- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- I-975-257/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00300-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas P. B. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 119). Rašytiniu prašymu pareiškėjas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 26). Skunde (b. l. 2–20) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, tad nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per didelė. Kamerose buvo žiemą šalta, temperatūra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarą karšta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo iš pradžių neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtą skalbimo maišą arba turi pinigų sąskaitoje tokiam maišui nusipirkti. Neturint pinigų, viršutiniai drabužiai buvo skalbiami kartą per du mėnesius. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis nemokomai, kildavo biurokratinės kliūtys. Tualetinio popieriaus išduodavo per mažai. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai, nebuvo unitazo. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. Sąlygų eiti į valgyklą nebuvo. Jį pervežant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos apygardos teismą, Tauragės policijos komisariato areštinę, teisme tekdavo būti nuo 10 iki 15 val., tačiau joks maistas išduodamas nebuvo. Nors iki sulaikymo gyveno su žmona R. B. ir trimis mažamečiais vaikais, tarp jo ir šeimos buvo palaikomas ryšys tik laiškais ir telefoniniais pokalbiais. Trumpalaikiai pasimatymai buvo suteikiami tik per stiklą ir kalbant į telefono ragelį. Jiems nebuvo suteikiami jokie kontaktiniai pasimatymai, nei ilgalaikiai, nei trumpalaikiai. Izoliatoriuje ilgą laiką buvo laikomas gyvenamojoje kameroje, priėmimo-paskirstymo patalpose su rūkančiais asmenimis. Dėl to jis patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 9500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 199).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 1, b. l. 37–49) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Be to, Kalėjimo departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, yra viešai paskelbtas teisės aktas ir būtent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimą.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą skaičiuojant minimalų kameros plotą. Taigi, preziumuojama, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas skaičiuojamas jį padalijus iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus, kas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3224-520/2016).
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-03-07 pažymos Nr. 60/09-9121 „Dėl P. B.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-12-15 iki 2016-12-16: kameroje Nr. 90 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,74 iki 3,79 m², kameroje Nr. 91 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,5 iki 3,69 m², kameroje Nr. 63 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,54 iki 3,63 m², kameroje Nr. 89 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,68 iki 3,75 m², kameroje Nr. 15 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 3,77 m², kameroje Nr. 8 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,57 iki 4,18 m², kameroje Nr. 9 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,42 iki 4,07 m², kameroje Nr. 31 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 21,2 iki 5,31 m².
Pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,63 m² iki 18,9 m², o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui visas jo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad „pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, kai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, nes, kaip jau minėta, pareiškėjo kameros ploto normos pažeidimas nebuvo konstatuotas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpį pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisima tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).
Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams
Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl kamerų antisanitarinių sąlygų.
Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62/08-13 matyti, kad kamera Nr. 91 po remonto – 2015 m. birželio mėnesį kameroje buvo išdažytos, izoliuotos sienos, lubos hidroizoliuotos nuo pelėsio, taip pat demontuota tupykla, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, pagamintos naujos lovos, kėdės, grotos, suolas bei lentynos.
2015 m. lapkričio mėn. nuvalytos, išlygintos, hidroizoliuotos sienos, demontuota tupykla, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara. Gruodžio mėnesį demontuota tupykla, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara kameroje Nr. 9.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde teismui remiasi nebegaliojančia higienos norma, tai yra, pareiškėjui aktuliu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri pakeitė iki 2015-10-31 galiojusią Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Pareiškėjas savo skunde teismui skundžiasi dėl per mažo apšvietimo kamerose. Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.)
Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kameros įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos, ir dirbtinė naktinė šviesa. Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, o teismas abejoti valstybinės institucijos paaiškinimais neturi pagrindo.
Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.
Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymi, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Erkenov prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 18152/11); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai išsikviesti budintį pareigūną.
Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).
Be to, teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-03-10 pažyma, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.“
Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo.
Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėtina, kad HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, todėl pareiškėjo teiginiai, kad vienu metu vaikšto per daug asmenų, neturi jokio teisinio pagrindo, nes pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pasivaikščiojimų trukmės yra nepagrįsti, o teiginiai, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra sporto inventoriaus, neturi teisinio pagrindo, nes įstaigoje kalintiems asmenims sudaryta atskira galimybė sportuoti sporto salėje, eiti į krepšinio aikštelę ar žaisti stalo tenisą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 konstatavo, kad primėtytų šiukšlių nebuvo, kiemeliai buvo valomi, yra šiukšliadėžės. Asbesto pastato konstrukcijoje nėra. Atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad ŠTI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje bei šiferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovas mano, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo labai neilgą laiko tarpą, kas, jo manymu, negalėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai taip, kaip jis nurodo – „sukėlė rimtą pavojų mano sveikatai, kiekvieną dieną ją žalojo.“
Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o priešingai, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai dėl per trumpos pasivaikščiojimo gryname ore trukmės yra nepagrįsti.
Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtieji (nuteistieji), taip pat ir P. B., vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).
Pareiškėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo jam buvus įstaigoje nepagrįsti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybės juose dalyvauti yra sudarytos kiekvienam kalinamajam. Pažymėjo, kad organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą kur nors dalyvauti, nėra.
Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.
Dėl švaros ir tvarkos kamerose, graužikų naikinimo
Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais 2014-2015 m. ir 2016-2017 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150-14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administraciją, kad jam nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge“. Vadinasi, svarbu, kad poreikis būtų aiškus, konkretus ir išreikštas kreipiantis į įstaigos administraciją. Tačiau jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos vykdymo pareiškėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs (Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-03-14 pažyma Nr. 61/04-536), o dėl šių dalykų pirmą kartą skundžiasi tik savo skunde teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-07-21 patikrinimo akte Nr. PA. 6-233 užfiksuota, kad „Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, sudaryta sutartis. ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-10-06 patikrinimo akte Nr. PA. 6-361 pažymėta, „Kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte“), Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).“
Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymi, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Erkenov prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 18152/11); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Dėl sąlygų asmens higienai
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir, kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas nė vienu jo kalinimo metu nebuvo laikomas daugiau nei su trimis asmenimis, todėl aiškiai matyti, kad tesant kameroje net ir keturiems asmenims, jiems pilnai užteko laiko išsimaudyti.
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.
Dėl pareiškėjo aprūpinimo patalyne ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimą vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 užfiksuota, kad Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Švarūs skalbiniai iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Pagal vedamą skalbinių registraciją, lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi buvo užpildytos dezinfekuojamu minkštuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110 laipsnių temperatūroje. Pagal informaciją žurnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkštasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vieną komplektą. Per dieną žurnale registruojama po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniškai išdezinfekuojama 25-40 minkštojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerą telpa 8 inventoriaus komplektai). Kasdien iš įstaigos vidutiniškai išvyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius – dezinfekuojamas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-07-21 patikrinimo akte Nr. PA.6-232 užfiksuota, kad „Lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. <...> Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas.“
Pareiškėjas neginčija to fakto, kad jam būdavo išduodama patalynė, jis tik skundžiasi jos neatitikimu higienos normos reikalavimams. Atsakovas pažymi, kad iš patikrinimo akto turinio matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo kalinimo laikotarpiu čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Priešingai, patikrinimo akto turinys paneigia pareiškėjo minimas aplinkybes, dėl to jo teiginiai dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams yra atmestini.
Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašo“, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-11-02 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr.1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad asmenų drabužiai turi būti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigą sudaryti galimybę kalintiems asmenims išsiskalbti drabužius. O nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, nustatydama atitinkamą viršutinių drabužių skalbimo tvarką, jokių teisės aktų nepažeidžia.
Atsakovas sutiekia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga, todėl P. B. pretenzijos dėl to, kad nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinių bei apatinių drabužių, neturi jokio teisinio pagrindo, todėl turi būti atmestos
Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo- pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos ligoninė. 173 straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad [...], terminuoto laisvės atėmimo ir [...] bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Nėščioms moterims, [...], neįgaliesiems, taip pat ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos.
Šiaulių tardymo izoliatorius, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.
Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius 2016 m. spalio ir gruodžio mėnesiais atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metų nenustatyta jokių pažeidimų.
Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.
Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų
Pareiškėjas nurodo, kad jam Šiaulių tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija iki 2016-12-31) 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtaisiais laikomi: nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (1 p.); nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (2 p); nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (3 p.); nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-526/2014 pažymėjo: „suimtieji (nuteistieji) tardymo izoliatoriuose laikomi tam tikru tikslu (kaip minėta, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dėl bylų nagrinėjimo teisme) ir tik tam tikrą neilgą laiko tarpą, todėl jie negali būti palyginamoje situacijoje su nuteistaisiais, kurie laikomi pataisos namuose, kadangi jų kalinimo tvarka ir aplinkybės iš esmės skiriasi.“ Minėtoje nutartyje taip pat akcentuota: “pareiškėjui jo buvimo tardymo izoliatoriuose metu buvo suteikta galimybė į trumpalaikius pasimatymus, nors ir ribojant juos, tačiau suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, o ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimą ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens (pareiškėjo) buvimo tardymo izoliatoriuje laiką, <…> vertintina, kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi, todėl nėra ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kartu ir iš jo išplaukiančių nacionalinių teisės aktų nuostatų (BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo) pažeidimo“.
Pastebėtina ir tai, kad, pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas, kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti (šių taisyklių 22.4 punktas).
Iš išdėstytų teisės normų turinio ir pastarųjų praktinio taikymo teismų praktikos darytina išvada, kad pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-12-16 iki 2016-12-16 neturi teisinio pagrindo, nes suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nebuvo nustatyta.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas higienos normos reikalavimams (jei tokios buvo), nesudaro pagrindo juos vertinti kaip asmens laikymą nežmoniškomis sąlygomis, asmens žeminimu, kankinimu, ar pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiamai išgyvenimai nelaikytini intensyviais.
Pareiškėjo P. B. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-03-07 pažyma Nr. 60/09-9121 „Dėl P. B.“ (b. l. 54–61), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-12-15 iki 2016-12-16 (319 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas visas 319 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto ir jam teko nuo 3,63 m² iki 18,9 m². Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 319 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui, net atėmus sanitarinio mazgo plotą, kuris paprastai užima apie 1 m², kamerose Nr. 90, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 31 teko ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, o kamerose Nr. 91 41 dieną, kameroje Nr. 63 1 dieną, Nr. 89 6 dienas, Nr. 15 14 dienų teko mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Toks pažeidimas (64 dienos) pareiškėjui iš dalies sudarė prielaidas patirti nepatogumus, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija iš dalies neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose bloga ventiliacija, apšvietimas, žiemą šalta, o vasarą karšta, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų atsilupę.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl kamerų antisanitarinių sąlygų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 107–109) nurodyta, kad kirpykloje įrengta praustuvė su tekančiu vandeniu, skirta dirbančiojo rankų higienai; vanduo pašildomas elektriniu šildytuvu, šildytuvas veikiantis.
Prausimosi patalpos išvalytos, švarios; paviršiams dezinfekuoti yra biocido „Mikrobac forte“. Pagal ŠTI vidaus tvarką, atlikti dezinfekcijos darbai yra registruojami – prausimosi patalpos dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi: tirpalo ruošimas ir ekspozicija – pagal gamintojo rekomendacijas.
Lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. ŠTI nustatyta tvarka išduodamas inventorius surašomas asmeninės sąskaitos kortelėje, už kokybišką gautą inventorių asmenys pasirašo. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas.
Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-233 (19.4.1.6.12) (b. l. 110–111) nurodyta, kad grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, jog nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, sudaryta sutartis. ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 112–114) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).
Kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas) „Microbac forte“). Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius yra (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) b. l. 115–118) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Gyvenamąsias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras išduoda korpuso vyresnieji. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo būrio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprūpinti.
Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias ŠTI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Pagal vedamą skalbinių registraciją, lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkštuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatūroje. Pagal informaciją žurnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkštasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vieną komplektą. Per dieną žurnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniškai dezinfekuojama 25-40 minkštojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerą telpa 8 minkštojo inventoriaus komplektai). Kasdien iš ŠTI vidutiniškai išvyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius – dezinfekuojamas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 119–123) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, dušo patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje pagal sąrašą. Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys ūkio patarnavimo būryje, išklausę higieninių įgūdžių mokymo kursą ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įrašai apie išklausytus mokymo kursus).
Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukštų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas “Microbac forte”). Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytą ŠTI patalpų higienos-dezinfekcijos planą Nr. 20 (01-1023) 2016-2017 m. vykdomas ŠTI higienos ir sanitarinių sąlygų tikrinimas (atlieka ŠTI sudaryta komisija kas ketvirtį).
Kasdienis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas “Microbac forte”). Patvirtintas suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose grafikas.
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija” (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).
Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).
Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Skalbykloje sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga; vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Valymo inventorius sužymėtas ir naudojamas pagal paskirtį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo nurodyti argumentai yra nedetalizuoti, nekonkretūs, abstraktūs. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimų aktų matyti, kad kameroje Nr. 90, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-12-15 iki 2015-12-21, konstatuota, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamera vėdinama per langus. Patikrinta kamera Nr. 8, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2016-07-05 iki 2016-08-18, ir kamera Nr. 90, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-12-15 iki 2015-12-21, ir nustatyta, jog dirbtinė apšvieta nurodytose kamerose atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Oro temperatūra kamerose Nr. 8 nevertinta, nes matavimo metu langai minėtoje kameroje buvo praviri. Nurodytose kamerose Nr. 8, Nr. 90 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62108-13 (b. l. 71–75) matyti, kad iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių, per 2015 metus buvo remontuojama: kamera Nr. 15 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (2015 m. vasario mėn.), kamera Nr. 9 – pelėsio valymas, sienų kosmetinis dažymas (2015 m. balandžio mėn.), kamera Nr. 9 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (2015 m. gegužės mėn.), kamera Nr. 91 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (2015 m. birželio mėn.), kamera Nr. 15 – sienų lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, grindjuosčių montavimas (2015 m. birželio mėn.), kameros Nr. 15, Nr. 9 – lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo sienučių gamyba ir sumontavimas (2015 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn.), kamera Nr. 8 – lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, sienų lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto įrengimas, pertvaros sumontavimas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 76–79) matyti, kad per 2016 metus buvo remontuojama kamera Nr. 90 – pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas (2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo apšvietimo, šalčio žiemą, karščio vasarą, kamerose esančio pelėsio, grybelio, nuo sienų atsilupusių dažų. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio ir karščio yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sąlygų gyvenamosiose kamerose, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl kamerose blogos ventiliacijos, apšvietimo, šalčio žiemą, o karščio vasarą, kameros lubų ir sienų pasidengimo pelėsiu, grybeliu, atsilupusių sienų dažų yra nepagrįsti.
Be to, pareiškėjas visą savo skundą grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir jau galiojo visą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką.
Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-03-10 pažymoje Nr. 60/09-6920 (b. l. 62) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.
Aukščiau nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpose (kamerose) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Šiaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiškėjas ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas į duris daužyti, jis įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus. Pareiškėjas tik nurodo, kas būtų, jeigu būtų, pasisako ne savo, o suimtųjų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė.
Dėl rūkančių asmenų kamerose
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgą laiką buvo laikomas gyvenamojoje kameroje, priėmimo-paskirstymo patalpose su rūkančiais asmenimis.
Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo su nerūkančiais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją raštu.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nurodydamas, jog prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma.
Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad ilgą laiką buvo laikomas su rūkančiaisiais asmenimis gyvenamojoje kameroje, tačiau kurioje (kameros numeris), kuriuo laikotarpiu, nenurodė.
Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 punkte nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameros).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis nenustatyta.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, sklisdavo nemalonūs kvapai, nebuvo unitazo.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo durų ir uždaro viršaus. Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).
Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, pagal teisės aktų reikalavimus, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, vertinama kaip pagrįsta.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukas sulaužytas, jie nebuvo valomi ar laistomi, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.
Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą (b. l. 67–68). Pareiškėjas pripažįsta, jog ši tvarka vykdoma buvo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (b. l. 112–115) konstatuota, kad patikrinimo metu pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo būrio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprūpinti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.
Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
Pareiškėjo argumentai, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, sulaužytas suoliukas, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto, yra nepagrįsti, todėl atmesti kaip nepagrįsti.
Dėl galimybės skalbti drabužius ir patalynę, tualetinio popieriaus kiekio
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, jam išduodavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik vieną virtuvinį rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo iš pradžių neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtą skalbimo maišą arba turi pinigų sąskaitoje tokiam maišui nusipirkti. Neturint pinigų, viršutiniai drabužiai buvo skalbiami kartą per du mėnesius. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis nemokomai, kildavo biurokratinės kliūtys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jam dviem savaitėms būdavo skiriama pusė ritinėlio, kurio neužtekdavo.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 107–109) nurodyta, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. ŠTI nustatyta tvarka išduodamas inventorius surašomas Asmeninės sąskaitos kortelėje, už kokybišką gautą inventorių asmenys pasirašo. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 112–114) konstatuota, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius yra (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (b. l. 115–118) konstatuota, kad lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias ŠTI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Pagal vedamą skalbinių registraciją, lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkštuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatūroje. Pagal informaciją žurnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkštasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vieną komplektą. Per dieną žurnale registruota po 4–6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniškai dezinfekuojama 25–40 minkštojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerą telpa 8 minkštojo inventoriaus komplektai). Kasdien iš ŠTI vidutiniškai išvyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius – dezinfekuojamas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 119–123) konstatuota, kad skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).
Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Skalbykloje sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga; vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Valymo inventorius sužymėtas ir naudojamas pagal paskirtį.
Iš teismui pateiktos Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 2097 (b. l. 69–70) matyti, jog pareiškėjui buvo išduotas numatytas teisės aktais patalynės kiekis bei išduodamos pagal numatytus kiekius higienos priemonės, tarp jų ir tualetinis popierius. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės ar prašymų dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Atmestinas argumentas dėl per mažai išduodamo tualetinio popieriaus, jis buvo išduodamas pagal nustatytas normas, duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo kiekio ir jam nebūtų skirta, nėra. Pareiškėjo argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jam dviem savaitėms būdavo skiriama pusė ritinėlio, kurio neužtekdavo, yra nepagrįstas ir atmestinas. Tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas ne po pusę ritinėlio, o po visą ir išduodamas mėnesiui, o ne dviem savaitėms.
Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu, apmokant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku.
Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 (b. l. 84–87) ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 (b. l. 80–83) tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 (b. l. 88) patikslintą viršutinių rūbų skalbimo ir cheminio valymo tvarką suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartą per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas viršutinių rūbų skalbimas.
Nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. vasario 9 d. pažyma Nr. 62/08-84 (b. l. 64–65), iš kurios matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje patalynė perkama periodiškai atsižvelgiant į įstaigos poreikį. Naudojamas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas teisiai į daiktų sandėlį. Daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi, įvertinami ir, jei reikia, nurašomi kartą per mėnesį. Taip pat patalynė ir rankšluosčiai keičiami ir apie keitimą yra pažymima. Pagal atžymas ji išduodama atvykus į laisvės atėmimo vietą, pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, atžymint tai Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje, nurodant išduotų vienetų skaičių, po kiekvienu įrašu suimtieji ar nuteistieji pasirašo. Išduodant patalynę ir rankšluosčius kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą patalynę bei inventorių.
Sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiūžinių, antklodžių ir pagalvių). Dezinfekuojama po 50 min. 110° C. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji ir nuteistieji kiekvieną mėnesį yra aprūpinami asmens higienos priemonėmis ir visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodama patalynė yra: čiužinys, pagalvė, antklodė, užvalkalas pagalvei, du rankšluosčiai ir dvi paklodės vietoj užvalkalo antklodei.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas numato, kad tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad suimtieji ir nuteistieji gautų išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius yra sudaręs sąlygas nuteistųjų/suimtųjų viršutinių rūbų skalbimui ar cheminiam valymui už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Taip pat asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius suimtieji ir nuteistieji gali skalbtis kamerose patys. Tam tikslui išduodamos vonelės ir ūkinis muilas.
Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. Nr. 1/01-2 įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji/nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų ne trumpiau kaip 3 mėnesius, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas), bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad apatinio trikotažo iš pradžių neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtą skalbimo maišą arba turi pinigų sąskaitoje tokiam maišui nusipirkti, tačiau šis argumentas paneigtas į bylą pateiktais apatinių rūbų skalbimą reguliuojančiais aktais. Taip pat nėra pateikta įrodymų dėl netinkamai ar per mažai išduodamos patalynės, prašymų ją pakeisti dėl netinkamos kokybės nebuvo. Pareiškėjas, nurodydamas aukščiau aptartus argumentus akcentuoja, kad apatinio trikotažo iš pradžių neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtą skalbimo maišą arba turi pinigų sąskaitoje tokiam maišui nusipirkti, o tokių asmenų yra ne mažiau 70 procentų. Taigi, pareiškėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė ir pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Be to, pareiškėjas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis nemokomai, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjo įvardintos biurokratinės kliūtys yra neįtikinamos ir perdėm dirbtinės. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Dėl naudojimosi dušu
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dušo patalpos nešvarios.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 107–109) nurodyta, kad prausimosi patalpos išvalytos, švarios; paviršiams dezinfekuoti yra biocido „Mikrobac forte“. Pagal ŠTI vidaus tvarką, atlikti dezinfekcijos darbai yra registruojami – prausimosi patalpos dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi: tirpalo ruošimas ir ekspozicija – pagal gamintojo rekomendacijas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 112–114) konstatuota, kad oro temperatūra dušuose, persirengimo kambariuose, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas) „Microbac forte“). Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 119–123) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, dušo patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje pagal sąrašą. Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys ūkio patarnavimo būryje išklausę higieninių įgūdžių mokymo kursą ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įrašai apie išklausytus mokymo kursus).
Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukštų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas “Microbac forte”). Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytą ŠTI patalpų higienos-dezinfekcijos planą Nr. 20 (01-1023) 2016-2017 m. vykdomas ŠTI higienos ir sanitarinių sąlygų tikrinimas (atlieka ŠTI sudaryta komisija kas ketvirtį).
Kasdienis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas „Microbac forte”). Patvirtintas suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose grafikas.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše.
Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 107–109) nurodyta, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-233 (19.4.1.6.12) (b. l. 110–111) nurodyta, kad grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, jog nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, sudaryta sutartis. ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 112–114) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).
Kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas) „Microbac forte“). Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (b. l. 115–118) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Gyvenamąsias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras išduoda korpuso vyresnieji. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo būrio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprūpinti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d., b. l. 119–123) konstatuota, kad visas bendro naudojimo patalpas valo, pagalbinius darbus (virtuvėje, dušo patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirba suimtieji ir nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje pagal sąrašą. Visi nuteistieji ir suimtieji, dirbantys ūkio patarnavimo būryje, išklausę higieninių įgūdžių mokymo kursą ir jų sveikata dėl užkrečiamųjų ligų patikrinta (pateiktos nuteistųjų ir suimtųjų asmens medicininės knygelės F048/a ir įrašai apie išklausytus mokymo kursus).
Tikrinimo metu viso režiminio korpuso visų aukštų bendro naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas “Microbac forte”). Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Pagal 2016-02-12 sudarytą ŠTI patalpų higienos-dezinfekcijos planą Nr. 20 (01-1023) 2016-2017 m. vykdomas ŠTI higienos ir sanitarinių sąlygų tikrinimas (atlieka ŠTI sudaryta komisija kas ketvirtį).
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija” (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).
Žemesnės instancijos teismas
Nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos- dezinfekcijos planai 2014–2015 m. ir 2016–2017 m. (b. l. 89–106), duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.
Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.
Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.
Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija.
Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 130–134), kur nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. pažymos Nr. 61/04-536 „Dėl P. B.“ (b. l. 129) matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, socialinė reabilitacija suimtiesiems nevykdoma, o numatytas socialinis darbas ir užimtumas.
Taip pat pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 40, 41, 42 straipsniais, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas ir vykdomas suimtųjų užimtumas ir jų socialinių poreikių tenkinimas. Atsižvelgiant į nurodytų straipsnių nuostatas, įstaigoje laikomiems suimtiesiems vykdomas bendras lavinimas (profesinis mokymas tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems teisės aktuose nėra reglamentuotas), kiekvieną mėnesį organizuojami ir vykdomi susitikimai su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku, visą darbo dieną veikia biblioteka, nustatyta tvarka suimtieji (nuteistieji) gali gauti ir skaityti knygas, esant galimybėms organizuojami anglų kalbos kursai, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai. Organizuojamose sporto varžybose, anglų kalbos kursuose ir kituose renginiuose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose.
Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą, užimtumo kambarį-skaityklą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), o ne pagal individualų suimtojo ar nuteistojo pageidavimą. Pažymi, kad Suėmimo vykdymo įstatyme nėra numatyta suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sportą. Taip pat informuoja, kad P. B. buvo suteikta galimybė išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose.
Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose nėra. Pažymėtina, jog iš pateiktų Į treniruoklių salę išvedamų kamerų sąrašų (b. l. 135–143), Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų, Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo savaitgaliais grafikų (b. l. 144–183) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose, todėl pareiškėjas galėjo pakankamai normaliai judėti.
Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta socialinio užimtumo programa ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytos tvarkos pakeitimo, juo labiau, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl maisto energetinės vertės
Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas būdavo atšalęs, o sąlygų eiti į valgyklą nebuvo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-02-09 pažymos Nr. 62/08-84 „Apie P. B. laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 64–65) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji ir nuteistieji maitinami Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šis maistas yra subalansuotas iš pagrindinių maisto medžiagų (riebalai, baltymais, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos), kurių bendra energetinė vertė atitinka žmogaus fiziologines mitybos paros normas.
Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117, kalinimo įstaiga bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.
Iš administracinėje byloje esančių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus 2016 m. spalio 24 mikrobiologinio tyrimo protokolų (b. l. 124–126) ir cheminių tyrimų protokolo (b. l. 127–128) matyti, kad maistas atitinka normas, koliforminių bakterijų, salmonella spp. nenustatyta.
Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl maisto skonio ir pateikiamo atšalusio maisto, todėl atmestini.
Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo skunde esantį prieštaravimą, kur pareiškėjas nurodo, jog dėl per mažo jam tenkančio kameros ploto jis galėjo tik gulėti ar sėdėti, nurodo, jog dėl tinkamų socialinio užimtumo programų nebuvimo negalėjo sportuoti lauke, tačiau nurodydamas, jog maisto energetinė vertė buvo per maža, tvirtina, jog jis sportuodavo kiekvieną dieną. Nors pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jo svoris apie 80 kg, ūgis 176 cm, maisto neužteko, iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos (b. l. 34–52) matyti, jog pirminės gydytojų apžiūros metu 2015-12-16 pareiškėjo svoris nurodytas 99 kg, o ūgis 178 cm (b. l.40), jo svoris, būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nuo 99 kg (b. l. 46) padidėjo iki 104 kg (b. l. 47, 48).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jį pervežant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos apygardos teismą, Tauragės policijos komisariato areštinę, teisme tekdavo būti nuo 10 iki 15 val., tačiau joks maistas išduodamas nebuvo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Šios taisyklės numato, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. (31 punktas), įpareigoja kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas iš vakaro informuoti kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių bei, išvykus konvojui, nedelsiant informuoti apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių (32 punktas), o kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybas – informuoti ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių (34 punktas). Maitinimo organizavimo taisyklių 4 punktas įpareigoja kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų administracijas nuolat turėti kaupiamų maisto produktų (negreitai gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui. Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktas (2007 05 23 įsakymo Nr. V-141 redakcija) nustatė, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Taigi, tiek iki pareiškėjo nurodytų Klaipėdos apygardos teismo, tiek iki Tauragės policijos komisariato areštinės iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą nėra ilgesnis nei 6 val. Dėl pareiškėjo buvimo Klaipėdos apygardos teisme nuo 10 val. iki 15 val. ir maitinimo Šiaulių tardymo izoliatorius nėra atsakingas, todėl nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ilgalaikių pasimatymų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad iki sulaikymo gyveno su žmona R. B. ir trimis mažamečiais vaikais, tarp jo ir šeimos buvo palaikomas ryšys tik laiškais ir telefoniniais pokalbiais. Trumpalaikiai pasimatymai buvo suteikiami tik per stiklą ir kalbant į telefono ragelį. Jiems nebuvo suteikiami jokie kontaktiniai pasimatymai, nei ilgalaikiai, nei trumpalaikiai.
Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtaisiais laikomi: nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (1 p.); nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (2 p); nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (3 p.); nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 p.).
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. kovo 9 d. pažymos Nr. 60/09-9421 „Dėl P. B.“ (b. l. 63) matyti, kad pareiškėjui buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu (nuo 2015-12-16 iki 2016-12-16), pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo redakciją, suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nustatyta nebuvo, todėl suimtajam P. B. ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. P. B. buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo.
Pats pareiškėjas skunde neneigia, kad trumpalaikiai pasimatymai jam buvo suteikiami tik per stiklą ir kalbant į telefono ragelį. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 63 punktą, asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, rašo prašymą suteikti pasimatymą. Tačiau iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad nei pareiškėjas, nei jo žmona prašymų dėl trumpalaikių ir ilgalaikių kontaktinių pasimatymų Šiaulių tardymo izoliatoriui nebuvo pateikę.
Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl kontaktinių ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų suteikimo, byloje nėra, todėl nurodytų pasimatymų neturėjo ir pareiškėjo argumentai dėl kontaktinių ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų suteikimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 34–52) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu 2015-12-16 (b. l. 39–40) pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, pareiškėjo ūgis 178 cm, svoris 99 kg, žalingi įpročiai: alkoholis. Yra tik vienas įrašas, kad pareiškėjas skundėsi jautriu miegu naktimis po nuosprendžio. Anksčiau raminančiųjų vaistų nevartojo (b. l.51). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. kovo 14 d. pažymos Nr. 61/04-536 (b. l. 129) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-12-16 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 319 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Tačiau atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui 64 dienas buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo pripažinti pagrįstais, tačiau pareiškėjas visą laiką buvo laikomas kamerose, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, Šiaulių tardymo izoliatoriaus netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Įvertinęs tai, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 300 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 9500 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo P. B. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui P. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur (trys šimtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.