Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“ padavėju-barmenu, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013 m. rugsėjo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., bei per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. paskirta galutinė bausmę - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., bei per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir pagalbos reikalingais žmonėmis. 2014 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, 2013 m. rugsėjo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto, bausmę atliekant poilsio ir švenčių dienomis, 2018 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarka, paskiriant 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę atlikti įprasta tvarka. 2018 m. lapkričio 9 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs arešto bausmę;

2. 2019 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3. 2019 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64l straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK. 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtini elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. B. 2021 m. birželio 18 d., apie 2 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Kaune, šalia įėjimo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą, dešinės rankos kumščiu sudavė D. G. į veidą ir jis nuo smūgio nugriuvo ant grindinio, taip D. G. padarė kraujosruvą su pažeidimu ir žaizda viršutinės lūpos kairėje, randą viršutinės lūpos kairėje, atsiradusį po žaizdos, kraujosruvą su pažeidimu apatinės lūpos kairėje, kairiųjų viršutinių 1,2 dantų išnirimą, nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje ir dėl rando viršutinės lūpos kairėje, atsiradusio po žaizdos, D. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis L. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m. birželio 18 d., apie 01.30 val., jis su savo draugu T. B. atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Jie prašė į klubą įleisti, tačiau jų į klubą neįleido dėl to, kad jie neturėjo galimybių paso. Jiems kalbant su apsaugos darbuotojais, kažkas apkabino jį iš nugaros ir pradėjo traukti link savęs. Jis nuo to tempimo išsisuko, atsisukęs pamatė, kad asmuo buvo vienas, atrodė neblaivus. Jis paklausė to žmogaus, ką jis čia daro. Tas asmuo atrodė agresyviai, klausė iš kur jie yra. Jie su T.. B. stovėjo ir komentavo, kad koks skirtumas iš kur jis yra, tačiau tas asmuo ir toliau klausė, iš kur jis. Tas asmuo agresyviai nusiteikęs ėjo prie jo, kažką agresyviai kalbėjo, mėgino išprovokuoti konfliktą, buvo piktas, agresyvus, norėjo kibti jam į atlapus, ką pastarasis sakė, neprisimena. Jis pajuto įtampą, pamanė, kad gali gauti į galvą, apsaugos darbuotojai stovėjo prie klubo ir nieko nedarė, todėl, dėl didelės įtampos, jis smogė dešinės rankos kumščiu tam vaikinui į veidą ir pabėgo, nes norėjo išvengti nemalonumų. Matė, kad nuo jo smūgio vaikinas atsilošė, ar jis nukrito nematė. Nurodė, kad jis pats buvo blaivus, o jo draugas T. B. buvo išgėręs. Sudavęs smūgį jis vienas pasišalino ir išvyko iš tos vietos. Atsitraukti nuo to vaikino jis galėjo, erdvės atsitraukti jam buvo, tačiau jis 2015-2016 metais turėjo galvos traumą, tada jam skilo kaukolė, darė operaciją, todėl jam liko baimė gauti smūgį į galvą, bijo, kad gali jį užmušti. Pripažįsta, kad jis nesusivaldė, kad jo smūgis buvo per stiprus, dėl ko jis labai gailisi. Jis jaučia kaltę, nesijaučia nukentėjęs, nuo to laiko jaučiasi labai blogai, nuo tos dienos pasikeitė jo gyvenimas, jis nuolat apie tai galvoja, žino, kad pasielgė blogai, kad nesuvaldė jėgų. Tu metu jis matė, kaip nukentėjusysis suspaudė kumštį, viskas vyko labai greitai, mano, kad pavojus buvo realus, nes nukentėjusysis mosikavo rankomis, jam atrodė, kad nukentėjusysis už jį aukštesnis ir fiziškai stipresnis. Jis sudavė smūgį norėdamas apginti save, žino, kad pasielgė blogai. nesuvaldė savo jėgų, jis nenorėjo sužaloti kito asmens, jis gali atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau jam reikėjo gintis. Tvirtina, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, tai buvo būtinoji gintis, todėl civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis L. B. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. G. 2021 m. birželio 17 d., apie 21-22 val. jis susitiko su savo draugu F. D.. Jie nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten pavalgė, išgėrė po vieną bokalą alaus, po to nusprendė nueiti į klubą. Jis pasiūlė nueiti į klubq „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis tame klube nuo 2015 metų organizuoja diskotekas vaikams, be to, šis klubas buvo arčiausiai. Apie 01.00 val. jie nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, klubo rūsyje jis išgėrė du kokteilius, kalbėjo su barmenu, su didžėjumi. Apie 02.00 val. nakties jis pakilo į (duomenys neskelbtini), nes norėjo paskambinti savo draugui renginių organizatoriui. Nuo to laiko jis nieko neprisimena, nes buvo sumuštas. Kad jis prisiskambino draugui, mato iš telefono pokalbių išklotinės, tačiau pats nieko neprisimena. Jis atsigavo ligoninėje nuo skausmo, kada jam siuvo praskeltą lūpą. Jam buvo išmušti ir išstumti du dantys, nuo trijų dantų visiškai dingo dantenos, burnos viduje liko randas. Kažkiek dantų pavyko atstatyti, tačiau jie ne iki galo prigijo, reikės protezuoti ir operuoti dantenas. Jis žino, kad nėra agresyvus žmogus, be to, jo senas pažįstamas vardu A., kurio pavardės neprisimena, jam sakė, kad jis tą naktį nebuvo agresyvus, todėl jam buvo keista, kad tas vaikinas jam trenkė. Jis pats nuo 2015 metų užsiima renginių organizavimu, mėgsta pasilinksminti, tačiau išgėręs jis netampa agresyvus, jis padėdavo spręsti konfliktus tik išskirdamas žmones. Dėl patirtų sužalojimų jis jautė skausmą, stresą, pažeminimą, sumažėjo jo galimybė bendrauti su kitais žmonėmis, buvo nemiga, jam iki šiol reikia gydytis, jis iki šiol jaučia įtampą, baimę ir stresą, valgant jaučia fizinį skausmą, būna nemigos atakos, sumažėjo galimybė dirbti, šokas dar nepraėjo, pasitikėjimas dingęs. Jis visada stengiasi būti pozityvus, tą dieną jis agresyvus nebuvo, jo nuotaika buvo gera, jis visada buvo geras žmogus, dabar jaučia įtampą ir baimę. Jis keturis metus nešiojo briketus, visi dantys buvo atstatyti, išleido tam daug pinigų, kad išlyginti dantis. Po šios traumos dantų linijos išsikreipė, dantys buvo išmušti iš savo vietos, ateityje vėl teks nešioti briketus, kai dantys bus sutvarkyti, kad juos išlyginti. Jis pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 1 485,00 eurų turtinės žalos ir 7 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo, civilinį ieškinį palaiko, prašo jį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2021 m. birželio mėnesį, kuri diena tai buvo jis neprisimena, bet žino, kad pasibaigus karantinui, po vidurnakčio jis buvo (duomenys neskelbtini) netoli klubo „(duomenys neskelbtini)“. Jis ten anksčiau buvo dirbęs, pažįsta nukentėjusįjį D. G., nes jis klube vesdavo vaikams diskotekas. Jis vaikščiojo po senamiestį, kur turi daug pažįstamų, kalbėjosi su pažįstamais to klubo darbuotojais ir su pažįstamasi klubo klientais. Jis pamatė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės nuo „(duomenys neskelbtini)“ klubo atėjo D. G., jis buvo ne vienas, kiek jų buvo jis neprisimena. Jie pasisveikino, D. G. nuėjo į klubą. Vėliau pamatė, kaip atėjo kaltinamasis su draugu, kurio jis nepažinojo, vėliau jam pasakė, kad kaltinamasis yra dirbę kavinėje. Kaltinamasis su draugu stovėjo ant šaligatvio, arčiau gatvės terasos, kaltinamojo draugas buvo gerokai išgėręs, kaltinamasis irgi atrodė išgėręs. Jis matė, kaip D. G. išėjo iš klubo. Staiga jis išgirdo triukšmą, kažką kalbant pakeltu tonu. Jis suprato, kad prasideda konfliktas, pamatė kaltinamąjį, stovintį prieš D. G.. Kaltinamasis buvo kažkuo labai nepatenkintas, jis rėkė ant D. G., kuris yra gana ramus vaikinas. Kaltinamasis dešinės rankos kumščiu smogė vieną kartą D. G. į veidą. D. G. net nespėjo pakelti rankos, po smūgio jis nukrito, o kaltinamasis nubėgo link Vilniaus gatvės, link Katedros. Kas iškvietė policiją jis nežino, tačiau matė, kaip atvyko policijos pareigūnai, aikštėje buvo likęs kaltinamojo draugas, kuris iš pradžių sakė, kad kaltinamojo nepažįsta, tik gėrė kartu. Kiek girdėjo, jo telefone pareigūnai surado kaltinamojo numerį, jam paskambino, pastarajam atsiliepus, pareigūnai nurodė ateiti į (duomenys neskelbtini), tačiau paskambinus antrą kartą telefonas buvo išjungtas. Parodė, kad jis pats anksčiau yra dirbęs klube „(duomenys neskelbtini)“, D. G. klube vesdavo vaikų diskotekas. Jis yra matęs D. G. išgėrusį, tvirtina, kad išgėręs jis nebūna agresyvus, jis yra ramus vaikinas ir jo kompanija tokia pati, jam neteko matyti jo agresijos, tą vakarą D. G. buvo lengvi išgėręs, jis nieko kaltinamajam nepadarė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad 2021 m. birželio 18 d. buvo atėjęs iki naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)" ir stovint prie įėjimo į naktinį klubą, maždaug apie 02.00 val., jis matė, kaip vienas iš vaikinų kalbėjosi su kitu vaikina, abu vaikinai atrodė neblaivūs. Staiga vienas iš vaikinų trenkė kitam vaikinui ranka į veido sritį ir pastarasis krito ant žemės. Vaikinas, kuris trenkė, po smūgio iškart pabėgo, o jo draugas, kuris buvo kartu su juo, liko stovėti, todėl jį iškart sulaikė. Tuomet atėjęs T. G. iškvietė greitąją ir policiją, atvykus policijos pareigūnams, sulaikytą asmenį perdavėm jiems. Asmenį, kuris sudavė smūgį, kiek jam atrodo, yra matęs ir ankščiau. Šį asmenį galėtų atpažinti, kadangi įvykio metu stovėjo visai šalia (1 t., b. l. 76). Liudytojas A. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslino, kad kaltinamasis yra tas vaikinas, kuris sudavė smūgį į veidą, o nukentėjusysis vaikinas yra tas, kuriam kaltinamasis sudavė kumščiu į veidą ir iš karto pabėgo.

Liudytojas T. B. parodė, kad 2021 m. birželio 18 d. naktį, po darbo, po 24 val., jis su bendradarbiu L. B. nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini), jie kartu dirbo gal 1-2 savaites. Po darbo jis buvo bare, vienas išgėrė du bokalus alaus, tuo metu L. B. ėjo iš darbo ir jie kartu nutarė važiuoti namo, nes netoli gyvena. Paaiškino, kad jie abu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane, kuris yra tame pačiame pastate, kuriame yra klubas „(duomenys neskelbtini)“. Po darbo jie nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini) ‘, tačiau neturėjo galimybių pasų, todėl jų į klubą neįleido. Jis pats tą naktį buvo išgėręs, ar buvo išgėręs L. B. jis nežino. Jie liko kalbėti su dviem ar trimis apsauginiais. Tada iš kažkur atsirado nukentėjusysis. Jis nematė, kaip L. B. susitiko su nukentėjusiuoju, bet matė, kaip L. B. pradėjo kalbėtis su nukentėjusiuoju, matė, kad nukentėjusysis buvo nemažai išgėręs, elgėsi agresyviai. L. stengėsi išvengti nukentėjusiojo agresijos, tačiau pastarasis prie L. vis lindo. Jie abu stovėjo vienas prieš kitą, kažką pradėjo aiškintis, matėsi, kad jie konfliktuoja, nedraugiškai šneka. L. sakė pasitraukti ir prie jo nelysti, bet nukentėjusysis elgėsi agresyviai, kišo savo veidą prie L.. Jis nematė, kaip buvo suduotas smūgis, tačiau matė, kaip nukentėjusysis nukrito ant žemės. , L. tikriausiai jam sudavė, bet tai buvo savigyna. Po to apsaugos darbuotojai nuvedė jį į klubą, jie manė, kad jis yra bendrininkas, klausė L. pavardės, bet jis tuo metu jo pavardės nežinojo, sakė, kad jis nėra L. draugas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad 2021 m. birželio 18 d., apie 02.20 vai. jis su pažįstamu L. B., kuriam apie 24 metai, atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau į klubą jų neįleido apsaugos darbuotojai. Kiek pamena dėl to, kad jie buvo nemažai išgėrę. Prie įėjimo į klubą tada prie L. B. prisikabino jiems nepažįstamas asmuo. Dėl kokių priežasčių jis nežino. Pamena tik, kad L. šiam asmeniui kelis kartus sakė, kad jis nuo jo atsitrauktų kadangi pastarasis buvo labai arti jo priėjęs, atrodė agresyviai nusiteikęs, atrodė, kad L. bandė provokuoti. Po to pamatė, kad prie L. B. prisikabinęs asmuo yra parkritęs ant žemės. Kaip L. šiam asmeniui trenkė jis nematė, tačiau, kad L. jam trenkė suprato iš to kas vyko toliau, t. y. L. kažkur staigiai dingo, o jį sulaikė naktinio klubo apsaugos darbuotojai. Vėliau atvyko ir policijos pareigūnai. Tuo metu L. B. jam skambino per "Facebook Messenger" programėlę, tačiau jis neatsiliepė. L. B. "Facebook" paskyroje pasivadinęs savo tikru vardu ir pavarde, todėl jam skambinant buvo rodomas jo vardas ir pavardė, ką pamatė ir atvykę policijos pareigūnai (1 t., b. l. 85-86). Liudytojas T. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išskyrus aplinkybę, kad L. B. buvo išgėręs, tvirtina, kad jis nežinojo, ar L. B. buvo išgėręs, gal neteisingai pasakė tyrėjai, jis pats buvo išgėręs.

Liudytojas T. G. nurodė, kad jis dirba disko bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, administratoriumi, nukentėjusįjį D. G. jis pažįsta iš matymo. pastarasis klube seniau vesdavo vaikų diskotekas, kaltinamojo jis nepažįsta. 2021 m. birželio 18 d. jis dirbo, žino kad lauke įvyko konfliktas, vienas jaunuolis buvo sumuštas. Jis pats tuo metu buvo ofise rūsyje. Liudytojas pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. G. parodė, kad 2021 m. birželio 18 d. dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)", D. pažįsta, kadangi ankščiau klube darydavo vaikų diskotekas. Minėtą naktį dirbant, prie jo priėjo klubo administratorius A. R. ir pasakė, jog kviestų greitąją, nes lauke sumušė vaikiną. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė, jog tai D.. Nuėjęs įsijungė kameras ir pamatė, jog kažkoks vaikinas, iš matymo jam nematytas, trenkia D. ir šis krenta ant žemės, po smūgio vaikinas, kuris sudavė smūgį, iškart pabėgo, tačiau kartu su juo buvęs draugas pabėgti nespėjo ir jį sulaikė jų naktinio klubo apsaugos darbuotojai. Atvykus policijos pareigūnams, sulaikytas draugas buvo perduotas policijos pareigūnams. Kol su sulaikytu vaikina kalbėjo pareigūnai, jo mobilusis telefonas nuolatos skambėjo, todėl pareigūnas paėmė jo telefoną ir ten pamatė, jog skambina kažkoks L. B., kaip supratom, tai buvo tas pats vaikinas, kuris sudavė smūgį ir pabėgo. Paties įvykio pats nematė, todėl tiksliai nurodyti kas sudavė smūgį, negali, tačiau visą įvykį matė ir kas sudavė smūgį matė jų klubo administratorius A. R.. Klubo veikla nebuvo sutrikdyta, daugiau asmenų nenukentėjo (1 t., b. l. 67-68, 72). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad D. G. yra nekonfliktiškas, jis dirba su vaikais, niekada jokių incidentų su juo nebuvo. Parodė, kad tai jis pateikė policijos pareigūnams vaizdo įrašą, pradžios negalėjo iškirpti, nes ant jos jau buvo įsirašęs kitas įrašas.

2021 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, šalia įėjimo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)", esančio. (duomenys neskelbtini), Kaune, įvykio vietoje grumtynių ar tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 10-17).

2021 m. birželio 18 d. alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 18 d., 03.44.10 val., nukentėjusiajam D. G. nustatytas 2,21 promilių girtumas ( 1 t., b. l. 19).

2021 m. birželio 21 d, protokole-pareiškime D. G. parodė, kad 2021 m. birželio 18 d., apie 02.20 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, šalia įėjimo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo sumuštas nepažįstamo vyriškio, įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo sužalotas veidas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti jį sumušusį asmenį (1 t., b. l. 25-28).

2021 m. birželio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1178/2021(02) nurodyta, kad D. G. nustatyta kraujosruva su pažeidimu ir žaizda viršutinės lūpos kairėje, kraujosruva su pažeidimu apatinės lūpos kairėje, kairiųjų viršutinių 1,2 dantų išnirimas, nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu(-ais), galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ar (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau, kaip dviejų trauminių poveikių (1 t., b. l. 49-51).

2021 m. birželio 23 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas vaizdas, įrašytas vaizdo kamerų esančių prie klubo „(duomenys neskelbtini)" įėjimo, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše užfiksuotas momentas, kaip buvo suduotas smūgis D. G., pateikta fotolentelė su apžiūrėto ir aprašyto vaizdo nuotraukomis (1 t., b. l. 56-64).

2021 m. liepos 15 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. R. atpažino L. B., kaip asmenį, kuris 2021 m. birželio 18 d., apie 2.00 val., sudavė vaikinui ir pasišalino (1 t., b. l. 79-81).

2022 m. sausio 10 d. – 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius specialisto išvadoje Nr. pG 55/2022 (02) nurodyta, kad D. G. nustatyta: kraujosruvą su pažeidimu viršutinės lūpos kairėje, randas viršutinės lūpos kairėje, atsiradęs po žaizdos, kraujosruvą su pažeidimu apatinės lūpos kairėje, kairiųjų viršutinių 1, 2 dantų išnirimas nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 50.1 bei 7.2 punktais randas viršutinės lūpos kairėje, atsiradęs po žaizdos, laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (2 t., b. l. 15-17).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra galima tik už mušimu ar kitokiu smurtavimų padarytą žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis L. B. pripažino sudavęs vieną smūgį kumščiu D. G. į veidą, tačiau savo kaltės nepripažino ir tvirtina, kad jis smogė kumščiu D. G. esant būtinosios ginties situacijai, kadangi D. G. artinosi prie jo sugniaužęs kumščius, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jis smogė nukentėjusiajam į veidą, norėdamas pats išvengti smūgio. Parodė, kad atsitraukti nuo to vaikino jis galėjo, erdvės atsitraukti jam buvo, tačiau jis 2015-2016 metais turėjo galvos traumą, todėl jis bijo, kad gali jį sumušti. Pripažįsta, kad jis nesusivaldė, kad jo smūgis buvo per stiprus, dėl ko jis labai gailisi, jaučia savo kaltę, nesijaučia nukentėjęs, jis žino, kad pasielgė blogai, nesuvaldė jėgų. Tu metu jis matė, kaip nukentėjusysis suspaudė kumštį, viskas vyko labai greitai, mano, kad pavojus buvo realus, nes nukentėjusysis mosikavo rankomis, jam atrodė, kad nukentėjusysis už jį aukštesnis ir fiziškai stipresnis. Jis sudavė smūgį norėdamas apginti save, žino, kad pasielgė blogai. nesuvaldė savo jėgų, jis nenorėjo sužaloti kito asmens, jis gali atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau jam reikėjo gintis. Tvirtina, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, tai buvo būtinoji gintis, todėl civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo jį išteisinti.

Nukentėjusysis D. G. parodė, kad jis tą naktį buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sumušimo aplinkybių neprisimena dėl patirtų traumų. Jam keista, kad tas vaikinas jam trenkė, jis užsiima renginių organizavimu, mėgsta pasilinksminti, tačiau išgėręs jis netampa agresyvus, jis padėdavo spręsti konfliktus tik išskirdamas žmones. Jis visada stengiasi būti pozityvus, ir tą dieną jis agresyvus nebuvo, jo nuotaika buvo gera, jis visada buvo geras žmogus, dabar jaučia įtampą ir baimę. Liudytojas A. R. parodė, kad jis tą naktį buvo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, jis matė, kaip D. G. išėjo iš klubo, išgirdo triukšmą, kažką kalbant pakeltu tonu, suprato, kad prasideda konfliktas. Jis pamatė kaltinamąjį, stovintį prieš D. G., kaltinamasis buvo kažkuo labai nepatenkintas, jis rėkė ant D. G., kuris yra gana ramus vaikinas. Matė, kaip kaltinamasis dešinės rankos kumščiu smogė vieną kartą D. G. į veidą. D. G. net nespėjo pakelti rankos, po smūgio jis nukrito, o kaltinamasis nubėgo link Vilniaus gatvės, link Katedros. Parodė, kad jis pats anksčiau yra dirbęs klube „(duomenys neskelbtini)“, D. G. klube vesdavo vaikų diskotekas. Jis yra matęs D. G. išgėrusį, tvirtina, kad išgėręs jis nebūna agresyvus, jis yra ramus vaikinas ir jo kompanija tokia pati, jam neteko matyti jo agresijos, tą vakarą D. G. buvo lengvi išgėręs, jis nieko kaltinamajam nepadarė. Liudytojas T. B. parodė, kad jis tą naktį po darbo, po 24 val., kartu su L. B. nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini) ‘,tačiau neturėjo galimybių pasų, todėl jų į klubą neįleido. Jis pats tą naktį buvo išgėręs, ar buvo išgėręs L. B. jis nežino. Jie liko kalbėti su dviem ar trimis apsauginiais, tada iš kažkur atsirado nukentėjusysis. Jis nematė, kaip L. B. susitiko su nukentėjusiuoju, bet matė, kaip L. B. pradėjo kalbėtis su nukentėjusiuoju, matė, kad nukentėjusysis buvo nemažai išgėręs, elgėsi agresyviai. L. stengėsi išvengti nukentėjusiojo agresijos, tačiau pastarasis prie L. vis lindo. Jie abu stovėjo vienas prieš kitą, kažką pradėjo aiškintis, matėsi, kad jie konfliktuoja, nedraugiškai šneka. L. sakė pasitraukti ir prie jo nelysti, bet nukentėjusysis elgėsi agresyviai, kišo savo veidą prie L.. Jis nematė, kaip buvo suduotas smūgis, tačiau matė, kaip nukentėjusysis nukrito ant žemės. L. tikriausiai jam sudavė, bet tai buvo savigyna. Liudytojas T. G. nurodė, kad jis dirba disko bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, administratoriumi, nukentėjusįjį D. G. jis pažįsta iš matymo. pastarasis klube seniau vesdavo vaikų diskotekas, tą naktį klubo administratorius A. R. jam pasakė, kad kviestų greitąją, nes lauke sumušė vaikiną. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė, kad tai D.. Nuėjęs įsijungė kameras ir pamatė, jog kažkoks vaikinas, iš matymo jam nematytas, trenkia D. ir šis krenta ant žemės, po smūgio vaikinas, kuris sudavė smūgį, iškart pabėgo, tačiau kartu su juo buvęs draugas pabėgti nespėjo ir jį sulaikė jų naktinio klubo apsaugos darbuotojai.

Taigi, visi apklausti liudytojai ir vaizdo įrašas, peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad L. B. smogė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam D. G. į veidą, padarydamas jam sužalojimus ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pats kaltinamasis taip pat pripažino, kad jis sudavė nukentėjusiajam D. G. kumščiu į veidą, tačiau nurodė, kad tai buvo būtinoji gintis, kad nukentėjusysis kėlė realią grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. 2Antrojoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Trečiojoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Ketvirtojoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu tiek subjektyviu požiūriu, kai pačiam kaltininkui yra aišku, neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Nukentėjusysis D. G. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. birželio 18 d., 03.44.10 val. jam buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas (1 t., b. l. 19). Žiūrint vaizdo įrašą akivaizdu, kad jo veiksmai galimai buvo įkyrūs, kaip apsvaigusio nuo alkoholio asmens, tačiau jokio puolimo nebuvo, jo veiksmai jokiu būdu nebuvo agresyvūs. Kaltinamasis buvo su draugu, duomenų apie kaltinamojo girtumą nėra, kadangi pastarasis iš įvykio vietos pabėgo, tačiau su juo buvęs jo bendradarbis T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie abu buvo išgėrę. Tiesa teisiamojo posėdžio metu liudytojas tai paneigė ir nurodė, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o ar L. B. buvo apsvaigęs jis esą nežino. Nukentėjusysis buvo neblaivus, skėsčiojo rankomis, jo rankų pirštai buvo ištiesti, vėliau juos suglaudė, tačiau tai visai nebuvo panašu į kumščio suglaudimą ir pasiruošimą smogti smūgį. Kaltinamasis buvo su draugu, kuris, kaip akivaizdžiai matosi vaizdo įraše, stovi ramiai ir neatrodė labai girtas, kaip tvirtina kaltinamasis. Be to, prie klubo stovėję apsaugos darbuotojas ir kitas asmuo stovėjo ramiai ir stebėjo situaciją, kuriai keičiantys jie būtų užkirtę kelią kokiai nors nukentėjusiojo agresijai. Nukentėjusiojo D. G. ir liudytojų T. G., A. R. ir T. B. buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, savo parodymus jie patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, todėl abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Pats nukentėjusysis ir visi liudytojai tvirtina, kad D. G. dirba su vaikais, yra gero taikaus būdo, nepiktas ir neagresyvus. Ištyrus įrodymų visetą nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiojo D. G. veiksmai buvo pavojingi, kad jis realiai kėsinosi į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę ar kad buvo realus ir akivaizdus kėsinimasis, todėl žala padaryta būtent nukentėjusiajam D. G., todėl kaltinamasis L. B. akivaizdžiai peržengė būtinosios ginties ribas, nukentėjusysis jokio pavojaus jam nekėlė. Kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusiojo veiksmai kėlė jo sveikatai ar net gyvybei grėsmę, yra visai niekuo nepagrįsti, todėl vertintini kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo D. G., liudytojų T. G., A. R. ir T. B. parodymais apie tai, kaip L. B. smogė nukentėjusiajam D. G. kumščiu į veidą, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. B. 2021 m. birželio 18 d., apie 2 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Kaune, šalia įėjimo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia, vieną kartą, dešinės rankos kumščiu sudavė D. G. į veidą ir jis nuo smūgio nugriuvo ant grindinio, taip D. G. padarė kraujosruvą su pažeidimu ir žaizda viršutinės lūpos kairėje, randą viršutinės lūpos kairėje, atsiradusį po žaizdos, kraujosruvą su pažeidimu apatinės lūpos kairėje, kairiųjų viršutinių 1,2 dantų išnirimą, nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje ir dėl rando viršutinės lūpos kairėje atsiradusio po žaizdos D. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo L. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis L. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam L. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, teisiamas ketvirtą kartą, į tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas be nusikalstamų veikų padarymo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdų, į tai, kad paskirtos arešto bausmės už padarytas nusikalstamas veikas atlikimas jo nepaveikė, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, į tai, kad teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, du kartus kaltinamuoju pasitikėjo ir taikė laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, tačiau tai nesulaikė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam L. B. skirtina didesnio, nei įstatymo sankcijoje nustatyto jos vidurkio dydžio bausmė –laisvės atėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. B. teisiamas ketvirtą kartą, į tai, kad jam du kartus teismas taikė laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, į tai, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kaltinamajam L. B. netaikytinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo L. B. 1 485,31 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 7 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Be to, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusysis D. G. ieškinyje nurodė, kad kaltinamajam L. B. panaudojus fizinį smurtą ir smogus kumščiu į veidą, jam buvo padaryta kraujosruvą su pažeidimu ir žaizda viršutinės lūpos kairėje, randą viršutinės lūpos kairėje, atsiradusį po žaizdos, kraujosruvą su pažeidimu apatinės lūpos kairėje, kairiųjų viršutinių 1,2 dantų išnirimą, nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje ir dėl rando viršutinės lūpos kairėje, atsiradusio po žaizdos, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po sužalojimo, jam reikėjo gydyti ir sutvirtinti dantis, reikės toliau gydyti ir protezuoti dantis. Jis keturis metus nešiojo briketus, visi dantys buvo atstatyti, išleido tam daug pinigų, kad išlyginti dantis. Po šios traumos dantų linijos išsikreipė, dantys buvo išmušti iš savo vietos, ateityje vėl teks nešioti briketus, kai dantys bus sutvarkyti, kad juos išlyginti, todėl prašo civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusysis D. G. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais neabejotinai patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusi su nukentėjusiojo patirta turtine žala, civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos pagrįstas pateiktais dokumentais (2 t., b. l. 84-95), todėl civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo patenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, jis tyčia vieną kartą smogė kumščiu nukentėjusiajam D. G. į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva su pažeidimu ir žaizda viršutinės lūpos kairėje, randu viršutinės lūpos kairėje, atsiradusiu po žaizdos, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam skausmą, stresą, šoką, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą emocinę ir nervinę įtampą, sumažėjo jo galimybė bendrauti su kitais asmenimis ir dirbti savo darbą. Dantų gydymas tęsiamas iki šiol. Neabejotina, kad fizinė ir psichinė asmens sveikata ir neliečiamumas yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis yra jauno amžiaus, dirba, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Tačiau, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, į tai, kad nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką, darytina išvada, kad pareikštas 7 000,00 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, todėl, nors kaltinamasis kaltės ir civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepripažįsta, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintinas, tačiau mažintinas.

Nukentėjusysis D. G. ir jo atstovė prašo pripažinti nukentėjusiojo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi nukentėjusįjį D. G. atstovavo advokatė Raimonda Lazauskienė, už kurios paslaugas nukentėjusysis atlygino savomis lėšomis ir pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, dėl kurių jis nukentėjo. Pateikti pinigų mokėjimo kvitai ir detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma (2 t., b. l. 139-140), kad nukentėjusysis D. G. už advokatės paslaugas yra sumokėjęs 1 300,00 eurų, todėl prašymas pripažinti patirtas advokato atstovavimo išlaidas bylinėjimosi išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo patenkintinas visiškai.

Kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeistina į kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendį pradėjus vykdyti kardomoji priemonė suėmimas panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėt, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, paskirti L. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. B. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Kaltinamajam L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš L. B. 1 485,31 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 31 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo D. G. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš L. B. 4 000,00 (keturis tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo D. G. naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo D. G. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš L. B. 1 300,00 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo D. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.