- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- 2-1380/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- E. M., V. K., uždarosios akcinės bendrovės „RV3“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. M. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-3905-431/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „RV3“, E. M. ir V. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankas SNORAS dėl kredito sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „RV3“, E. M. ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB bankas SNORAS, prašydami pripažinti negaliojančiais ab initio: UAB „RV3“ ir AB bankas SNORAS 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarytų kredito sutarčių nutraukimą; E. M. ir AB bankas SNORAS 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarytas laidavimo sutartis; V. K. ir AB bankas SNORAS 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarytas laidavimo sutartis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai dėl sunkios finansinės padėties prašė iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino iš dalies: nustatė ieškovams terminą sumokėti 11 297 Lt žyminį mokestį (UAB „RV3“ – 9 561 Lt, E. M. – 868 Lt, V. K. – 868 Lt), atleido ieškovus E. M. ir V. K. nuo likusios mokėtinos 17 806 Lt žyminio mokesčio dalies. Teismas nustatė, kad mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 29 710 Lt. Ieškovas UAB „RV3“ yra sumokėjęs 342 Lt žyminį mokestį, ieškovai E. M. ir V. K. – po 132 Lt. Nurodė, kad atleisti ieškovą UAB „RV3“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovų E. M. ir V. K. sunkią turtinę padėtį, iš dalies atleido juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nustatė, kad šie ieškovai turi sumokėti po 1 000 Lt žyminio mokesčio.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovų atskirąjį skundą, 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį paliko nepakeistą, nustatė ieškovams naują terminą sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo informavo, kad ieškovui UAB „RV3“ yra iškelta bankroto byla, todėl šis ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, be to, prašė ieškovams E. M. ir V. K. atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad ieškovai E. M. ir V. K. dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti teismo nurodyto žyminio mokesčio ir tai užkertą jiems kelią ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme. Atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, ieškovai turės galimybę per bylos nagrinėjimo laikotarpį sukaupti lėšų žyminiam mokesčiui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovų E. M. ir V. K. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė. Nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių naujų įrodymų, sudarančių pagrindą teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su ieškovų turtine padėtimi, peržiūrėjimui. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria ieškovai E. M. ir V. K. buvo įpareigoti iki 2010 m. birželio 1 d. sumokėti žyminį mokestį, yra galutinė ir neskundžiama bei privaloma šalims.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai E. M. ir V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti ieškovams žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad įstatymas užtikrina teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems asmenims. Apeliantai pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį: E. M. mėnesio pajamos 2009 m. sudarė 693,50 Lt, o V. K. – 678,5 Lt; E. M. neturi savo vardu registruotų transporto priemonių; apeliantams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai yra įkeisti atsakovui ir areštuoti; E. M. turi šešis vaikus, o V. K. – tris. Apeliantų nuomone, pateiktų įrodymų pagrindu negalima prieiti išvados, kad jie per teismo nustatytą terminą būtų pajėgūs sumokėti teismo nurodytas 868 Lt dydžio žyminio mokesčio dalis, nes pagal savo gaunamas pajamas jie vos gali užtikrinti savo ir savo šeimos narių būtinus gyvybinius poreikius. Tačiau per bylos nagrinėjimo laikotarpį jie galėtų šią sumą surinkti ir nepalankios jiems bylos baigties atveju ją sumokėti. Teismas netinkamai įvertino ieškovų pateiktus įrodymus apie jų dabartinę turtinę padėtį, todėl neteisingai pritaikė proceso teisės normas, taip apribodamas ieškovų teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią jis turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtinti CPK. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet, o tai svarbiausia, nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Taigi, analizuojant klausimą dėl mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įvertinti tai, ar asmuo, vertinant jo turtinę padėtį ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, per tam tikrą ilgesnį laikotarpį galėtų sukaupti mokėtiną žyminį mokestį.
Byloje nustatyta, kad ieškovai E. M. ir V. K. už savo reikalavimus turi sumokėti po 9 903 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sunkią ieškovų E. M. ir V. K. turtinę padėtį, iš dalies atleido juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatydamas, kad kiekvienas iš jų turi sumokėti po 1 000 Lt žyminio mokesčio. Kadangi šie ieškovai buvo sumokėję po 132 Lt žyminio mokesčio, teismas nustatė jiems terminą sumokėti po 868 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus ieškovų atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovai buvo įpareigoti sumokėti trūkstamas žyminį mokestį, palikus nepakeistą, ieškovai E. M. ir V. K. pateikė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nurodė, kad jie nėra pajėgūs sumokėti teismo nurodytą žyminį mokestį, tačiau galėtų tai padaryti per bylos nagrinėjimo laikotarpį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai E. M. ir V. K. jau buvo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas kiekvieną iš jų atleido nuo 8 903 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo (t. y. mokėtiną žyminį mokestį sumažino 90 proc.). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nėra pagrindo atleisti ieškovus nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Minėta, sprendžiant dėl ieškovų prašymo atidėti į žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, bet ir nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu. Apeliantai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jų turtinė padėtis per ilgesnį laikotarpį iš esmės pagerės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinys teismui pateiktas dar 2010 m. sausio 28 d., todėl apeliantai turėjo pakankamai laiko sukaupti teismo nurodytą sumą žyminio mokesčio sumokėjimui. Byloje esančių įrodymų apie ieškovų turinę padėtį pagrindu negalima daryti išvados, kad yra pagrindas atidėti apeliantams teismo nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Kadangi teismo nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį pasibaigė, ieškovams E. M. ir V. K. nustatytinas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams E. M. ir V. K. terminą iki 2010 m. lapkričio 30 d. sumokėti po 868 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus.