Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė V. Š., A. G., V. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad antstolės V. Š. kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0071/11/01298 ir Nr. 0071/12/01039 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. G. valstybės naudai. Pareiškėja gavo antstolės pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, kuriuo antstolė informavo pareiškėją, jog skolininkas su sutuoktine turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktose vykdomosiose bylose Nr. 0071/11/01298 ir Nr. 0071/12/01039 esančių duomenų matyti, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas 0,48 Eur skolos išieškojimas iš skolininko A. G. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6654-810/2010, išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 14,48 Eur skolos išieškojimas iš skolininko A. G. pagal Šiaulių apskrities VPK Kp biuro 2012-02-02 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 40N-1411275-12, išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2024-03-27 antstolė areštavo skolininko sutuoktinės V. G. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto/gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė per 20 dienų pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas pateikė antstolei užpildytą sutikimo formą, pagal kurią jam atitektų 1/3 dalis bendro buto, o bendraturtei sutuoktinei – 2/3 dalys buto. Pateiktą sutikimą antstolė persiuntė išieškotojams ir pasiūlė pateikti rašytinius prieštaravimus. Išieškotoja pateikė savo prieštaravimus, nurodydama, kad skolininkui atitenka mažesnė dalis turto ir sutuoktiniai, pasidalindami turtą, nesilaikė sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pateikta nebuvo. Antstolė 2025-03-19 pateikė išieškotojai siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Iš byloje esančio VĮ Regitrų centro Vedybų sutarčių registro išrašo metyti, kad sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) yra sudarę Vedybų sutartį, pagal kurią visas po šios sutarties sudarymo turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tačiau butas, dėl kurio dalies nustatymo yra pateiktas prašymas, yra įgytas 2005-11-18, todėl jis laikomas įgytu santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 178, 185 str.).

Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo buvo pateiktas, pagal jį skolininkui atitektų 1/3 dalis bendro buto, o bendraturtei skolininko sutuoktinei – 2/3 dalys buto, tačiau byloje nėra duomenų, jog šis sutikimas buvo patvirtintas įstatymo reikalaujama notarine tvarka ir nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog skola būtų sumokėta, ar kad santuoka būtų nutraukta ir turtas padalintas (CPK 178 str.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog areštuotas skolininko sutuoktinės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, byloje nėra (CPK 178, 185 str.).

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, jog skolininkui A. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamosios patalpos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia išieškotojos pozicija atitinka CK 3.87 str. 1 d. nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininkui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis nekilnojamo turto-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.