Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis

dalyvaujant: pareiškėjui nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui Sauliui Kinderiui;

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei A. Č.;

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo nukentėjusiojo A. K. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos prieš T. L. teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo, skundžiamo nutarimo, atsiliepimų į skundą esmė.

II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėjas nukentėjusysis A. K. teismo posėdyje parodė, kad T. L. jis pažįstantis keli metai, kartkarčiais pas ją nusiperkantis kiaušinių. Ji gyvena viena U. k., pro ten jis dažnai pravažiuojantis pas savo tėvus. Ją pažįstantis nuo laikų kai dirbęs taksistu. Nuvažiuojantis kelis kartus per metus, dažniau grįždamas iš namų, ne specialiai. Jis turintis jos telefoną, tuo sykiu važiavęs iš tėvų grįždamas prie Kapčiaus žiedo, ji ten netoli gyvena, ir užsukęs, nebuvo net laiko paskambinti. Kai iš namų važiuojantis specialiai kiaušinių didesnio kiekio, tai skambinantis. Prieš tai buves pries kelis mėnesius vasarą. Jos sodybos pusė aptverta, varteliai yra, pro šonus tvoros išlūžiusis šuo gali išlysti, kai kur nėra tvoros, sena sodyba. Už tvoros nematęs lakstančio šuns, bet kieme ne pirmą kartą matęs pasileidusį šunį. Kai šuo būdavo paleistas jis neidavęs, o šį kartą jo nepastebėjęs, jis pribėgo netikėtai. Kai būdavo šuo palaidas, neidavęs, skambindavęs telefonu. Šuo būdavo ir pririštas, tačiau tas pririšimas nebuvo patikimas, šniūrukais, ir virvutėmis kaip senyvo žmogaus, matęs tai. Net kai būdavo pririštas, jam tai keldavo nepasitikėjimą, kad šuo gali pasileisti. Baisu būdavo, nes didelis šuo, iki kelių, mišrūnas. Šuo pasiutęs, tokio pasiutimo nėra anksčiau gal matęs. Kiek pastebėjęs vieną šunį turi, arba kitas ramus, tad neatkreipęs dėmesio. Vartai ne visą laiką būdavo uždaryti, būdavo ir praviri. Šį kartą įėjęs pro didelius vartus, nes per mažesnius nepatogu, nes reikia eiti per sodelį, toliau yra, o per didelius patogu privažiuoti su automobiliu, sustoti. Per šiuos vartus ji išeidavo, ir jis eidavęs kai atvažiuodavęs. Įvykio metu vartai buvo uždaryti. Kiti varteliai yra kitoje namo pusėje. Jo pateiktoje nuotraukoje matomas pririštas šuo yra tas, kuris įkando. Nors pririštas yra agresyvus. Tą kartą įeidamas jo nepastebėjęs, puolė netikėtai, gal palaidą laikė, nes buvo užsiminusi, kad kažkas vištas išpjauna. L. toliau buvo kieme už sienos, kai jį šuo puolė. Kai šuo griebė už piršto, jis bandęs jam spirti, kaip tik tuo metu išlindo L.. Įkando šuo į kairį nykštį, jį suplėšė. Jis iš karto važiavęs į greitąją. Priėmime sakė iškvies policiją, klausė ar skiepytas šuo, todėl priėmime būdamas T. paskambinęs ir paklausęs, ar jos šuo skiepytas, sakė neskiepytas. Yra specialisto išvada, su kuria sutinkantis, bei daktarų išrašas. Buvo nagas amputuotas. Šuns lojimo negirdėjęs, nespėjęs pabėgti už vartų, kai šuo atbėgo. Po įvykio su L. nekalbėjęs, nes iš karto į automobilį, ir važiavęs į greitąją, kraujai varvėjo, matosi iš išrašo koks sužalojimas buvo. Lentelės apie šunį nebuvo niekada, po šio įvykio iškviesta policijos matyt susiprotėjo ir uždėjo lentelę. Kur uždėjo, nematęs, nes po to įvykio pas ją daugiau nebuvęs. Anksčiau kai pamatydavęs palaidą šunį, neidavęs, skambindavęs, tačiau tą kartą nematęs. Nors jis žinojo, kad šuo buvo piktas, tačiau tikėjęs, kad jis yra pririštas, o neskambinęs, nes prie pat buvęs, nuo tėvų apie minutė laiko, ilgiau užtruktų paskambinimas, negu privažiavimas. Nors neatsiklausęs, bet ėjęs į kiemą ne su blogais ketinimais. Pateiktą nuotrauką daręs tą pačią dieną, išėjęs iš ligoninės, norėdamas apsidrausti nes matęs, kad bus nesutarimas. Jis ruošėsi kreiptis į policiją, nes ligoninėje klausė jo ar oficialiai yra draustas, dirba. Pranešęs darbovietei, ir iš karto nuvažiavęs nusifotografuoti, nes supratęs, kad kelis mėnesius būsiąs nedarbingas. Yra nuotraukos data, kurios pakeisti nėra galima, yra datos, paskyros sinchronizuotos. Jis buvo nedarbingas apie mėnesį laiko nuo rugsėjo 10 d. iki spalio vidurio. Jis skiepijosi nuo pasiutligės, jam surašė pasiutligės kalendorių, turėjęs priimti priverstinius skiepus. Po įvykio su L. jis nebendravęs, tik skambinęs maždaug po pusės valandos paklausti ar šuo skiepytas. Su ja dėl žalos nesitaręs, pinigų nereikalavęs. Ji aiškino, kad ji specialiai nepaleido, kad jam įkastų. Perrašyti namo nereikalavęs. Pas ją nebuvo nuvažiavęs (2022 m. sausio 6 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 18 min. 00 sek.---33 min. 25 sek.).

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas, T. L. teismo posėdyje su skundu nesutiko bei paaiškino, kad A. K. pažįstanti kaip kiaušinių pirkėją, gal jam kas pasakė apie tai, kad turi kiaušinių. Kaip taksistas jis ją buvo kelis kartus vežęs. Kartais atvažiuodavęs kiaušinių, kartais šiaip užsukdavo važiuodamas iš tėvų, kurie gyvena link Gražiškių, tiksliai nežinanti kur. Tai tęsiasi kokie trys metai. Įvykis galėjo būti 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 15-15:30 val.. Ji turinti jo tel. numerį, ir jis jos turi, galėjo pasiskambinti. Jis niekada neskambindavo prieš atvažiavimą, ir vis atvažiuodavo. Tas šuo nei ant vieno žmogaus neloja taip kaip ant jo, sako ant gerų žmonių šunys neloja. Turinti du šunis. Vienas prie malkinės pririštas, o kitas prie garažo. Nupirkti antkakliai, ir grandinės storas galas, jau seniai jai sutvarkė. Nei ant vieno žmogaus taip nepuola, nebuvo pasileidęs, visą laiką pririštas, nes yra kaimynai. Ji gyvenanti viena, vyras miręs seniai. Yra tvora, ne visai aptvertas kiemas, šuo gali pabėgti, bet jis niekur neina iš kiemo. Jo nekvietusi ji. Buvo gera diena, kavą gėrusi ant kiemo, pamačiusi, kad atvažiavo, ten nuėjusi ant kelmuko atsisėdusi, ten jai nematyti. Bet paskui nuėjusi ir pasitikusi jį, gal 100 metrų nuo šuns, ir su juo kalbėjusi savo kieme prie savo lango. Šuo tiek lojo, ji nepagalvojusi, kad jis gali atitrūkti, jis atsisegė iš eckės. Šuo pasileido, šalia buvusi, jam į pirštą įkando, nebuvo daug kraujo, ir ji greit tą šunį sugriebusi už galo grandinės, jis meluoja. Paskui už savaitės maždaug jis atvažiavo jos paprašyti 300 Eur, pasikvietė telefonu, sakė sėsti į automobilį, ji atsisėdusi. Ji sakiusi, kad viena gyvenanti, tiek pinigų neturinti, gyvenanti iš pensijos. Kai kiti ateina, net šunys neloja. Ji ne iš blogos valios, šuns nepaleidusi. Įvykio metu jie kalbėję ant kiemo prie jos lango. Tuo metų lentelių nebuvo, po to nusipirkusi po įvykio praėjus savaitei. šunis paskiepijusi, nes anksčiau jokių įvykių nebuvo, šuo nebuvo įkandęs. Lentelę uždėjusi ant didelių vartų, ant mažų neuždėjusi, įvykio metu nebuvo jokios lentelės. Nors tvora ne aklina, tačiau šunys niekur neina, retas atvejis, kai šuo pasileidžia. Po jo atvažiavimo negalėjusi miegoti, nes viena gyvenanti. Prieš tai jis iš jos reikalavo perrašyti namą. Ji vaikų neturi, turinti seserį. Jis norėjo iš jos pinigų išplėšti. Ji galinti atlyginti už įkandimą 50 Eur, bet ne 300 Eur., nes nebuvo už ką. Šuns nepaleidusi, nes jis trankėsi, ir atsikabino eckė. Jis buvo pririštas gerai, kaip ir dabar. Odinis antkaklis, grandinės galas buvo storas, po to truputį plonesnė, ir buvo įsegta į eckę, ir jis kai trankėsi, nepagalvojusi, kad gali atsisegti tarp grandinių sujungimo. Ji ant didelių vartų uždėjusi lentelę, nes ten visi žmonės atvažiuoja. Anksčiau šuo nebuvo pabėgęs. Kartais labai retai pasileidžia, bet būnanti nuolat namie, tai jis būna tuoj ant kiemo. Ji jaučiai kalta, gaila jai, kad šuo pasileido, bet to nenorėjusi. (2022 m. sausio 6 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 33 min. 40 sek.---44 min. 00 sek.)

