Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Domui Balandžiui, skolininkės BUAB „Sandė“ administratoriui Geraldui Useliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. B. prašymą patvirtinti kreditinį reikalavimą BUAB „Sandė“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-11-06 nutartimi pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei UAB „Sandė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Jonas Vaisiauskas, nutartis įsiteisėjo 2017-11-17. 2017-12-08 administratorius buvo atstatydintas ir administruoti įmonę paskirtas Geraldas Uselis.

2017-11-30 teismui perduota 2017-11-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi sustabdyta civilinė byla e2-1815-513/2017 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei BUAB „Sandė“ dėl 1 322,54 Eur priteisimo, nurodo, kad dirbo UAB „Sandė“ vairuotoju, kelis kartus buvo siunčiamas į komandiruotę Suomijoje, taigi už įmonę sumokėjo įmokas Suomijos mokesčių administratoriui.

Ši byla 2017-12-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pridėta prie BUAB „Sandė“ bankroto bylos ir nagrinėjama kaip pareiškėjo kreditinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Tomas Balandis prašo pareiškimą tenkinti, priteisti iš BUAB „Sandė“ 1 322,54 Eur skolos, nes pareiškėjas 2014-03-17–2015-11-04 dirbo UAB „Sandė“ ir buvo siunčiamas į komandiruotes dirbti Suomijos įmonėje, pagal susitarimą su vadovu įvykdė mokestinę prievolę už skolininkę, todėl jam perėjo reikalavimo teisė į skolininkę. Nors darbdavys darbo užmokestį sumokėjo, tačiau „pakabino“ mokesčius, kuriuos turėjo sumokėti už darbuotoją, neįvykdė susitarimo grąžinti mokesčius.

Bankroto administratorius su prašymu nesutinka, nes Suomijos mokesčių administratoriui mokesčius privalo sumokėti pats darbuotojas nuo savo darbo užmokesčio, kurį jam mokėjo darbdavys, mano, kad BUAB „Sandė“ neturėjo prievolės Suomijos mokesčių administratoriui, remiasi 2007-10-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išaiškinimu 18.18-31-1-R-10113. Įmonės dokumentai nebuvo perduoti, administratorius negali nurodyti įmonės veiklos, patvirtinti ar paneigti komandiruočių fakto.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Darbo sutartimi, „Sodros“ pateiktais dokumentais įrodyta, kad pareiškėjas R. B. dirbo BUAB „Sandė“ nuo 2014-03-14 iki 2015-11-04 izoliuotoju, nustatytas 1 400 Lt (405,47 Eur) darbo užmokestis, 2015 metais jo vidutinės vieno mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 469,54 Eur, nuo jų apskaičiuota vidutinė vieno mėnesio įmokų suma – 192,42 Eur.

2017-02-22 Suomijos mokesčių administratorius pateikė R. B., gyv. (duomenys neskelbtini), mokėjimo reikalavimą iki 2017-03-06 sumokėti 663,71 Eur, nes negavo privalomųjų mokėjimų už 2015 m. sausį; 2017-03-22 pateikė mokėjimo reikalavimą iki 2017-04-06 sumokėti 658,83 Eur, nes negavo mokesčio už 2015 m. vasarį.

2017-03-03 ir 2017-04-05 tarptautinio mokėjimo pavedimais gavėjui „Verohallinto“ (suomiškai – mokesčių administratorius) iš Lietuvos pareiškėjas sumokėjo Suomijos mokesčių administratoriaus reikalaujamus mokesčius, iš viso – 1 322,54 Eur.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia CK 6.50 str. ir nurodo, kad jis įvykdė prievolę už skolininkę BUAB „Sandė“, be to, nurodo, kad tarp jo ir įmonės egzistavo susitarimas jo sumokėtus mokesčius grąžinti. Savo pareiškimą grindžia ir faktu, kad teismas jau priteisė jam iš skolininkės anksčiau už kitą periodą sumokėtus mokesčius.

Byloje neįrodyta, kad BUAB „Sandė“ privalėjo mokėti mokesčius Suomijos mokesčių administratoriui, priešingai, byloje įrodyta, kad mokesčių administratorius mokesčių reikalavo iš pareiškėjo, o ne iš BUAB „Sandė“, todėl pareiškėjas įvykdė savo mokestinę prievolę Suomijoje ir neturi pagrindo prašyti išieškoti 1 322,54 Eur mokesčių sumą iš įmonės.

Darbo santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ar darbo sutarties šalių susitarimai. Imperatyviosios Lietuvos Respublikos darbo teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys yra pasirinkusios užsienio teisę (Darbo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01) 9 str. 1 ir 3 d.).

