Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-630/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-19
Bylos Nr.
1-21-630/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56839-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kaltinamasis
L. J.
Nukentėjusysis
R. K., V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-21-630/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56839-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 19 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorei S. K.,kaltinamajam L. J., jo gynėjui advokatui A. S.,nukentėjusiesiems R. K., V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) pirmo kurso studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2016 m. gruodžio 6 d., apie 14.00 val., Vilkaviškio mieste, Lauko–Vienybės gatvių sankryžoje, vairuodamas lengvąjį automobilį „Vw Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 8 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti kelio ženklai, kelių ženklinimas, pagal kurį vairuotojas priartėjęs prie kelio ženklo „Stop“ privalo sustoti prieš „Stop“ liniją ir duoti kelią transporto priemonėms važiuojančioms kertamu keliu, 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai, 154 punkto reikalavimus, pagal kuriuos nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, važiuodamas iš šalutinės Lauko gatvės į pagrindinę Vienybės gatvę, nepraleido pagrindine gatve važiavusio automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. K., su juo susidūrė ir po susidūrimo automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), dėl įvykusio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivės V. K. sveikata, sukeltas fizinis skausmas automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. K. ir apgadinta 400 Eur vertės R. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvora.

Kaltinamasis L. J. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio dieną jis važiavo šalutiniu keliu, Lauko gatve, ir planavo važiuoti namo tiesiai per Vienybės gatvę. Privažiavęs prie keturšalės sankryžos esantį „Stop“ ženklą sustojo. Iš kairės pusės automobilių nebuvo, o dešinėje pusėje buvo gyvatvorė dėl kurios jis nematė dešinės pusės. Kadangi iš kairės pusės nebuvo kliūties, jis apie 10 km/h greičiu įvažiavo į kairę pusę šiek tiek apsidairyti, ar nėra automobilių iš dešinės pusės, kad galėtų kirsti kelią. Vos įvažiavus apie vieną metrą į sankryžą įvyko susidūrimas, į jo automobilio dešinės keleivio pusės priekinį sparną atsitrenkė kitas automobilis. Atvažiuojantį automobilį jis pamatė tik smūgio metu. Jis mano, kad automobilis važiavo prieš eismą. Susidūrimas įvyko antrą valandą dienos. Po susidūrimo jo automobilis išskriejo iš sankryžos ir apsisuko beveik ratą, tada jis išlipo pažiūrėti, kas įvyko. Kitas automobilis buvo įsirėmęs į tvorą. Buvo apgadintas jo priekis iš vairuotojo pusės ir šiek tiek galas. Jis mano, kad į jo automobilį atsitrenkusio automobilio, kurį vairavo R. K., greitis buvo didelis, kadangi nuo smūgio jo automobilis išskriejo iš sankryžos ir persisuko visą ratą. Jam nebuvo galimybės neįvažiavus į sankryžą įsitikinti, ar dešinėje nėra kliūties, nes ten vaizdą užstoja gyvatvorė. Jis automobilį stabdė. Nematė, ar priešais atvažiuojantis automobilis stabdė. Jis važiavo vienas. Nesidomėjo, kas atsitiko eismo įvykio dalyviams. Nežinojo, kaip elgtis, nes iki tol neturėjo jokių panašių situacijų, buvo šoke. Šiuo metu jis turi vienerių metų vairuotojo stažą, o įvykio metu turėjo apie 3 mėnesių vairuotojo stažą. Jis vairuotojo teisės įgijo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Minėtas įvykis jam buvo pirmas eismo įvykis per 3 mėnesius. Jokių nuobaudų po minėto įvykio jis neturėjo. Į nukentėjusiojo R. K. draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo nesikreipė, nes vyko teisminis nagrinėjimas. Jo automobilis liko neremontuotas. Iki šiol nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata ir jų neatsiprašė. Šiuo metu jis neturi jokių pajamų. Vienybės gatvėje kelias yra labai prastas, daug duobių, įvairių šulinių dangčių. Jis mano, kad R. K. bandė vengti jų, todėl važiavo ne dešine kelio puse, o kaire. Eismo įvykio dieną švietė saulė, kelias buvo slidus, kelio danga buvo šlapia, tačiau privažinėto sniego nebuvo, matėsi asfaltas (t. 1, b. l. 151–153).

Nukentėjusysis R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Jis važiavo pagrindine Vienybės gatve, dešine puse, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Vienybės gatvėje nebuvo jokių kliūčių, kelias buvo normalus, todėl nebuvo reikalo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Kaltinamasis atvažiavo šalutine Lauko gatve ir trenkėsi į jo automobilio priekinį sparną iš vairuotojo pusės. Po to kai kaltinamojo automobilis nuo smūgio apsisuko, jis trenkėsi su automobilio galu į jo automobilio galą. Po smūgio jo automobilis keleivio puse trenkėsi į tvorą. Jis net nespėjo sureaguoti, kaip kaltinamasis įvažiavo į sankryžą. Nematė, kad į Vienybės gatvę būtų iškištas kaltinamojo vairuojamo automobilio priekis. Taip pat nematė prie sankryžos artėjančio kaltinamojo automobilio, automobilių srautas buvo mažas. Jis stebėjo eismą, matė, kaip vaikai eina iš mokyklos, bet kaltinamojo automobilį pamatė tik susidūrimo metu. Įvertinęs smūgį jis mano, kad kaltinamasis nebuvo sustojęs prie „Stop“ ženklo ir važiavo dideliu greičiu, apie 50–60 km/h, todėl jis neturėjo galimybės išvengti smūgio. Jis juto stiprų smūgį. Minėta gyvatvorė šiek tiek užstoja vaizdą, tačiau nedaug. Prieš susidūrimą jis važiavo 45 km/h greičiu. Susidūrimas įvyko sankryžos viduryje. Po susidūrimo jis susitrenkė galvą. Civilinio ieškinio nereiškia. Turtinę žalą už automobilį atlygino draudimas. Jo mamai nukentėjusiajai V. K. buvo sužalota ranka, galva. Iš karto matėsi, kad V. K. ranka buvo išnirusi, kadangi visa ranka buvo užlinkusi. Kaltinamasis neatėjo pasidomėti jų sveikatos būkle ir jo neatsiprašė. Greitąją pagalbą iškvietė tvoros savininkė, nes jo telefonas pabiro nuo smūgio. Mamą ligoninėje sutvarstė ir paleido. Jo vairavimo stažas 8 metai. Jokių eismo įvykių neturėjęs (t. 1, b. l. 153–155).

Nukentėjusioji V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Ji sėdėjo keleivio pusėje automobilio priekyje. Buvo pietų metas. Sūnus nevažiavo greitai, važiavo leistinu greičiu. Eismo sąlygos buvo geros, asfaltas buvo sausas, švietė saulė. Sūnus važiavo savo kelio puse ir į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Smūgis buvo staigus. Ji net nespėjo sureaguoti. Nematė atvažiuojančio automobilio. Kaltinamasis atvažiavo dideliu greičiu. Ji tik suspėjo pasakyti sūnui, kad į juos trenksis. Smūgio metu jų automobilis buvo beveik sankryžoje. Po susidūrimo ji iš automobilio išlipti negalėjo. Iš automobilio pradėjo rūkti dūmai. Sūnus atidarė dureles ir ji išlipo. Po susidūrimo iš peties skaudėjo ranką, pradėjo skaudėti galvą, šonkaulį, buvo sužaloti keliai. Šonkaulį ir ranką skauda iki šiol, todėl ji yra nedarbinga. Greitąją pagalbą iškvietė tvoros savininkė. Ją išvežė į ligoninę, kadangi jai buvo lūžusi dešinė ranka. Su iki alkūnės sugipsuota ranka ji išbuvo keturias savaites. Sugipsuotą ranką labai skaudėjo ir ji negalėjo savęs apsitarnauti. Po to Vilkaviškyje buvo reabilitacijos ir mankštos. Buvo skirta 15 masažų. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su vyru, kuris dirba, ir savoms reikmėms verčiasi žemės ūkiu. Ją ne mažiau kaip 15 kartų į masažus vežė sūnus, žentas ir vyras. Dabar jos ranka nebėra tokia stipri, kaip prieš susidūrimą. Iki įvykio turėjo karvių, veršiuką, tai buvo jos pragyvenimo šaltinis. Kadangi dėl sugipsuotos rankos ir dėl dabar jaučiamų rankos skausmų negalėjo prižiūrėti gyvulių, melžti karvių, juos teko parduoti. Iš viso pardavė dvi karves. Vieną karvę pardavė skubos tvarka 2017 m. sausio pradžioje už 247 Eur, todėl patyrė 500 eurų nuostolį, kitą karvę pardavė 2017 m. liepos mėn. už 364 Eur. Kol turėjo dvi karves jų pieną parduodavo ir per mėnesį už parduotą pieną iš vienos karvės gaudavo apie 150 eurų. Taip pat kai turėjo dvi karves vieną kartą per metus gaudavo už jas iš valstybės 193 Eur vienkartinę išmoką bei vienkartinę 200 Eur kvotą, kadangi turėjo gyvulių, iš viso beveik 400 eurų. Dabar ji su vyru gyvena iš jo darbo užmokesčio. Vyras per savaitę uždirba 80 Eur. Jos prižiūrimos karvės ir pienas buvo didesnė dalis į šeimos biudžetą negu vyro užmokestis (t. 1, b. l. 155–157) .

Nukentėjusysis R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Kaip įvyko susidūrimas nematė, tik išgirdo smūgį. Išėjo į lauką ir pamatė, kad automobilis jo tvoroje. Tvoros pamatas suskilo trijose vietose, buvo sulankstytas metalinis skydas, nutrupėjęs stulpelis. Jis metalinį skydą ištiesino, bet nedažė. Tvora buvo pakeista prieš tris metus. Visa tvora kainavo apie 30000 Lt. Po eismo įvykio su eismo įvykio dalyviais nekalbėjo. Jam pačiam dažnai tenka važiuoti tiesiai Lauko gatve link savo namų. Sustojus prie „Stop“ ženklo, esančio Lauko gatvėje, pilnai matosi Vienybės ir Lauko gatvių sankryža. Už minėto „Stop“ ženklo yra apie dviejų metrų pločio šaligatvis. Ten nėra jokių kliūčių, kurios užstotų kelią. Minėta gyvatvorė yra reta ir nekliudo pamatyti kliūtis. Vienybės ir Lauko gatvių sankryžoje eismo įvykiai vyksta dažnai todėl, kad vairuotojai nežiūri į ženklus. Įvykio metu Vienybės gatvė buvo tvarkinga, jokių šulinių. Vienybės gatvė visada buvo pagrindinė gatvė (t. 1 , b. l. 157–159).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nors kaltinamasis L. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis prie „Stop“ ženklo, esančio Lauko gatvėje sustojo ir negalėjo neįvažiavęs į Vienybės ir Lauko gatvių sankryžą įsitikinti, ar dešinėje nėra kliūties, kadangi jam vaizdą iš dešinės užstojo gyvatvorė, be to nukentėjusiojo R. K. vairuojamas automobilis važiavo ne dešine, o kaire kelio puse, šiuos jo parodymus visiškai paneigia nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 6 d., apie 14.00 val., Vilkaviškio mieste, Vienybės–Lauko gatvių sankryžoje, L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Vw Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu R. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė V. K., kuriai buvo nustatytas dešinės rankos lūžis (t. 1, b. l. 4);Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriuose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Vilkaviškyje, Vienybės–Lauko gatvių sankryžoje, kur automobilis „Vw Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo šalutine Lauko gatve nuo Nepriklausomybės gatvės pusės, o automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo pagrindine Vienybės gatve. Protokole pažymėta kelio dangos būklė – šlapias asfaltas, stabdymo žymių nėra, automobilių susidūrimo vieta ir smulkių nuolaužų pasklidimas yra Vienybės gatvės dešinėje kelio pusėje (t. 1, b. l. 7–14);Transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolai, kuriuose užfiksuoti automobilių „Vw Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo požymiai, tai yra „VW Golf“ automobiliui apgadinti priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, žibintai, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinės grotelės, valstybinis numeris, dešinės pusės galinis žibintas, galinis bamperis, dešinės pusės durelės, dešinės pusės galinis sparnas, galinis valstybinis numeris, „Audi A4“ apgadintas galinis kairės pusės žibintas, galinis bamperis, galinis kairės pusės sparnas, galinis kairės pusės ratas, kairės ir dešinės pusės priekiniai ratai, kairės ir dešinės pusės sparnai, kairės ir dešinės pusės priekiniai žibintai, variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinis bamperis, priekinės radiatoriaus grotelės, dešinės pusės oro pagalvė (t. 1, b. l. 15–18);Daiktų ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas bei jo priedai, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėta Vienybės–Lauko gatvių sankryža, eismo įvykio metu apgadinta namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvora (t. 1, b. l. 23–27);Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad V. K. klinikiniais duomenimis konstatuoti dešiniųjų stipinkaulio bei alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimai, o taip pat nubrozdinimas kaktos srityje buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikušusiomis automobilio salono dalimis galimai 2016 m. gruodžio 6 d. įvykusio eismo įvykio metu. V. K. su žalojančiais paviršiais kontaktavo kaktos bei dešinio dilbio sritimis. V. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 40);2017 m. spalio 3 d. eksperimento atlikimo protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuota, kad Vienybės–Lauko gatvių sankryžoje stovinčio namo gyvatvorės aukštis – 1,3 metro, Lauko gatvės šaligatvio plotas – 1,4 metro, o šaligatvio aukštis – 0,2 metro. Vienybės gatvėje esančio šaligatvio plotis – 1,5 metro. Lauko gatvėje yra ženklas Nr. 204 „Stop“. Nuo šio ženklo iki Vienybės gatvės važiuojamosios kelio dalies yra 2,8 metrų atstumas. Sustojus Lauko gatvėje prie ženklo Nr. 204 „Stop“ automobiliu „VW Golf“ nufotografuota iš sėdimos vairuotojo padėties matomumas žiūrint į dešinę kelio pusės (iš kur atvyko įvykio metu automobilis „Audi A4“). Matomumas nufotografuotas laivai vairuotojui sėdint bei pasilenkus į priekį. Taip matomumas yra fotografuojamas automobiliui pavažiavus kas metrą link Vienybės gatvės. Pilnai Vienybės gatvė iš sėdimos vairuotojo pozicijos yra matoma automobiliui pavažiavus 4 metrus nuo kelio ženklo „Stop“ (t. 2, b. l. 3–11).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo L. J. parodymus, kuriuos duodamas jis nurodė, kad jis prie „Stop“ ženklo, esančio Lauko gatvėje sustojo ir negalėjo neįvažiavęs į Vienybės ir Lauko gatvių sankryžą įsitikinti, ar dešinėje nėra kliūties, kadangi jam vaizdą iš dešinės užstojo gyvatvorė, o eismo įvykis įvyko dėl to, kad nukentėjusiojo R. K. vairuojamas automobilis važiavo ne dešine, o kaire kelio puse, teismas vertina kaip neobjektyvius bei neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, tai yra kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad privažiavęs prie keturšalės sankryžos esantį „Stop“ ženklą sustojo, iš kairės pusės automobilių nebuvo, o dešinėje pusėje buvo gyvatvorė dėl kurios jis nematė dešinės pusės. Kadangi iš kairės pusės nebuvo kliūties, jis apie 10 km/h greičiu įvažiavo į kairę pusę šiek tiek apsidairyti, ar nėra automobilių iš dešinės pusės, kad galėtų kirsti kelią. Vos įvažiavus apie vieną metrą į sankryžą įvyko susidūrimas, į jo automobilio dešinės keleivio pusės priekinį sparną atsitrenkė kitas automobilis. Jam nebuvo galimybės neįvažiavus į sankryžą įsitikinti, ar dešinėje nėra kliūties, nes ten vaizdą užstoja gyvatvorė. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiųjų R. K. ir V. K. parodymai, kad jie net nespėjo sureaguoti, kaip kaltinamasis įvažiavo į sankryžą, kaltinamojo automobilį pamatė tik susidūrimo, kuris įvyko sankryžos viduryje, metu, jie teigia, kad kaltinamasis važiavo dideliu greičiu ir nebuvo sustojęs prie kelio ženklo „Stop“. Kaltinamojo L. J. parodymus paneigia ir nukentėjusiojo R. R. parodymai, kuris gyvendamas šių gatvių sankryžoje dažnai važiuoja šiuo keliu. Nukentėjusysis R. R. parodė, kad sustojus prie „Stop“ ženklo, esančio Lauko gatvėje, pilnai matosi Vienybės ir Lauko gatvių sankryža, minėta gyvatvorė yra reta ir nekliudo pamatyti kliūtis. Kaltinamojo parodymus paneigia ir 2017 m. spalio 3 d. eksperimento atlikimo protokolas bei jo priedai, kuriuose užfiksuota, kad Vienybės gatvė yra pilnai matoma automobiliui pavažiavus 4 metrus nuo kelio ženklo „Stop“ (t. 2, b. l. 3–11). 2017 m. spalio 3 d. eksperimento atlikimo metu nustatyta, kad nuo Lauko gatvėje esančio ženklo „Stop“ iki Vienybės gatvės važiuojamosios kelio dalies yra 2,8 metrų atstumas, taigi norint pilnai matyti Vienybės gatvę automobilis turi į Vienybės gatvės važiuojamąją kelio dalį įvažiuoti 1,2 metro. Kaltinamasis nurodė, kad vos jam įvažiavus apie vieną metrą į sankryžą įvyko susidūrimas, tačiau šiuos parodymus paneigia nukentėjusiųjų R. K. ir V. K. parodymai, kad susidūrimas įvyko sankryžos viduryje dešinėje važiuojamosios dalies pusėje. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos bei eismo įvykio planas, iš kurio pagal automobilių išsidėstymo vietą ir smulkių nuolaužų pasklidimo vietą matyti, jog automobiliai susidūrė sankryžos viduryje, Vienybės gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje. Tokia pati išvada darytina vadovaujantis transporto priemonių apžiūros metu nustatytais transporto priemonių apgadinimais, jog apgadintas kaltinamojo L. J. vairuojamo automobilio priekis ir nukentėjusiojo R. K. vairuojamo automobilio kairė pusė, visi kiti apgadinimai padaryti pakartotinio susidūrimo metu. Svarbu pažymėti tai, kad pagal 2017 m. spalio 3 d. eksperimento atlikimo protokolą, pavažiavus nuo Lauko gatvėje esančio ženklo „Stop“ 3 metrus, tai yra į Vienybės gatvės važiuojamąją kelio dalį įvažiavus vos 0,2 metro, yra matoma beveik visa Vienybės gatvė, todėl kaltinamasis galėjo bei privalėjo įsitikinti, jog iš dešinės pusės nėra jokių kliūčių. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nukentėjusysis R. K., bandydamas išvengti Vienybės gatvėje esančių duobių, įvairių šulinių dangčių, galimai važiavo ne dešine kelio puse, o kaire. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiųjų R. K. ir V. K. parodymai, kad jie važiavo Vienybės gatvės dešine puse, o Vienybės gatvėje nebuvo jokių kliūčių, kelias buvo normalus. Minėtus kaltinamojo parodymus taip pat paneigia ir nukentėjusiojo R. R. parodymai, kad įvykio metu Vienybės gatvė buvo tvarkinga, jokių kliūčių nebuvo bei daiktų ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo priedas – fotolentelė, iš kurios matyti, jog Vienybės gatvėje nėra jokių kliūčių, kelias yra tvarkingas (t. 1, b. l. 25–27). Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis automobilį pieš susidūrimą stabdė, tačiau tai paneigia Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad eismo įvykio vietoje, Vienybės–Lauko gatvių sankryžoje, stabdymo žymių nėra (t. 1, b. l. 7–10). Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo L. J. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9 ir 154 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. K. sveikata.

Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. J., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sudėtį – neatsargus nusikaltimas, materialioji nusikaltimo sudėtis, į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta, į kaltės formą ir rūšį – neatsargus nusikaltimas, padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi kaltinamasis numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, jauno amžiaus, nevedęs, neteistas (t. 1, b. l. 84), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 83), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 89), studijuojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, į kaltinamojo nusikaltimo padarymo metu turėtą vairavimo stažą – 3 mėnesiai, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis neatlygino nukentėjusiųjų patirtos žalos, jų neatsiprašė, į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. J. paskyrus mažesnę negu sankcijos vidurkio dydžio – 50 MGL dydžio baudą (1883 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto 2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015). Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamasis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra vairavo automobilį sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo sveikatai ar net gyvybei, eismo įvykis – jo ir R. K. vairuojamų automobilių susidūrimas – įvyko dėl to, kad kaltinamasis pavojingai vairavo, tai yra nesustojo prie ženklo „Stop“ ir nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai kertamu keliu, dėl minėtos kaltinamojo veikos buvo nesunkiai sutrikdyta V. K. sveikata, sukeltas fizinis skausmas R. K. ir apgadintas R. R. priklausantis turtas, tai, kad kaltinamasis patirtos žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesuteikė pagalbos, nepasidomėjo jų sveikata, nusikaltimo padarymo metu turėjo tik 3 mėnesių vairavimo stažą. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes kaltinamajam L. J. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 2 metus vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusysis R. R. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl 2016 m. gruodžio 6 d., apie 14 val., įvykusio eismo įvykio metu, jo tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), apgadinimo (t. 1, b. l. 56). Civiliniu atsakovu byloje patraukta draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ R. R. išmokėjo 282,45 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 17–18).

Nukentėjusioji V. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ V. K. išmokėjo 1000 Eur eismo įvykio metu patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 129–130). Po teismo įpareigojimo patikslinti civilinio ieškinio dydį nurodant, kokia reiškiama žala yra turtinė ir kokia yra neturtinė bei pateikti dokumentus dėl žalos pagrįstumo, V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 143–144).

Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

BPK 109 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246–6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems V. K. ir R. R. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo L. J. veiksmų. Tai reiškia, kad L. J. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (t. 1, b. l. 30). Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis L. J. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nukentėjusioji V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 143–144). Pirminio civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ji sumažino, kadangi draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ jai išmokėjo 1000 Eur eismo įvykio metu patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 129–130).

Nukentėjusioji V. K. civiliniame ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų negalėjo prižiūrėti namų ūkio, jai teko parduoti gyvulius – dvi karves, kurie buvo jos pragyvenimo šaltinis. Byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai / siuntimai bei Viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus paciento apžiūros lapas patvirtina, jog dėl patirtų sužalojimų V. K. buvo sugipsuota dešinė ranka bei rekomenduota gipso nenuimti iki 6–8 savaičių (t. 1, b. l. 163–164). 2017 m. vasario 1 d. V. K. taikyta imobilizacija (t. 1, b. l. 163). Vėliau V. K. dėl patirtų sužalojimų taikyta fizioterapija, ergoterapija ir paskirti masažai, po kurių dešinės rankos jėga siekė 5 balus (t. 1, b. l. 163). Po atlikto gydymo 2017 m. balandžio 26 d. V. K. rekomenduota namuose daryti išmoktus pratimus ir stiprinti raumenis (t. 1, b. l. 163). 2017 m. rugsėjo 26 d. V. K. diagnozuota petinio rezginio liga, nustatyta, jog palpuojant pečių juostos raumenys yra įtempti, skausmingi, dešinę ranką ji gali pakelti tik 60 laipsnių, dešinės rankos pakėlimas skausmingas ir ji jos negali užsukti už nugaros (t. 2, b. l. 39). Įvertinęs medicininius duomenis dėl V. K. sužalojimo ir jos pačios parodymus teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtos traumos ir iki šiol jaučiamų skausmų negalėjo tinkamai prižiūrėti gyvulių, todėl jai teko juos parduoti. Tai, kad V. K. pardavė du galvijus patvirtina 2017 m. sausio 4 d. pinigų išmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvulių pirkimo kvitas bei 2017 m. liepos 25 d. pinigų išmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 162; t. 2, b. l. 36–37). V. K. vieną galviją pardavė už 261,82 Eur, kitą už 364,50 Eur (t. 1, b. l. 162; t. 2, b. l. 36–37). V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad vieną karvę pardavė skubos tvarka, tai yra 2017 m. sausio mėn. 4 d., todėl patyrė 500 eurų nuostolį. Įvertinus viešai skelbiamas parduodamų galvijų rinkos kainas (nuo 600 Eur), nukentėjusiosios V. K. parodymai laikytini pagrįstais. V. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kol turėjo dvi karves jų pieną parduodavo ir už parduotą pieną per mėnesį gaudavo apie 300 Eur. Taip pat vieną kartą per metus iš valstybės gaudavo 193 Eur vienkartinę išmoką bei vienkartinę 200 Eur kvotą, kadangi turėjo gyvulių. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog V. K. nuo 2016 m. nuo gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už pieną gavo 160,01 Eur, o 2017 m. nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d. – 142,70 Eur (t. 2, b. l. 34–35). Vadovaujantis šiais rašytiniais įrodymais ir pačios nukentėjusiosios parodymais, byloje nustatyta, kad V. K. iki traumos priduodama pieną per mėnesį gaudavo vidutiniškai apie 300 Eur. Nuo 2017 m. sausio mėnesio, pardavus vieną karvę, jos pajamos sumažėjo per pusę, o nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, pardavus antrą karvę, ji pajamų iš pieno pardavimo negauna. Iš V. K. sąskaitos, esančios AB DNB banke, operacijų ataskaitos matyti, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 1 d. V. K. pervedė 193,09 Eur papildomą nacionalinę atsietą tiesioginę išmoką už pateiktą į rinką pieną (t. 2, b. l. 38), todėl laikytina, kad pardavus galvijus ji neteko analogiškų pajamų. Atsižvelgus ir įvertinus nukentėjusiosios V. K. pateiktus dokumentus, kurie pagrindžia jos patirtą turtinę žalą, vadovaujantis jos pačios parodymais, laikytina nustatyta, kad pajamos už laikomus gyvulius buvo vienintelis nukentėjusiosios pragyvenimo šaltinis, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji vis dar jaučia eismo įvykio pasekmes, tai yra jaučia skausmą rankoje, jai skauda šonkaulį, todėl grįžti prie ankstesnės veiklos neturi galimybių, į tai, kad ji patyrė turtinių nuostolių parduodama gyvulius, vežiojant ją į gydymo įstaigą iš (duomenys neskelbtini) į Vilkaviškį ir atgal (8 km), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad prašoma priteisti 1500 Eur turtinė žala yra pagrįsta ir priteistina. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, 1500 Eur išmoka, susijusi su turtinės žalos atlyginimu, priteisina iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Nukentėjusioji V. K. taip pat prašo priteisti 2500 Eur neturtinę žalą. V. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad Viešojoje įstaigoje Vilkaviškio ligoninėje jai buvo nustatyti abiejų kojų sumušimai, dešinės rankos riešo sąnario lūžis su komplikacija, dėl eismo įvykio kairėje kojoje atsirado žaizda ir didelės kraujosruvos, sumušta krūtinės sritis bei galva, kaktos srityje atsirado nubrozdinimas. Taip pat ji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji jautė didelį fizinį skausmą bei patyrė stresą, nuolatos vartojo specialius medikamentus mažinančius skausmą bei raminančius nervų sistemą, dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų neteko pragyvenimo šaltinio. Šiuo metu ji vis dar nedarbinga ir turi vartoti skausmą mažinančius bei nervus raminančius vaistus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo L. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. K. padaryti kūno sužalojimai – konstatuoti dešiniųjų stipinkaulio bei alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimai, nubrozdinimas kaktos srityje, ko pasėkoje, nukentėjusiosios sveikata buvusi sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b. l. 40). Nukentėjusioji V. K. nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, jautė didelį fizinį skausmą, nuolatos vartojo specialius medikamentus mažinančius skausmą bei raminančius nervų sistemą (t. 1, b. l. 143), šonkaulį ir ranką skauda iki šiol, todėl ji yra nedarbinga, keturias savaites buvo su iki alkūnės sugipsuota ranka, todėl tuo metu negalėjo su šia ranka savęs apsitarnauti, privalėjo prašyti sūnaus, žento ir sutuoktinio, kad nuvežtų pas daktarus, dėl patirtų sužalojimų neteko pragyvenimo šaltinio.

Vertinant nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį, lokalizaciją, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusioji V. K. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, ir patyrė jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio. Tai suponuoja nukentėjusiąją patyrus ir dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamą emocinę būseną. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji V. K. patyrė tokios apimties sužalojimus, kurie turi lemiamą įtaką nukentėjusiosios visuomeninei, kasdienei veiklai, šeiminiams santykiams, dėl kurių iš esmės pasikeitė ir pablogėjo jos gyvenimo sąlygos, tai yra dėl patirtos traumos ji turėjo išparduoti gyvulius, neteko mėgstamos veiklos ir pajamų, šeima verčiasi iš vyro darbo užmokesčio, kuris yra mažesnis negu nukentėjusiosios anksčiau gautos pajamos, nukentėjusioji iki šiol jaučia skausmus, turi atlikti tam tikrus mankštos pratimus, jos visiško išgijimo perspektyvos nėra aiškios.

Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala, nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.

Vertinant tai kas išdėstyta, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog šiuo atveju nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir priteisti nukentėjusiosios V. K. įvardintą 2500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindų, todėl ši prašoma priteisti suma, įvertinus tai, jog draudimo bendrovė sumokėjo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, laikytina per didele. Mažinant V. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, jog veika padaryta neatsargia kaltės forma, į kilusius padarinius – padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, į turtinės žalos dydį – 1500 eurų, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (t. 1, b. l. 30) bei į tai, kad draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ V. K. išmokėjo 1000 Eur eismo įvykio metu patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 129–130), nukentėjusiajai V. K. priteistina 500 Eur neturtinė žala.

Nukentėjusysis R. R. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos (t. 1, b. l. 56). Atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ R. R. išmokėjo 282,45 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 17–18), į tai, kad R. R. nereiškė prieštaravimų dėl išmokėtos turtinės žalos ir teismui nepateikė jokių patirtą turtinę žalą patvirtinančių dokumentų, paskutiniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, laikytina, kad padaryta turtinė žala jam pilnai atlyginta ir tuo pagrindu civilinis ieškinys atmestinas.

Transporto priemonė – automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui R. K.. Transporto priemonė – automobilis „Vw Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkei K. J..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b. l. 81–82).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstytas ir BPK 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 MGL (1883 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Nukentėjusiojo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 300665654, 500 Eur (penkis šimtus eurų) padarytai neturtinei žalai ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonę – automobilį „Vw Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Lina Antanaitienė