- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- I-2768-484/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- K. J. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Algis Tursas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Mefodijos Povilaitienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. K. (K. J. K.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. SPRE-2984 „Dėl taikytinų teisės aktų K. J. K. nustatymo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (1.45)1-1167 (I t., b. l. 1–4).
Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo darbas Lietuvoje pagal su uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) pasirašytą darbo sutartį lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties, todėl neteisėtai atsisakyta išduoti Al pažymėjimą. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai vadovavosi 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 987/2009) 14 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir nepagrįstai neatsižvelgė į imperatyvias 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL 2012 L 149) (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 465/2012), 2 straipsnio bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004) (toliau - ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl priėmė neteisėtus sprendimus.
Teigė, jog Lietuvoje dirbo pagal darbo sutartį, o Lenkijoje vertėsi individualia veikla, todėl remiantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalimi, jam turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. 1. 22–25).
Atsakovas nurodė, jog nagrinėdamas klausimą dėl taikytinos teisės, nustatė, kad nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, įmonėje pareiškėjui buvo nustatyta 8 valandų darbo diena pagal grafiką, o dirbama 16 valandų per mėnesį. Nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo gaunamos pajamos buvo 28,08 Eur (96,96 Lt) per mėnesį, o nuo 2015 m. sausio 1 d. - 29,12 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Tarnyba taip pat vertino pareiškėjo duomenis, kad pajamos iš Lenkijoje vykdomos individualios veikos sudaro 800 Lenkijos zlotų per mėnesį, o dirbama apie 80 valandų per mėnesį.
Nurodė, jog įvertinusi pareiškėjo darbo laiko apimtį Lietuvoje pagal sudarytą darbo sutartį ir Lenkijoje vykdant individualią veiklą, Tarnyba nusprendė neišduoti pareiškėjui A1 pažymėjimo. Priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi Reglamento (EB) 883/20 13 straipsniu, Reglamento (EB) 987/2009 14 – 16 straipsnių nuostatomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime pažymėjo, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui Al pažymą, kadangi nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą, t. y. tokiu atveju neturi būti taikomi valstybės narės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą darbo sutartį Lietuvoje pareiškėjas dirbo 16 valandų per mėnesį, o Lenkijoje - 80 valandų per mėnesį. Be to, Valstybinė darbo inspekcija pateikė duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai tik formaliai draudžiami socialiniu draudimu, nes realiai jokių funkcijų neatlieka (I t., b. l. 42–45).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Algis Tursas rėmėsi skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo „Dėl taikytinų teisės aktų K. J. K. nustatymo“ Nr. SPRE-2984 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. SPRE-2984“ Nr. (1.45)1-1167 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Tarnyboje 2015 m. gegužės 20 d. buvo gautas Lenkijos kompetentingos įstaigos Lenkijos Respublikos Socialinio draudimo įstaigos Krokuvos skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 180000//503/1136/2013, kuriame nurodyta, kad remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 13 straipsnio 3 dalimi pareiškėjui laikotarpiais nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d., nuo 2013 m. lapkričio 9 d. iki 2014 m. sausio 7 d., nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. vasario 13 d., nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. kovo 16 d., nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 14 d., nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. vasario 1 d. ir nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. spalio 1 d. taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, nes draudžiamosios veiklos yra darbas pagal darbo sutartį Lietuvoje (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) ir savarankiška veikla Lenkijoje (I t. b. l. 80, II t., b. l. 3).
