Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-10-09 · Civilinė byla Nr. e2-3858-1069/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
e2-3858-1069/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01521-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3858-1069/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01521-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau tekste – ir AB) „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo A. J. 228,06 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 8,03 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-3).

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018-05-08 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – sutartis), kurios pagrindu buvo apdrausta automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), valdytojų civilinė atsakomybė. Transporto priemonės valdytojas 2018-07-28 Lenkijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitai transporto priemonei. Kadangi transporto priemonės valdytojas buvo atsakingas už eismo įvykio kilimą, ieškovei sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 1 140,31 Eur draudimo išmoką. Atsakovas nepranešė ieškovei apie eismo įvykį. Ieškovė apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2018-08-03, gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Draudėjas A. J. nevykdė įstatyme numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu bei ar apskritai toks įvykis buvo. Dėl šios priežasties AB „Lietuvos draudimas“ turėjo papildomų žalos sureguliavimo išlaidų, ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamos su nukentėjusiu asmeniu, iškart po eismo įvykio. Kadangi atsakovas nevykdė savo pareigos informuoti apie įvykį draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo (iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos).

3. Ieškinio pareiškimo kopija su priedais bei teismo pranešimas atsakovui A. J. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu (e. b. l. 20). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, o ieškovė ieškinyje yra išdėsčiusi prašymą priimti sprendimą už akių, taigi yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

4. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-05-08 ieškovė ir atsakovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/483050313, kurios pagrindu buvo apdrausta automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė (e. b. l. 5-6). Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė 2018-09-03 išmokėjo 1 140,31 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 8). Ieškovė 2018-08-07 ir 2018-11-22 pranešimais informavo atsakovą apie išmokėtos draudimo išmokos išieškojimą, ragino per nustatytą terminą geranoriškai kompensuoti dalį išmokėtos draudimo sumos bei prašė suteikti informaciją apie draudiminį įvykį (e. b. l. 15, 16).

5. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato pareigą per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio kaltininkas yra atsakingas. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimas Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 ir 60.4 punktai numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos padarymo transporto priemonės valdytojas nepateikė draudikui, apdraudusiam transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę, eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, taip pat nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio.

7. Atsakovas apie įvykį nepranešė ieškovei. Atsakovo vengimas bendradarbiauti lėmė tai, kad ieškovė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmoką vadovaujantis objektyviais, visapusiškais įrodymais, t. y. draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta vien tik pagal nukentėjusiojo pateiktą informaciją. Draudikas nėra atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką, kai atsakingi asmenys vengia bendradarbiauti ir privalo sumokėti draudimo išmoką.

8. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ką kitą, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje nustatyta, jog ieškovė išmokėjo bendrą 1 140,31 Eur dydžio draudimo išmoką kompensuodama eismo įvykio metu padarytą žalą bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl 20 procentų draudimo išmokos dydžio sumos sugrąžinimo, t. y. 228,06 Eur. Byloje duomenų, jog atsakovas sumokėjo ieškovei 228,06 Eur nėra, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 228,06 Eur išmokėtos draudimo išmokos.

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti 8,03 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018-12-08 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019-09-05). CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal prievoles gali numatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato 5 proc. dydžio metines palūkanas tarp fizinių asmenų, jeigu sutartis nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnį palūkanos kartu yra ir civilinės atsakomybės forma, kurios atlieka kompensacinę funkciją, skirtą apsaugoti kreditoriaus interesus. Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. CK 6.261 straipsnis numato, jog skolininkai praleidę piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovas, gavęs raginimą, neatsiskaitė su ieškove, todėl ieškovės apskaičiuotos 8,03 Eur palūkanos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

12. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 228,06 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 6 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 8,03 Eur (aštuonis eurus 3 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 236,09 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 9 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-09-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų gali apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė