Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-20 · Administracinė byla Nr. I1-507-764/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-01-20Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
I1-507-764/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00843-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
M. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-507-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00843-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. R. (M. R.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) priteisti 1 675 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7, 29–37).

Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 14/07-1491 nurodoma, kad Pareiškėjas Marijampolės PN bausmę atliko laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 iki 2018 m. rugsėjo 12 d.

Pareiškėjas tvirtina, kad atliekant bausmę Marijampolės PN dėl aplaidžiai dirbančių pareigūnų, patyrė materialinę žalą, dingus iš Marijampolės PN daiktų sandėlio Pareiškėjo asmeniniams daiktams. Bendrai patirta turtinė žala vertintina 1 675 Eur.

Pareiškėjas, siekdamas geranoriškai išsiaiškinti kur dingo jo asmeniniai daiktai, 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių.

2018 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas gavo Marijampolės pataisos namų direktoriaus atsakymą Nr. 20/07-2209, kuriame nurodoma, kad 2018 m. birželio 22 d. Pareiškėjui atsisakius atlikti bausmę Marijampolės PN 14-ame būryje prieš patalpinimą į kameros tipo patalpas, šis savo asmeninių daiktų neatsinešė iš būrio, jų neturėjo, nereikalavo surasti, bei jų nepateikė namų administracijai, todėl nurodyti daiktai nebuvo priimti saugojimui į daiktų sandėlį. O tuo atveju, kai daiktai nėra saugomi sandėlyje, pataisos namų administracija už be priežiūros paliktus daiktus neatsako.

Pareiškėjas pažymi, kad minėti daiktai pakartotinai buvo reikalaujami grąžinti iš Marijampolės pataisos namų, jam išvykstant į Vilniaus pataisos namus, tačiau Pareiškėjui buvo atsakyta, kad daiktai bus išsiųsti vėliau.

Nesulaukęs dingusių asmeninių daiktų, Pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, skųsdamas Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 2 d. atsakymą Nr. 20/07-2209 dėl asmeninių daiktų, tačiau, Kalėjimų departamentas iš esmės laikėsi tos pačios pozicijos, kaip ir atsakovė.

Šalies argumentai

Atsakovė Marijampolės PN su Pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo 220 p. nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d. 3 p.), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

Paaiškina, kad Pareiškėjui paskyrus drausminę nuobaudą, jis (Pareiškėjas) pats asmeniškai turėjo pristatyti asmeninius daiktus įstaigos administracijai saugoti, nes laisvės atėmimo vietų įstaiga už be priežiūros paliktus daiktus neatsako. Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 2 d. rašte nurodyta, kad Pareiškėjas, prieš patalpinant jį į kamerų tipo patalpas savo asmeninių daiktų neatsinešė iš būrio, nepateikė administracijai, nereikalavo surasti, todėl visi minėti skunde daiktai nebuvo priimti saugojimui į daiktų sandėlį.

Remiantis 2019 m. kovo 5 d. Marijampolės PN psichologės pažyma Nr. 55/04-125, Pareiškėjas dėl dingusių daiktų į psichologus kreipęsis nebuvo. Todėl Atsakovės įsitikinimu, vien ta priežastis, jog Pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, Teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Mano, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo galimai patirtos turtinės žalos Marijampolės PN netinkamai saugant pareiškėjo asmeninius daiktus. Pareiškėjas turtinę žalą vertintina 1 675 Eur.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš jo patirtų nuostolių Marijampolės PN netinkamai saugant pareiškėjo asmeninius daiktus.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 atlikinėjo bausmę Marijampolės PN. Iš byloje pateiktų duomenų ir ginčo šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. dėl drausminės nuobaudos paskyrimo atlikinėjo bausmę Marijampolės PN kameros tipo patalpoje.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi iš esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (redakcija nuo 2017 m. liepos 29 d. 2018 m. spalio 19 d.) reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (Taisyklių 2 punktas).

Taisyklių 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę. Pagal Taisyklių 220 punktą pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.

Teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas nustato pataisos įstaigos administracijos pareigą užtikrinti nuteistojo asmens asmeninių daiktų saugumą tuo metu, kai nuteistasis asmuo yra perkeliamas į kamerų tipo patalpas, kaip nagrinėjamu atveju buvo perkeltas pareiškėjas. Esant šioms aplinkybėms, tam kad įkalinimo įstaigai kiltų pareigą saugoti asmeninius nuteistojo daiktus, turi būti nustatyta, ar nuteistasis turėjo tokio pobūdžio asmeninių daiktų ir, ar pareiškėjas juos perdavė saugoti įkalinimo įstaigai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas jo perkėlimo į kamerų tipo patalpas metu, turėjo asmeninių daiktų ir, ar juos perdavė saugoti Marijampolės PN administracijai.

Aplinkybės dėl asmeninių daiktų saugojimo nagrinėtos Marijampolės PN 2018 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 20/07-2209, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas asmeninių daiktų nedavė saugoti Marijampolės PN administracijai (b. l. 20).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl Marijampolės PN 2018 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. 20/07-2209 būtų teikęs skundą Kalėjimų departamentui Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Teismas šioje byloje sprendžia dėl žalos atlyginimo. Taigi teismas neturi pagrindo vertinti Marijampolės PN individualiais administraciniais aktais priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundas dėl jo asmeninių daiktų saugojimo buvo išnagrinėtas, jam išaiškinta Marijampolės PN 2018 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. 20/07-2209 apskundimo tvarka. Esant šioms aplinkybėms, įkalinimo įstaigos neteisėti veiksmai nenustatyti.

Bylos duomenimis nepatvirtinus pareiškėjo argumentų, jie laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus. Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nedetalizavo. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė