Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-06-14 · Byla Nr. ATP-281-354/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
ATP-281-354/2012
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-00743-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Advokatai
Dainius Žiedas
Administracinė byla Nr. ATP-281-354/2012Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00743-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.5., 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto T. G. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo T. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 str. 1 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 9 d. 8.10 val. Šiauliuose, Dubijos gatvėje, vairuodamas automobilį „Lexus RX 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinę bylą Nr. A2.6-1097-771/2012 jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde nurodoma, kad byla buvo išnagrinėta ignoruojant suderinimą dėl bylos nagrinėjimo laiko perkėlimo į 2012 m. gegužės 10 d. 14 val. ir teismo gautą advokato prašymą atidėti posėdį. Dėl to apeliantas pažymi, kad jis neturėjo galimybės teikti paaiškinimų, apklausti kaltinančios pažeidimo padarymu pusės liudytojų, prašyti teismą išklausyti jo liudytojus, bylos nagrinėjimo metu naudotis teisine pagalba. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo ir jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nutarimu nepripažintas buvęs be svarbios priežasties, o, be to, atstovo užimtumas kitoje byloje teismų praktikoje visada laikomas objektyvia advokato nedalyvavimo byloje priežastimi bei yra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą.

Šalies argumentai

Skunde T. G. nurodo, kad nenustatytas faktas, jog jis būtų nepaklusęs policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl administracine tvarka buvo nubaustas nepagrįstai. Apeliantas pažymi, kad teismas, jo kaltės įrodymais laikė policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau nieko nenurodė, dėl ko minėti rašytiniai rodymai turi didesnę įrodomąją reikšmę už jo ir E. G. paaiškinimus, kurių teismas visiškai neanalizavo. Mano, kad teismas turėjo į teismo posėdį iškviesti asmenis, kurie galėtų paliudyti bet kokias įvykiui reikšmingas aplinkybes, apklausti juos teisme, suteikti galimybę jam užduoti klausimus liudytojams.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. atstovas advokatas Dainius Žiedas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-1097-771/2012 iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla teisme buvo nagrinėta neatsižvelgiant į išankstinį suderinimą dėl posėdžio perkėlimo ir ignoruoja pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl nutarimas priimtas pažeidžiant administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teises ir šis nutarimas turi būti panaikintas. Advokatas skunde nurodo, kad jis sudarė susitarimą su T. G., balandžio 17 d. sužinojo, kad byla paskirta nagrinėti teisėjui A. Prygunkovui, informavo teisėją, jog atstovaus T. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodė, kad balandžio 24 d. bus išvykęs į Kretingos rajono apylinkės teismą, kartu su teisėju suderino kitą bylos nagrinėjimo datą – gegužės 10 d. 14 val., ir elektroniniu paštu teisėjui A. Prygunkovui nusiuntė prašymą posėdį perkelti pagal suderintą datą, tačiau balandžio 30 d. T. G. informavo, jog teisėjas neatsižvelgė į prašymą ir išnagrinėjo bylą. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad, nagrinėjant bylą, posėdžio protokolas nerašytas, todėl neaišku, ką teisėjas pasisakė dėl elektroniniu paštu pateikto prašymo ir kodėl jo nelaikė objektyvia pateisinančia atstovo neatvykimo į teismą priežastimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Jau minėta, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu T. G. pripažintas kaltu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Apylinkės teismas savo nutarime pažymėjo, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė savo kaltę, paaiškinime nurodydamas, jog įvykio dieną automobilį vairavo ne jis, o jo žmona A. G. (6 b. l.). Kartu teismas laikė pakankamais T. G. kaltės įrodymais Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Patrulių būrio pareigūnų E. A. ir V. B. tarnybinius pranešimus ir patį administracinės teisės pažeidimo protokolą ( 2–3 b. l.). Akivaizdu, kad T. G. tvirtino nepadaręs administracinio teisės pažeidimo ir nurodė, kad automobilį vairavo kitas asmuo – A. G., tačiau apylinkės teismas visiškai netyrė šios aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo byloje net nėra A. G. paaiškinimo, teismas nieko nepasisakė ir neanalizavo E. G. byloje esančių paaiškinimų (5 b. l.) ir kaip nepaneigiamus laikė kaltinančios pažeidimo padarymu pusės įrodymus – policijos pareigūnų surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jų tarnybinius pranešimus. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo bylos duomenų visumos, nenurodė jokių argumentų, paneigiančių T. G. iškeltą versiją ir patvirtinančių policijos pareigūnų išdėstytas įvykio aplinkybes.

Be to, pažymėtina, kad aplinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė 2012 m. balandžio 26 d., 2012 m. balandžio 10 d. pranešimu T. G. į Šiaulių miesto apylinkės teismą kvietė atvykti 2012 m. balandžio 24 d. (15 b. l.), teismo posėdžio protokolo byloje nėra, todėl visiškai neaišku, kada iš tikrųjų vyko bylos nagrinėjimas – 2012 m. balandžio 24 d. ar 2012 m. balandžio 26 d.

ATPK 272 str. įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo teisine pagalba. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad T. G. ir advokatas D. Žiedas susitarė dėl atstovavimo nagrinėjamoje byloje, tai patvirtina ir byloje esantis 2012 m. balandžio 17 d. advokato orderis (34 b. l.). Advokatas D. Žiedas skunde nurodo, kad elektroniniu būdu 2012 m. balandžio 19 d. teisėjui nusiuntė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, numatytą balandžio 24 d. 13.30 val., ir teismo posėdį rengti gegužės 10 d. 14 val. nes yra užimtas kitoje byloje (33 b. l.). Iš LITEKO kompiuterinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad advokatas D. Žiedas tikrai dalyvavo 2012 m. balandžio 24 d. teisiamajame posėdyje Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-3-474/2012, tačiau ką teisėjas nusprendė dėl T. G. atstovo advokato D. Žiedo pateikto prašymo, visiškai neaišku, nes, kaip jau minėta, teismo posėdžio protokolo byloje nėra ir apie tai nepasisakyta skundžiamame nutarime.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo metu nebuvo apklausti nei tiesiogiai įvykį matę liudytojai, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Nagrinėjamu atveju iš T. G. administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų nematyti, kad apie bylos nagrinėjimą, išskyrus patį T. G., būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytojais policijos pareigūnų E. A. ir V. B., taip pat A. G., kuri, pasak apelianto, įvykio metu vairavo automobilį. Šių asmenų duomenys buvo administracinio teisės pažeidimo byloje, jie būtų galėję paliudyti apie 2012 m. balandžio 9 d. įvykio aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad apie teismo posėdį būtų buvę pranešta ir institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 str. 3 p.). Atkreipiamas dėmesys, kad kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. numatyta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus, į ką kreipiamas dėmesys ir apeliaciniuose skunduose.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl to nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apelianto T. G. argumentų bei motyvų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus ir vertinti įrodymų visumą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes pasisakydamas dėl jų gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė