- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 1-931-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50776-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- J. V.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V. (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V. kaltinama tuo, kad 2016-10-26, apie 10.00 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kuriuo metu, smurtaudama savo kaimynės M. B. atžvilgiu, metė į M. B. stiklinį butelį, kuriuo pataikė į nukentėjusiosios dešinę ausį, po ko abiejų rankų kumščiais ir delnais sudavė keturis kartus nukentėjusiajai M. B. į veidą ir galvą, o kai M. B. pargriuvo ant žemės kojomis sudavė iki 10 smūgių į M. B. kojas, rankas ir kitas kūno vietas, tuo padarydama M. B. poodines kraujosruvas kairėje krūtyje, nugaroje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, kairiame IV-ame piršte, abiejuose sėdmenyse, kairiajame kelyje, abiejose blauzdose bei odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje ir kairėje plaštakoje; dešinio stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apklausta teisme kaltinamoji J. V. parodė, kad 1974 m. gyveno su tėvais adresu (duomenys neskelbtini). Su B. sutarė neblogai. Situacija pasikeitė, kai būdami vaikais žaidė slėpynių su B. dukromis ir jų pusseserėmis jų bute. Tėvai buvo išvažiavę. Po kelių dienų tėvai pastebėjo, kad dingo didelė suma ir gintariniai karoliai. Išsiaiškino, kad pinigus ir karolius pavogė B. dukterėčia. Nuvykus pas dukterėčios šeimą pavyko atgauti karolius ir tik pusę pinigų, likusios dalies pinigų atgauti nepavyko iki šiol, nuo tada ir prasidėjo nemalonumai su B. B. pro virtuvės langą šaipėsi iš jos, J. V. šeimos narių rodydama pašaipias veido išraiškas. Iš B. lūpų dažnai skambėdavo prakeiksmai, kad susilaužytum kojas, rankas, kad nudvėstum. M. B. smurtaudavo ir prieš savo vyrą, mušė per galvą su batu, pastaroji nežiūrėjo savo vyro po insulto, išvažiuodavo į turgų ir būdavo ten visą dieną. M. B. neturi gailesčio nei žmonėms, nei gyvūnams. M. B. tyčiojosi iš jos, J. V. metukų neturinčio sūnaus, nes nešiojo akinukus. 2005 m. M. B. buvo ją, J. V. su vyru sumušusi laiptinėje, tada ji kreipėsi į teismą, prašė už vaistus atlyginti 200 litų, buvo sumokėta tik 50 litų. Ji, J. V. išsikraustė gyventi į gretimą namą, savo mamą lanko dažnai, M. B. tie lankymai labai erzina. Nežiūrint, kad M. B. yra senyvo amžiaus, M. B. nėra tokio blogo sveikatos stovio, pastaroji sulaužyta ranka tampo sunkius maišus. Ji, J. V. nesijaučia kalta. Ji, J. V. buvo atėjusi pas mamą, atnešė pieno, po kurio laiko ji išėjo, laiptinėje iš trečio buto sutiko A., pasakė, kad B. mėto šiukšles į mamos darželį. Tada išėjo A. žmona su dukra. Ji, J. V. nuėjo link arkos, pamatė butelį ir jį paėmė. B. sėdėjo ant rūsio langelio, pastaroji laikė šiukšlių maišą tarp kojų, ji, J. V. tą butelį metė persisvėrusi per krūmus ir pataikė tiesiai į maišą. M. B. tą butelį metė jai, J. V. atgal, bet nepataikė, ji tada paėmė butelį ir pastatė į krūmų kampą. Ji, J. V. dar pažiūrėjo į J. langą, 4 buto, nes ji yra asmeninė jų liudytoja. M. B. stvėrė žemių saują, metė į veidą, bet nepataikė. Ji, J. V. ėjo link arkos, M. B. lėkė palei palangę link jos, stvėrė už kairės akies, dešine ranka, ir bandė stverti už plaukų, bet nepavyko, ji tada pačiupo už megztinio M. B., gal timptelėjo išlengva, M. B. kėlė koją jai spirti, M. B. neišlaikė lygsvaros ir čiupdama ant rankų, ji vos ant jos neužvirto. Ji, J. V. ją paleido, ir nuėjo. Matė lenkėsi ant dešinės rankos stoti ir atsistojo, toliau ji nematė, nuėjo namo. Ji, J. V. atėjo namo, pažiūrėjo pro balkono langą, M. B. jau sėdėjo ant laiptinės laiptelio, o trečio buto kaimynai išvažinėjo. Išvadoje rašoma, kad ausyje yra įdrėskimas, tarp jų namo sienos auga jazminas, jazmino šakos aplaužytos, jos aštrios, kai M. B. ėjo dešinėje pusėje iš įvykio vietos ir galėjo atsirasti tas įdrėskimas į ausį, juolab, kai nukentėjusiosios pirmos apklausos metu parašyta, kad ji, J. V. metė M. B. į galvą butelį, 10 kumščių sutrenkė į veidą, ir tada spardė kojomis, po to tokių parodymų jau neliko, tada buvo, kad į ausį metė. M. B. ėjo link namų palange, pastaroji lindo, ten yra storos jazmino šakos ir jos eina tame galvos aukštyje. Ji, J. V. nemušė M. B.. Pasak J. V., niekada nedėvi aukštakulnių, jai skauda kojos, negali jų nešioti. M. B. sėdėjo ant palangės, o ji, J. V. buvo prie arkos. Tarp arkos gulėjo butelis. Ji, J. V. persisvėrė per krūmus ir tiesiai į maišą metė butelį. Buvo juodas šiukšlių maišas. Tada ji, J. V. ėjo link arkos. Tada M. B. ją, J. V. pasivijusi čiupo ranka į dešinę akį. Ji, J. V. už megztinio B. paėmė, tada pastaroji kėlė dešinę koją jai spirti, neišlaikė lygsvaros ir atsisėdo, bet laikydamasi už jos abiejų rankų, ji vos ant jos neužvirto, nes svoris M. B. didelis ir patraukė paskui save. Tada B. rankos atsileido ir ji nuėjo. Ji, J. V. dar atsisuko, pažiūrėti ar nereikia pagalbos, pamatė kaip B. pasivertė ant dešinio šono, su dešine ranka atsirėmė ir atsistojo, o kaip paskui nuėjo nematė. Ji, J. V. pasakė B., kad nemėtytų šiukšlių, pasakė tą B. ramiai. Buvo nemalonus incidentas, susijaudino. Ji, J. V. pati nesudavė B. ir nestūmė, nematė kaip pastaroji šliaužė. Matė kaip atsistojo, žengė kelis žingsnius ir ji, J. V. nuėjo. J. V. teigimu, ji išėjo iš mamos, ėjo namo pro arką, kai parėjo namo pažiūrėjo pro balkoną, M. B. sėdėjo ant laiptelių, pažiūrėjo gal po minutės. Nematė B. išsipurvinusius rūbus, neatkreipė dėmesio. Ji, J. V. sutiko liudytoją N. gal po mėnesio, klausė kas ten atsitiko, ji iš balkono matė, kad kažkas tokio buvo, konfliktas buvo. Ji, J. V. N. papasakojo. Kai ji, J. V. gavo iš policijos bylą į rankas pasiskaitė, kad iš trečio buto matė, iš 4 buto tikrai nematė, lange nieko nebuvo, tikrai nieko nebuvo. Tada ji, J. V. paskambino ir paprašė, kad pabūtų liudytoja, atsakė, kad nieko prieš, gali eiti liudyti. Nes iš kitos pusės yra liudytojai, todėl ir paklausė ar negalėtų paliudyti. Viskas buvo užrašyta ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu neturėjo advokato. Tik advokatė K. buvo atvažiavusi kai byla keliavo į teismą. Iš pradžių neprašė advokato, nes nemanė, kad tai įvyko didelis įvykis. Po įvykio nebandė kalbėtis su nukentėjusiąja, nes nesijautė kalta. Pats incidentas įvyko iš nukentėjusiosios pusės, pastaroji lėkė prie jos, kodėl ji lėkė nežino. Ji, J. V. su visais kaimynais gerai sugyvena ir sutaria, yra suorganizavusi ir namo remontą. Kiek pastebėjo tai J. pradėjo nuteikinėti prieš juos. Tai gali būti konfliktai dėl tautybės. Jos, J. V. mama yra ėjusi ar iš parduotuvės ir M. pastarąją buvo užsipuolusi laiptinėje su kauptuku. Po to, dar buvo kai mama lipo iš autobuso, M. B. ją pradėjo mušti. M. B. prakeikinėja mamą. Pasak J. V., pas Baranauskus pareigūnas T. ateidavo į namus, o pas jos mamą nėra buvęs.
Apklausta teisme nukentėjusioji M. B. parodė, kad ji ryte sugalvojo nueiti į darželį ir jį sutvarkyti. Pamatė ten didelį butelį, paėmė butelį ir numetė į šoną, kad netrukdytų. Tada išėjo iš laiptinės J., klausė kur butelis. Ji, M. B. pasakė, kad išneš butelį į šiukšlinę, tada J. paėmė butelį ir sudavė su tuo buteliu į ausį. Pradėjo bėgti kraujas, jai, M. B. pasidarė blogai. J. pradėjo ją, M. B. mušti kumščiais per galvą ir veidą. J. pastūmė ją, M. B. ir ji nukrito, J. pradėjo ją spardyti kojomis, ilgai spardė, gal 10 min. spardė, po to nuėjo į šalį, o ji galvojo kaip jai nueiti namo. Visa buvo sumušta. Ji, M. B. keliais nušliaužė namo ir paskambino dukrai, kad ją sumušė kaimynė. Dukra liepė eiti pas gydytoją. Pastarasis nusiuntė į rentgeną, po to pas chirurgą. Nusiuntė ją, M. B. į Lazdynų ligoninę. Su taksi automobiliu nuvažiavo į ligoninę, ją, M. B. priėmė chirurgas. Jai, M. B. uždėjo gipsą ant rankos. Po to, išsiuntė ją, M. B. namo. Grįžus namo jai, M. B. pasidarė bloga, nes skaudėjo visus šonus. Vaikai sugirdė vaistų nuo skausmo. Atvažiavo pareigūnas, paaiškino viską kaip buvo. Kitą dieną nuvažiavo į Baltupius. Grįžusi namo labai skaudėjo, naktimis negalėjo miegoti ir dabar skauda ranką. Pasak M. B., ji nukrito, kai J. ją pastūmė. J. pasakė: „Aš tave pensininke užmušiu“. Ji, M. B. nebandė suduoti kaltinamajai, kaip ji gali tokių metų suduoti. J. ją, M. B. gulinčią spardė kojomis 10 minučių. Po sumušimo ji, M. B. negalėjo atsistoti, namo ant kelių nušliaužė. Iki poliklinikos ji, M. B. pati nuėjo iš lėto, į autobusą padėjo įlipti žmonės. Šiandien atvažiavo su taksi automobiliu, vaikai pasamdė taksi ir atvežė. M. B. paaiškino, kad visas kūnas jai buvo nusėtas mėlynėmis, veide sumušimai, buvo sumušta dešinė ausis. Kai ją, M. B. apklausė policijoje rašė, kad metė butelį į galvą, viską rašė kaip buvo. Gal pusę valandos rašė ir viską užrašė. Pareigūno pavardės, kuris ją, M. B. apklausė nepamena. Šita moteris kaltinamoji, pastaroji 4 kartus ją, M. B. mušė. Laiptinėje mušė ir iš autobuso pasitikusi vienąkart mušė. Gal jau 2 metai praėjo nuo to, kai ją, M. B. mušė, dar įgaliotinį dėl to kvietė. Pasak M. B., keturi kartai tai ne tais pačiais metais buvo, ankščiau laiptinėje mušė. Du kartus ją, M. B. mušė kai iš turgaus pasitiko, gal prieš du metus, kojomis ją spardė. Kur ji, M. B. muš J., jai 87 metai, vos eina, pastarosios niekas nemušė su vyru. Pirmą kartą mušė ją, M. B. laiptinėje, pametė karolius, auskarus, ją nugriovė, prieš 3 metus. Prie kelio ją, M. B. mušė, kai ėjo iš turgaus. Tai buvo 2 kartus. Veidas buvo jai, M. B. sudraskytas. Ji, M. B. kvietė įgaliotinį, nežino įgaliotinio pavardės. Kai J. atvažiavo gyventi į jų namą, pastaroji išmesdavo šiukšles į jų darželį, išraudavo gėles. Keturis kartus kai sumušė nesikreipė į policiją. J. bylos nebuvo iškeltos. Dabar ji, M. B. neprekiauja turguje, jau gal 5 metus neprekiauja. Anksčiau rankų, kojų lūžių neturėjo, tik buvo sumušimai, kraujosruvos. M. B. teigimu, J. stuktelėjo ją buteliu ir iš ausies pradėjo kraujas bėgti, tada pradėjo ją mušti kumščiais. J. atėjo iki jos, M. B. ir pradėjo mušti į galvą ir veidą kumščiais, gal daugiau nei 5 kartus, gal 10 kartų. J. mušė ir mušė ją, M. B., J. mušė kiek norėjo. Po to, ji, M. B. pajudėjo ir nukrito. J. ją, M. B. į krūtinę pastūmė. Ji, M. B. nukrito ant kairio šono, o daužė į dešinį šoną. Kai ji, M. B. nugriuvo pradėjo daužyti kojomis. Teisėja pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka nukentėjusiosios parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji pradėjo eiti link J., link takelio, tačiau pargriuvo ant žemės. Jai atrodo, kad pargriuvo ant kairiojo šono, tačiau tiksliai neatsimena griuvo į priekį ar atgal (b. l. 16-17) - M. B. paaiškino, kad J. ją pastūmė ir ji nukrito, ji iš karto pajuto rankos skausmą, dešinė ranka lūžo. Kai kaltinamoji ją, M. B. aukštakulniais mušė ir sulūžo ranka, J. mušė ją kojomis. Tą įvykį matė kaimynai, jų pavardžių nepamena, Liuda matė. Ji, M. B. senas žmogus ką ji sakys J., nerodė pastarajai jokių negražių gestų. Nieko gero J. jiems gyvenime nėra padariusi. Su J. motina neturi jokių reikalų.
Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta J., žino ją kaip kaimynę, taip pat ir B. Tą dieną su J. pakalbėjo ir išėjo, bet jokių veiksmų nematė. Girdėjo kaip barasi. Po to, matė kaip močiutė išėjo iš darželio ir atsisėdo ant laiptelių, net nepagalvojo, kad kažkas atsitiko. Jis, A. S. tuo metu sėdėjo automobilyje. B. dirbo, tik girdėjo, kad kažką kalba, jam, A. S. tik po to pasakė kas įvyko. Pasak A. S., B. pažįsta kaip kaimynę, po juo gyvena, J. taip pat pažįsta kaip kaimynę, pastarosios mama gyvena jų name. Jis, A. S. neatsisako savo parodymų, parodymai nesiskiria, praėjo laikas dabar. Galima sakyti, kad taip ir buvo kokius parodymus davė. Nematė J. kur pastaroji nuėjo po konflikto. Močiutė senas žmogus, išėjo iš darželio ir atsisėdo, nematė, kad pastaroji sumušta, apie jos išvaizdą nieko nepasakys. Močiutė nesikreipė pagalbos, pastaroji pati atėjo ir atsisėdo ant laiptelių. Gyvena kaimynė L., pastaroji matė tai per langą, atrodo dabar ji ligoninėje.
Apklausta teisme liudytoja T. S. parodė, kad ryte važiavo su reikalais, išėjo iš laiptinės, vyras kalbėjo su J. Darže buvo M. Po to, J. pakalbėjo su vyru ir išėjo namo. Po to, grįžo ir pamatė gulintį butelį, J. metė butelį į močiutę, pastarosios pradėjo bartis. Kas ten konkrečiai buvo nežino, bet girdėjo, kad J. šaukė įvairiais žodžiais ant M. Kai močiutė išėjo iš darželio buvo murzina ir keliai murzini. Nuo jos, T. S. automobilis prie laiptinės stovėjo 3 ar 4 metrai. Kai metė butelį nematė ar pataikė. Ten buvo degtinės butelis. Matė, kad metė, du kartus metė. Konfliktą pradėjo J., pastaroji pirma metė tą butelį. Tą butelį, matė kaip metė, gal truputi ir kliudė močiutę. Kai metė butelį, J. rėkė įvairiais žodžiais ant močiutės. Kokius davė parodymus taip ir buvo. Nematė kaip pasišalino J. Tada išvažiavo. J. kai su vyru kalbėjo buvo rami, ji, T. S. su pastarąja tik sveikinasi, nebendrauja. Girdėjo iš kaimynų, kad konfliktuoja. Kaimynė, kuri dabar ligoninėje, L., atrodo, pastaroji viską matė. Ji, T. S. matė, kad močiutė atsisėdo ant rūsio langelio. M. rami moteris ir tada buvo rami. Jie tik treti metai ten gyvena. Pasak T. S., J. metė užsimojusi butelį, ji konkrečiai negali pasakyti ar pataikė, nematė konkrečiai, kaip parašyta taip ir yra. Tada M. metė atgal. Tada J. vėl metė. Ji, T. S. viską matė. Gal 2 metrai buvo atstumas tarp moterų kai ji, T. S. matė. M. nuo rūsio palangės atėjo iki namo kampo, o dviejų metrų atstumu buvo J. Ji, T. S. nematė konkrečiai ar pataikė buteliu, atstumas tarp M. ir J. kai metė butelį buvo du metrai. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo šeima 2 metus gyvena bute, antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte, bute Nr. 2, gyvena K. P. su sūnumi, pas ją dažnai lankosi jos dukra J., kuri gyvena gretimajame name. Bute Nr. 1, gyvena M. B. su dukra ir anūkais. Jai žinoma, kad nuo senų laikų vykdavo konfliktai su K. P. šeima, tačiau kaip jau minėjo šiame name su šeima gyvena dvejus metus, niekada nekonfliktavo su kaimynais iš pirmo aukšto. Po M. B. buto langais – virtuvės ir kambario ji yra įrengusi darželį, kuriame sodina gėles. 2016-10-26, laikotarpiu tarp 09.30 val. ir 10.00 val., ji su vyru išėjo iš namo. Jos vyras – A. S. stabtelėjo ir šnektelėjo su J., kuri tuo metu buvo prie jų namo laiptinės. Ji ėjo vyrui iš paskos, išėjusi iš laiptinės, matė, kad savo darželį tvarko M. B.. Ji pasisveikino su kaimyne ir ėjo į automobilį, kuris stovėjo prie pat laiptinės. Jai sėdant į automobilį, pamatė, kad Jolanta metą stiklinį butelį į M. Tą butelį, vedžiodama šunį jau kelias dienas matė gulintį už namo kampo. J. kreipėsi į M. sakydama - „Kuo čia mėtai šiukšles“, atrodo M. atsakė, kad nieko nemetė. Kiek ji matė, buteliu J. M. nepataikė, jis nukrito toliau už M. Tada matė, kad M. priėjo arčiau namo kampo ir J. ją žodžiais įžeidinėjo. Moterys stovėjo arti, viena priešais kitą, tačiau už krūmų jai gerai nesimatė. Šaukdama J. buvo nusilenkusi, kaip jai pasirodė, tuo metu M. gulėjo ant žemės, tačiau ji nematė kaip M. nukrito, nematė ar J. sudavė jai kokius nors smūgius. J. buvo įsiutusi, iš susijaudinimo vaikščiojo šaligatviu link laiptinės ir atgal prie M. Ji norėjo išlipti iš automobilio ir užstoti M., tačiau vyras jai neleido, nes yra po sunkios operacijos, jai visai negalima jaudintis. Moterų konfliktas vyko neilgai, apie 3 minutes. Tada J. išėjo pro arką. Išvažiuojant matė, kad M. susilenkusi prisėdo ant namo rūsio švieslangio krašto. M. kelnės buvo išteptos žeme. Vėliau iš kaimynės L. sužinojo, kad J. sumušė M., nuo ko jos ranka lūžo. Ji nematė ir už krūmų negalėjo matyti kaip ir kiek smūgių J. sudavė M. Daugiau nieko apie šį įvykį papasakoti negali (b. l. 33-34) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak T. S., už kampo nematė, kad būtent taip buvo, konkrečiai nematė, kad M. guli, kaip M. atsisėdo ant palangės matė, pastaroji pati ėjo savarankiškai. Antrą kartą J. metė butelį į M.
Apklausta teisme liudytoja D. D. parodė, kad spalio 26 d. atsikėlė į darbą, išlydėjo mama, išvažiavo 6.30 val. į darbą. Sulaukė mamos skambučio, kad pastarąją sumušė, ji sakė, kad paršliaužė keliais ir tinsta ranka, skauda visą kūną. Ji, D. D. negalėjo išeiti iš darbo, ji neįvertino mamos sumušimo sunkumo. Ji, D. D. liepė eiti į polikliniką. Po kiek laiko paskambino į polikliniką. Gydytojas pasakė, kad nusiuntė daryti rentgeno, pasakė, kad jos emocinė būklė sunki. Po kiek laiko pasakė, kad yra du lūžiai. Ji, D. D. nuvyko į polikliniką, jos iškvietė taksi automobilį ir nuvažiavo į Lazdynus. Ten uždėjo gipsą. Dar tą vakarą atėjo apklausti tyrėjas. Mama iki šiol rankos nevaldo, pastaroji negali pati apsirengti, nebevaldo dešinės rankos, emocinė būklė po įvykio baisi. Mama ne pirmą kartą puolama J. Ji, D. D. rašė ne vieną pareiškimą įgaliotiniams, pasakė, kad liudytojų nėra. Konfliktai vyksta nuo vaikystės, tai dėl vaikų, tai jų šunys, tai katės maišydavo. Apie 40 metų pažįsta J. Jokių gerų darbų J. jiems nėra padariusi. Jos, D. D. motina, kad būtų įžeidusi ar užgauliojusi J., niekada to nebuvo. Prieš 12 metų J. prašė patraukti mamą baudžiamojon atsakomybėn. Buvo teismas ir buvo pasiūlyta susitaikyti. Jai davė tėvai 100 litų ir taip baigėsi. Bet tuo atveju J. puolė, o ne mama, tik jie nerašė pareiškimo. Jie ne kartą kreipėsi į įgaliotinį dėl to, kad J. juos užgaulioja. Dėl vaiko savo kreipėsi. Tai vis kartojasi. Pasak D. D., motinos sveikata leisdavo prekiauti turguje, prieš kokius gal 7 metus pastaroji prekiavo, su autobusu važiuodavo, retkarčiais, ne kasdien.
Apklaustas teisme liudytojas D. P., parodė, kad 2005 m. buvo paliktas namuose, išgirdo garsą ir pamatė kaip J. V. mušė D. mama, buvo ir D., per veidą ir per galvą mušė, jis jas išskyrė. D. mama yra M. B.. J. buvo galvos trauma. J. ar kreipėsi kur nepamena. Nežino konflikto priežasties, negali atsakyti apie jų tarpusavio santykius. Jis, D. P. girdėjo kaip jo mamą P. prakeikė B., sakė prakeikiu jus. Jie nebendrauja su jais daug metų. Motina pasakojo, kad pastarąją muša M. B., pasakojo prieš tris ar keturis metus. Jo, D. P. motinai 76 metai, pastaroji sunkiai serga, nedaug vaikšto. Atsimena, kad prakeikė 2015 m. jo, D. P. mamą. Dėl šeimos konflikto negali būti kalti jų šeimos nariai. Sesuo nėra karštakošė, ji sveika psichiškai.
Apklausta teisme liudytoja E. N. parodė, kad pažįstamos yra su kaltinamąja nuo vaikystės, matė paskutinio konflikto dalį. Rudenį, spalio 26 d. buvo pas mamą. Ryte nuo 8 val. iki 10 val. beskinant vynuoges namo balkone jos, E. N. dėmesį patraukė garsūs barniai. Buvo 3 aukštas, nestiklintas balkonas, viską matė. Pamatė kaip J. ėjo link arkos, o B. greitu žingsniu, kas nebūdinga, skuodė link arkos ir užbėgusi link priekio J. bandė mosikuoti rankomis. J. bandė gintis. Po to, B. įsikibo į J. ir susmuko. J. bandė apsiginti, pastaroji bandė atitraukti rankas nuo savo galvos viršutinės dalies. B. rankos buvo viršuje, po to, B. bandė įspirti ir susmuko, atsisėdo ant žemės. Vėliau bandė atsistoti ir iš antro karto pasirėmusi ant rankos atsikėlė. Toliau kas vyko nežino. Po to, pamatė B. stovinčią ant laiptinės. B. bandė spirti J., kuria koja negali pasakyti, ir viena, ir kita koja bandė spirti. Pasak E. N., arka - tai praėjimas tarp namų, ji matė įvykio vietą gal 30 m atstumu, jos regėjimas idealus į tolį. J. ėjo takeliu link arkos, o B. užbėgo prieš ir puolė J. M. B. rankas prie J. galvos, o pastaroji bandė rankas atsitraukti nuo savo galvos. Girdėjo B. balsą, pastaroji rusiškai kalbėjo, ji šaukė necenzūrinius žodžius. Ji, E. N. norėjo pasikviesti mamą ir papasakoti pastarajai ką mato, tada pamatė B. Matė kaip B. susmuko ant sėdimos vietos. Po incidento su M. nekalbėjo. Girdėjo J. nusiskundimus dėl B. Pastarosios mažametis sūnus žeminamas ir įžeidinėjamas, vaikas turi regėjimo problemų ir B. jį vadino „.sliepoj“. Tai girdėjo iš J. J. sakė, kad 10 metų tai tikrai trunka tokie incidentai. Pasak E. N., J. išlaikyta moteris, tvarkinga, rūpestinga. M. atsimena nuo vaikystės, M. palikusi įspūdį, kad būdami vaikai pastarosios bijojo. Matė parduotuvėje B. gal prieš metus. Buvo pasipiktinimas pardavėjų. Stovėjo eilėje ir suprato, kad buvo problema neparduoti alkoholio. B. buvo dėl to pasipiktinusi, iškeikė visus kas pakliuvo po ranka. Koks atstumas buvo konkrečiai nežino. Balkone rinko vynuoges ir kai kilo triukšmas, tada atkreipė dėmesį. Palei sieną greitu žingsniu B. priėjo, pribėgo mosikuodama rankomis ir puolė. Viskas truko iki pusantros minutės. Nukentėjusioji susmuko laikydamasi už J., nes bandė pastarajai įspirti. Laikydamasi už J. nukentėjusioji susmuko. Ji, E. N. matė B. užpakalinę dalį. J. buvo užstota B. kūnu. B. susmuko kai bandė įspirti J., bandė spirti koja, po vieną koją bandė spirti. Kai susmuko nukentėjusioji, pastaroji atsidūrė ant žemės. Nukentėjusioji sėdėjo priekyje kojomis, jos kojos buvo ištiestos, po to, ji bandė keltis. Šalia nukentėjusiosios J. jau nebuvo. Pasak E. N., prieš pirmą teismo posėdį susipažino su advokatu, pasitarti atėjo, jos paklausė ką ji matė ir iš kur matė. Prieš mėnesį įvykio vietoje buvo su kaltinamąja ir advokatu.
Apklausta teisme liudytoja L. J. parodė, kad yra kaimynai, tą dieną buvo namuose, išgirdo riksmą ir pamatė kaip J. bėgo priešais langus iš kairės pusės. Ji, L. J. atidarė langą ir pamatė kaip J. su buteliu bėga ir pasakė: „Aš tau sakiau, kad neitum į lauką“ ir paleido butelį. J. provokuoja M. ir jau daug metų. Tas konfliktas buvo, bet jie dažnai vyksta. Matė kaip J. metė butelį ir rėkė ant M. įvairiais žodžiais. Daugiau nieko nematė. Pagalvojo įprastas konfliktas. Jai, L. J. viską matyti trukdė laiptinės stogelis. Matė kaip spalio 26 dieną J. bėgiojo, pastaroji pykosi su B. M. išėjo į darželį ir J. prie to darželio bėgiojo. Po langu krūmai auga, J. bėgiojo už jų. Girdėjo kaip J. sakė: „Aš tau sakiau, kad neišeitum į lauką“. J. šeima visus provokuoja konfliktuoti. Su B. šeima niekada nekonfliktuodavo. Ji, L. J. gyvena bute virš V. mamos buto. Pro savo virtuvės langą matė darželį, ne visą, bet krūmus ir J. matė puikiai. Matė kaip butelį J. metė į daržą. Tuo metu nematė M. J. metė dešine ranka butelį. Po įvykio M. matė, pamatė kaip su gipsu ant rankos buvo. Su M. vakare kalbėjo po įvykio, pastaroji sakė, kad J. ją užpuolė ir mušė.
Apklausta teisme specialistė Jana Bytautaitė patvirtino išvadą ir paaiškino, kad nustatyti lūžiai, vidurinė rankos dalis yra dilbis, vienas kaulas turi 3 trečdalius, viršutinis, vidurinis, apatinis arba dar kitaip vadinamas artimasis galas, tolimasis galas. Tai yra tolimasis galas arba apatinis trečdalis dilbio. Traumatologai vadina tokį lūžį, tai dilbio distalinio galo lūžis. Dažniausias lūžimo mechanizmas - tai griuvimas ant ištiestos rankos kai plaštaka atsiremiama į pagrindą. Kadangi yra ištiesta ranka, remiamasi kūno svoriu, kaulas gauna ašinę apkrovą, didžiausią krūvį turi atlaikyti distalinė dilbio dalis, jis neatlaikęs apkrovos lūžta. Plius pas ją buvo lūžusi ylinė alkūnkaulio atauga. Ji tvirtinasi raiščiais prie riešo ir tie raiščiai kai yra tempiami kartu tempiama ir ataugėlė, ji tempiama ir kai riešas sukamas. Ir dėl pertempimo, neatlaikiusi krūvio ji atplyšta. Galima tiesiog pasukus riešą tuo pačiu momentu. Pasak J. B., mažiausiai 17 trauminių poveikių padaryti sužalojimai. Visos kraujosruvos, nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais, išskirti kokiais būtent, negali pasakyti, juose neužsifiksavo konkrečių traumuojančio daikto savybių reljefo. Negali pasakyti nuo ko traumos atsirado, tiek griūnant galėjo atsitrenkti į kažkokį išsikišusį kietą daiktą, tiek smūgio metu, sužalojimai nesiskirs. Į klausimą ar nuo vieno griuvimo galėjo atsirasti traumos, atsakė, kad ne, sužalojimai išsimėtę skirtinguose paviršiuose, tai turėtų griūti nuo kalno ir ridentis. Nustatyti sužalojimai, tai dešinės auselės nubrozdinimas - tai pirmas, kairės krūties 2, kairio žasto priekiniame paviršiuje 3, analogiškos kairio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 4, toliau pusę cm žemiau, tai 5 kraujosrūva, 6 kairio žasto išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, 7 kairio žasto užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, 8 kairio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, 9 kairio dilbio užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, 10 kairio dilbio užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, 11 kairės plaštakos, 12 nugaroje X šonkaulio lygyje, 13 XI šonkaulio lygyje, 14 dešinės blauzdos priekinis paviršius, 15 kairio žasto priekinio paviršiaus apatinis trečdalis, 16 dešinio sėdmens, 17 kairio sėdmens, 18 kairio kelio sąnario, 19 kairės blauzdos, 20 kairės plaštakos, 21 dešinės rankos pirštakauliai. Žąsto, dilbio nubrozdinimai galėjo atsirasti griūnant ant žemės. Į klausimą, kurie negalėjo iš 21 sužalojimų būti susiję su griuvimu, atsakė, kad sunku pasakyti, nes griuvimas vėlgi, tai įvairiai gali griūti, įvairiomis padėtimis, o rankos, kojos yra paslankios galūnės, gali atsitrenkti kur, detaliai negali atsakyti. Žastas, tai viršutinė rankos dalis. Sėdmens sužalojimai griūvant galimi. Rizika didėja su amžiumi, nes kaulų osteoporozės labiau būdinga moterims. Tai bendra tendencija. Sakyti, kad osteoporozės nėra sulaukus 86 metų, tai būtų išimtis. Į klausimą, ar ant blauzdos ir kelio žymės gali atsirasti griuvimo metu, suklupimo metu, atsakė, kad gali, kelias yra priekinis paviršius, šliaužimui ar gali būti tokie sužalojimai, negali atsakyti, nes tie nubrozdinimai buvo apgiję, nematė dinaminio poveikio požymių, jei būtų šliaužimas žeme, grublėtu paviršiumi, tai būtų nubrozdinimas, pačiame nubrozdinime būna tokie linijiniai, lygiagretūs įbrėžimai, šito ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes jie buvo apgiję, nepastebėjo, kad būtų šliaužimo požymiai. Kraujosruva liaudiškai reiškia mėlynę, kraujosruva – tai medicininis terminas.
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji J. V. parodė, kad pareikšto įtarimo esmė jai suprantama, savo kaltės nepripažįsta. Patvirtina pirminės apklausos duotus parodymus, t. y. ji gerai moka ir supranta lietuvių kalbą, nėra gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nestovi narkologo, psichologo ir psichiatro įskaitose. Jos motina K. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji su savo šeima gyveno su motina, tačiau 2009 m. nusipirko butą gretimajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko su motina nebegyvena, tačiau dažnai ją lanko. Tame pačiame name, bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena M. B. su savo dukra ir anūkais. Nuo senų laikų vyksta konfliktai su jų šeima, nes M. B. yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, visus prakeikia, linki blogo. 2016-10-26, apie 09.00 val. ji ėjo pas savo motiną. Trumpai pabuvusi pas motiną, apie 10.00 val., ėjo pas save namo. Kai išėjo iš laiptinės, prie išėjimo durų sutiko kaimyną A., iš buto Nr. 3, trumpai šnektelėjusi, po buto Nr. 1 langais, darželyje pamatė besitvarkančią M. B.. Kai ėjo link namo kampo, pamatė ant takelio numestą butelį, kurį prieš tai matė M. B. darželyje. Tuo metu M. sėdėjo ant rūsio švieslangio palangės. Tada ji paėmė tą butelį ir kreipdamasi į kaimynę M. pasakė jai, kad nemėtytų šiukšlių per visą kiemą. Prie M. kojų stovėjo šiukšlių maišas ir ji tą butelį, maždaug iš 2 m atstumo, numetė tiesiai į tą maišą. Butelis nekliudė kaimynės M., tuo yra įsitikinusi. Tada M. paėmė tą butelį ir metė jį į ją atgal, tačiau nepataikė ir butelis nukrito ant žemės, jai prie kojų. Tada ji vėl pakėlė butelį ir numetė į krūmus, į priešingą nuo M. pusę. Tada M. paėmė žemių saują ir tą žemę metė jai į veidą, tačiau į ją nepataikė. Tada ji paėjo link namo kampo, link M., o M. taipogi atsikėlusi nuo palangės ėjo link jos. Joms susitikus prie pat namo kampo M. dešine ranka sugriebė ją už veido, už kairės akies, ji juto fizinį skausmą. Tada, gindamasi, ji rankomis sugriebė M. už megztinio, krūtinės srityje, ir patempė į priekį. M. truputėlį paėjusi į priekį, pakėlė koją ir norėjo koja jai suduoti, tačiau prarado pusiausvyrą ir nugriuvo ant žemės, ant sėdmenų. Tada ji apsisuko ir nuėjo pas save namo, o M. vartėsi ant žemės bandydama atsistoti. Kaip tik tuo metu iš kiemo automobiliu išvažinėjo kaimynai iš buto Nr. 3. Kai parėjo namo, pasižiūrėjo pro savo buto langą ir pamatė, kad M. jau sėdi ant laiptinės laipto. 2016-10-28 pamatė M. sugipsuotą dešinę ranką. Ji nebuvo sudavusi M. nei vieno smūgio, nemušė jos nei rankomis nei kojomis, o kai ji griuvo, tai nugriuvo tiesiai sau ant sėdmenų, nesirėmė ant savo dešinės rankos. Savo kaltę visiškai nepripažįsta, nes nemušė, nespardė kojomis ir nestūmė M. B.. Kaip susižalojo savo dešinę ranką M. ji nežino ir nieko apie tai papasakoti negali. (b. l. 78-79, 87-88)
Apklausta 2016-10-27 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad 2016-10-26, apie 09.00 val. išėjo į savo gėlių darželį, esantį prie virtuvės langų, kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Tvarkė žolę žiemai, rinko lapus, kitas šiukšles. Darželyje pamatė stiklinį butelį, numetė jį toliau, norėjo, nešant šiukšles į šiukšlyną kartu išmesti ir tą butelį. Apie 10.00 val. iš laiptinės, namo (duomenys neskelbtini), išėjo kaimynė J. V., kuri paklausė kur yra čia buvęs butelis. Atsakė, kad numetė butelį į žolę, norėdama išmesti. J. priėjo prie tos vietos, kur gulėjo butelis, pakėlė jį ir metė į ją, pataikydama į dešinę ausį. Ji atsitraukė arčiau namo sienos. J. priėjo prie jos ir sudavė rankų – kumščiais ir delnais keturis kartus per veidą ir į kitas kūno vietas. Kiek kartų sudavė negali pasakyti, mažiausiai dešimt. Ji nukrito ant žemės. J. pradėjo ją spardyti. Kiek kartų spyrė ji nežino, spardė į įvairias kūno vietas – kojas, rankas ir į kitas kūno dalis. Po ko J. nuėjo namo. Ji norėjo atsistoti, tačiau negalėjo, skaudėjo visą kūną, o ypač dešinę ranką. Tada ant kelių nušliaužė namo, gyvena pirmame namo aukšte. Atėjusi namo paskambino dukrai D. ir pasakojo kas atsitiko. Dukra pasakė, kad nueitų į polikliniką. Po apžiūros, po rentgeno, medikai nustatė dešinės rankos du lūžius, bet poliklinikoje negipsavo, nes sunkus atvejis. Kai atvažiavo dukra, nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur jai uždėjo gipsą. Buvo atėjusi kaimynė L. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad matė kai J. ją mušė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti J. V.. (b. l. 13-14)
Papildomai apklausta 2016-12-22 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad su savo dukros D. D. šeima, apie 40 metų gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte, bute Nr. 2, priešais jų buto duris, gyvena K. P. su savo sūnumi. K. dukra J. V. daug metų taipogi gyveno šiame bute, tačiau išsikraustė į gretimo namo butą, adresu (duomenys neskelbtini). K. labai dažnai lanko jos dukra J. Nuo senų laikų vykdavo konfliktai su K. P. ir jos šeima, buvo rašyta daug pareiškimų iš abiejų pusių. Buvęs apylinkės inspektorius gerai pažįsta jų šeimas, ne kartą lankėsi jų name. Po savo buto langais – virtuvės ir kambario ji įrengė darželį, kuriame sodina gėles. Jai yra 86 metai, yra stipriai susilenkusi, tačiau vaikšto su lazdele, kartais pati, viena, nueina iki parduotuvės, nuperka nesunkių maisto produktų, gerai supranta ir valdo savo veiksmus. 2016-10-26, apie 07.00 val., jos dukra D. išvažiavo į darbą, anūkai išėjo į mokyklą, namuose liko viena. Jai buvo viskas gerai, puikiai jautėsi. Apie 09.00 val. išėjo į savo darželį po buto langais. Tvarkė žolę žiemai, rinko lapus ir šiukšles. Darželyje rado stiklinį butelį ir numetė jį toliau nuo darželio, norėdama išmesti kartu su kitom šiukšlėm einant prie konteinerio. Apie 10.00 val. iš savo motinos namų, t. y. (duomenys neskelbtini), ėjo kaimynė J.. Kai J. buvo prie darželio, kreipėsi į ją klausdama: - „Kur yra butelis, kuris čia buvo?“, atsakė, kad išmetė tą butelį iš darželio ant takelio ir vėliau jį išneš į šiukšlių konteinerį. J. priėjo prie vietos kur gulėjo butelis, pakėlė butelį ir metė į ją, pataikydama į jos dešinę ausį ir ją sužalodama, ji juto fizinį skausmą. Butelis nukrito ant žemės, bet nesudužo. Tada ji atsitraukė toliau, prie namo sienos. J., apėjusi krūmus, priėjo prie pat jos, prie namo kampo ir sudavė jai abiejų rankų kumščiais ir delnais keturis kartus į veidą ir galvą, ji juto fizinį skausmą. Ji pradėjo eiti link J., link takelio, tačiau pargriuvo ant žemės. Jai atrodo, kad pargriuvo ant kairiojo šono, tačiau tiksliai neatsimena griuvo į priekį ar atgal. Tada J. pradėjo kojomis ją gulinčią spardyti į įvairias kūno vietas, taipogi į rankas, kojas, sudavė iki 10 smūgių, ji juto stiprų fizinį skausmą. Pirma nepuolė kaimynės J., negriebė už veido, nemėtė žemes į J. Ją sumušusi J., pasakė, kad vis tiek ją pensininkę pribaigs ir nuėjo pas save namo. Ji bandė atsistoti, tačiau negalėjo, labai skaudėjo visą kūną, o ypač dešinę ranką. Tada ji ant kelių nušliaužė namo. Namuose iš karto paskambino savo dukrai D. ir papasakojo kas atsitiko. Dukra patarė jai eiti į polikliniką pas savo šeimos gydytoją. Autobusu nuvažiavo į savo polikliniką, adresu (duomenys neskelbtini). Poliklinikoje jai buvo padarytas dešinės rankos rentgenas ir nustatytas dešinės rankos lūžis dviejose vietose. Tada jai nurodė eiti į Naujosios Vilnios polikliniką, adresu V. S. g. 8, Vilnius. Poliklinikoje chirurgas pasakė, kad negali sugipsoti rankos, nes yra sudėtingas atvejis ir reikia važiuoti į ligoninę. Apie 13.00 val. į polikliniką atvažiavo dukros D. ir R. G. ir jos taksi automobiliu nuvežė ją į Lazdynų ligoninę. Tada dukra R. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Ligoninėje jai uždėjo gipsą ir paleido namo. 2016-10-28 buvo nuvažiavusi į Teismo medicinos institutą kūno tyrimą atlikti (b. l. 16-17).
Savo parodymus nukentėjusioji M. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b. l. 18-24)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad 42 metus gyvena bute, antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte, bute Nr. 2, gyvena K. P. su sūnumi. Anksčiau tame pačiame bute gyveno jos dukra J. V.. Prieš 7 metus J. nupirko butą gretimajame name, adresu (duomenys neskelbtini). J. buto balkonas išeina į jų laiptinės pusę. Bute Nr. 1, gyvena M. B. su dukra ir anūkais. Nuo senų laikų vykdavo konfliktai su K. P. šeima. K. ir jos dukra J. labai konfliktiški žmonės, kelia ginčus ir barasi su visais namo gyventojais, jas bijo vaikai, vengia ir bijo bendrauti kiti namo gyventojai. K. ir jos dukra ne kartą kreipėsi į policiją su pareikšimais dėl jos ir kaimynų iš buto Nr. 1, t. y. M. B. elgesio. M. B. buto langai – virtuvės ir kambario, išeina į kiemą. Po langais M. padarė sau darželį ir ten vasarą sodina gėles. Jos buto langai, tiksliau virtuvės ir vieno kambario langas, taipogi išeina į kiemą. 2016-10-26, laikotarpiu tarp 09.30 val. ir 10.00 val., po langais išgirdo triukšmą. Priėjusi prie virtuvės lango, pamatė po langais vaikštančią J. V., truputėlį atidarė langą ir išgirdo kaip jį rusiškai kažkam sako - „Aš tau sakiau iš vis neeiti į lauką“ ir tada matė kaip J. link namo sienos, į M. B. darželį, numetė permatomo stiklo butelį. Tada J. vėl nuėjo už namo, ji negalėjo jos matyti, po ko vėl priėjo prie M. darželio. Suprato, kad J. eilinį kartą konfliktuoja su kaimyne M., to nesureikšmino ir toliau tvarkė savo reikalus. Žiūrėdama pro virtuvės langą, ji taipogi pastebėjo kaimynus iš buto Nr. 3, matė, kad T. S. ir jos vyras sėdi automobilyje ir žiūri į J. M. ji nematė ir negirdėjo jos balso, tik suprato, kad J. konfliktuoja su ja, nes tokio pobūdžio konfliktai įvyksta labai dažnai. Tą pačią dieną, vakare, pamatė M. su gipsu. Kaip J. sudavė smūgius M. ji pro virtuvės langą nematė ir negalėjo matyti. Dabar labai gailisi, kad neišėjo į lauką, tačiau nesureikšmino to konflikto, kadangi su J. ir jos motina K. jie įvyksta nuolat. (b. l. 30-31)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad su šeima apie 2 metus gyvena bute, antrame namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmame aukšte, bute Nr. 1 gyvena M. B. su savo dukra ir anūkais, bute Nr. 2 gyvena K. P. su sūnumi. Jam žinoma, kad daug metų kaimynės konfliktuoja. Jam neteko konfliktuoti nei su viena kaimyne. K. P. dukra – J., gyvena gretimajame name. M. po savo buto langais padarė darželį ir jame vasarą sodina gėles. 2016-10-26, laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 10.00 val., jis išėjo iš namo. Prie pat laiptinės sutiko J., stabtelėjęs šnektelėjo su J. ir nuėjo į savo automobilį, kuris stovėjo prie laiptinės. Išėjęs iš namo taip pat matė, kad M. tvarko savo darželį po langais. Atsisėdęs į automobilį, laukė ateinančios žmonos. Buvo automobilyje, kai išgirdo, kad M. ir J. barasi. Kaip suprato, moterys barėsi dėl šiukšlių. Kaip tik tuo metu į automobilį atėjo žmona, ji taip pat girdėjo barnį tarp moterų ir norėjo prie jų prieiti. Jis sulaikė žmoną, nes dėl sveikatos būklės jai negalima jaudintis. Nematė ar J. metė į kaimynę M. ką nors, taip pat per krūmus jam nesimatė ar J. stūmė M., ar buvo sudavusi jai smūgius. Moterų konfliktas vyko kelias minutes, po ko J. nuėjo pro arką, o jiems nuvažiuojant matė kaip M. atsisėdo ant laiptinės laipto. Moteris buvo labai sutrikusi, žiūrėjo į vieną vietą. Daugiau nieko apie šį įvykį papasakoti negali. (b. l. 36-38)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. parodė, kad su savo šeima ir motina M. B., apie 40 metų gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte, bute Nr. 2, priešais jų buto duris, gyvena K. P. su sūnumi. Pas K. dažnai lankosi jos dukra J., kuri gyvena gretimajame name. Prieš tai daug metų J. gyveno su motina, išsikraustė iš šio buto gal prieš 5 metus. Nuo senų laikų vykdavo konfliktai su K. P. ir jos šeima, buvo rašyta daug pareiškimų iš abiejų pusių. Buvęs apylinkės inspektorius gerai pažįsta jų šeimas, ne kartą lankėsi jų name. Po buto langais – virtuvės ir kambario motina yra įrengusi darželį kuriame sodina gėles. Jos motinai yra 86 metai, ji yra stipriai susilenkusi, tačiau vaikšto su lazdele, kartais pati, viena, nueina iki parduotuvės, nuperka nesunkių maisto produktų, gerai supranta ir valdo savo veiksmus. 2016-10-26, apie 07.00 val., išvažiavo į darbą, vaikai išėjo į mokyklą. Motina, M. B., liko namuose viena. Motina buvo sveika, jokių sužalojimų jos kūne nebuvo, ji nieko nesiskundė, o iš vakaro minėjo, kad jei bus geras oras eis į lauką, į darželį pasitvarkyti. 2016-10-26, apie 10.00 val., jai telefonu į darbą paskambino motina, ir labai susijaudinusi ir vos prašnekanti pasakė, kad lauke ją užpuolė ir sumušė kaimynė J. V.. Sakė, kad jai labai skauda dešinę ranką, kuri yra visa ištynusi. Kadangi telefonu negalėjo įvertinti sužalojimų rimtumo paprašė motinos, kad kaip nors nueitų į polikliniką, pas savo gydytoją. Kadangi buvo labai pasimetusi, paskambino buvusiam apylinkės inspektoriui ir paklausė kaip elgtis. Apylinkės inspektorius nurodė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, tačiau kai jau skambino motinai, jos namuose nebuvo, jau buvo išėjusi į polikliniką. Apie 11.00 val. ji paskambino šeimos gydytojui, nes motina su savimi telefoną nepasiėmė. Gydytojas telefonu jai paaiškino, kad motina buvo pas jį atvykusi, kad po rentgeno jai nustatytas rankos kaulo lūžis ir jį nusiųsta dėtis gipsą. Poliklinikoje gipso neuždėjo, kadangi atvejis buvo labai rimtas, chirurgas nurodė važiuoti į Lazdynų ligoninę. Apie 13.00 val. ji atvažiavo į polikliniką motinos. Taip pat atvažiavo sesuo R. G. ir jos trise nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Tuo metu sesuo paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie motinos sumušimą. Ligoninėje motinai uždėjo gipsą ir paleido namo. 2016-10-28 kartu su motina buvo nuvažiavusios į Teismo medicinos institutą kūno tyrimą atlikti. Motina jai pasakojo, kad kaimynė J. užpuolė ją besitvarkančią darželyje po langais, metė į ją butelį, kuriuo pataikė į jos dešinę ausį ir nubrozdino, sudavė rankomis ir kumščiais per veidą, krūtinę, pastūmė, nuo ko motina pargriuvo ant žemės, o tada kojomis ją spardė. Motinos dešinė ausis buvo nubrozdinta ir mėlyna, krūtinėje buvo didžiulė mėlynė, rankos buvo sumuštos, kojos nubrozdintos. Šiuo metu motinai reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi jos dešinė ranka sugipsuota, ji pati beveik nieko negali daryti, be to jai ilgai skaudėjo visą kūną. Kas būtent atsitiko tarp motinos ir J. V. nematė, viską sužinojo tik iš motinos pasakojimo. (b. l. 40-41)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3286/2016 (01) nurodoma, kad remiantis M. B., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis pateikiame išvada: M. B. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, nugaroje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, kairiame IV-ame piršte, abiejuose sėdmenyse, kairiajame kelyje, abiejose blauzdose bei odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-10-26. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai labiausiai būdingi griuvimui ant ištiestos rankos, tikėtina padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-10-26. Kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai labiausiai būdingi griuvimui ant ištiestos rankos, tikėtina padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-10-26. Kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją kūne ir makromorfologinį vaizdą, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Dešinio dilbio kaulų lūžiai yra būdingi griuvimui, tačiau poodinių kraujosruvų išsidėstymas įvairiose kūno plokštumose, vienkartiniam griuvimui nebūdinga. (b. l. 52-53)
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas vertina, kad jų nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį J. V. atžvilgiu pagal jai inkriminuotą BK 138 str. 1 d.
Byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios M. B. ir kaltinamosios J. V. bei jų artimųjų, šeimos narių jau iki kaltinime nurodyto konflikto buvo konfliktiški santykiai, kaltinamoji bei nukentėjusioji yra buvusios kaimynės, šiuo metu J. V. gyvena gretimame name, tačiau J. V. motina ir šiuo metu yra M. B. kaimynė, pastarosios pusės ne kartą dėl tarpusavio konfliktų yra kreipusiosios į teisėsaugos institucijas. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas tarpusavyje prieštaraujančius kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus, liudytojų, kurie yra vienai ar kitai pusei artimi asmenys, draugai, kaimynai parodymus, vadovaujasi jais tiek, kiek jie yra patvirtinti kita objektyvia bylos medžiaga.
Kaltinamoji J. V. viso proceso metu buvo nuosekli duodama parodymus. Pastaroji neprisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad ji, J. V. buvo atėjusi pas mamą, po kurio laiko ji išėjo, laiptinėje iš trečio buto sutiko A., pasakė, kad B. mėto šiukšles į mamos darželį. Tada išėjo A. žmona su dukra. Ji, J. V. nuėjo link arkos, pamatė butelį ir jį paėmė. M. B. sėdėjo ant rūsio langelio, pastaroji laikė šiukšlių maišą tarp kojų, ji, J. V. tą butelį metė persisvėrusi per krūmus ir pataikė tiesiai į maišą. M. B. tą butelį metė jai, J. V. atgal, bet nepataikė, ji tada paėmė butelį ir pastatė į krūmų kampą. M. B. stvėrė žemių saują, metė į veidą, bet nepataikė. Ji, J. V. ėjo link arkos, M. B. lėkė palei palangę link jos, stvėrė už kairės akies, dešine ranka, ir bandė stverti už plaukų, bet nepavyko, ji tada pačiupo už megztinio M. B., gal timptelėjo išlengva, M. B. kėlė koją jai spirti, B. neišlaikė lygsvaros ir čiupdama ant rankų, ji vos ant jos neužvirto. Ji, J. V. ją paleido, ir nuėjo. Matė lenkėsi ant dešinės rankos stoti ir atsistojo, toliau ji nematė, nuėjo namo. Ji, J. V. atėjo namo, pažiūrėjo pro balkono langą, M. B. jau sėdėjo ant laiptinės laiptelio, o trečio buto kaimynai išvažinėjo. Išvadoje rašoma, kad ausyje yra įdrėskimas, tarp jų namo sienos auga jazminas, jazmino šakos aplaužytos, jos aštrios, kai M. B. ėjo dešinėje pusėje iš įvykio vietos ir galėjo atsirasti tas įdrėskimas. Nukentėjusiosios M. B. parodymai apie įvykio aplinkybes viso proceso metu nuoseklūs nebuvo, pastarosios parodymai skiriasi dėl J. V. smūgių sudavimo skaičiaus, dėl pačios M. B. veiksmų. Apklausta teisme nukentėjusioji M. B. parodė, kad ji ryte sugalvojo nueiti į darželį ir jį sutvarkyti. Pamatė ten didelį butelį, paėmė butelį ir numetė į šoną, kad netrukdytų. Tada išėjo iš laiptinės J., klausė kur butelis. Ji, M. B. pasakė, kad išneš butelį į šiukšlinę, tada J. paėmė butelį ir sudavė su tuo buteliu į ausį. Pradėjo bėgti kraujas, jai, M. B. pasidarė blogai. J. pradėjo ją, M. B. mušti kumščiais per galvą ir veidą. J. pastūmė ją, M. B. ir ji nukrito, J. pradėjo ją spardyti kojomis, ilgai spardė, gal 10 min. spardė, po to nuėjo į šalį, o ji galvojo kaip jai nueiti namo. Visa buvo sumušta. Ji, M. B. keliais nušliaužė namo ir paskambino dukrai, kad ją sumušė kaimynė. Pasak M. B., ji nukrito, kai J. ją pastūmė. J. pasakė: „Aš tave pensininke užmušiu“. Ji, M. B. nebandė suduoti kaltinamajai, kaip ji gali tokių metų suduoti. J. ją, M. B. gulinčią spardė kojomis 10 minučių. J. stuktelėjo ją buteliu ir iš ausies pradėjo kraujas bėgti, tada pradėjo ją mušti kumščiais. J. atėjo iki jos, M. B. ir pradėjo mušti į galvą ir veidą kumščiais, gal daugiau nei 5 kartus, gal 10 kartų. J. mušė ir mušė ją, M. B., J. mušė kiek norėjo. Po to, ji, M. B. pajudėjo ir nukrito. J. ją, M. B. į krūtinę pastūmė. Ji, M. B. nukrito ant kairio šono, o daužė į dešinį šoną. Kai ji, M. B. nugriuvo, pradėjo daužyti kojomis. Apklausta 2016-10-27 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad J. priėjo prie tos vietos, kur gulėjo butelis, pakėlė jį ir metė į ją, pataikydama į dešinę ausį. Ji atsitraukė arčiau namo sienos. J. priėjo prie jos ir sudavė rankų – kumščiais ir delnais keturis kartus per veidą ir į kitas kūno vietas. Kiek kartų sudavė negali pasakyti, mažiausiai dešimt. Ji nukrito ant žemės. J. pradėjo ją spardyti. Kiek kartų spyrė ji nežino, spardė į įvairias kūno vietas – kojas, rankas ir į kitas kūno dalis. Po ko J. nuėjo namo. Ji norėjo atsistoti, tačiau negalėjo, skaudėjo visą kūną, o ypač dešinę ranką. Tada ant kelių nušliaužė namo, gyvena pirmame namo aukšte. Papildomai apklausta 2016-12-22 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad apie 10.00 val. iš savo motinos namų, t. y. (duomenys neskelbtini), ėjo kaimynė J. Kai J. buvo prie darželio, kreipėsi į ją klausdama: - „Kur yra butelis, kuris čia buvo?“, atsakė, kad išmetė tą butelį iš darželio ant takelio ir vėliau jį išneš į šiukšlių konteinerį. J. priėjo prie vietos kur gulėjo butelis, pakėlė butelį ir metė į ją, pataikydama į jos dešinę ausį ir ją sužalodama, ji juto fizinį skausmą. Butelis nukrito ant žemės, bet nesudužo. Tada ji atsitraukė toliau, prie namo sienos. J., apėjusi krūmus, priėjo prie pat jos, prie namo kampo ir sudavė jai abiejų rankų kumščiais ir delnais keturis kartus į veidą ir galvą, ji juto fizinį skausmą. Ji pradėjo eiti link J., link takelio, tačiau pargriuvo ant žemės. Jai atrodo, kad pargriuvo ant kairiojo šono, tačiau tiksliai neatsimena griuvo į priekį ar atgal. Tada J. pradėjo kojomis ją gulinčią spardyti į įvairias kūno vietas, taipogi į rankas, kojas, sudavė iki 10 smūgių, ji juto stiprų fizinį skausmą. Pirma nepuolė kaimynės J., negriebė už veido, nemėtė žemes į J. Ją sumušusi J., pasakė, kad vis tiek ją pensininkę pribaigs ir nuėjo pas save namo. Ji bandė atsistoti, tačiau negalėjo, labai skaudėjo visą kūną, o ypač dešinę ranką. Tada ji ant kelių nušliaužė namo. (b. l. 16-17). Savo 2016-12-22 parodymus nukentėjusioji M. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b. l. 18-24) Apklaustas teisme liudytojas A. S. tą dieną su J. pakalbėjo prieš įvykį ir išėjo, bet jokių veiksmų nematė. Girdėjo kaip barasi. Po to, matė kaip močiutė išėjo iš darželio ir atsisėdo ant laiptelių, net nepagalvojo, kad kažkas atsitiko. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis paaškino, kad. atsisėdęs į automobilį, laukė ateinančios žmonos. Buvo automobilyje, kai išgirdo, kad M. ir J. barasi. Kaip suprato, moterys barėsi dėl šiukšlių. Nematė ar J. metė į kaimynę M. ką nors, taip pat per krūmus jam nesimatė ar J. stūmė M., ar buvo sudavusi jai smūgius. Moterų konfliktas vyko kelias minutes, po ko J. nuėjo pro arką, o jiems nuvažiuojant matė kaip M. atsisėdo ant laiptinės laipto. Moteris buvo labai sutrikusi, žiūrėjo į vieną vietą. Apklausta teisme liudytoja T. S. parodė, kad išėjo iš laiptinės, vyras kalbėjo su J. Darželyje buvo M.. Po to, J. pakalbėjo su vyru ir išėjo namo. Po to, grįžo ir pamatė gulintį butelį, J. metė butelį į močiutę, pastarosios pradėjo bartis. Kas ten konkrečiai buvo nežino, bet girdėjo, kad J. šaukė įvairiais žodžiais ant M. Kai močiutė išėjo iš darželio buvo murzina ir keliai murzini. Kai metė butelį nematė ar pataikė. Konfliktą pradėjo J., pastaroji pirma metė tą butelį. Tą butelį, matė kaip metė, gal truputi ir kliudė močiutę. Kai metė butelį, J. rėkė įvairiais žodžiais ant močiutės. Kokius davė parodymus taip ir buvo. Nematė kaip pasišalino J. Tada išvažiavo. Ji, T. S. matė, kad močiutė atsisėdo ant rūsio langelio. M. rami moteris ir tada buvo rami Pasak T. S., J. metė užsimojusi butelį, ji konkrečiai negali pasakyti ar pataikė, nematė konkrečiai, kaip parašyta taip ir yra. Tada M. metė atgal. Tada J. vėl metė. Ji, T. S. viską matė. Gal 2 metrai buvo atstumas tarp moterų kai ji, T. S. matė. M. nuo rūsio palangės atėjo iki namo kampo, o dviejų metrų atstumu buvo J. Ji, T. S. nematė konkrečiai ar pataikė buteliu, atstumas tarp M. ir J. kai metė butelį buvo du metrai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu T. S. parodė, kad jai sėdant į automobilį, pamatė, kad J. metą stiklinį butelį į M. J. kreipėsi į M. sakydama - „Kuo čia mėtai šiukšles“, atrodo M. atsakė, kad nieko nemetė. Kiek ji matė, buteliu J. M. nepataikė, jis nukrito toliau už M. Tada matė, kad M. priėjo arčiau namo kampo ir J. ją žodžiais įžeidinėjo. Moterys stovėjo arti, viena priešais kitą, tačiau už krūmų jai gerai nesimatė. Šaukdama J. buvo nusilenkusi, kaip jai pasirodė, tuo metu M. gulėjo ant žemės, tačiau ji nematė kaip M. nukrito, nematė ar J. sudavė jai kokius nors smūgius. J. buvo įsiutusi, iš susijaudinimo vaikščiojo šaligatviu link laiptinės ir atgal prie M. Moterų konfliktas vyko neilgai, apie 3 minutes. Tada J. išėjo pro arką. Išvažiuojant matė, kad M. susilenkusi prisėdo ant namo rūsio švieslangio krašto. M. kelnės buvo išteptos žeme. Pasak T. S., už kampo nematė, kad būtent taip buvo, konkrečiai nematė, kad M. guli, kaip M. atsisėdo ant palangės matė, pastaroji pati ėjo savarankiškai. Apklausta teisme liudytoja D. D. yra M. B. dukra, ji paties konflikto nematė, apie įvykį sužinojo iš mamos žodžių, teisme paaiškino kaip jos motina jautėsi po įvykio. Apklaustas teisme liudytojas D. P. apie įvykį nieko nepapasakojo, papasakojo tik apie tarpusavio konfliktiškus santykius tarp nukentėjusiosios šeimos ir jo šeimos narių. Apklausta teisme liudytoja E. N. parodė, kad pažįstamos yra su kaltinamąja nuo vaikystės, matė paskutinio konflikto dalį. Rudenį, spalio 26 d. buvo pas mamą. Ryte nuo 8 val. iki 10 val. beskinant vynuoges namo balkone jos, E. N. dėmesį patraukė garsūs barniai. Buvo 3 aukštas, nestiklintas balkonas, viską matė. Pamatė kaip J. ėjo link arkos, o B. greitu žingsniu, kas nebūdinga, skuodė link arkos ir užbėgusi link priekio J. bandė mosikuoti rankomis. J. bandė gintis. Po to, B. įsikibo į J. ir susmuko. J. bandė apsiginti, pastaroji bandė atitraukti rankas nuo savo galvos viršutinės dalies. B. rankos buvo viršuje, po to, B. bandė įspirti ir susmuko, atsisėdo ant žemės. Vėliau bandė atsistoti ir iš antro karto pasirėmusi ant rankos atsikėlė. Toliau kas vyko nežino. Pasak E. N., ji matė įvykio vietą gal 30 m atstumu. Apklausta teisme liudytoja L. J. parodė, kad yra kaimynai, tą dieną buvo namuose, išgirdo riksmą ir pamatė kaip J. bėgo priešais langus iš kairės pusės. Ji, L. J. atidarė langą ir pamatė kaip J. su buteliu bėga ir pasakė: „Aš tau sakiau, kad neitum į lauką“ ir paleido butelį. Daugiau nieko nematė. Pagalvojo įprastas konfliktas. Su M. vakare kalbėjo po įvykio, pastaroji sakė, kad J. ją užpuolė ir mušė.
Ištyrus liudytojų parodymus darytina išvada, kad liudytojai nei vienas viso konflikto eigos nematė. Iš apklaustų liudytojų liudytoja E. N. konfliktą matė didžiąja dalimi, tačiau teismas pastarosios parodymais kaip objektyviais ir neginčijamais įrodymais vadovautis negali, nes ši liudytoja yra J. V. draugė, kuri procese atsirado tik teisme, todėl neatmestinas galimas tokių parodymų subjektyvumas siekiant padėti kaltinamajai pagrįsti pastarosios poziciją dėl kaltinimo. Liudytojai S. patvirtino tik tas aplinkybes, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios buvo, pastarosios barėsi dėl šiukšlių. T. S. parodė, kad matė kaip moterys metė viena į kitą butelį, pirmoji konliktą pradėjo J. Pasak T. S., už kampo nematė, kad būtent taip buvo, konkrečiai nematė, kad M. guli, kaip M. atsisėdo ant palangės matė, pastaroji pati ėjo savarankiškai. M. kelnės buvo išteptos purvu. Matė kaip M. nuo rūsio palangės atėjo iki namo kampo. Tada matė, kad M. priėjo arčiau namo kampo ir J. ją žodžiais įžeidinėjo. L. J. pro langą matė tik kaip J. bėgo ir metė butelį. T.y. apklausti liudytojai matė, kaip buvo metamas stiklinis butelis, tačiau nematė ar juo buvo pataikyta M. B., pačių sužalojimų M. B. atsiradimo aplinkybių minėti liudytojai, apart aptartus E. N. parodymus, nematė. Kaltinamoji J. V. paaiškino, kad ausies nubrozdinimas galėjo atsirasti M. B. einant pro aplaužytus jazmino krūmus. Objektyvus įrodymas šioje byloje yra specialisto išvada ir specialisto paaiškinimas teisme dėl M. B. padarytų sužalojimų, jų lokalizacijos, pobūdžio, atsiradimo laiko. M. B. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, nugaroje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, kairiame IV-ame piršte, abiejuose sėdmenyse, kairiajame kelyje, abiejose blauzdose bei odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-10-26. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai labiausiai būdingi griuvimui ant ištiestos rankos, tikėtina padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-10-26. Kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai labiausiai būdingi griuvimui ant ištiestos rankos, tikėtina padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-10-26. Kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją kūne ir makromorfologinį vaizdą, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Dešinio dilbio kaulų lūžiai yra būdingi griuvimui, tačiau poodinių kraujosruvų išsidėstymas įvairiose kūno plokštumose, vienkartiniam griuvimui nebūdinga. (b. l. 52-53) Apklausta teisme specialistė Jana Bytautaitė patvirtino išvadą ir paaiškino, kad dažniausias tokio lūžimo mechanizmas - tai griuvimas ant ištiestos rankos kai plaštaka atsiremiama į pagrindą. Kadangi yra ištiesta ranka, remiamasi kūno svoriu, kaulas gauna ašinę apkrovą, didžiausią krūvį turi atlaikyti distalinė dilbio dalis, jis neatlaikęs apkrovos lūžta. Plius pas ją buvo lūžusi ylinė alkūnkaulio atauga. Ji tvirtinasi raiščiais prie riešo ir tie raiščiai kai yra tempiami kartu tempiama ir ataugėlė, ji tempiama ir kai riešas sukamas. Ir dėl pertempimo, neatlaikiusi krūvio ji atplyšta. Galima tiesiog pasukus riešą tuo pačiu momentu. Visos kraujosruvos, nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais, išskirti kokiais būtent, negali pasakyti, juose neužsifiksavo konkrečių traumuojančio daikto savybių reljefo. Negali pasakyti nuo ko traumos atsirado, tiek griūnant galėjo atsitrenkti į kažkokį išsikišusį kietą daiktą, tiek smūgio metu, sužalojimai nesiskirs. Sužalojimai išsimėtę skirtinguose paviršiuose, į klausimą, kurie negalėjo iš 21 sužalojimų būti susiję su griuvimu, atsakė, kad sunku pasakyti, nes griuvimas vėlgi, tai įvairiai gali griūti, įvairiomis padėtimis, o rankos, kojos yra paslankios galūnės, gali atsitrenkti kur, detaliai negali atsakyti. Žastas, tai viršutinė rankos dalis. Sėdmens sužalojimai griūvant galimi. Rizika didėja su amžiumi, nes kaulų osteoporozės labiau būdinga moterims. Tai bendra tendencija. Sakyti, kad osteoporozės nėra sulaukus 86 metų, tai būtų išimtis. Į klausimą, ar ant blauzdos ir kelio žymės gali atsirasti griuvimo metu, suklupimo metu, atsakė, kad gali, kelias yra priekinis paviršius, šliaužimui ar gali būti tokie sužalojimai, negali atsakyti, nes tie nubrozdinimai buvo apgiję, nematė dinaminio poveikio požymių, jei būtų šliaužimas žeme, grublėtu paviršiumi, tai būtų nubrozdinimas, pačiame nubrozdinime būna tokie linijiniai, lygiagretūs įbrėžimai, šito ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes jie buvo apgiję, nepastebėjo, kad būtų šliaužimo požymiai. Ištyrus specialisto išvadą teismas ją vertina kaip objektyvų įrodymą, kuris patvitina J. B. padarytus sužalojimus, tačiau specialisto išvada pati savaime nepatvirtina, kad sužalojimai buvo padaryti tokiomis aplinkybėmis kaip nurodyta kaltinime. Kaip minėta pati nukentėjusioji duodama parodymus buvo nenuosekli dėl sužalojimų atsiradimo aplinkybių. 2016-12-22 ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus aiškino, kad jai pradėjus eiti link J. link takelio ji pargriuvo ant kairiojo šono, tačiau neprisimena griuvo į priekį ar atgal, tada J. pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas, ji bandė atsistoti tačiau nepavyko, namo paršliaužė. Svarbu ir tai, kad šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo metu. Pirminės apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad J. jai sudavė keturis kartus per veidą ir kitas kūno vietas. Ji nukrito ant žemės. J. pradėjo ją spardyti, spardė į įvairias kūno vietas. Teisme nukentėjusioji tvirtino, kad ji pargriuvo, kai J. V. ją pastūmė į krūtinę, pargriuvo ant kairio šono, o spardė ją J. V. į dešinį šoną. Teismas vertindamas nukentėjusiosios M. B. parodymus be abejo atsižvelgia į pastarosios garbingą amžių, į tai, kad ji gali netiksliai atsiminti visas įvykio aplinkybes, tačiau visgi nukentėjusiosios parodymai skiriasi esminėse aplinkybėse t.y. būtent kokiomis aplinkybėmis M. B. atsirado dešinės rankos kaulų lūžiai, kurie aptartoje specialisto išvadoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ar nukentėjusiajai galimai pačiai pargriūnat einant link J., ar konflikto metu galimai J. V. pastūmus M. B.. Specialisto išvadoje nurodyta, tiek specialistas šias aplinkybes paaiškino teisme, kad dešinio stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai labiausiai būdingi griuvimui ant ištiestos rankos. Pati nukentėjusioji aiškino, kad ji galimai griuvo ant kairio šono. O buvo mušama į dešinį šoną. Vėlgi griuvimo pozicijos ir paslankių kūno dalių išsidėstymas griuvimo metu gali būti įvairus. Vienareikšmiai byloje nepaneigti ir kaltinamosios J. V. parodymai dėl nukentėjusiosios griuvimo aplinkybių. Iš liudytojų, kaltinamosios parodymų matyti, kad M. B. pati nuėjo link J. V., kur kaip ji nurodė jai buvo suduoti keturi smūgiai į veidą ir galvą. Teismas taip pat objektyviais įrodymais negali pagrįsti kitų kaltinime nurodytų sužalojimų atsiradimo aplinkybių M. B., neatmestina, kad dalis sužalojimų M. B. galėjo atsirasti pastarajai pačiai griūnant, mėginant atsistoti. Nukentėjusioji M. B. parodė, kad po įvykio ji namo paršliaužė ant kelių. Nei vienas liudytojas, nei specialistas pagal objektyvius sužalojimus nepatvirtino, kad M. B. namo paršliaužė. Kaip tik liudytojai tvirtino, kad M. B. nuėjo pati ir atsisėdo ant namo rūsio švieslangio krašto, buvo susitepusi kelnes. Kreiptinas dėmesys ir į tas aplinkybes, kad ir pačiame kaltinime J. V. nėra nurodyta nuo ko M. B. pargriuvo. Atsižvelgiant į aptartus surinktus ir ištirtus įrodymus byloje, kreipiant dėmesį į tas aplinkybes, kad santykiai ilgą laiką tarp M. B. ir J. V. yra konfliktiški, neatmestinas abiejų pusių parodymų subjektyvumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-976/2016, 2K-440-976/2015, 2K-7-173/2014). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Vadovaujantis išdėstytu, išanalizuotais įrodymais, negalima teigti, kad J. V. kaltė dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d. yra įrodyta. Nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.) J. V. išteisintina.
J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Byloje M. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš J. V. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios M. B. naudai už padarytą fizinį ir emocinį skausmą. Pripažinus, kad kaltinamosios J. V. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, M. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 109,26 eurų civilinį ieškinį byloje. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog M. B. buvo suteiktos radiologo, skubiosios pagalbos paslaugos B, kurių paslaugos bendrai sudaro 109,26 eurų. Pripažinus, kad kaltinamosios J. V. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Byloje pateiktas J. V. gynėjo advokato J. Jasaičio pinigų priėmimo kvitas 500 eurų, prašoma šias gynybos išlaidas priteisti.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens, jo šeimos narių ar artimųjų išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvaujančio advokato (advokato padėjėjo) teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo net ir tais atvejais, kuomet įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas. Todėl išteisintojo turėtos išlaidos dėl advokato darbo nepripažintinos proceso išlaidomis, kurias turi atlyginti valstybė. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos tik konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą. Jeigu nustatoma, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-75/2010, 3K-7-375/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-302, 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4, 7 d., 308 str.,-
nusprendžia:
J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
M. B. civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos iš J. V. atlyginimo nukentėjusiosios M. B. naudai palikti nenagrinėtą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasų civilinį ieškinį dėl 109,26 eurų turtinės žalos iš J. V. atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Netenkinti J. V. gynėjo advokato J. Jasaičio prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.