Tarnyba, nesutikdama su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 13 straipsnio 3 dalies taikymu, 2015 m. liepos 10 d. raštu „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. (7.16)S2-23631 kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą Lenkijos Respublikos Socialinio draudimo įstaigą Krokuvos skyrių ir pareiškėją, prašydama pateikti papildomus dokumentus: 1) užpildytą prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir/ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje; 2) sutarčių (susitarimų ar kitų veiklą įrodančių dokumentų) dėl savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijos Respublikoje laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d., patvirtintas kopijas; 3) dokumentų apie gautas pajamas vykdant savarankišką veiklą Lenkijos Respublikoje (sąskaitų faktūrų registro, sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų įrodančių gautas pajamas) laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d., patvirtintas kopijas; 4) darbo laiko apskaitos žiniaraščių apie darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d., patvirtintas kopijas; 5) darbo sutarčių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, patvirtintas kopijas. Nurodė, jog, nepateikus prašomų dokumentų, taikytinos teisės nustatymo ir tai patvirtinančios pažymos išdavimo Lenkijos kompetentingai įstaigai klausimas bus sprendžiamas remiantis turimais duomenimis (I t., b. l. 151–153).
Pareiškėjas Tarnybai 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateikė Prašymą „Išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir / ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvos ir užsienio valstybėje“ Nr. PREU101LT-16374 (b. l. 29–32).
Tarnyba 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (7.2)S2-39116 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), prašydama patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir šioje bendrovėje dirbančių asmenų atliekamas realias darbo funkcijas Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 36–38).
VDI 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. SD-25-15309 informavo Tarnybą, kad VDI pareigūnai inicijavo neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (I t., b. l. 39–41). Kaip matyti iš VDI rašto, darbuotojai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra įdarbinti reklamos agentų pareigoms, jų darbas yra reklaminių skrajučių dalinimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje ir Kaune). Darbuotojai į darbo vietą yra atvežami užsakovo autobusu. Pagal pateiktą kasos knygą bei banko išrašus nustatyta, kad vienintelis užsakovas yra fizinis asmuo D. G., kuri už suteiktas paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais. Pagal darbo grafiką darbuotojai 2015 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. gruodžio 4 d. nuo 9.00 val. iki 18.00 val. turėjo dirbti, tačiau darbdavys paaiškino, kad patikrinimo metu darbuotojai baigia darbą Kaune, Kauno gatvėse ir ruošiasi išvykti autobusu. Darbdavys nurodė, kad VDI susitikimą su darbuotojais gali suorganizuoti Vilniuje arba Kaune. VDI padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje nevykdo veiklos, neatlieka jokių funkcijų (I t., b. l. 39–41).
Įvertinusi visą turimą informaciją, Tarnyba priėmė skundžiamą 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą „Dėl taikytinų teisės aktų K. J. K. nustatymo“ Nr. SPRE-2984, kuriame nurodė, kad pareiškėjas dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį ir buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2015 m. kovo 1 d. ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. Pareiškėjo gautos pajamos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė 96,96 Lt per mėnesį iki mokesčių, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 29,12 Eur per mėnesį iki mokesčių. Pajamos iš Lenkijoje vykdomos veiklos sudaro 800 PLN per mėnesį. Tarnyba nusprendė, kad pareiškėjo vykdoma veikla Lietuvos Respublikoje priskirtina prie nedidelės apimties veiklos, todėl atsisakė pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimą ir nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (I t., b. l. 27–28).
Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu „Dėl taikytinų teisės aktų K. J. K. nustatymo“ Nr. SPRE-2984, todėl 2015 m. gruodžio 2 d. pateikė skundą VSDFV (I t., b. l. 46–48).
VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo, nurodė, kad Tarnyba teisingai nustatė, jog pareiškėjo darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties veikla (I t., b. l. 53–55).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gegužės 22 d. reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką bei VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas.
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 987/2009, nustatančiame Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, II antraštinėje dalyje, 16 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad dviejose ar daugiau valstybių narių vykdantis veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir į įgyvendinimo reglamento 14 straipsnį. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 dalį, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu (2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnio 3 dalis). Jei nustatant taikomus teisės aktus kyla abejonių ir dėl to dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigos arba valdžios institucijos turi palaikyti ryšius, vienos ar daugiau atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtų įstaigų prašymu arba pačių kompetentingų valdžios institucijų prašymu atitinkamam asmeniui taikomi teisės aktai nustatomi bendru susitarimu, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio atitinkamas nuostatas. Jei atitinkamos įstaigos arba kompetentingos valdžios institucijos nesutaria, šie organai siekia susitarti, laikydamiesi pirmiau išdėstytų sąlygų, ir taikomas įgyvendinimo reglamento 6 straipsnis (2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad valstybės narės, kurios teisės aktai nustatomi laikinai arba galutinai taikytinais, kompetentinga įstaiga nedelsdama informuoja atitinkamą asmenį. Jei atitinkamas asmuo nepateikia 1 dalyje nurodytos informacijos, šis straipsnis taikomas gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos iniciatyva, kai tik ji sužino apie to asmens padėtį; tai gali įvykti tarpininkaujant kitai atitinkamai įstaigai (2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnio 6 dalis).
Kaip matyti iš Tarnybos 2015 m. liepos 10 d. rašto Nr. (7.16)S2-23631 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, Tarnyba ne tik iš pareiškėjo ir Lenkijos kompetentingos įstaigos Lenkijos Respublikos Socialinio draudimo įstaigos Krokuvos skyriaus pareikalavo papildomų dokumentų, bet ir Lenkijos kompetentingai įstaigai Lenkijos Respublikos Socialinio draudimo įstaigai Krokuvos skyriui pareiškė prieštaravimą dėl nustatytos laikinos taikytinos teisės nustatymo. Tarnyba Lenkijos kompetentingos įstaigos Lenkijos Respublikos Socialinio draudimo įstaigos Krokuvos skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 180000//503/1136/2013 gavo 2015 m. gegužės 20 d., o prieštaravimą dėl nustatytos laikinos taikytinos teisės nustatymo pareiškė 2015 m. liepos 10 d., nepažeisdama 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 straipsnyje 3 dalyje nustatyto 2 mėnesių termino (I t., b. l. 80, 151–153, II t. b. l. 3).
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo II antraštinėje dalyje reglamentuojamas taikytinų teisės aktų nustatymas. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį (11 straipsnis). Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnis nustato konkrečias taikytinos teisės nustatymo procedūros įgyvendinimo taisykles, kai asmuo vykdo veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių. Pagal šio Reglamento Nr. 987/2009 19 straipsnį valstybės narės, kurios teisės aktai tampa taikytini pagal Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinę dalį, kompetentinga įstaiga praneša atitinkamam asmeniui, ir, tam tikrais atvejais, jo darbdaviui apie tuose teisės aktuose jam (jiems) nustatytas pareigas.
Aprašo II skyrius numato atvejus ir sąlygas, kada išduodami A1 pažymėjimai, o šiame skyriuje esantis 15 punktas numato, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis). Aprašo 44.3 punktas nustato, kad Tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo paaiškėjus, kad nebėra Aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų.
Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paprastai dviejose ar daugiau valstybių narių pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi: a) valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisės aktai, jeigu didelę veiklos dalį jis vykdo toje valstybėje narėje; arba b) jeigu didelę veiklos dalį jis vykdo ne toje valstybėje narėje, kurioje gyvena: i) valstybės narės, kurioje yra įmonės arba darbdavio registruota buveinė arba veiklos vieta, teisės aktai, jei jis dirba vienoje įmonėje arba vienam darbdaviui; arba ii) valstybės narės, kurioje yra įmonių arba darbdavių registruota buveinė arba veiklos vieta, teisės aktai, jei jis dirba dviejose ar daugiau įmonėse arba dviem ar daugiau darbdavių, kurių registruota buveinė arba veiklos vieta yra tik vienoje valstybėje narėje; arba iii) valstybės narės, kurioje yra įmonės arba darbdavio registruota buveinė arba veiklos vieta, kitos nei jo gyvenamosios vietos valstybės narės, teisės aktai, jei jis dirba dviejose ar daugiau įmonių arba dviem ar daugiau darbdavių, kurių registruotos buveinės arba veiklos vietos yra dviejose valstybėse narėse, ir viena iš jų yra gyvenamosios vietos valstybė narė; arba iv) valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisės aktai, jei jis dirba dviejose ar daugiau įmonių arba dviems ar daugiau darbdavių, iš kurių bent dviejų registruota buveinė ar veiklos vieta yra skirtingose valstybėse narėse ir kitoje nei gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paprastai dviejose ar daugiau valstybių narių savarankiškai dirbančiam asmeniui taikomi: a) valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisės aktai, jeigu didelę veiklos dalį jis vykdo toje valstybėje narėje; arba b) valstybės narės, kurioje yra jo veiklos centras, teisės aktai, jeigu jis negyvena vienoje iš valstybių narių, kurioje jis vykdo didelę veiklos dalį. Asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas (2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 13 straipsnio 3 dalis). Asmeniui, kuris dirba valstybės tarnautoju vienoje valstybėje narėje, o pagal darbo sutartį ir (arba) savarankiškai – kitoje arba keliose kitose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurie galioja jį į darbą priėmusiai administracijai (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 13 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1–4 dalyse, pagal šias nuostatas nustatytuose teisės aktuose taikomos tokios pačios sąlygos, tartum jie dirbtų pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir gautų visas pajamas atitinkamoje valstybėje narėje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog sprendžiant dėl taikytinos teisės tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, svarbus ne darbo sutarties tam tikroje valstybėje narėje sudarymo, bet darbo toje valstybėje narėje pagal darbo sutartį faktas. Šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis, nurodanti, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Tokia nuostata parodo, kad svarbus būtent faktinis veiklos (darbo pagal darbo sutartį) vykdymas ir jos apimtis.
Iš pareiškėjo Tarnybai pateikto 2015 m. rugpjūčio 11 d. prašymo duomenų matyti, kad pareiškėjas Lenkijoje užsiima savarankiška veikla, t. y. dirba taksi įmonėje (I t., b. l. 29–32). Lenkijos kompetentingos įstaigos Lenkijos Respublikos Socialinio draudimo įstaigos Krokuvos skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 180000//503/1136/2013 nurodyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d., nuo 2013 m. lapkričio 9 d. iki 2014 m. sausio 7 d., nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. vasario 13 d., nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. kovo 16 d., nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 14 d., nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. vasario 1 d. ir nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. spalio 1 d. be samdomo darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje taip pat vykdė individualią veiklą Lenkijoje, laikotarpiais 2013 m. lapkričio 8 d., 2014 m. sausio 8 d., 2014 m. vasario 14 d., 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. balandžio 15 d., 2014 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. vasario 2 d. vykdė tik individualią veiklą Lenkijoje (I t., b. l. 80, II t., b. l. 3).
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas gyvena Lenkijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Iš byloje pateiktos darbo sutarties matyti, kad pareiškėjas įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti reklamos agentu ne visą darbo laiką pagal grafiką už 1 000 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b. l. 34–35).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma formaliai, nesigilinant į jos paskirtį, turinį ir Reglamente Nr. 987/2009 nustatytas taikymo taisykles (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1906-502/2016, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-756/2016 ir kt.).
Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis aiškiai nukreipia į visą Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, o ne į kurią nors šio straipsnio dalį. Iš Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio pakeitimo (Reglamento (ES) Nr. 465/2012 redakcija) matyti, kad sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus taikomas visam Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsniui, taigi ir nagrinėjamam ginčui aktualiai Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 daliai (LVAT 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2002-146/2015).
Tarnyba pareiškėjui A1 pažymėjimo darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu neišdavė, įvertinusi, kad pareiškėjo vykdoma veikla Lietuvos Respublikoje yra nedidelės apimties, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu taikyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų (I t., b. l. 27–28).
