Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Ievai Mockutei,

dalyvaujant ieškovės AQ „KTZ Express“ atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sea Connect“ atstovui advokatui Nerijui Jurkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AQ „KTZ Express“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sea Connect“ dėl turto išreikalavimo, trečiasis asmuo – SIA „Baltic Cross Logistics“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Ieškovės vertinimu, atsakovė turi grąžinti ieškovei priklausančius konteinerius ir santykius su trečiuoju asmeniu išsiaiškinti tarpusavyje. Ieškovė nėra ir niekada nebuvo krovinių vežimo jūra sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens šalimi, nėra sudariusi nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu susitarimų, skolos suderinimo aktų, laidavimo sutarčių ir kt., todėl negali būti atsakinga už kitos šalies įsipareigojimų nevykdymą. Be to, ginčo krovinys priklauso ieškovei, o ne trečiajam asmeniui, todėl atsakovė neturėjo teisės sulaikyti krovinio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.139 straipsnio 1 dalį ir 4.229 straipsnio 1 dalį.

5. Ieškovė savo reikalavimus nepagrįstai grindžia vien tik neteisinga CK 4.229 straipsnio ir PLĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatų interpretacija, nepaisydama specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių pervežimus jūra. Krovinių vežimo jūra dokumentas (konosamentas) patvirtina sutarties sudarymo faktą ir jo turėtojo nuosavybės teisę į konosamente nurodytą krovinį bei suteikia teisę jo turėtojui disponuoti jūra vežamu kroviniu. Kasacinio teismo praktikoje suformuota aiški nuostata, kad šias teises turi vežėjas, kol krovinio nepristato gavėjui. Atsakovė neišdavė ginčo krovinio trečiajam asmeniui (gavėjui), o tai reiškia, kad vežimo sutartis dar nėra pasibaigusi ir atsakovė turi visas vežėjos teises, numatytas vežimo sutartyje bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose pervežimus jūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovei AQ „KTZ Express“ nuosavybės teise priklauso 45 pėdų konteineriai – refrižeratoriai Nr. KZEU4500421, KZEU4501984, KZEU4502086, KZEU4502168, KZEU4502363, KZEU4502379, KZEU4502430, KZEU4502002, kuriuos, be kita ko, ieškovė 2015 m. vasario 8 d. sutartimi dėl konteinerių naudojimo (toliau – Sutartis) suteikė trečiajam asmeniui SIA „Baltic Cross Logistics“ laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (Sutarties 1.1 punktas). Trečiasis asmuo SIA „Baltic Cross Logistics“ su atsakove UAB „Sea Connect“ 2015 m. balandžio 10 d. sudarė krovinių vežimo jūra sutartį – konosamentą (angl. Bill of Lading) Nr. AL517RK010 (toliau – Konosamentas), pagal kurį atsakovė (vežėja) trečiojo asmens (krovinio siuntėjos ir gavėjos) užsakymu organizavo 51 konteinerio (įskaitant ir ginčo konteinerius) pervežimą jūrų transportu iš Duisburgo į Klaipėdos uostą. Pervežus konteinerius ir juos iškrovus Klaipėdos uoste, trečiasis asmuo SIA „Baltic Cross Logistics“ neatsiskaitė su atsakovę už pervežimą, dėl ko atsakovė 43 ieškovei priklausančius konteinerius perdavė gavėjos atstovei UAB „VPA Logistics“, o 8 ginčo konteinerius sulaikė pagal Konosamento 22 punkto sąlygas ir PLĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatas.

8. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovę perduoti jai priklausančius 8 ginčo konteinerius, kurie atsakovės buvo sulaikyti (vindikacinis ieškinys). Ieškovė savo reikalavimą iš esmės argumentuoja tuo, kad atsakovė, ieškovės vertinimu, neturėjo teisės sulaikyti ginčo konteinerių, todėl privalo juos grąžinti ieškovei – teisėtai konteinerių savininkei.

9. Remiantis CK 4.95 straipsniu, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovas, pasinaudodamas šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).

10. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir bylos duomenys patvirtina, kad 8 ginčo konteineriai nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso ieškovei, ieškovė ginčo konteinerių valdymo teisę prarado be savo valios, konteinerius valdo atsakovė, ieškove su atsakove nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėja, jog ginčo konteinerius atsakovė valdo neteisėtai, t .y. ieškovės įsitikinimu, atsakovė neturėjo teisės jų sulaikyti pagal CK 1.139 straipsnio 1 dalį ir 4.229 straipsnio 1 dalį. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės argumentu.

12. Ieškovės nurodytoje CK 4.229 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama daikto sulaikymo tvarka, kuria gali pasinaudoti kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką. Tačiau asmenims nedraudžiama susitarti ir dėl kitokios daikto sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015). Nagrinėjamu atveju ginčo konteineriai atsakovės buvo sulaikyti Konosamento 22 punkto pagrindu, kuriame atsakovė ir trečiasis asmuo, be kita ko, susitarė, kad vežėjas (atsakovė) turi teisę sulaikyti krovinį (ginčo konteinerius) ir su juo susijusius dokumentus, taip užtikrindamas vežėjui pagal Konosamentą mokėtinų sumų ir kitų užsakovo (trečiojo asmens) vežėjui pagal bet kurias kitas sutartis, nepriklausomai nuo to, ar jos susijusios su krovinio vežimu, mokėtinų sumų sumokėjimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė vienos būtinųjų sąlygų jos vindikaciniam reikalavimui tenkinti – atsakovės ginčo konteinerių valdymo neteisėtumo.

13. Pažymėtina, kad civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovei pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui (nagrinėjamu atveju atsakovei), su kuriuo ieškovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai arba reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo pagal Sutartį savo kontrahentui (trečiajam asmeniui). Taigi, ieškovei neįrodžius visų būtinųjų aplinkybių jos pareikšto vindikacinio ieškinio tenkinimui (atsakovės ginčo konteinerių valdymo neteisėtumo), ji turi teisę reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui dėl sutartinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo pagal Sutarties 2.2.3 punktą ir 5 dalį „Šalių atsakomybė“.

14. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos visos būtinosios aplinkybės ieškovės pareikštam vindikaciniam reikalavimui patenkinti, jos patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

15. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

17. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad ji patyrė 3 305,72 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras su atliktų darbų išklotinėmis (suteiktos teisinės konsultacijos dėl procesinių veiksmų, atsiliepimo į pareikštą ieškinį, tripliko, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties rengimas, dokumentų vertimo išlaidos) bei mokėjimo nurodymų išrašus. Ieškovės ieškinį atmetus, šis prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

18. Teisme patirta 36,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AQ „KTZ Express“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sea Connect“, juridinio asmens kodas 300660340, naudai 3 305,72 Eur (tris tūkstančius penkis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AQ „KTZ Express“ valstybei 36,43 Eur (trisdešimt šešis eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.