Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-310-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
AN2-310-397/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02304-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
E. A. G.
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-310-397/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02304-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.6.; 21.11.10.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties E. A. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. A. G. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nes jis 2017 m. rugsėjo 21 d. 22.20 val. Kaune, Užnemunės Marvelės g. vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz S 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,50 promilės) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 11 eurų bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė subendrinta nuobauda – 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių. E. A. G. nesutikdamas su tuo, kad jis padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, nutarimą skundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi E. A. G. skundas atmestas, konstatavus, jog byloje surinkti duomenys leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą vairavus neblaiviam.Apeliaciniame skunde E. A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo nutraukti. Skunde apeliantas teigia, jog nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta remiantis prielaidomis, ignoruojant įrodymų paskirstymo taisykles, neaiškinant nepašalintų abejonių jo naudai bei netinkamai vadovaujantis teismų praktika. Skunde apeliantas nurodo, jog atmesdamas skundo argumentą dėl nurodymo pūsti į alkotesterį iš karto po rūkymo, teismas išvadą, kad rūkymas jokios įtakos alkotesterio rodmenims neturėjo, grindė vien eksperto išsakyta nuomone, kuri niekuo nepagrįsta. Be to, teismas nenurodė jokios teismų praktikos, ar kitų objektyvių duomenų tokiai nuostatai pagrįsti. Apeliantas pažymi, jog teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41/2013, 2AT-42-507/2016) pabrėžta, jog atmetant versiją dėl rūkymo įtakos, ji kiekvienu atveju turi būti objektyviai ištirta. Tuo tarpu šiuo atveju minėta versija atmesta vien formaliu teiginiu, nenurodant tam jokio teisinio pagrindo.Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama ekspertizė. Šioje nutartyje teismas alkotesterio parodymų objektyvumu ir pakankamumu įsitikino vadovaudamasis „moksliškai patvirtinta formule“, tačiau pati formulė ir skaičiavimų esmė nutartyje neatskleisti, apsiribojant teiginiu, jog suaugusio vyro alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,1-0,25 promilės/val., ko teismo manymu pakanka išvadai, jog alkotesteriu nustatytas 0,5 promilės neblaivumas yra abejonių nekeliantys duomenys. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liko neįvertinta specialisto paaiškinimų dalis, jog teoriniai apskaičiavimai yra neobjektyvūs, nes jais nustatomi ne konkretūs, o vidutiniai alternatyvūs dydžiai, kad kiekvienu atveju iškvėpto oro tyrimo rezultatai priklauso nuo individualių tiriamo asmens organizmo savybių ir sveikatos būklės, dėl ko objektyvesniais duomenimis visais atvejais laikytini kraujo tyrimo rezultatai. Šiame kontekste apeliantas pabrėžia, kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam klausimą, vertinama būtent alkoholio koncentracija kraujyje. Tomis pačiomis nuostatomis ir principais turi būti vadovaujamasi ir administracinių nusižengimų bylose.Skunde taip pat teigiama, jog teismų praktikoje analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. AT-51-746/2016) laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai alkotesteriu atlikto testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimų yra skirtingi, prieštaravimams šalinti paprastai skiriama ekspertizė. Šioje byloje taip pat pasisakyta, jog ta aplinkybė, kad nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo tyrimo paėmimo praėjusi daugiau nei valanda laiko savaime nepaneigia medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Tokia nuostata, apelianto teigimu, rodo aiškų skundžiamos nutarties išvados, jog kraujo tyrimas laikytinas jo nenaudai vertintinu įrodymu jau vien dėl to, jog kraujo mėginys paimtas praėjus 77 minutėms po patikrinimo alkotesteriu, nepagrįstumą. Skunde taip pat pažymima, jog teismas neįvertino kitos apelianto nurodytos aplinkybės, o būtent to, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik 23 val. 05 min., todėl jis neturėjo objektyvios legalios galimybės atlikti reikalingas procedūras per 1 val. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėtoje nutartyje Nr. AT-51-746/2016 pasisakė, jog nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą ir visa įrodymo nepateikimo bei abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, taip pat akcentuota ir ekspertizės akto reikšmė. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo skundo netenkinti. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje 2AT-68-648/2017 buvo nurodyta, jog alkoholis iš organizmo yra šalinamas linijine tvarka 0,1-0,25 prom. per 1 val., tad pateikiant matematine išraiška, matyti, kad iš E. A. G. kraujo galėtų būti šalinama nuo (0,1*1,36) 0,13 prom. iki (0,25*1,36) 0,34 prom. alkoholio, kas rodo, jog jis transporto priemonės vairavimo metu buvo neblaivus. Taip pat nurodoma, jog apeliantas yra daug kartų baustas už KET reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, jog jis ignoruoja galiojančius įstatymus. Jo padarytas nusi-žengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių. Pagrindo keisti skundžiamą nutartį nėra.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Eugenijaus A. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei teigiama, kad byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, jog jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Apelianto manymu byloje nepašalinti prieštaravimai dėl šios aplinkybės, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl padarytos veikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo yra nepagrįsti, dėl to atmetami. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. A. G. pagrįstai pripažintas kaltu vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.Apylinkės teismas, nagrinėdamas apelianto skundą, ėmėsi priemonių pašalinti apelianto keliamas abejones ir duomenų dėl jo neblaivumo vairuojant transporto priemonę prieštaringumą – iškvietė ir teisme apklausė specialistą, jo paaiškinimai išsamiai ir visapusiškai įvertinti nutartyje. Teismo išvados dėl pagrįsto apelianto nubaudimo už tai, kad šis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, motyvuotos ir paremtos išsamia bei visapusiška byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analize, atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jas pagrįstomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnai sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“ 2017 m. rugsėjo 21 d. 22 val. 39 min. nustatė E. A. G. neblaivumo (girtumo) laipsnį – 0,5 promilių. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismo teisėjas, apeliantas neneigė, kad jis buvo vartojęs alkoholio. Tai matyti ir iš pareigūno L. Š. tarnybinio pranešimo, jo parodymų teisme, tiek ir iš paties apelianto paaiškinimų teisme. Vis dėl to E. A. G. nemanė, kad jis galėjo viršyti įstatymo nustatytą neblaivumo ribą, leidžiančią vairuoti transporto priemones, todėl pasinaudojo galimybe atlikti medicininę apžiūrą. Atlikus medicininę apžiūrą, buvo paimtas kraujas. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9871/2017(01) (b. l. 9) nustatyta, kad E. A. G. kraujyje rasta 0,31 prom. etilo alkoholio. Šie duomenys rodo, jog būtent kraujo paėmimo metu, t. y. 23 val. 56 min., apelianto kraujyje nustatytas alkoholio kiekis neviršijo leistinos ribos, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra svarbus tas kiekis alkoholio, kuris buvo vairuojant transporto priemonę, o ne po to, nes alkoholis iš organizmo laikui bėgant natūraliai pasišalina ir jo koncentracija mažėja. Todėl net ir pasinaudojus galimybe per valandą laiko atlikti medicininę apžiūrą bei ištirti kraują, šių procedūrų metu gauti duomenys savaime nevertinami kaip neginčytinai paneigiantys alkotesterio pagalba tikrinimo metu nustatytą alkoholio kiekį. Šie duomenys neturi jokios prioritetinės galios prieš kitus įrodymus ir jie taip pat vertinami, jų įrodomoji vertė nustatoma lyginant ir gretinant šiuos duomenis su kitais duomenimis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kraujas gydymo įstaigoje paimtas praėjus 77 minutėms po to kai apeliantas buvo patikrintas