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo pagrindinė veikla buvo Lenkijos Respublikoje, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutartys laikytinos fiktyviomis. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad VDI atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (antrą kartą per 2015 metus), tais atvejais, kai įmonė vykdė VDI įpareigojimus ir teikė dokumentus, iš darbo grafikų buvo matyti, kad darbuotojai tą mėnesį jau yra dirbę arba atostogauja, konkrečių darbuotojų darbo vietų įmonės atstovai nenurodė. VDI nurodė, kad tokios besikartojančios schemos leidžia daryti išvadą, kad įmonės darbuotojai formaliai draudžiami Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (I t., b. l. 177–179). Be to, sulyginus darbo valandų skaičių Lietuvos Respublikoje (16 valandų per mėnesį) ir Lenkijos Respublikoje (80 valandų per mėnesį) matyti, kad pagrindinė pareiškėjo veikla yra Lenkijos Respublikoje (I t., b. l. 154–157).
VDI atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinį patikrinimą, kurio metu įmonei buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir buhalterės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nurodymas atvykti į VDI Vilniaus skyrių bei pateikti pranešimo tyrimui reikalingus dokumentus. Nustatytais terminais, t. y. 2016 m. gegužės 19 d., 10 val. įmonės atstovai į VDI Vilniaus skyrių neatvyko, atvyko 2016 m. gegužės 18 d., apie atvykimą neinformuodami bei šios aplinkybės nederindami. Patikrinimui nepateikė 2016 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio priskaičiavimo bei išmokėjimo dokumentų. Darbo grafikų bei paaiškinimų apie tai, kuriuose miestuose (konkrečiose vietose) darbuotojai atliks darbo sutartyse sulygtas darbo funkcijas 2016 m. gegužės, birželio mėn. neteikė, kadangi nurodė, jog nuo 2016 m. gegužės 2 d. visi darbuotojai, išskyrus buhalterę, nedirba Lietuvos teritorijoje. Darbuotojų darbo sutartyse padaryti įrašai apie darbo sutarties nutraukimą 2016 m. gegužės 2 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra darbuotojų parašų. Dėl darbuotojų darbo vietos 2016 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo paaiškinta, kad darbai buvo atliekami Kauno mieste. Taip pat paaiškino, kad darbo sutartyse nenurodyta konkreti darbo atlikimo vieta, todėl, kad darbas yra mobilus ir reikalauja pastovaus judėjimo, apie ką VDI informuota kiekvieną kartą patikrinimų metu. VDI, kaip ir 2015 metais atliktame patikrinime, nurodė, kad patikrinimai buvo organizuojami daug kartų, tačiau VDI inspektoriams nepavyko pamatyti ar / ir apklausti realiai dirbančius šiose įmonėse asmenis bei atlikti jų darbo vietų patikrinimą. Be to, pateikiamuose darbo grafikuose nurodyta, kad tą mėnesį darbuotojai jau yra dirbę arba atostogauja, tačiau konkrečių darbo vietų nenurodo. VDI padarė išvadą, kad įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų ar / ir darbo neatlieka (I t., b. l. 180–180A).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. sausio 9 d. buvo iškelta bankroto byla. Prašymas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro pateiktas 2018 m. sausio 3 d. ir bendrovė likviduota nuo 2018 m. sausio 9 d. (I t., b. l. 141–144).
Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų VDI atliktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimų matyti, jog pareiškėjas buvo pasirašęs darbo sutartį Lietuvoje su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovėje faktiškai nedirbo. Abejoti valstybės institucijų pateiktais duomenimis nėra pagrindo, pareiškėjas jokių įrodomąją galią turinčių dokumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą nepateikė, todėl laikytina, jog šioje byloje vienareikšmiškai įrodyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje faktiškai nedirbo, bendrovė veiklos nevykdė, nuo 2018 m. sausio 9 d. likviduota, pareiškėjo darbo sutartis sudaryta fiktyviai, siekiant bendrovei už darbuotojus mokėti socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, o ne Lenkijos Respublikoje, todėl Tarnybos sprendimu pagrįstai nuspręsta jam taikyti Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktus.
Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad Tarnybos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimas „Dėl taikytinų teisės aktų K. J. K. nustatymo“ Nr. SPRE-2984 ir VSDFV 2016 m. vasario 26 d. sprendimas „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. SPRE-2984“ Nr. (1.45)1-1167 yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės normas, juos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. J. K. (K. J. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.