Faktas, kad 2015 metų sausį ir vasarį šalis siejo darbo santykiai, kad pareiškėjas buvo siunčiamas į komandiruotę dirbti į Suomiją, nekeičia prievolės esmės. Šalių darbo sutartimi nebuvo susitarta dėl papildomų darbo sutarties sąlygų ar taikytinos teisės (Darbo kodekso 7 ir 95 str.). Pareiškėjui darbo užmokestį mokėjo BUAB „Sandė“, byloje įrodyta, kad atsakovė su pareiškėju pagal darbo sutartį atsiskaitė.

1993-12-30 įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, sutarties 14–15 straipsnyje valstybės aptarė individualių paslaugų ir samdomojo darbo apmokestinimą, susitarė, kad atlyginimai, algos ir kitoks panašus darbo užmokestis, kurį sutartį sudarančios šalies rezidentas gauna už samdomąjį darbą, apmokestinamas tik toje šalyje, išskyrus atvejus, kai darbas atliekamas kitoje sutartį sudarančioje šalyje. Jeigu samdomasis darbas atliekamas kitoje šalyje, tai gautas darbo užmokestis gali būti apmokestinamas toje kitoje šalyje. Darbo užmokestis, kurį gauna sutartį sudarančios šalies rezidentas už samdomąjį darbą, atliktą kitoje sutartį sudarančioje šalyje, apmokestinamas tik pirma paminėtoje šalyje, jeigu: a) užmokesčio gavėjas kitoje šalyje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tais pačiais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ilgiau kaip 183 dienas; b) užmokestį moka darbdavys, kuris nėra kitos sutartį sudarančios šalies rezidentas, arba užmokestis mokamas jo vardu; c) užmokestis nėra susijęs su nuolatine buveine arba nuolatine veiklaviete, kurią darbdavys turi kitoje šalyje (sutarties 16 str. 2 d.).

2007-10-12 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė informaciją, registracijos Nr. (18.18-31-1)-R-10113, apie tai, jog Suomijos nacionalinė mokesčių tarnyba pranešė, kad nuo 2007-01-01 Suomijoje yra apmokestinamas užsienio įmonių Suomijos kompanijoms pagal personalo nuomos sutartis perleistų darbuotojų – užsienio valstybių rezidentų už darbą Suomijoje gaunamas darbo užmokestis. Valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino, kad Lietuvos įmonės, kurios nevykdo veiklos per savo nuolatines buveines Suomijoje, tačiau Suomijos įmonėms pagal personalo nuomos sutartis perleidžia darbuotojus – nuolatinius Lietuvos gyventojus ir už darbą Suomijoje jiems moka darbo užmokestį, nėra atsakingos už pajamų mokesčio nuo tokio darbo užmokesčio sumokėjimą Suomijoje. Patys darbuotojai – nuolatiniai Lietuvos gyventojai Suomijoje privalo sumokėti pajamų mokestį nuo iš Lietuvos gauto darbo užmokesčio. Lietuvos įmonės Suomijos įmonei pagal personalo nuomos sutartį perleisti darbuotojai – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, atvykę į Suomiją, privalo užsiregistruoti Suomijos vietos mokesčių tarnyboje. Užsiregistruoti mokesčių tarnyboje tokie darbuotojai privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį jie pradeda dirbti Suomijoje, pabaigos. Suomijos mokesčių administratorius, užregistravęs tokį darbuotoją, pagal jo pateiktus duomenis užpildo preliminarią deklaraciją ir atiduoda ją darbuotojui. Deklaracijoje nurodoma, kokią pajamų mokesčio sumą kiekvieną mėnesį, kurį darbuotojas dirbs Suomijoje, jis privalės sumokėti į Suomijos Respublikos biudžetą. Valstybinė mokesčių inspekcija atkreipė dėmesį, kad preliminarioje deklaracijoje, kurią užpildo Suomijos mokesčių administratorius, apskaičiuotą pajamų mokestį darbuotojas Suomijoje privalo mokėti kiekvieną mėnesį, o ne tik darbo Suomijoje laikotarpio pabaigoje. Lietuvos įmonė gali naikinti darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą, Lietuvos įmonė privalo turėti dokumentą, įrodantį, kad pajamų mokestis buvo sumokėtas Suomijoje (pvz., mokėjimo pavedimą), ir darbuotojui Suomijos mokesčių administratoriaus išduotą preliminarią deklaraciją (kurioje apskaičiuota kiekvieną mėnesį Suomijoje mokėtina pajamų mokesčio suma) (http://www.buhalteris.lt/lt/?cid=2803&new_id=91082, CPK 179 str. 3 d.).

Šioje byloje neįrodyta, kad pareiškėjo Lietuvos Respublikoje gautas darbo užmokestis buvo tinkamai apmokestintas, t. y. kad BUAB „Sandė“ už pareiškėją nuo jam faktiškai išmokėto darbo užmokesčio priskaičiavo ir sumokėjo privalomąsias įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Priešingai, šioje byloje 2018-01-26 nutartimi patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 104 686,73 Eur kreditinis reikalavimas, nes skolininkė nevykdė pareigos mokėti privalomąsias įmokas. Taip pat bankroto byloje šioje proceso stadijoje nėra įrodymų, kad pareiškėjas nustatyta tvarka teikė įmonei duomenis apie mokėjimo pavedimus ir Suomijos mokesčių administratoriaus išduotą preliminarią deklaraciją, o įmonė ėmėsi veiksmų naikinti darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo darbo užmokestis už 2015 m. sausį buvo 405,47 Eur, o Suomijos mokesčių administratorius priskaičiavo 650,62 Eur mokestį nuo gautų pajamų, atitinkamai darbo užmokestis už 2015 m. vasarį buvo 448,15 Eur, o Suomijos mokesčių administratorius priskaičiavo 650,61 Eur mokestį nuo gautų pajamų, todėl mažai tikėtina, kad Suomijoje buvo apmokestintos pajamos, pareiškėjo gautos jo darbo santykių su BUAB „Sandė“ metu, nes mokesčiai negali viršyti darbuotojo gaunamų pajamų (CPK 185 str.).

Taip pat byloje neįrodyta, kad pareiškėjas būtent 2015 metų sausį ir vasarį buvo komandiruotas dirbti į Suomiją, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis, jog įmonė pareiškėjui už 2015 metų sausį išmokėjo 405,47 Eur, o už 2015 metų vasarį – 448,15 Eur, duomenų apie kitokį darbo užmokesčio skaičiavimą ir išmokėjimą šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje nėra.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia, vadovaudamasis procesiniu sprendimu byloje e2-721-965/2017 (buvęs bylos Nr. e2-17519-965/2016). Šioje byloje 2017-02-01 sprendimu už akių Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) priteisė iš BUAB „Sandė“ ieškovui R. B. 836,86 Eur skolą, nes nustatė, kad ieškovas 2016-04-28 ir 2016-05-16 tarptautiniais pavedimais sumokėjo Suomijos įmonei „Varsinais – Suomen ulosottovirasto“. Šis teismo sprendimas už akių buvo įvykdytas priverstinai ir 2017-09-04 vykdomasis raštas grąžintas į bylą (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad šiuo atveju mokestis buvo sumokėtas ne Suomijos mokesčių administratoriui („Verohallinto“), sprendimas priimtas už akių, likus 10 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo, įvykdytas priverstinai, buvęs įmonės vadovas E. Š. (E. Š.) bankroto byloje nebendradarbiauja nei su bankroto administratoriumi, nei su teismu, nevykdo įstatymo ir teismo nutartimi nustatytų pareigų, neperduoda įmonės turto ir dokumentų, todėl vien faktas, kad atsakovė neteikė atsiliepimo į ieškinį ir neteikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nereiškia, kad atsakovė pripažino ieškinį ar pripažino savo susitarimą su buvusiu darbuotoju grąžinti arba atlyginti jo sumokėtus mokesčius Suomijoje ir kad atsakovė turi prievolę pripažinti ir vykdyti pareiškėjo pateiktu pareiškimu šioje byloje pareikštus reikalavimus.

Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tarp jo ir įmonės, su kuria darbo santykiai buvo nutraukti 2015-11-04, buvo sudarytas susitarimas, kad įmonė apmokės jo išlaidas, patirtas dėl mokestinės prievolės Suomijos mokesčių administratoriui įvykdymo 2017 metais – 2017-03-03 ir 2017-04-05. Visos darbo sutarties sąlygos turi būti aptartos darbo sutartimi. Pareiškėjas nurodo, kad buvęs įmonės vadovas E. Š. jam žadėjo atlyginti patirtas išlaidas, o už įmonės vadovą turi atsakyti įmonė. Su tokiu argumentu sutikti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, jeigu egzistavo susitarimas tarp pareiškėjo ir buvusio įmonės vadovo, tai nereiškia, kad bet kuri asmeninė buvusio vadovo prievolė turėtų tapti įmonės prievole.

Remiantis išdėstytais motyvais šioje bankroto bylos stadijoje nėra pagrindo teigti, kad BUAB „Sandė“ turėjo prievolę Suomijos mokesčių administratoriui sumokėti pareiškėjo nurodytus mokesčius, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. B. prašymo patvirtinti 1 322,54 Eur kreditinį reikalavimą BUAB „Sandė“ bankroto byloje netenkinti.

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.