alkotesterio pagalba. Iš tiesų tai ilgesnis nei teisės aktų nustatytas valandos laiko tarpas ir, kaip teisingai skunde nurodė apeliantas, savaime nepaneigia tyrimo metu gautų rezultatų, tačiau šie duomenys turi būti vertinami ir kitų duomenų visumoje. Jų įrodomoji vertė turi būti nustatoma ne tik formaliai vertinant nustatytą alkoholio koncentraciją kraujyje, bet ir atsižvelgiant į natūralius alkoholio pasišalinimo procesus bėgant laikui, todėl turi būti įvertinami tiek pradiniai alkotesterio rezultatai, tiek praėjęs laikas iki medicininio patikrinimo, tiek kraujo tyrimo metu gautas rezultatas, tiek ir natūraliai vykstantys alkoholio pasišalinimo iš organizmo procesai. Nagrinėjamoje byloje tai ir buvo padaryta. Byloje buvo apklaustas specialistas, kurio kompetencija teismui abejonių nekelia, skunde šiuo aspektu taip pat nenurodyta jokių argumentų. Visi šie duomenys išsamiai įvertini nutartyje, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, įvertinus vienas kitų įtaką ir reikšmę, todėl teismo išvadų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas Žydrūnas Mėgelaitis paaiškino, kad iš žmogaus organizmo per 1 valandą pasišalina 0,1-0,25 promilės alkoholio. Šiuo atveju nuo pūtimo į alkotesterį laiko iki kraujo paėmimo praėjo 77 minutės. Skaičiuojant, kad tiriamojo organizme per valandą pasišalina 0,1 promilė alkoholio, per 77 minutes galėjo pasišalinti 0,12 promilės alkoholio; jei skaičiuojant, kad per valandą pasišalina 0,25 promilės alkoholio, tai per 77 minutes galėjo pasišalinti 0,32 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus, matyti, kad tuo metu, kai E. A. G. buvo tikrinamas alkotesteriu, kraujyje galėjo būti nuo 0,43 iki 0,63 promilės alkoholio. Atsižvelgdamas į šiuos teismo medicinos specialisto pateiktus skaičiavimus, teismas įvertino ir alkotesterio parodymų patikimumą bei įrodomąją vertę ir pagrįstai konstatavo, jog patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja medicininės apžiūros ir kraujo tyrimo rezultatams, t. y. tiek Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kuria ištirtas E. A. G. kraujo mėginys, tiek ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas nepaneigia alkotesteriu užfiksuoto E. A. G. neblaivumo fakto automobilio vairavimo metu. Kaip jau minėta, remiantis medicininiais skaičiavimais, mažiausiai tikrinimo metu apelianto kraujyje galėjo būti 0,43 promilės alkoholio, kas taip pat viršija leistiną neblaivumo ribą ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ši išvada padaryta būtent remiantis kraujo mėginio pagalba nustatyta alkoholio koncentracija, objektyviai įvertinus laiką, praėjusį nuo tikrinimo alkotesteriu ir mediciniškai pagrįstus alkoholio koncentracijos mažėjimo organizme skaičiavimo metodus. Tad, kaip matyti, priešingai nei skunde teigia apeliantas, teismas kraujo mėginio rezultatų neatmetė vien tuo pagrindu, kad mėginys paimtas praėjus daugiau nei valandai laiko. Priešingai, šiuos duomenis, nepažeidžiant ANK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, vertino visumoje su kitais įrodymais. Nors skunde teigiama, jog liko neatskleista pati alkoholio koncentracijos mažėjimo skaičiavimo formulė, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės sprendžiant apelianto atsakomybės klausimą neturi, nes specialisto kompetencija tiek teismui, tiek ir apeliantui abejonių nekėlė. Skunde taip pat teigiama, jog neįvertinta ta specialisto paaiškinimų dalis, jog tokie teoriniai skaičiavimai nėra objektyvūs, nes nustatomi vidutiniai dydžiai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog, net ir imant maksimalų alkoholio pasišalinimo rodiklį, paskaičiuota, jog alkoholio kiekis kraujyje vis tiek viršytų leistiną ribą. Be to, kaip jau minėta, šie duomenys turi būti vertinami su kitais bylos duomenimis, tam tarpe ir su alkotesterio pagalba nustatytais neblaivumo duomenimis, pareigūno parodymais bei paties apelianto paaiškinimais, iš kurių matyti, jog apeliantas neneigė tą vakarą vartojęs alkoholio. Alkotesteris parodė 0,5 prom. apelianto neblaivumą ir šie duomenys, kaip jau aptrata, neprieštarauja kraujo tyrimo metu gautam rezultatui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūnų naudotu alkotesterio patikimumu. Todėl kelti prielaidas ir manyti, kad vėliau paimto kraujo rodikliai, atsižvelgiant į medicininius skaičiavimus, kurie paremti tik vidutiniais, o ne konkrečiais dydžiai, galėtų visiškai paneigti buvus alkoholio koncentraciją, nustatytą alkotesteriu policijos pareigūnų tikrinimo metu, nėra jokio pagrindo. Dėl šių aplinkybių minėtas skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Nepagrįstu laikomas ir skundo argumentas, jog nebuvo tirta rūkymo įtakos alkotesterio parodymams versija, vien tik formaliai įvertinta specialisto nuomonė, kad rūkymas alkotesterio parodymams įtakos neturi. Priešingai, teismas nurodė aiškius šios versijos atmetimo motyvus, kurių pagrįstumas abejonių nekelia. Teismas ne tik rėmėsi specialisto paaiškinimu, jog jam nėra žinoma, kad rūkymas turėtų įtakos alkotesterio parodymams, tačiau įvertino ir policijos pareigūno parodymus bei tarnybiniame parnešime užfiksuotus duomenis, jog asmuo buvo įspėtas nerūkyti, nevalgyti, negerti ir tik po 15 minučių buvo tikrinamas alkotesteriu. Ppareigūnas nematė, kad per šį laiką asmuo būtų rūkęs, rūkalų kvapas nesijautė ir apelianto automobilyje. Be to, ši versija visiškai atmetama aukščiau aptartais įrodymais, jų visuma, t. y. tiek kraujo tyrimo metu gautų rezultatų vertinimu, atsižvelgiant į praėjusį laiką ir mediciniškai pagrįstą alkoholio kiekio organizme mažėjimą, tiek ir į paties alkotesterio parodymus, o taip pat ir į tai, kad apeliantas pripažino vartojęs alkoholį. Apeliantas skunde kelia abejones surinktų duomenų patikimumu bei pakankamumu, akcentuoja ekspertizės skyrimo būtinybę bei ekspertizės akto svarbą tokioje situacijoje, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog tik nutarimą ar kitą procesinį sprendimą įgaliota priimti institucija turi kompetenciją spręsti dėl duomenų, pagrįsti vieną ar kitą įrodinėtiną aplinkybę esant nustatyta ir įrodyta, pakankamumo. Be to, įrodymais laikomai bet kurie duomenys, jeigu jie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir pateikia tam tikrą informaciją apie bylai reikšmingą aplinkybę. Įstatymas nenustato, jog viena ar kita aplinkybė privalo būti įrodinėjama remiantis tik vienu kokiu nors konkrečiu įrodymų šaltiniu. Taip pat svarbu ir tai, jog nei vienas įrodymų šaltinis neturi prioritetinės galios ir kiekvienas įrodymas, jo patikimumas, pakankamumas ir liestinumas vertinamas visų kitų surinktų duomenų kontekste. Tad ir neblaivumo aplinkybė taip pat įrodinėjama ne vien atskiru įrodymų šaltiniu – alkotesterio duomenimis, specialisto išvada ar ekspertizės aktu. Akcentuotina ir tai, kad specialistas paaiškino, jog šiuo atveju skirti ekspertizę, siekiant įvertinti alkoholio pasišalinimo iš organizmo greitį atsižvelgiant į E. A. G. organizmo ypatumus, netikslinga, nes nėra tokios metodikos. Pažymėtina ir tai, kad net ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybė klausimą dėl transporto priemonės vairavimo neblaivumą, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 prom., BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta objektyvioji veikos aplinkybė – alkoholio kiekio kraujyje aplinkybė gali būti įrodinėjama ne vien kraujo tyrimų pagalba.Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis aukščiau aptartais argumentais, konstatuojama, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog yra įrodyta, kad apelianto neblaivumas nagrinėjamo įvykio metu vairuojant transporto priemonę viršijo įstatymo nustatytą leistiną ribą, t. y. jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kaip jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jis patrauktas pagrįstai. Įvertinus tai, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transporto eismo saugumu, kai transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka būtent už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir pažeidimo padarymo dienai turėjo galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, kas rodo nihilistinį požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, ignoruoja galiojančius įstatymus, aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantui 375 eurų dydžio piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių, skirtos nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų, savo dydžiais atitinka sankcijos vidurkį, proporcingumo principo nepažeidžia, todėl jas keisti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl E. A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gytis Večerskas