Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2734-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-31
Bylos Nr.
1-2734-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31672-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
D. L.
Advokatai
Gintarė Leškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2734-1131/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31672-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.2.29.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam D. L. (D. L.), jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, anksčiau teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį 14 MGL (527,24 eurų) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo (teisės vairuoti transporto priemones) dienos, t. y. nuo 2020-05-07, ir nuspręsta išieškoti dalį automobilio ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4500 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: jis 2020 m. rugpjūčio 9 d. 1.00 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. L. padėjo pagaminti netikrą dokumentą, netikrą dokumentą laikė ir gabeno: jis nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas Vokietijoje, pateikdamas nenustatytam asmeniui priemones: savo nuotrauką ir asmens duomenis (gimimo datą, asmens kodą bei nuotrauką), padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. vardu, kurio blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (2020 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1944231), kurį nenustatytu laiku ir vietoje nenustatytas asmuo perdavė jam netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip jis įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikydamas prie savęs gabeno iš Vokietijos į Lietuvą ir laikė su savimi iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 2.32 val., kol (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti metu žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pas jį rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas. Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. L. savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi jas padaręs.

Kadangi kaltinamasis D. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamojo gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam bei žinomai netikro dokumento padėjimo pagaminti, laikymo ir gabenimo, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad įvykio dieną susipyko su mergina, išgėrė ir nusprendė važiuoti į parduotuvę, pakeliui sustabdė policija. Išgėrė vienas butelį ,,Starką“, tačiau jautėsi normaliai, pradėjęs vairuoti pasijuto blogai, planavo pats sustoti, bet buvo sustabdytas pareigūnų. Jo vairuotas automobilis priklauso seseriai, tačiau yra registruotas mamos vardu. Automobilį už savo pinigus pirko sesuo. Įvykio dieną jos nebuvo namie, raktai gulėjo, kur visi raktai padėti, jis paėmė juos ir išvažiavo. Supranta, jog antrą kartą sėdo už vairo būdamas neblaivus. Paaiškino, kad neturi problemų su alkoholio vartojimu. Turi darbą. Savo elgesį vertina neigiamai bei pažada, jog tai daugiau nebesikartos. Jis dirba, planuoja ateitį, ketina atsidaryti mašinų remonto dirbtuves ir ten taisyti mašinas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Automobilis registruotas jos mamos vardu, tačiau ji automobilį pirko už savo pinigus bei jį vairuoja. Įvykio dieną jos nebuvo namuose, ji buvo pas draugę. Automobilio raktai buvo namie, todėl ji nežinojo, kad brolis pasiėmė jos automobilio raktelius.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Paaiškino, kad automobilis yra pirktas jos vardu, tačiau jį pirko dukra K. L. už savo pinigus, todėl jis yra laikomas jos, kadangi dukra ir važinėja. Įvykio dieną ji buvo namuose, kai sūnus pasiėmė automobilio raktelius, tačiau jau buvo nuėjusi miegoti. Apie įvykį sužinojo tik tada, kai jai paskambino ir pranešė, jog jos sūnus yra suimtas.

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 9 d. 01.13 val. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vinguriavo kelyje, todėl buvo sustabdytas patikrinti. Automobilį vairavo D. L., iš kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti asmens blaivumą. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., apie 01.22 val. buvo nustatytas 2,26 prom. girtumo laipsnis (b. l. 5).

Iš liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2020 rugpjūčio 9 d. apie 1.00 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. A., Vilniuje, Pergalės g., pastebėjo automobilį ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vinguriavo kelyje, todėl buvo nuspręsta sustabdyti automobilį patikrinti. Naudojant mėlynos ir raudonos šviesos bei garso signalus ir išreiškiant reikalavimą per garsiakalbį sustoti, automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Džiaugsmo g., ties namu Nr. 5B. Ji su kolega priėjo prie vairuotojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, sklindantis jam iš burnos, jis nerišliai kalbėjo. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo D. L.. Su kolega nusprendė asmens blaivumą patikrinti alkoholio matuokliu. Ji paklausė asmens, prieš kiek laiko šis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, jog prieš 30 min. Apie 1.02 val. nustatytas 2,03 prom. girtumas, apie 1.22 val. nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 9-11).

2020 m. rugpjūčio 9 d. 1.13 val. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad D. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Be to, 2020 m. rugpjūčio 9 d. 1.02 val. pirmuoju patikrinimu jam nustatytas 2,03 promilių girtumo laipsnis, o antruoju 2020 m. rugpjūčio 9 d. 1.22 val. ? nustatytas 2,26 promilių girtumo laipsnis (b. l. 12-14).

Iš 2020 m. liepos 17 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 13002729 nustatyta, kad alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145“ patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. sausio 17 d. (b. l . 15).

2020 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos nuotraukos (b. l. 16-22).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,BMW 318d DPF“ (sedanas, dyzelinas, 2008 m., 105 kW/142 AG) kaina su PVM Lietuvoje 2020 m. rugpjūčio mėn.– 3980 eurų (b. l. 26).

