Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1924-657/2011 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. P. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: priteisti ieškovo naudai 35 000 Lt skolos ir 21 000 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas bei nepanaikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - arešto pagal teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-1924-657/2011. Ieškovas nurodė, kad 2007-05-10 pasirašė skolos raštą, kuriuo paskolino atsakovui 35 000 Lt, nustatant, kad skola turi būti grąžinta per mėnesį nuo pareikalavimo. 2010-04-16 ieškovas išsiuntė pranešimą, kuriame pareikalavo grąžinti skolą per mėnesį nuo pranešimo gavimo; 2010-05-27 išsiųstas pakartotinis pranešimas, papildomai nurodant, kad 2010-05-20 pradėtos skaičiuoti 2 procentų palūkanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas skolos per nustatytą terminą negrąžino. Nurodo, kad atsakovas ir jo tėvas vengia grąžinti skolą, teismuose reiškia nepagrįstus ieškinius.

Atsakovas A. P. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas priešieškinį tenkinti pilnai ir 2007-05-10 sudarytą skolos raštą pripažinti nesudarytu, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad paskolos rašte neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, dėl ko, nesant vienos iš būtinų paskolos sutarties sąlygų – pinigų perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn, – paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Pateikti sąskaitų išrašai patvirtinta, kad jokių įplaukų tuo metu neturėjo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiu 2007-05-10 paskolos raštą kaip prieštaraujantį CK 6.871 str. 3 d. nustatytoms imperatyvioms teisės normoms ir neatitinkantį būtinųjų paskolos sutarties sąlygų. Priteisė iš ieškovo atsakovui 4 260 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 85 Lyt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimui įsiteisėjus panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į LAT formuojamą teismų praktiką, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose santykiuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Byloje šalių paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad šalys siekė turėti bendrą tikslą, tačiau neturėjo pinigų. Nors ieškovas turi įrodyti pinigų perdavimą ir jų gavėjo įsipareigojimą juos grąžinti, ieškovas R. D. skirtingai nurodo pinigų skolinimo faktines aplinkybes. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t.y. paskolos raštelyje turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Esant tokiam įrašui, pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui. Ieškovui neįrodžius, kad paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma buvo perduota atsakovui, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys sudarė paskolos sutartį.

Ieškovas R. D. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti ieškovo naudai 35 000 Lt skolos ir 21 000 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškovui priteistos sumos už laikotarpį nuo byluos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nepaneigta, kad pinigai buvo perduoti būtent grynais pinigais, ką viso proceso metu ir teigė ieškovas, todėl atsakovo pateiktas banko išrašas negali nei patvirtinti, nei paneigti šio fakto. Vadovaudamasis CK 6.871 straipsniu teigia, kad pasirašant paskolos raštelį, nereikalingas atskiras pinigų perdavimo-priėmimo aktas, nes pats raštelis patvirtina pinigų perdavimo faktą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatė ieškovui R. D. 7 dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – už apeliacinį skundą sumokėti nesumokėtą 1 680 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas argumentavo, kad teikiant prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iš dalies, turi pateikti visus įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Jokių įrodymų, atspindinčių ieškovo realią turtinę padėtį, byloje nėra, prašymas ieškovo nepasirašytas, pridėti priedai nepatvirtinti įstatymo nustatyta tvarka.

Ieškovas R. D. atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą atleisti nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Nurodė, kad apeliacinis skundas pateiktas pasirašytas, o su prašymu pateikė pažymas ir dokumentus, įrodančius sunkią savo finansinę padėtį. Teismas, nustatęs, kad trūksta duomenų, turėjo įpareigoti ieškovą juos pateikti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo R. D. atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, tenkino ieškovo prašymą ir atleido jį nuo 560 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 1 120 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį ir tai, kad pirmosios instancijos teismas paduodant ieškinį buvo atleidęs jį nuo 1/3 dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, yra pagrindas ieškovą atleisti nuo tokios pačios žyminio mokesčio dalies ir paduodant apeliacinį skundą, t.y. nuo 560 Lt ir nustatyti terminą, likusiai žyminio mokesčio daliai 1 120 Lt sumokėti.

Ieškovas R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-15 nutartį ir priimti naują sprendimą – atleisti nuo viso arba didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba išskaidyti sumokėjimą dalimis. Apeliantas nurodo, kad su skundu pateikė dokumentus, įrodančius, jog šiuo metu yra bedarbis, augina kelis mažamečius vaikus, žmona ne tik viena išlaiko šeimą, bet ir moką būsto kreditą. Nurodo, kad nors ir turi verslo liudijimą, realių pajamų negavo ir abejoja jų gavimo realumu, nes gyvena kaime. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nuo 1/3 dalies žyminio mokesčio atleido 2010 m., o šiuo metu jo finansinė būklė yra dar pablogėjusi.

Atsakovas A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-15 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2010 m. jo šeimos finansinė padėtis itin pablogėjo, savo skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir prašyme, pateiktame paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į ieškinio sumą, likusi sumokėti žyminio mokesčio suma yra adekvati ir teisinga. 560 Lt suma, nuo kurios sumokėjimo ieškovas atleistas, yra pakankamai ženkli ir adekvati, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Nuo dalies žyminio mokesčio atleidimo teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į prašyme nurodytus motyvus, pagrindus ir pateikiamus įrodymus.

Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2011 m. spalio 6 d. nutartis c.b. Nr. 2-2120/2011).

CPK 20 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 str.).

Ieškovas savo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo grindžia aplinkybėmis, kad turi du nepilnamečius vaikus ir yra bedarbis, kad šeimą išlaiko tik žmona, turinti dar ir įsipareigojimų bankui. Su prašymu pateikia vaikų gimimo liudijimų, ieškančio darbo asmens atmintinės, įsakymo dėl ieškovo išleidimo į atsargą, kredito sutarties ir verslo liudijimo kopijas (t. 2, b.l. 83-89).

Visų pirma, ieškovas teismui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ieškovas kaip nepasiturintis ar mažai pasiturintis asmuo, siekiantis apginti savo teises, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Ieškovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo buvo atleistas nuo 1/3 dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dar 2010 metais ir per vienerius metus laiko jo finansinė padėtis dar pablogėjo, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad per nurodytą laiko tarpą ieškovas būtų kreipęsis dėl ir pasinaudojęs įstatymuose numatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priemone.

Antra, analogišką prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo su priedais ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui reikšdamas pradinį ieškinį, į kuriuos atsižvelgęs, pirmosios instancijos teismas, atleido ieškovą nuo 1/3 dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Remdamasis šia nutartimi, pirmosios instancijos teismas tokia pat dalimi atleido ieškovą nuo 1/3 dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą. Byloje esantys dokumentai neatspindi visos realios ieškovo turtinės padėties. Nesant visiems reikiamiems įrodymams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atleisti nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apelianto pateikti duomenys, nesant kitų įrodymų apie jo turtinę padėtį, patys savaime nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties. Apeliantas nepateikė teismui turto ir pajamų deklaracijų, duomenų apie lėšas, esančias banko sąskaitose, duomenų apie registruotus šeimos vardu automobilius. Teismui prieinamais VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio tretiesiems asmenims perleido jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t.y. du butus, kurių vidutinė rinkos vertė 309 300 Lt. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas yra nuomonės, kad Kauno miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai yra pagrįsti, atitinkantys realią situaciją ir neužkerta ieškovui kelio toliau ginti savo teises.

Ieškovas atskiruoju skundu prašo atleisti nuo viso ar didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba išdėstyti žyminio mokesčio sumokėjimą dalimis (t. 2, b.l. 113-114). Pažymėtina, kad CPK numatytos dvi normos: atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas (CPK 83, 84 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesvarsto apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo dalimis. Be to, net teikdamas tokį prašymą, apeliantas nenurodė aplinkybių, kurioms pasikeitus jis galėtų sumokėti žyminį mokestį.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.