Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gitanai Bajarūnaitei, Vaigai Aleksandravičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) statybininku, neteistas, 2011-04-28 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 1 d.,5d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. 2022-08-07, apie 1 val., 30 min., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam A. Š., tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 1 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) įvyko incidentas apie tai nelabai pamena, įvykio metu buvo neblaivus. Įvykio detalių nepamena, jam pasakojo apie įvykį jo draugė, pamena atvykus policijos pareigūnus bei greitąją pagalbą. Tvirtina pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą susitaikius su nukentėjusiuoju, padarytą žalą atlygino, atsiprašė nukentėjusiojo.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras.

4. Kaltinamojo A. P. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

4.1 Iš 2022-08-07 A. Š. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022-08-07, apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), jis stovėjo šalia sodybos tvoros ir kalbėjosi su iš matymo pažįstamu A. P.. Apie ką bendravo nepamena, nes abu buvo stipriai neblaivūs. Besikalbant pajuto vieną smūgį į veido sritį iš dešinės rankos kumščio, pataikė į lūpas, o už ką A. P. jam smūgiavo pasakyti negali. Nieko nelaukęs nuėjo iki policijos pareigūnų, kurie buvo (duomenys neskelbtini) mstl., nes vyko šventė, o kur nuėjo A. P. pasakyti negali. Dėl suduoto smūgio jam prakirto apatinę lūpą, nes atvykusi GMP pagalba išvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, ten susiuvo apatinę lūpą ir išleido gydytis į namus ambulatoriškai. Ar daugiau kas matė, kaip A. P. jam sudavė vieną smūgį, jis nežino, nematė, kad kas būtų buvę šalia jų. Dėl suduoto vieno smūgio jam skaudėjo ir buvo sukeltas fizinis skausmas, nes skauda vieną priekinį dantį. Dėl sukelto fizinio skausmo į teismo medicinos ekspertus kreipsis, o civilinį ieškinį pareikš tyrimo metu, nes nežino, kiek kainuos gydymas. Ankščiau su A. P. jokių konfliktų nėra buvę (b.l. 9-16).

4.2 Iš 2022-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), šalia numeriu (duomenys neskelbtini) pažymėto vieno aukšto plytinio namo. Namo teritorija aptverta medine tvora su betoniniais stulpais ir betoniniais bortais. Dešiniajame kampe arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, kiemo teritorijoje yra trys betoniniai stulpai, ant kurių prikabintas gatvės apšvietimas. Einant į dešinę pusę pagal minėtą kiemo tvorą, prieinamas tvoros kampas, pasisukus į kairę pusę ir paėjus 2 metrus, kairėje pusėje prie esančios kiemo tvoros .A. Š. nurodo vietą, kuri yra įvykio vieta. Fotografuota. Aplinka tvarkinga. Apžiūrėjus įvykio vietą reikšmingų duomenų nenustatyta (b.l. 17-23).

4.3 Iš 2022-08-07 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikus A. Š. dalinę kūno apžiūrą, ant jo apatinės lūpos matoma kirstinė 1 cm ilgio ir 0,2 cm. pločio kirstinė žaizda, lūpa patinusi. Daugiau ant A. Š. matomų kūno vietų smurto žymių nesimato (b.l. 24-28).

4.4 Iš 2022-08-07 greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles (forma Nr. 110/a), matyti, kad A. Š. prakirsta apatinė lūpa, iš vidaus apie 1,5 cm, pasislinkę du viršutiniai dantys. Lūpos žaizda (b.l. 32-33).

4.5 Iš 2022-08-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto H. D. išvados Nr. G 1125/2022(04), matyti, kad A. Š. nustatytas sužalojimas - žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 37).

4.6 Iš 2022-09-22 tarnybinės mobilios vaizdo kameros Nr. B0F1EC5F8684 vaizdo įrašų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota matyti, kad nukentėjusysis A. Š. policijos pareigūnams nurodė, kad prie gyvenamosios sodybos tvoros jam smūgį į veidą sudavė A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-46).

4.7 Iš 2022-08-10 liudytojos G. M. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su A. P. palaiko artimus ryšius, yra pora, draugauja apie pusę metų laiko. Sutinka duoti parodymus apie 2022-08-07 jos gyvenamosios sodybos kieme kilusį konfliktą, kurio ji nematė. Apie tai, kad kažkoks konfliktas buvo, ji sužinojo jau po jo. 2022-08-06 (duomenys neskelbtini) miestelyje vyko šventė, kuri baigėsi sekančią dieną, t.y. 2022-08-07, apie 1 val. Tik pasibaigus šokiams, iš karto ji su draugu A. P. ir kitais draugais parėjo pas ją į namus ir terasoje ketino toliau švęsti. A. Š. pažįsta gerai, jis taip pat yra buvęs jos artimas draugas, tačiau su juo jokių artimų santykių nebepalaiko apie keturis metus laiko. Grįžus po šventės į terasą, A. Š. kartu su jais kompanijoje nebuvo, su juo nešventė ir pačioje šventėje, tik matė, kad šokiuose jis buvo. Kai grįžo į jos namų terasą, jos draugas A. pasakė, kad eina į tualetą. Matė, kad jis ėjo aplinkui namą, nes į tualetą iš terasos galima patekti tik nuėjus į kitą namo pusę. Per daug dėmesio į jį nekreipė, tačiau kai jis negrįžo kažkur apie dešimt minučių laiko, nusprendė eiti pasižiūrėti, kur jis dingo. Apėjo gyvenamąjį namą ir pamatė, kad jos sodybos teritorijoje, prie tvoros, stovi A., o kitoje tvoros pusėje, jau (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo jos sodybos teritorijos link (duomenys neskelbtini) miestelio centro eina A. Š.. Matė, kad tolyn jis nuėjo viena ranka prisidengęs veidą, tačiau kuria ranka tiksliai pasakyti negali, nes to nepamena. Nueidamas A. nieko nesakė nei jai, nei A., jam nieko nesakė ir jos draugas A.. Net nežino, ar A. ją matė. Ji priėjo prie A. ir paklausė, kas čia buvo, o jis atsakė, kad nebuvo nieko. Kadangi iki jai ateinant prie A. negirdėjo nei kažkokių riksmų, nei kažkokio kitokio triukšmo, ji net nesuprato, kad kažkuris iš jų galėjo kažkuriam trenkti. Abu su A. grįžo į terasą ir visai netrukus į jų kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Kadangi policijos pareigūnai budėjo visos šventės metu, matė, kad miestelyje jie dar buvo, todėl suprato, kad A. nuėjo prie jų. Pirmiausiai policijos pareigūnai išsivedė A., o kai ji nuėjo paklausti, kas atsitiko, paaiškėjo, kad A. trenkė A. į veidą. Kai ji A. paklausė, kas čia įvyko, jis sakė, kad nieko nepamena. Tą patį jis sakė ir sekančią dieną, kai jau buvo išsiblaivėjęs, jis taip pat sakė, kad nepamena, kas įvyko ir kodėl trenkė A.. Kad trenkė A. A. pripažįsta, sako, kad trenkė vieną smūgį kairės rankos kumščiu, kumščio išorinė pusė jam buvo nubrozdinta. Kaip ir sakė, paties momento, kai A. trenkė A., ji nematė, todėl kaip viskas vyko negali pasakyti. Kiek žino, A. su A. net nebuvo pažįstami, todėl kas jų tarpe galėjo įvykti negali paaiškinti. Abu - tiek A., tiek A. tą naktį tikrai buvo labai girti. Kaip suprato, A. A. trenkė per tvoros viršų. Kai bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, ji jiems tikrai nesakė, kad matė, kaip A. perlipo sodybos tvorą. Gal pareigūnai ją neteisingai suprato. Ji jiems sakė, kad matė A. jau stovintį prie tvoros sodybos pusėje. Ji pati tą vakarą taip pat buvo vartojusi alkoholio, tačiau neblaivi nesijautė ir viską prisimena. Mano, kad nei vienas iš kartu su jais buvusių draugų A. ir A. konflikto nematė, nes visi buvo terasoje, A. ieškoti ėjo ji viena (b.l. 74-77).

4.8. Iš 2022-10-12 liudytojos L. M. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad šių metų rugpjūčio mėnesio 6 dieną kartu su kitais Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnais dirbo (duomenys neskelbtini) miestelio šventėje. Darbą pradėjo nuo 18 ar 19 valandos, tiksliai nepamena. Šventės metu jokių rimtų konfliktų nekilo, pati šventė baigėsi sekančią dieną, t.y. rugpjūčio 7 d., apie 1 val. Pasibaigus šventei, jos dalyviai iš miestelio aikštės išsiskirstė gana greitai, liko tik keli prekybininkai, kurie rinkosi savo daiktus. Kažkur apie 1 val. 30 min., dar nepasibaigus darbo laikui, ji buvo aikštės centre ir pamatė šaligatviu einantį pareigūną D. V., jis ėjo su dar vienu jai nepažįstamu vyriškiu. Jie abu ėjo link gyvenamosios sodybos, kurioje, kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini) alaus baro savininkė M.. Iš pradžių ji net nepagalvojo, kad yra įvykęs kažkoks konfliktas, nes jie abu ėjo šalia vienas kito, nuo jos gal už 150 metrų. Po to pamatė, kad abu vyrai sustojo ir jai nepažįstamas vyras pradėjo mosikuotis rankomis, lyg pareigūnui D. V. kažką įnirtingai aiškintų. Nieko nelaukusi ji priėjo prie jų, jie stovėjo įvažiavime, esančiame tarp alaus baro pastato ir M. gyvenamojo namo tvoros. Kai priėjo, pamatė, kad nepažįstamam vyrui yra kruvinas veidas, kiek pamena, jis rodė sužalotą lūpą. Besiaiškinant, kas atsitiko, vyras teigė, kad jam smūgiavo jaunuolis, kuris nubėgo į M. sodybą. Vyras ranka parodė į šią sodybą. Kiek pamena, vyras sakė, kad asmuo, kuris jį sumušė, yra grįžęs iš užsienio ir gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Kodėl vyrų tarpe kilo konfliktas ji negali pasakyti, nes neprisimena. Prisimena, kad vyrui nustatė neblaivumą, jis buvo neblaivus. Kadangi nukentėjęs asmuo nurodė, kad jį sumušęs asmuo yra iš kito rajono ir gali išvažiuoti, jie ėjo į M. sodybą. Joje buvo sumušto vyro nurodytas asmuo, todėl atsivedė jį prie tarnybinio automobilio ir taip pat nustatė neblaivumą, vyras buvo neblaivus. Jis atrodė gerokai neblaivus, neorientuotas, nesugebėjo paaiškinti visų aplinkybių, bet iš jo elgsenos buvo galima suprasti, kad vyras yra sutrikęs. To vyro ji nepažįsta, nežino nei jo vardo, nei pavardės. Šis vyras vis neigė sumušęs pirmąjį vyrą, bet vėliau, besiaiškinant visas aplinkybes, kiek pamena pareigūnui D. V. jis prisipažino trenkęs sužalotam vyrui. Prie sodybos tvoros buvo priėjusi mergina, kurią ji pažįsta iš matymo, žino, kad ji yra M., tačiau kokias įvykio aplinkybes ši nurodė neprisimena. Jai atrodo, kad ji viską neigė, sakė, kad nieko nebuvo. Kadangi jų darbo laikas jau buvo į pabaigą, į įvykio vietą atvyko operatyvinės grupės ekipažas, todėl įvykio vietoje toliau bendrauti su asmenimis pasiliko kiti pareigūnai. Kiek jai teko bendrauti su nukentėjusiu asmeniu, jis visą laiką kaip jį sumušusį asmenį nurodė vieną ir tą patį asmenį, savo paaiškinimuose nesipainiojo, sumušimu jis kaltino tik tą vieną jaunuolį, kuris, jo paties teigimu, buvo M. sodyboje ir jį sumušė prie sodybos tvoros (b.l. 80-83).

4.9 Iš 2022-10-12 liudytojo I. Š. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad šių metų (duomenys neskelbtini) miestelio šventę prisimena labai mažai, netgi neprisimena tikslios jos datos, nes jau yra praėję nemažai laiko. Prisimena, kad dirbant ekipaže kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnu E. M., važiavo į įvykį (duomenys neskelbtini), kai po šventės buvo sumuštas vienas vyras. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje jau buvo du policijos pareigūnų ekipažai, kiek pamena, ten buvo pareigūnai L. M., D. V., o kas buvo kiti pareigūnai nebeprisimena. Kiek pamena, buvo sumuštas jam nepažįstamas vyras su akiniais, jam buvo prakirsta lūpa, vyras sakė, kad viskas įvyko šalia sodybos, prie kurios ir buvo visi įvykio dalyviai bei pareigūnai. Kiek pamena, sumuštas vyras sakė, kad toje sodyboje gyvena jo buvusi mergina, o pas ją yra atvažiavęs dabartinis jos draugas, kuris jį ir sumušė. Nukentėjęs asmuo nebuvo apsisprendęs, ar rašys pareiškimą policijos įstaigai. Įvykio vietoje buvo nustatyti abiejų asmenų anketiniai duomenys, taip pat abiem asmenims įvykio vietoje dirbę pareigūnai jau buvo nustatę neblaivumus ir jie abu buvo neblaivūs. Tikrai neprisimena, kad asmuo, kurį nukentėjęs asmuo kaltino sumušimu, būtų prisipažinęs, kad tikrai mušė nukentėjusįjį, nors nukentėjęs asmuo visą laiką sumušimu kaltino tik tą vieną asmenį, kitų asmenų nenurodė ir neminėjo. Kiek pamena, sumušimu kaltinamas asmuo neigė viską, kuo jį kaltino sumuštasis. Su sumušimu kaltinamu vyru daugiau bendravo pareigūnai L. M. ir D. V.. Kadangi nukentėjęs asmuo buvo sužalotas, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri asmenį išsivežė į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje pareiškimas iš jo nebuvo paimtas, nes jis buvo neblaivus. Pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų iniciatyva nebuvo jokio pagrindo, nes buvo išsiaiškinta, kad abiejų asmenų artima aplinka nesieja, rimtesnių kūno sužalojimų nukentėjusiajam taip pat nebuvo nustatyta (b.l. 86-89).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo arba trumpam susargdino.

6. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nuosprendžio 4.1. – 4.9. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. tyčia suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam A. Š. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus A. P. padarytos veikos kvalifikacinius požymius, teismas konstatuoja, kad jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota teisingai.

7. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

10. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, pateikė teismui prašymą dėl susitaikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, prašo nutraukti baudžiamąją bylą, kaltinamasis atlygino civilinį ieškinį, atsiprašė nukentėjusiojo.

12. LR BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Pažymėtina, kad susitaikymas, lingvistiškai aiškinant šį terminą, turi konflikto pabaigos prasmę, taikos sudarymą.

14. Pažymėtina ir tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, sudarančios kliūtį taikyti susitaikymo institutą, tačiau tarp jų nėra nė vienos, kuri kaltinamąjį A. P. trukdytų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

15. Kaltinamasis A. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, prašo nutraukti baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

16. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti. (LR BK 38 str.1d., LR BPK 254 str.5d.).

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.