Iš VĮ Regitra išrašo matyti, kad automobilio ,,BMW 318d“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) savininkė yra D. L., valdytoja – K. L. (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes, kurias patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Faktą, kad D. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta policijos pareigūnė I. K., kuri parodė, jog pastebėjo automobilį, kurio vairuotojas vinguriavo kelyje, todėl buvo nuspręsta sustabdyti automobilį patikrinti. Automobilį sustabdžius, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, sklindantis jam iš burnos, jis nerišliai kalbėjo. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo D. L.. Su kolega nusprendė asmens blaivumą patikrinti alkoholio matuokliu. Apie 1.02 val. jam nustatytas 2,03 prom. girtumas, apie 1.22 val. nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 9-11). Šią aplinkybę taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenys (b. l. 12-14).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo D. L. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo D. L. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo padėjimo pagaminti, laikymo ir gabenimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2018 m. važiavo į Vokietiją dirbti. Darbą rado per skelbimą, tačiau atvažiavus darbo nebuvo. Susipažino su vietiniais bei papasakojo, jog neturi vairuotojo teisių. Jie teigė, kad gali padėti, todėl jis sumokėjo 500 eurų. Vėliau suprato, kad ir dėl darbo, ir dėl teisių buvo apgautas. Vairuotojo pažymėjimą buvo gaila išmesti, niekam jo nebuvo pateikęs, jis buvo krepšyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 1.00 val. D. L. buvo sulaikytas pareigūnų, kadangi vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,03 promilių girtumo laipsnis). Sulaikymo metu D. L. su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. kovo 27 d. VĮ ,,Regitra“. Patikrinus D. L. turimus dokumentus, buvo nustatyta, kad minėtas pažymėjimas jam išduotas nebuvo (b. l. 53).

Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vairuotojo pažymėjimas, paimtas 2020 m. rugpjūčio 9 d. į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti metu iš D. L.. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas D. L. vardu, gimusio (duomenys neskelbtini), pažymėjimo išdavimo data – 2018 m. kovo 27 d., galiojimo laikas ? 2028 m. kovo 27 d., išdavusi valstybė – LTU; išdavusi įstaiga VĮ ,,Regitra“, ant pažymėjimo yra kaltinamojo nuotrauka (b. l. 54-59).

2020 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1944231-20 nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Pažymėjimo blankas yra atspausdintas sublimaciniu spausdintuvu. Pažymėjime pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (b. l. 60-65).

Iš VĮ ,,Regitra“ 2020 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. (1.22)-S-9707 nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. vardu išduotas nebuvo (b. l. 73-74).

BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teisiamojo posėdžio kaltinamasis paaiškino, kad pateikęs savo duomenis nepažįstamiems asmenims, jie jam pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą, šiuo pažymėjimo jis nesinaudojo ir niekam nerodė, tačiau turėjo su savimi. Byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtina, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Be to, byloje esantys duomenys gauti iš VĮ ,,Regitra“ patvirtino, jog vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. vardu nebuvo išduotas. Atsižvelgiant į tai ir į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato, kad nenustatytam asmeniui pateikė savo anketinius duomenis, taip padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą D. L. vardu, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą gabeno ir laikė su savimi, kol patikrinimo metu vairuotojo pažymėjimą rado ir paėmė pareigūnai, ir norėjo taip veikti.

Taigi, byloje įrodyti D. L. veiksmai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad jis padėjo pagaminti, gabeno ir laikė žinomai netikrą dokumentą – D. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai – pagaminimas, suklastojimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas – suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Kaltinamasis vieną iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų – pagaminimą – atliko kaip padėjėjas, tačiau kitus du alternatyvius veiksmus – gabenimą ir laikymą kaip vykdytojas. Atlikus bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų kaip vykdytojui, asmens veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-519/2018, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-94-518/2017). Atsižvelgiant į tai, D. L. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 300 straipsnio 2 dalies į BK 300 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. L. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios pagal savo pavojingumą priskirtinos apysunkių (BK 300 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms.

D. L. atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: D. L. yra jauno, darbingo amžiaus, anksčiau teistas du kartus pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (bauda) ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį (areštu), teistumai neišnykęs (b. l. 117-129), administracine tvarka baustas, be kita ko, ir už transporto priemonės vairavimą, kai tokia teisė yra atimta (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 424 straipsnio 3 dalyje), informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 130-131), dirba pagal verslo liudijimą, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 132-133, 194-195). Byloje nėra duomenų apie D. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, be kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, atsižvelgtina ir į tai, kad nors nusikaltimas priskirtinas apysunkių kategorijai ir yra formaliosios sudėties (nereikalauja nustatyti padarinių), spręstina, kad konkrečiu atveju D. L. padarytos veikos pavojingumas yra minimalus, kadangi jis minėto žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo nepanaudojo, be to, vieną iš BK 300 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų – pagaminimą – atliko kaip padėjėjas, kitus veiksmus – laikymą ir gabenimą – kaip vykdytojas. Skiriant bausmę už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad D. L. transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas net 2,03 promilių girtumo laipsnis, tokios būklės jis kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad D. L. 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad siūlė kyšį pareigūnams, kad jie nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už tai, kad jis vairavo neblaivus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu baustas už analogišką nusikalstamą veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), o 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. vairavo automobilį, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, asmuo praėjus itin trumpam laiko tarpui, t. y. trims mėnesiams po to, kai jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, vėl sėdo neblaivus už vairo, tai rodo, jog asmuo negerbia visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkęs jas ignoruoti bei pažeidinėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat, į tai, kad D. L. anksčiau paskirtos baudos ir arešto bausmės jomis siekiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, sprendžia kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. L. paskyrus sankcijose numatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą, kurios trukmė atitinkamai 8 mėnesiai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, bei 6 mėnesiai už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu (pridedamos bausmės dalis nustatant, įvertinus ankščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes), D. L. skirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam D. L. skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas 40 parų arešto bausme. Minėtas įsakymas įsiteisėjo 2020 m. liepos 7 d. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – 8 mėnesių laisvės atėmimo pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalis ir D. L. skirtina galutinė 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, prieš tai buvusius teistumus, tai, kad iš esmės jo įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su alkoholio vartojimu, jo padarytomis nusikalstamomis veikomis nėra padaryta itin didelė žala, taip pat, kad veikos buvo padarytos per gana trumpą laiko tarpą, jis turi galimybes ir gali dirbti, tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė esmines įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, gailėjosi. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad vis dar yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog D. L. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į jo jauną amžių, į galimybes dirbti ir užsidirbti pajamas legaliu būdu bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu, taip pat planuojamą pradėti savo verslą (b. l. 190-194). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir D. L. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams bei įpareigojant D. L. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą ir (ar) būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. 1.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 9.48 val. (b. l. 79-81). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu į D. L. bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. kovo 6 d. (1 diena). Šie taikyto laikino sulaikymo laikai įskaitytini į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

D. L. padarė nusikalstamą veiką, vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, D. L. per itin trumpą laiko tarpą (praėjus vos trims mėnesiams po to, kai jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones) pakartotinai padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, be kita ko, už analogišką veiką per itin trumpą laiko tarpą, administracine tvarka baustas, be kita ko, ir už transporto priemonės vairavimą, kai tokia teisė yra atimta, savo kaltę pripažino. Taigi D. L. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 89-90).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo D. L. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ ,,Regitra“ byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės savininkė yra D. L., valdytoja – K. L., teismo posėdžio metu tiek D. L., tiek K. L., tiek D. L. nurodė, kad minėtas automobilis priklauso K. L. (b. l. 27). Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad automobilio savininkei K. L. buvo žinoma, jog D. L. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus ar ji būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. L. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės, kurią vairavo D. L., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM 2020 m. rugpjūčio mėnesiui – 3980 eurų (b. l. 26), todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo.

Siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės V. S. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu D. L. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d., turto saugotoja paskiriant transporto priemonės savininkę D. L. (b. l. 29-36). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui pratęstas iki 2021 m. vasario 10 d., uždraudžiant juo naudotis ir disponuoti, turto saugotoju paliekant paskirtą transporto priemonės savininkę D. L. (b. l. 146-147). Šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kiti klausimai

Kaltinamajam D. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto D. L. vardu) paėmimas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos (b. l. 89-92).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas D. L. vardu, saugomas Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyriuje (b. l. 66-68), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Byloje taip pat pateikti duomenys, jog byloje atlikto tyrimo Nr. IBPS-V-19444231-20 kaina su PVM yra 95,35 Eur (b. l. 63-65). Teismas pažymi, jog minėtas specialisto tyrimas buvo būtinas siekiant užtikrinti tinkamą duomenų, kurie teismo pripažįstami įrodymais, surinkimą, tai buvo atliekama ne kaltinamojo, o ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva, specialistas, atlikdamas tyrimą iš esmės atliko savo darbines funkcijas, todėl šios patirtos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir paskirti D. L. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. L. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalį ir D. L. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. baudžiamąjį įsakymą įskaitytą laikotarpį, t. y. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. kovo 6 d. (viena diena) ir šioje byloje nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. 01.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. 09.48 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, D. L. paskirtos 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą ir (ar) būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti D. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (ketveriems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. L. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,BMW“ vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 3980 (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt) eurų valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

D. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui, jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas D. L. vardu, saugomas Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyriuje, palikti saugoti byloje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės V. S. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu D. L. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi pratęstas iki 2021 m. vasario 10 d., uždraudžiant juo naudotis ir disponuoti, turto saugotoju paliekant paskirtą transporto priemonės savininkę D. L. palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – jį panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė