Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys A. J., Ž. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovo įgaliota atstovė Viktorija Licė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Institucijos nuomone, šeimoje padėtis nuo 2019 m., kai buvo apribota motinos valdžia atsakovei, iš esmės nepasikeitė, atsakovė vaiko nesiekė susigrąžinti, jį lankė nereguliariai, emocinis ryšys neatkurtas, todėl mano, kad ji nėra pasirengusi auginti ir rūpintis vaiku, siūlomos institucijų pagalbos niekada nepriėmė.

5. Byla nagrinėta atsakovei ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, prašymų negauta, jų dalyvavimas nėra pripažintas būtinu. Atsakovės atstovė advokatė patvirtino, kad atsakovę informavo apie bylą telefonu, išsiuntė jai procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019-08-01 sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-5688-1032/2019) nuspręsta laikinai apriboti G. J. motinos valdžią į nepilnametį vaiką R. J., gim. (duomenys neskelbtini). R. J. nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėjais ir vaiko turto administratoriais paskirti jos seneliai A. J. ir Ž. J., su jais nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikui po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

7. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad po laikino motinos valdžios apribojimo skyrius vertino pokyčius atsakovės šeimoje, jos pastangas ir galimybes auginti nepilnametį vaiką. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-09-08 globojamojo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto nustatyta, kad nuolatiniai globėjai vaikui sudaro tinkamas ir saugias gyvenimo, poilsio ir buities sąlygas, vaikas aprūpintas reikiamomis priemonėmis, rūbais, tenkinami vaiko ugdymo, socialiniai, emociniai poreikiai ir kt. Globėjai taip pat sudaro sąlygas motinai bendrauti su vaiku, tačiau dukters ir motinos susitikimai būna reti. Vaiko globėjai palaiko ryšius su vaiko ugdymo, sveikatos įstaigos specialistais, bendrauja su skyriaus specialistais, atsižvelgiant į jų rekomendacijas, priima siūlomą pagalbą.

8. Iš 2023-10-16 R. J. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 5GPA-458 nustatyta, jog priežastys, dėl kurių vaikui yra nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nėra pasikeitusios, vaiko motina dėl laikino valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė, į skyrių dėl galimos konsultacijos atvykusi nebuvo, savo elgesio vaiko atžvilgiu taip pat nepakeitė, realių pastangų susigrąžinti vaiką nerodė. Akte, be kita ko, nustatyta, kad nuolatinė globa vaikui vykdoma tinkamai. Taip pat nustatyta, kad atsakovė nededa pakankamų pastangų atkurti emocinį ryšį su vaiku, jų bendravimas nesistemingas.

9. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2023-10-12 rašte nurodyta, kad centras nuo 2018-10-12 teikia pagalbą globėjams A. J. ir Ž. J., kurie savo šeimoje globoja anūkę R. J.. Viso globos proceso metu nebuvo poreikio teikti individualią pagalbą, kadangi globėjai savarankiškai sprendžia iškilusias problemas ir klausimus. Patvirtino, kad vaiko motina su vaiku bendrauja nesistemingai.

Dėl ieškinio reikalavimų

10. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams griežčiausią tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančią priemonę – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis), kuris yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

11. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė nuo 2019-08-01 sprendimo laikinai apriboti motinos valdžią priėmimo ir toliau neįgyvendina motinos valdžios dėl jos pačios kaltės, vaiku nesirūpina ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti. Pati atsakovė nepateikė prieštaravimo dėl to, kad vaikas ir toliau gyventų ir būtų globojamas senelių. Iš procesinių dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė stabilių ir nuolatinių pajamų, nuosavo nekilnojamojo neturi, gyvena Vilniuje, vaikui išlaikymą teikia nereguliariai.

13. Pateikti duomenys patvirtina, kad po vaiko paėmimo iš motinos vaikas gyvena su seneliais, emociškai jaučiasi gerai, tarp jų susiformavo glaudus ryšys, nes seneliai vaiku rūpinasi nuo pat gimimo. Tuo tarpu atsakovės elgesys nėra pasikeitęs, ji su vaiku bendrauja nesistemingai, nesirūpina jo kasdiene priežiūra, su vaiku kartu negyvena, neteikia išlaikymo, nepriima specialistų pagalbos. Nors vaikas su mama retkarčiais bendrauja, tačiau to nepakanka jų stabiliam emociniam ryšiui atkurti.

14. Iš pateiktos šeimą charakterizuojančios medžiagos nustatyta, jog pagrindinės šeimos problemos iki šiol išliko, esminių ir reikšmingų pokyčių nestebima. Nustatyta, kad atsakovė ir toliau visiškai nededa pastangų, kad spręstų nustatytas problemas ir susigrąžintų vaiką į šeimą, tai yra atsakovė yra nusišalinus nuo motinos valdžios vaiko atžvilgiu įgyvendinimo, savo teises ir pareigas perleido globėjams ir nėra objektyvių aplinkybių, kad padėtis gali pasikeisti. Aplinkybių, kurios būtų jai trukdžiusios įgyvendinti nustatytus įpareigojimus, atkurti ryšį su vaiku, nenustatyta.

15. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

16. Nuo 2019 m., kai atsakovei laikinai buvo apribota motinos valdžia, praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau, sprendžiant klausimą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, nustatyta, jog teigiamų pokyčių atsakovės veiksmuose ir elgesyje neįvyko, emocinis ryšys su vaiku neatkurtas, atsakovė vaiku nesirūpina ir nėra perspektyvos, kad artimiausiu metu kažkokie pokyčiai įvyks. Todėl darytina išvada, jog atsakovė negeba pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam tinkamų bei saugių gyvenimo sąlygų; laiko tarpas, kuris buvo skirtas vaiko motinai pakeisti savo elgesį, atkurti ryšį su vaiku, imtis priemonių dėl kilusių problemų šeimoje sprendimo, neišnaudotas tinkamai. Šiuo metu vaikui nėra galimybių grįžti į šeimą, jo geriausius interesus atitiktų gyvenimas su globėjais, be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė tam neprieštaravo. Motinos pareigų nevykdymas, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingu vaiko interesams (CK 3.159 straipsnis) ir sudaro pagrindą taikyti neterminuotą motinos valdžios į nepilnametį vaiką apribojimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

17. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei atsakovė įrodys, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis, CPK 408 straipsnis).

18. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

19. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

20. CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019-08-01 sprendimu R. J. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniais globėjais paskirti A. J. ir Ž. J., laikytina, kad klausimas dėl globėjo paskyrimo jau yra išspręstas (civilinės bylos Nr. e2-5688-1032/2019). Nurodytu sprendimu taip pat išspręstas ir išlaikymo vaikui teikimo klausimas.

21. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikai yra įvaikinami (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo R. J. priteisimo klausimas yra išspręstas, šiuo teismo sprendimu šis klausimas nespręstinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

23. Dėl reikalavimų neterminuotai apriboti motinos valdžią ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovei 2024 m. sausio 30 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, CPK 404 straipsnio 4 dalis).

24. Atsižvelgiant į tai, kad šalys byloje nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atleistos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos taip pat iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės G. J. motinos valdžią į nepilnametį vaiką R. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.