Kauno apygardos teismo nutartis

2024-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-43-876/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-22
Bylos Nr.
AN2-43-876/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00985-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pažeidėjas
G. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-43-876/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00985-2023-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10
Kauno apygardos teismasNuTARTIS2024 m. kovo 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 19 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. G. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistas M. J. G. G. 2023 m. rugsėjo 30 d. 00.16 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 29 d. 23.46 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,77 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumo laipsnis. Tokiais veiksmais G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktam G. G. paskirta nuobauda – 800 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu G. G. pateikė skundą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. spalio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį, pakeisti Institucijos 2023 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą ir antialkoholinio variklio užrakto terminą.

4.1. Skunde apeliantas teigia, jog jam buvo nustatytas lengvas 0,77 promilių (po paklaidos 0,75 promilių) neblaivumas. Iki šio įvykio jis nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 5 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta, visada atsakingai naudojosi suteikta vairavimo teise, šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis G. G. gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms. Skunde apeliantas nurodo, kad neturėdamas teisės vairuoti jis negalės vykdyti savo darbinių pareigų, užsiimti savanorystės veikla, taip pat neturės kaip užtikrinti artimųjų gerovės ir išsilaikyti. G. G. nurodo, jog skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje minimos aplinkybės yra klaidingai interpretuojamos. Apeliantas privalo pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus sergančia močiute R. G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), daugiau kas galėtų jai padėti nėra. Taip pat teisė vairuoti būtina ir apelianto vykdomai savanorystės veiklai – jis savanoriauja vaikų dienos cente (duomenys neskelbtini), veda užsiėmimus, dalyvauja maisto banko akcijose, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje. Skunde taip pat teigiama, kad į medicinos įstaigą papildomai patikrai G. G. galėjo vykti tik po protokolo surašymo, t. y. 2023 m. rugsėjo 30 d. 00.16 val. užfiksuotu laiku protokole, išvykti anksčiau nei yra surašytas protokolas galimybės nebuvo.

4.2. Skundo autorius teigia, jog nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, paaiškino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra padaręs kitų panašių nusižengimų ar nusikalstamų veikų. Apelianto teigimu, egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4.3. G. G. skunde aukštesnės instancijos teismui remiasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2023 m. rugsėjo 30 d. 01.13 val. alkoholio koncentracija kraujyje buvo 0,19 promilių, teismų praktikos Lietuvos teismo medicinos specialistų formule, kad iš žmogaus organizmo per vieną valandą pasišalina 0,1-0,25 promilių alkoholio (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-310-397/2018) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78- 788/2016,Nr. 2AT-10-693/2018).

4.4. Apeliantas skunde nurodo, jog 2023 m. rugsėjo 29 d. 23.46 val. automobilį vairavo labai trumpą laiką, jam žinomoje vietoje, (duomenys neskelbtini) nedideliu, leistinu greičiu, o važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. G. G., sustabdytas policijos pareigūnų, nevengė patikrinimo, 2023 m. rugsėjo 30 d. 00.16 val. užfiksuotu laiku protokole alkotesteriu pakartotinai patikrinus neblaivumo laipsnį, nustatyta 0,77 promilių (pritaikius paklaidą 0,75 promilių). Nesutikus su ribiniais parodymais 2023 m. rugsėjo 30 d. 01.13 val. paimtas kraujo mėginys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, apeliantui nustatytas 0,19 promilių neblaivumas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

4.5. Skunde nurodoma, jog teismų praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose, matyti, kad pateikiamuose ekspertizės aktuose nurodoma, kad vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilių/val. (nuo 0,0025 promilių/min. iki 0,0033 promilių/min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-746/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-20.13). Teismų praktikoje taip pat yra Lietuvos teismo medicinos specialistų išaiškinimų, kad iš žmogaus organizmo per vieną valandą pasišalina 0,1-0,25 promilių alkoholio (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-310-397/2018), tai yra nuo 0,0017 promilių/min. iki 0,0042 promilių/min. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi išaiškino, kad teisinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tik virš 0,41 promilių etilo alkoholio koncentracijos, o 0,2869 promilių nelaikoma neblaivumo būsena.

4.6. G. G. apeliaciniame skunde teigia, kad prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs, šiuo metu išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo inkriminuojamo nusižengimo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Skunde nurodoma, jog apeliantas yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, o jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Apeliantas nurodo, jog pilnu etatu dirba komercijos direktoriumi-vadybininku medicininių prietaisų gamybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant funkcijas pagal darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas šią darbo sutartį jis privalo vizituoti įvairias medicinos įstaigas, esančias visoje Lietuvoje, instaliuoti medicininius įrenginius ir prietaisus, atlikti medicinos įstaigose medicininių įrenginių ir prietaisų itin svarbų garantinį aptarnavimą, užtikrinantį sklandų šių medicinos įstaigų darbą su pacientais. Taip pat nuvykimui į darbo vietą ir parvykimui, yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, o jo gyvenamoji vieta nuo darbo gamybos patalpų yra nutolusi aštuoniolika kilometrų. Netekęs teisės vairuoti apeliantas netektų darbo bei prarastų vienintelį pajamų šaltinį, o tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimu vykdymą („(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs būsto paskolos sutartį) ir tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam bei artimiesiems. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus sergančia močiute R. G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Dėl suprastėjusio mobilumo jai reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus, močiutė automobilio neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant močiutės sveikata ir privalomai vykstant į „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas medicinos įstaigas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat rūpinasi močiutės buitimi, maistu ir finansine padėtimi. Teisė vairuoti apeliantui reikalinga ir savanorystės veiklai – jis savanoriauja vaikų dienos cente (duomenys neskelbtini), veda užsiėmimus, dalyvauja maisto banko akcijose, važiuoja į vaikų stovyklas. Asociacijos „(duomenys neskelbtini)” pažymoje dėl savanoriškos veiklos pažymima, kad savanoriauja nuo 2012 m., organizuoja vaikų tikslinį užimtumą (vidutiniškai po 5 val./mėn., 2017-2021 m. laikotarpyje, vidutiniškai po 3 val./mėn. 2022-2023 m. laikotarpyje), aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje ir įvairių kitų veiklų organizavime.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. nurodė, jog skunde apeliantas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje administracinio nusižengimo byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes apelianto svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės siekiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo. Sutikti su G. G. skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, kas akcentuojama ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Atsiliepime pažymėta, jog mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilių alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilių alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Apeliantas šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. prašė G. G. apeliacinio skundo dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties netenkinti ir 2024 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinis skundas netenkinamas

6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl apelianto G. G. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliantas taip pat neginčija ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau nesutinka su tuo, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi nesutrumpino administracinio poveikio priemonių termino – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl aukštesnės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Aukštesnysis teismas atkreipia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesį, kad apeliacinis skundo argumentai yra iš esmės analogiški apelianto skundo apylinkės teismui argumentams. Apeliaciniame skunde pažymimos tos pačios aplinkybės kaip ir skunde apylinkės teismui, teigiant, jog šių aplinkybių Kauno apylinkės teismas neįvertino, ar jas įvertino netinkamai. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

8. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra valstybės prievartos priemonės, ANK nustatyta tvarka skiriamos administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančių administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys. Šio straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms (šios nutarties 7 punktas), rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

10. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

11. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo visas skunde G. G. nurodytas aplinkybes, kuriomis motyvuodamas jis prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vien tik aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas aplinkybes įvertino ne taip, kaip jis tikėjosi, ir priėmė apelianto netinkinantį procesinį sprendimą, savaime neleidžia daryti išvados, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

12. G. G. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam įvykio dieną buvo nustatytas 0,77 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumo laipsnis. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantui nustatytas neblaivumas nedaug viršijo draudžiamą ribą, kad praeityje jis nebuvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimą, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti. Visos skunde nurodytos aplinkybės, taip pat pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad esantys apribojimai vairuoti jam trukdo dalyvauti jo darbinėje bei aktyvioje socialinėje veikloje, nėra išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą švelninti pažeidėjui administracinio poveikio priemonę taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paminėtas aplinkybes (susijusias su pareiškėjo veikla, taip pat šeimos interesais, darbinių funkcijų vykdymu) prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrų nepatogumų tiek pats asmeniškai, tiek nepatogumų, susijusių su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir G. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo metu, tačiau nuo neteisėto ir ypač didelį pavojų kelių eismo saugumui keliančio elgesio jo nesustabdė. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

13. Apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat akcentuoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog G. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 promilių etilo alkoholio.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai ir nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

15. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad šios nutarties priėmimo metu, didžioji dalis draudimo apeliantui vairuoti transporto priemones termino jau yra suėjusi (nagrinėjamoje byloje policijos pareigūno 2023 m. rugsėjo 30 d. sprendimu G. G. buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 30 d.), ir apeliantas transporto priemonių negalės vairuoti tik mažiau nei du mėnesius. Šiam terminui suėjus, apeliantas galės vairuoti transporto priemonės, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi iš esmės apeliantas galės atlikti visus veiksmus, dėl kurių nurodo esant būtinybę jam turėti specialiąją teisę.

16. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, šioje byloje neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. G. G. skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobauda ir skirtos administracinio poveikio priemonės, kurių terminai nustatyti taip pat minimalūs. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Judita Sungailaitė