Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-195/2014

Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00763-2013-9

2014 m. kovo 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. V. ir S. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (1 epizodas) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Jis taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (2 epizodas) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta 4 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

S. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (1 epizodas) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Jis taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (2 epizodas) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Jis taip pat pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (3 epizodas) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Jis taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (4 epizodas) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš A. V. ir S. S. solidariai Ž. K. naudai priteista 990 litų turtinei žalai atlyginti.

Iš S. S. priteista R. R. naudai 640 litų, T. S. – 460 litų turtinei žalai atlyginti.

S. S. 152,02 Lt, saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipta atlyginti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. ir S. S. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami kartu, 2013 m. birželio 12 d., laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14.00 val., adresu Pylimo g.56, Vilniuje, A. V. stovint šalia S. S., tikslu užstoti nuo praeivių, o tuo metu S. S. nukirpus metalo kirpimo žirklėmis užrakto trosą, pagrobė nukentėjusiajai Audronei R. M. priklausantį prie dviračių statyklos prirakintą 500 litų vertės dviratį „Dunlop“, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė 500 litų vertės Audronei R. M. priklausantį turtą, tuo jai padarant 500 litų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. V. ir S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Taip pat jie pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami kartu, 2013 m. birželio 12 d. apie 14.00 val., iš arkos, esančios Lietuvos dailės muziejaus, adresu Rūdninkų g. 8, Vilniuje, A. V. nukreipiant Lietuvos dailės muziejaus budėtojos dėmesį, o tuo metu S. S. nupjovus peiliu trosą, pagrobė nukentėjusiajai Ž. K. priklausantį prie dviračių statyklos prirakintą 990 litų vertės dviratį „Leader“, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė 990 litų vertės nukentėjusiajai Ž. K. priklausantį turtą, tuo jai padarant 990 litų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. V. ir S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

S. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2013 m. gegužės 28 d., laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 20.00 val., adresu Pylimo g. 4, Vilnius, nukirpdamas užrakto trosą, pagrobė prie turėklų prirakintą nukentėjusiajam R. R. priklausantį 600 litų vertės dviratį „Classic“ su 40 litų vertės spyna, tuo savo veiksmais padarydamas 640 litų vertės nukentėjusiajam R. R. 640 litų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais ir S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Taip pat jis 2013 m. birželio 7 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 9.19 val., adresu Gedimino pr.7, Vilnius, nukirpdamas užrakto trosą pagrobė prie apšvietimo stulpo prirakintą nukentėjusiajam T. S. priklausantį 400 litų vertės dviratį „Pantera“ su 60 litų vertės spyna, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam T. S. 460 litų turinę žalą.

Šiais savo veiksmais ir S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Nuteistojo manymu, teismas nevisiškai tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tuo pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas dėl ko buvo neteisingai paskirta bausmė. Apelianto nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai įvertino jo asmenybę bei pastangas pasitaisyti, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, neatsižvelgė į jo kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, vaidmenį, pobūdį dėl ko buvo pažeistas BK 54 str. nuostatos.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad pagal suformuotą teismų praktiką pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos dėl kurios padarymo sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24, 25 str. nuostatose. Nurodo, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas.

Nubaustasis pažymi, jog jis suprato narkotikų žalą savo sveikatai bei jų įtaką jo elgesiui, todėl yra pradėjęs savanorišką reabilitacijos nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms kursą, stengiasi susirasti darbą ir pakeisti savo gyvenimą socialiai tinkama linkme. Teigia, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis praras galimybę pabaigti reabilitacijos kursą ir ateityje apsaugoti save bei visuomenę nuo nusikalstamų veiksmų. Pažymi, kad jis šiuo metu serga sunkias pasekmes sukeliančia nepagydoma liga – hepatitu C, todėl jam nuolat reikalinga medicininė pagalba. Nurodo, kad jam būtina ir neatidėliotina alkūnės sąnario transplantacija, kuri dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pavėluota.

Teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo S. S. apeliacinio skundo.

Kaip matyti iš nuteistojo S. S. apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau kelia bausmės individualizavimo

klausimą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, netinkamai taikė BK 63 str. 9 d. nuostatas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų (BK 178 str. 1 d.) pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. S. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t.3 b.l.32-35), niekur nedirba, baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (t.3, b.l.48-57), praeityje teistas 11 kartų iš jų 8 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (t.3, b.l.36-47). Šiuo atveju nuteistasis nusikalstamas veikas padarė, neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinus teistumo. Vilniaus priklausomybės ligų centre į priežiūros grupę įrašytas nuo 2000 m. rugsėjo 23 d. (diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas). Gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tris kartus, paskutinį kartą nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 30 d. (diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas). Šios nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, yra socialiai pavojingas, todėl jam pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. (4 epizodai), pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto argumento, kad pirmuoju 2013 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra didesnė, todėl turėtų apimti paskesniu nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, jog nusikalstamas veikas, už kurias yra nubaustas skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio priėmimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ankščiau paminėtais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. ir skyrė vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Konstatuotina, kad bendrinant bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., į paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, nagrinėjamu atveju – pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankščiau paminėtų nuostatų apylinkės teismas nepažeidė ir nuteistajam į paskirtos bausmės laiką įskaitė iki nuosprendžio priėmimo suėmime jo išbūtą 2 mėn. 15 d. terminą.

Nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentai, jog jis prižiūri sunkiai sergančią savo motiną, kad sukūrė šeimą ir baiminasi, kad ji neiširtų nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už nesunkius nusikaltimus, tačiau šie nusikaltimai – tyčiniai. Kaip jau paminėta ankščiau apeliantas šiuo nuosprendžiu nuteistas ne pirmą kartą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas. Nustatytos ir išvardintos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, siekiantis nusikalstamais veiksmais gauti lėšų pragyvenimui, todėl yra socialiai pavojingas. Jam pirmosios instancijos teismas paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 54 str. nuostatų nepažeidė.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai parinko S. S. ne tik bausmių rūšis, bet ir jų dydžius. Byloje nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytų nusikaltimų gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgęs į tai, bei į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, apylinkės teismas apeliantui už nesunkius nusikaltimus pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra artimos minimaliam dydžiui. Be to, paskirtas bausmes vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis sumažino vienu trečdaliu, apylinkės teismas parinko ir švelnesnį bausmių subendrinimo būdą, t.y. bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Taigi paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo A. V. teiginys, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati, t.y. proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Patikrinus bylos medžiagą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė.

Apeliantas, veikdamas iš savanaudiškų paskatų, padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtą aplinkybę ir švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. Nuteistasis A. V. iki nurodytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 8 kartus tame tarpe 3 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumams, daug kartų baustas administracine tvarka (t.2.b.l.53-57). Gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 4 kartus (diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, abstinencijos būsena, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas). 2013 m. liepos 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 91-TPK-PL-321 nurodyta, kad A. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t.2 b.l.123-126). Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis linkęs nusikalsti ir yra pasirinkęs kriminalinio pobūdžio gyvenimo būdą, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia. Pagal BK 178 str. 1 d. (2 epizodai) nuteistajam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, A. V. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. buvo paskirtos bausmės žymiai švelnesnės, nei šių straipsnių sankcijų vidurkiai. Konstatuotina, kad nepaisant aukščiau nurodytų, neigiamai A. V. charakterizuojančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė pakankamai švelnią bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas galėjo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažymėtina, kad pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiame straipsnyje yra numatyta teismo teisė, bet ne pareiga, atidėti bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, ir darant išvadą, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi būti paisoma BK 54 straipsnio nuostatų, nurodančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ir vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika (veikomis), nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis, nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, bei po nusikalstamos veikos padarymo, jo požiūris į nusikalstamą veiką, kurią padarė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios

aplinkybes ir kita. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas turi derėti su bausmės paskirtimi, kurios turinį sudaro BK 41 str. 2 d. nurodytų tikslų visuma.

Sprendimą A. V. skirti realią laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis praeityje teistas 8 kartus iš jų 3 kartus už nusikaltimus nuosavybei, tai atitinkamai charakterizuoja jo asmenybę bei patvirtina, jog jis nedaro teisingų išvadų, nenori laikytis visuotinai privalomų elgesio taisyklių ir yra linkęs nusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes ir jas tinkamai subendrino, galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į A. V. padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius, nėra per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, mažinti bausmę ar atidėti jos vykdymą nėra teisinio pagrindo.

Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo tik antraeilis, kad jis tik užstojo bendrininką nuo praeivių arba pašalino kliūtį vykdant vagystes, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. S. ir A. V. veikė kartu. Akivaizdu, jog nuteistieji veikė kartu iš anksto susitarę, tai patvirtina ir pats A. V. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Pastarasis nurodė, kad S. S. jo paprašė pagalbos pavogti dviratį ir jis sutiko (t.2. b.l.8-10, 19-20). Todėl šis apeliacinio skundo teiginys taip pat laikytinas nepagrįstu.

Nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentai, kad jis stengiasi susirasti darbą, kad paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę jis praras galimybę pabaigti reabilitacijos kursą, kurį savanoriškai pradėjo norėdamas gydytis dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, kad jis sunkiai serga hepatitu C, todėl jam nuolat reikalinga medicininė pagalba nesudaro pakankamo pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už nesunkius nusikaltimus, tačiau šie nusikaltimai – tyčiniai. Kaip jau paminėta ankščiau, apeliantas šiuo nuosprendžiu nuteistas ne pirmą kartą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, siekiantis nusikalstamais veiksmais gauti lėšų pragyvenimui bei narkotikams, todėl yra socialiai pavojingas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 54 str. nuostatų nepažeidė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

A. V. ir S. S. apeliacinius skundus atmesti.