- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- A2-36405-1144/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Pareiškėjas
- Č. V., V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., Kauno teritorinė muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Artea lizingas“, AS Inbank filialas, Jonavos rajono savivaldybės administracija, Jonavos rajono socialinių paslaugų centras
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020 pagal pareiškėjų Č. V. ir V. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys V. V., Kauno teritorinė muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Artea lizingas“ (buvęs pavadinimas „SB lizingas“), AS Inbank filialas, Jonavos rajono savivaldybės administracija, Jonavos rajono socialinių paslaugų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Č. V. (toliau – ir pareiškėja) pateiktu teismui prašymu prašo atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą priimti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020, priimto teismo sprendimo dalį dėl 2020 m. lapkričio 20 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkto tvirtinimo, pakeisti nauja 2020 m. lapkričio 20 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punkto redakciją – „Santuokos metu 2020 m. spalio 22 d. Č. V. su Jonavos rajono savivaldybės administracija pasirašė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo, buvęs sutuoktinis V. V., po santuokos nutraukimo, netenka teisės gyventi Č. V. nuomojamame bute įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai), ir išsikrausto iš Č. V. nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išdeklaruojamas iš šio buto“.
Prašyme nurodė, kad pagrindą atnaujinti procesą sudaro faktinė aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu nutraukus santuoką, sudarytą tarp pareiškėjos Č. V. ir V. V., buvo neišspręstas klausimas dėl 2020 m. spalio 22 d. nuomos sutarties 2.3 punkto dėl socialinio būsto nuomos nutraukimo, valdymo ir naudojimo. Dėl šios esminės sąlygos šalys buvo susitarusios žodžiu. Pažymėjo, kad V. V. dėl neaptartos sąlygos piktnaudžiauja, vėl įsikraustė į socialinį būstą, ir savo elgesiu sudaro neįmanomas gyventi sąlygas pareiškėjai ir mažamečiams vaikams, dėl ko pareiškėja su nepilnamečiais vaikais buvo apgyvendinta Krizių centre. Šios aplinkybės pareiškėjai nebuvo žinomos ir ji negalėjo numatyti, kad tokios aplinkybės iškils. V. V. nemokėjo ir nemoka priklausančių mokesčių, grasina pareiškėjai, kad už skolą bus nutraukta buto nuomos sutartis ir ji negalės naudotis būstu, nors V. V. naudojasi, pareiškėja būdama sąžininga ir suvogdama, kad būsto nuomos sutartis gali būti nutraukta ir ji praras teisę į socialinį būstą, suprasdama, kad jai perėjo visos būsto nuomos teisės ir pareigos, pagal patvirtinta teismo būsto nuomos sutarties redakciją, moka visus būstui priklausančius mokesčius ir už save, ir už V. V., ir šiai dienai yra asmeniškai sumokėjusi 7 370,67 Eur. Be to, pareiškėjos manymu, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. Jonavos rajono savivaldybės, kuri turėjo pasisakyti dėl socialinio būsto sutarties tęstinumo pareiškėjos atžvilgiu ir dėl minėtos sutarties nutraukimo V. V. atžvilgiu. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Pareiškėja apie savo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo sužinojo 2024 m. liepos 25 d., kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrių, kur jai 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) teikiama valstybės garantuojama ir apmokama 100 procentų antrinė teisinė pagalba, kurios teikimas pratęstas iki 2026 m. liepos 31 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020 tenkinti ir pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl socialinio būsto nuomos sutarties tolimesnio naudojimo, valdymo ir nurodo, kad 2020 m. spalio 22 d. tarp Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir Č. V. buvo sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Minėta Sutartimi Nuomotojas už mokestį įsipareigojo suteikti Nuomininkui Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti laisvą socialinį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), o Nuomininkas įsipareigojo naudotis socialiniu būstu pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Sutarties 1 p.). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyventi Nuomininkui ir jo šeimos nariams: Č. V., sutuoktiniui V. V., sūnui T. V., dukrai G. V., dukrai G. V.. 2024 m. spalio 10 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija gavo Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame informuojama, kad Č. V., gyv. (duomenys neskelbtini), dėl krizinės situacijos šeimoje taikoma atvejo vadyba, dirbama pagal sudarytą pagalbos planą. Taip pat pažymima, jog dėl konfliktiško, agresyvaus buvusio sutuoktinio elgesio ir nuolatinio alkoholio vartojimo, vaikų mama (Č. V.), siekiant apsaugoti savo mažamečius vaikus, buvo priversta laikinai išsikelti iš jai ir vaikams priklausančio socialinio būsto. Č. V. taikiu būdu bandė susitarti su V. V., kad jis susirastų kitą gyvenamąją vietą, ir ji, kartu su vaikais galėtų grįžti į saugią, atitinkančią visus vaikų geriausius interesus, aplinką. V. V. neprisideda prie komunalinių mokesčių už socialinį būstą (kuriame ji negyvena), ir visa mokėjimų našta atitenka jai. Moteris siekdama išsaugoti teisę socialiniam būstui ir jo neprarasti, moka už visus patarnavimus, tokiu būdu dėl nenumatytų išlaidų Č. V. negali užtikrinti vaikų bazinių poreikių. Atsižvelgiant į šeimos susidariusią situaciją bei siekdami geriausių vaikų interesų Jonavos rajono socialinių paslaugų centras prašė tarpininkauti sprendžiant įvardintą susiklosčiusią situaciją dėl Č. V. priklausančio socialinio būsto. Kaip nurodyta pateiktame prašyme - teismas sprendime neišsprendė klausimo dėl 2020 m. spalio 22 d. sudarytos nuomos sutarties 2.3 punkto, dėl socialinio būsto nuomos nutraukimo, valdymo ir naudojimo. Neišspręsta esminė sąlyga, kuri buvo aptarta žodžiu tarp pareiškėjų, kad 2020 m. spalio 22 d. sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis, pagal kurią pareiškėja lieka Č. V. socialinio būsto pagrindine nuomininke, o šeimos nario V. V. socialinio būsto nuomos sutartis nutrūksta, nes jis nutraukus santuoka nebetampa Č. V. šeimos nariu. Taip pat prašyme teismui pažymima, kad V. V. įsipareigojo atlaisvinti socialinį būstą ir ieškoti naujo būsto nuomai. Šiai dienai V. V. dėl pilnai neaptartos sąlygos piktnaudžiauja, jis vėl įsikraustė į socialinį būstą, gyvendamas būste savo elgesiu sudaro neįmanomas gyventi sąlygas pareiškėjai Č. V. ir mažamečiams vaikams, dėl ko pareiškėja su nepilnamečiais vaikais apgyvendinta Krizių centre. Suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjos pozicija, jog santuokos nutraukimo metu neaptartas socialinio būsto nuomos sutarties tolimesnio naudojimo, valdymo klausimas turi esminės reikšmės pareiškėjai, ji negali įgyvendinti pagrindinės nuomininkės teisių, t. y. negali gyventi socialiniame būste, nes buvęs šeimos narys sudaro neįmanomas sąlygas gyventi nuomojamame būste pareiškėjai su mažamečiais vaikais. Sutiktina su pareiškėja, kad aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, aplinkybės turi esminę reikšmę pareiškėjai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas, aplinkybės pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos - pareiškėja santuokos nutraukimo metu žodžiu buvo susitarusi su V. V., jog jis atlaisvins socialinį būstą ir ieškos naujo būsto nuomai. Tačiau tik vėliau paaiškėjo aplinkybė, jog jis piktnaudžiauja savo teisėmis - V. V. įsikraustė atgal į socialinį būstą.
Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 370 straipsnio 2 dalis). Apie teismo posėdį pranešta viešai paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.
Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
Pažymėtina, jog pareiškėja galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia aplinkybe, kad nutraukiant santuoką ir pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių jai nebuvo žinoma, kad buvęs sutuoktinis V. V. vėl įsikraustys į socialinį būstą ir savo elgesiu sudarys neįmanomas gyventi sąlygas pareiškėjai ir mažamečiams vaikams, dėl ko pareiškėja su nepilnamečiais vaikais buvo apgyvendinta Krizių centre. Pareiškėja nurodė, jog aplinkybės sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui jai paaiškėjo 2024 m. liepos 25 d. teikiant teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pareiškėja pateikė teismui 2024 m. liepos 25 d. prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 2024 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020 kopijas. Atsižvelgiant į tai, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas nuo 2024 m. liepos 25 d. Šis terminas pasibaigė 2024 m. spalio 25 d. Pareiškėja prašymą pateikė 2025 m. rugpjūčio 5 d., todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą tik 2025 m. rugpjūčio 5 d., praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu.
CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėja prašyme nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – teisinio išsilavinimo neturėjimo, jos išsilavinimas tik pagrindinis, todėl ji negalėjo suprasti ir įvertinti teikiamos tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties svarbos. Teismas pažymi, kad pareiškėja nurodo, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui, jai paaiškėjo 2024 m. liepos 25 d., teikiant jai teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Teisinę pagalbą pareiškėjai teikė profesionalus teisininkas – advokatas, kuris, kaip savo srities specialistas, neabejotinai turėjo žinoti proceso atnaujinimo specifiką ir terminus bei galėjo ir turėjo juos paaiškinti pareiškėjai. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl teisinių žinių stokos ir nesugebėjimo suprasti bei įvertinti tvirtinamos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties svarbos nelaikytinos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti.
Pripažinus, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas, svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, šiuo atveju nenustatyta, todėl yra pagrindas vien remiantis šia aplinkybe atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Nepaisant to, teismas papildomai įvertins ir prašyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus.
Teismų praktikoje suformuluota, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).
Taigi, kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis V. V. vėl įsikraustė į socialinį būstą ir savo elgesiu sudaro neįmanomas gyventi sąlygas pareiškėjai ir mažamečiams vaikams, yra atsiradusi po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išnagrinėjimo, santuokos nutraukimo proceso metu neegzistavo, todėl nėra teisinio pagrindo ja remtis ir grįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam.
Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Jeigu neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, tuo atveju proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Pažymėtina, jog prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėja turėjo nurodyti ir materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs suinteresuotu asmeniu Jonavos rajono savivaldybę į procesą, pateikti ir išvardinti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų neįtraukto į bylą suinteresuoto asmens dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Tačiau su prašymu dėl proceso atnaujinimo nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog pareiškėja buvo skolinga Jonavos rajono savivaldybei už suteiktas paslaugas ar Jonavos rajono savivaldybė pati būtų nustačiusi bent kokį savo teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimą, o tuo labiau manytų, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų.
Be to, bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu proceso atnaujinimo atveju, teismas nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, teismui suteikia teisė įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus iš esmės vieninteliu būdu: arba tokią sutartį pilna apimtimi patvirtinant, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatoms (CPK 541 straipsnio 1 dalis), arba jos nepatvirtinant. Kai santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra išimtinai sutuoktinių teisė ir pareiga ir tai nėra teismo diskrecijoje. Taigi, bylos proceso atnaujinimo atveju, teismas turėtų įpareigoti buvusius sutuoktinius teikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, o esant sutuoktinių tarpusavio ginčui, tokios naujos sutarties sudarymas būtų neįmanomas. Duomenų, kad šalys yra sudariusios naują santuokos pasekmių sutartį, nėra pateikta.
Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės Č. V.. Socialinio būsto nuomos sutarties 15 punktas numato, kad sutartis gali būti keičiama teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui (Civilinio kodekso 6.223 straipsnis). Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu (Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja būdama viena iš socialinio būsto nuomos sutarties šalių – nuomotoja turi teisę kreiptis į kitą sutarties šalį nuomotoją – Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl socialinio būsto nuomos sutarties 3 punkto pakeitimo – nuomininko šeimos narių sąrašo. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, jog kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų pakeitimo – nuomininko šeimos narių sąrašo tikslinimo. Kitai sutarties šaliai - Jonavos rajono savivaldybės administracijai atsisakius keisti Socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties sąlygų pakeitimo (Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 368 straipsniu, 370 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjos Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-27604-722/2020.
Nutarties kopiją siųsti pareiškėjos atstovui, suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.