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė A. Č. paaiškinimų neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas ir skundžiamas nutarimas panaikintinas.

III. Skundo tenkinimo pagrindai ir motyvai.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į tam tikrus teisės aktus, kurių pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę. Šio pažeidimo sudėtis yra materiali, t.y. yra veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Veika yra teisės aktų pažeidimas, kuris gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Padariniai yra padaryta žala turtui ar sveikatai.

1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.VIII-500 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 6 punkte nustatyta, kad privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr.B-ĮV-1122, 41 p. nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. 39 punkte nustatyta, kad kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos.

Nagrinėjant skundą teismo posėdyje buvo apklaustas pareiškėjas A. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, T. L., kurių parodymais neginčytinai nustatyta, kad T. L. šuo įkando A. K. į rankos pirštą jos gyvenamojo namo kieme. Jie abu patvirtino, kad šuo nebuvo pririštas, kai įkando A. K.. T. L. teigė, kad šuo atitrūko nuo būdos, kadangi labai lojo ant A. K., tampė grandinę, ko pasekoje atsikabino ,,eckė“ toje vietoje, kur prie storesnės grandinės buvo prisegta plonesnė grandinė. Jokių duomenų, kad A. K. būtų patekęs į kiemą prieš T. L. valią, jam būtų uždrausta ateiti pas ją nėra, juos siejo kaip kiaušinių pardavėjos .T. L. ir pirkėjo A. K. santykiai, tai tęsėsi prieš tai jau kelis metus. Sužalojimo faktą neginčytinai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys A. K. medicininių dokumentų išrašai, bei specialisto išvada Nr.G398/2021 (09), kurioje nurodyta, kad jam klinikiniais duomenimis konstatuota kairės plaštakos I-ojo piršto kastinė žaizda, kuri galėjo padaryta būti kandant, ji sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

T. L. teismui posėdyje patvirtino, kad nors šuo buvo pririštas, tačiau labai retai atitrūkdavo, tačiau iš kiemo niekur neidavo, nors kiemas nėra visiškai aklinai užtvertas, ir jis gali pabėgti iš kiemo. Patvirtino, kad lentelę ant vartų, įspėjančią, kad kieme yra šuo, ji nusipirkusi praėjus maždaug savaitei po įvykio, ir užsikabinus ant didelių vartų, įvykio metu tos lentelės nebuvo, bei nuo pasiutligės šunį paskiepijo taip pat po įvykio. T. L. teisminio nagrinėjimo duoti parodymai skiriasi iš esmės nuo parodymų duotų policijai. Ji 2021-09-21 paaiškinime policijai teigė, kad šuo niekada nebuvo pasileidęs, nors teisme sakė, kad labai retai pasileisdavo. Ji nurodė, kad turinti lentelę ant tvoros, kad piktas šuo, įsigijusi, kad apsaugoti aplinkinius, tačiau ji nebuvo paklausta kada šią lentelę įsigijo, bei kada užkabino ant tvoros, ar ji buvo įvykio metu. Ji 2021-10-14 paaiškinime policijai, teigė, kad prieš atvykdamas A. K. visada paskambindavo, kad atvažiuos, tada ji patikrindavusi šunis, ar tvirtai laikosi, o teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jis niekada neskambindavo, atvykdavo nepaskambinęs.

Administracinio nusižengimo byloje yra įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūra atlikta praėjus beveik mėnesiui po įvykio. Apžiūros metu nustatyta, kad teritorija aptverta sietine tvora, ant pagrindinio įvažiavimo per uždarytus vartus, pakabinta lentelė ,,Šuo“. Pareiškėjas teismui posėdžio metu pateikė fotonuotraukas, darytas 2021-09-10, kuriose ant varto jokios lentelės apie šunį nėra.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismo nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, o skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Skundžiamame nutarime nepagrįstai remtasi tokia aplinkybe, kad ant vartų matomoje vietoje įrengtas ženklas, įspėjantis apie teritorijoje esančius šunis, kadangi pati T.L. teismui posėdyje nurodė, kad įvykio metu tokios lentelės nebuvo, nusipirkusi ir uždėjusi maždaug po savaitės, šios aplinkybės kada atsirado lentelė 2021-09-21 apklausos metu tyrėja neišsiaiškino, kas iš dalies lėmė nepagrįsto nutarimo priėmimą. Be to nutarime teigiama, kad įvykio metu šuo buvo pririštas, tačiau įvykio metu atitrūko, T. L. neturėjo galimybės numatyti ir užkirsti kelio incidentui. Tačiau tiek iš T. L. apklausų policijoje, tiek įvykio apžiūro, matyti, kad nebuvo aiškintasi kaip šuo buvo pririštas, dėl kokių priežasčių jis galėjo atitrūkti, ar jis taip buvo pririštas, kad iš tikrųjų T. L. neturėjo galimybės numatyti, kad jis gali atitrūkti, ar tai buvo tyčinė, neatsargi jos kaltės forma, ar buvo kazusas, dėl ko jos veiksmuose nėra kaltės. 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad gyvūno savininkas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl būtina ištirti, ar T. L. tinkamai pririšo šunį ir tuo užtikrino, kad jos laikomas šuo nekeltų pavojaus pas ją atėjusiems žmonėms. Be to teismo vertinimu skundžiamame nutarime nepagrįstai perkeliama kaltė dėl įvykio A. K., neva jis turėjo prieš ateidamas pas T. L. pasiskambinti. Nėra duomenų, kad tarp jų buvo toks susitarimas, kad A. K. nebuvo galima atvykti pirkti kiaušinių, iš anksto nepasiskambinus. Nėra duomenų, kad vartai būtų rakinami, ant jų būtų buvusi lentelė, draudžianti užeiti, ar ant jų padarytas skambutis pasiskambinti, norint užeiti į kiemą. Taip pat nėra duomenų, kad A. K. būtų erzinęs šunį, pati T. L. teigė, kad jai kalbant su A. K. atitrūko šuo, atbėgęs jam įkando. Šiuo atveju, neatlikus būtinų tyrimo veiksmų, tinkamai neišsiaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas skubotai konstatavo, kad nėra ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į virš paminėta, teismas sutinka su pareiškėjo nukentėjusiojo A. K. skundo argumentu, jog galimo administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos įvykio tyrimas atliktas aiškiai neišsamiai ir nevisapusiškai, kas lėmė nepagrįsto sprendimo byloje priėmimą, dėl ko pareiškėjo skundas dalyje dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir medžiaga perduotina papildomam šioje nutartyje aukščiau nurodytų aplinkybių tyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas skundu prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, tačiau jis jo skundo tyrimo metu juo buvo pripažintas 2021-10-13 nutarimu, kurio kopiją jis pats pateikė prie bylos, dėl to šis jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundu prašo nubausti T. L., tačiau ANK 642 straipsnis nustato išsamų galimų teismo sprendimų, kuriuos jis gali priimti, išnagrinėjęs skundą, sąrašą, tarp kurių nėra galimybės teismui, išnagrinėjus skundą dėl nutrauktos administracinio nusižengimo teisenos, asmenį pripažinti kaltu ir jam skirti administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo nukentėjusiojo A. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. B. 2021 m. spalio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini),, kurio nutraukta administracinio nusižengimo teisena T. L. atžvilgiu, ir šią bylą grąžinti papildomam aplinkybių tyrimui ir procesinio sprendimo priėmimui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui bei išsiųsti (įteikti) pareiškėjui nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui Sauliui Kinderiui, bei asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, T. L..

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.