalykai. Medikai pasiėmė mergaitę, pralaikė automobilyje apie 30 min. Daugiau apie šį įvykį nieko nežino ir nieko nematė (elektroninės b. l. 88–90).

2022 m. lapkričio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Pėdsakų ar daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta (elektroninės b. l. 11–13, 14–20)

2022 m. gruodžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 2732/2022 (02) nurodyta, kad K. R., medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra (elektroninės b. l. 114–115).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai

Nors kaltinamasis G. J. kaltu neprisipažino, jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusiojo Ž. R. pirminiai ir vėliau papildomos apklausos metu duoti parodymai, sutampantys su įvykio metu kartu su juo buvusių jo vaikų, tai yra konflikto metu bandžiusios jį užstoti ir nuo kaltinamojo taip pat nukentėjusios jo mažametės dukros K. R. ir liudytoju apklausto mažamečio sūnaus K. R., bei liudytoja apklaustos jo sugyventinės L. B. duotais parodymais. Asmens kaltę ir įvykio faktines aplinkybes taip pat patvirtina namo, prie kurio laiptinės įvyko įvykis, gyventojų T. A. ir E. P. duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (su jo priedu – fotolentele), kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Byloje neginčijami nustatyta, kad G. J. pirmiau nurodytu laiku ir viešoje vietoje tai yra (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. tyčia sudavė keturis smūgius į veido sritį Ž. R. bei pastūmė K. R., dėl ko ji kairiąja ranką atsitrenkė į sieną, taip sukėlė nukentėjusiesiems Ž. R. bei K. R. fizinį skausmą. Esant tokiai situacijai, kaltinamojo G. J. veiksmai teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bei BK 284 straipsnį.

Dėl G. J. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę G. J., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos trys, o BK 284 straipsnio sankcijoje –penkios alternatyvios bausmių rūšys, ir viena iš jų abiem atvejais yra bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis G. J. su kreipimusi ir jam siūloma bausme (bauda) bei jos dydžiu sutiko, tačiau prašo leisti baudą sumokėti per pusę metų (elektroninės b. l. 199–200). Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. J. padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra tyčiniai ir baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), o jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, o taip pat tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 13 punktai).

Kaltinamasis G. J. praeityje teistas aštuonis kartus, iš kurių tris kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų pagal BK 284 straipsnį padarymą, taip pat kartą teistas ir pagal BK 140 straipsnį, o šį kartą nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams, kas rodo, jog G. J. yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių. Administracine tvarka jis taip pat baustas. G. J. yra pakaltinamas, vykdo individualią veiklą, nustatytos dvi jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o lengvinančių nenustatyta.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytus du nesunkius nusikaltimus gali būti skiriama BK 140 straipsnio 3 dalies ir BK 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – bauda, paskirtų bausmių dydžius nustatant artimus minimaliam (BK 47 straipsnis). Paskirtosios bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Prokuroras siūlo kaltinamajam skiriant bausmę taikyti BK 64¹ straipsnį, subendrintą bausmę sumažinant vienu trečdaliu.

BK 64¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas. Vertinant pastarąją sąlygą, pastebėtina, jog kaltės prisipažinimas yra suprantamas, kaip visiškas kaltinamojo kaltės pripažinimas (be jokių išlygų) tiek dėl visų atliktų nusikalstamų veikų, tiek dėl veikos padarymo aplinkybių. Šiuo atveju kaltinamasis elgėsi dviprasmiškai – dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma bausme (bauda) bei jos dydžiu sutiko, tačiau dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino visiškai. Esant tokiai situacijai, nesant vienai iš šiuo atveju būtinų sąlygų – kaltinamojo kaltės pripažinimo, BK 64¹ straipsnis kaltinamojo G. J. atžvilgiu negali būti taikomas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

– pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 50 MGL, tai yra 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą;

– pagal BK 284 straipsnį – 51 MGL, tai yra 2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą, tai yra griežtesne bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, ir skirti G. J. galutinę subendrintą 51 MGL, tai yra 2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti, kad G. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.