Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo P. P. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuotam asmeniui antstolei Elenai Miliauskienei, A. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių pieninei, AB „Lietuvos draudimas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Elena Miliauskienė 2017 m. sausio 16 d. patvarkymu atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų Nr. S3g-2480 atsisakė patenkinti P. P. skundą, motyvuodama tuo, jog skundas nepagrįstas, nes skolininkas, gavęs antstolės skundžiamus procesinius dokumentus nepateikė jokių įrodymų, kad įkalinimo įstaigoje yra piniginės lėšos, į kurias įstatymas riboja ar draudžia nukreipti išieškojimą, be to laisvės atėmimo vietos įstaiga piniginių lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą nėra pervedusi, todėl ši aplinkybė paneigia skolininko argumentą, kad yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomos dvidešimt trys vykdomosios bylos: Nr. 0009/02/05085; Nr. 0009/03/06766; Nr. 0009/03/00974; Nr. 0009/03/07316; Nr. 0009/03/07162; Nr. 0009/03/15058; Nr. 0009/03/15059; Nr. 0009/03/15060; Nr. 0009/05/03104; Nr. 0009/05/03801; Nr. 0009/06/02126; Nr. 0009/06/02492; Nr. 0009/06/04781; Nr. 0009/07/00036; Nr. 0009/07/03361; Nr. 0009/07/03496; Nr. 0009/09/02167; Nr. 0009/09/03682; Nr. 0009/10/02017; Nr. 0009/10/03532; Nr. 0009/12/00765; Nr. 0009/12/02314; Nr. 0009/16/04478, užvestos skolininko P. P. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. P. 2017 m. sausio 16 d. antstolei Elenai Miliauskienei pateikė skundą, dėl 2017-01-02 patvarkymų vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, visose jo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose. Antstolė 2017 m. sausio 2 d. priėmė identiškus patvarkymus Nr. S3g-143, Nr. S3g-143, Nr. S3g-153, Nr. S3g-158, Nr. S3g-164, Nr. S3g-167, Nr. S3g-171, Nr. S3g-174, Nr. S3g-181, Nr. S3g-177, Nr. S3g-183, Nr. S3g-187, Nr. S3g-191, Nr. S3g-196, Nr. S3g-202, Nr. S3g-204, Nr. S3g-208, Nr. S3g-214, Nr. S3g-222, Nr. S3g-226, Nr. S3g-228, Nr. S3g-231, Nr. S3g-236 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Visus dokumentus antstolė išsiuntė į skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. P. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tačiau byloje nėra duomenų, kad iš skolininko yra išieškotos priteistos skolų sumos, kurių išieškojimas būtų nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas skundą motyvuoja, kad tokiu būdu apribojama jam teisė įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat tuo, kad iš šių lėšų negalimas išieškojimas, tačiau nepridėjo jokių leistinų rašytinių įrodymų iš kurių būtų matyti, kad antstolė atlieka išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, iš kurių pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnį išieškojimas negalimas. Vykdomosiose bylose taip pat nėra duomenų, kad iš skolininko į antstolės depozitinę sąskaitą po priimtų patvarkymų būtų išieškota kokio nors dydžio skolos suma.

Pareiškėjo teigimu, išieškojimas, nuskaičiuojant iš jo pinigines lėšas, kurios neviršija MMA, yra neteisėtas, ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcijos) 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc., (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016).

Pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Pažymėtina, jog tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam (suimtam) asmeniui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad išieškojimas nukreiptas į lėšas, iš kurių išieškojimas pagal įstatymą negalimas (CPK 738 straipsnis ir 739 straipsnis). Be to, skolininkas, gavęs antstolės skundžiamus procesinius dokumentus, nepateikė jokių įrodymų, kad įkalinimo įstaigos sąskaitoje yra piniginės lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, į kurias įstatymas riboja ar draudžia nukreipti išieškojimą. CPK 738 ir 739 straipsniuose nurodyti sąrašai yra baigtiniai ir juose nėra numatyti atvejai, kad į minėtas skolininko lėšas, gaunamas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, negali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl antstolė pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcija ir surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad antstolė turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad įkalinimo įstaigos sąskaitoje yra piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Antstolė nurodė, kad pagal skundžiamus patvarkymus dėl skolos išieškojimo, jokios piniginės lėšos nebuvo nurašytos, tą patvirtina ir vykdomųjų bylų duomenys, todėl nėra pagrindo spręsti dėl lėšų skolininkui grąžinimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, konstatuotina, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo pripažinti antstolės Elenos Miliauskienės skundžiamus veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamus patvarkymus skunde nurodytais motyvais, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo P. P. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.