Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. J. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl atsakovo A. G. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Atsakovas mano, kad 2014-01-11 avansinė sutartis yra preliminarioji sutartis ir nepatvirtina, kad atsakovas užsakė atlygintinas tarpininkavimo paslaugas. Su šiomis skundo nuostatomis galima sutikti tik iš dalies. Preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, pagal kurią joje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (LR CK 6.165 str. 1 d.). Iš 2014-01-11 avansinės sutarties matyti, kad šia sutartimi atsakovas ir pirkėjas V. U. susitarė joje aptartomis sąlygomis ne vėliau kaip iki 2014-03-10 sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo nurodytais argumentais tuo aspektu, jog 2014-01-11 avansinė sutartis turi preliminariajai sutarčiai būdingus požymius.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (LR CK 6.156 str. 3 d.). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 2014-01-11 avansinė sutartis yra trišalė sutartis, kurią sudarė ne tik turto pirkėjas ir pardavėjas, bet ir ieškovas, kuris teikia tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą. Šioje sutartyje šalys aptarė ne tik būsimo pirkimo – pardavimo sandorio sąlygas, bet ir nustatė tarpininkavimo paslaugų kainą, jos mokėjimo tvarką, taip pat ieškovo pareigas iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2014-01-11 avansinė sutartis turi ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai būdingų požymių (LR CK 6.716 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo susitarė 2013 metų pabaigoje, tačiau rašytinės sutarties tuo metu nesudarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad l pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė 2013 metų pabaigoje. Pagal LR CK 6.189 str. 2 d. šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams, todėl darytina išvada, kad įstatymas nedraudžia sutarties šalims atskiras sutarties sąlygas įforminti rašytiniu susitarimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014-01-11 avansinė sutartis patvirtina tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymą bei nustato ieškovo ir atsakovo tarpusavio teises ir pareigas.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė ir tai, kad jis už tarpininkavimo paslaugas ieškovui nėra skolingas, nes pagal 2014-01-11 sutarties 12 p. atsakovas ieškovui už tarpininkavimą mokėti neprivalo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aiškindamas 2014-01-11 sutarties 12 p., atsakovas remiasi vien tik lingvistiniu šios sutarties nuostatos aiškinimu. Kasacinis teismas, aiškindamas įstatyme nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu. Visais atvejais būtina nustatyti ir įvertinti sutarties esmę, tikslus, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011). Byloje nustatyta, kad ieškovas teikė atsakovui atlygintinas tarpininkavimo paslaugas siekiant parduoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą. Šių paslaugų teikimas yra ieškovo profesinė veikla, todėl akivaizdu, jog teikiant minėtas paslaugas susiklostė ieškovo teisėti lūkesčiai gauti nustatyto dydžio atlyginimą. 2014-01-11 sutarties 13 p. nustatyta, jog pirkėjas V. U. už tarpininkavimą ieškovui moka 4 000 Lt, o pagal sutarties 12 p. atsakovas už tarpininkavimą ieškovui nemoka. Ieškovas paaiškino, kad šios nuostatos buvo įtrauktos į sutartį dėl to, kad buto pirkėjas V. U. sutiko sumokėti ieškovui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad sutartyje šalys aptarė tarpininkavimo paslaugų apmokėjimo tvarką ir tuo atveju, jeigu pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebūtų sudaryta. Sutarties 17 p. šalys susitarė, kad neįvykdžius šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, kaltoji šalis įsipareigoja ieškovui už tarpininkavimo paslaugas sumokėti 4 000 Lt. Taigi sistemiškai aiškinant aptartų sutarties sąlygų visumą galima padaryti išvadą, jog 2011-01-11 sutarties 12 p. galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu būtų sudaryta pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis. Kadangi ši sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta, pareigą sumokėti ieškovui už tarpininkavimo paslaugas įgijo ta sutarties šalis, kuri yra kalta dėl sutarties pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks sutarties turinio aiškinimas yra logiškas, atitinkantis tikruosius sutarties šalių ketinimus bei teisėtus lūkesčius, o taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal 2014-01-11 sutarties 4 p. atsakovas įsipareigojo pateikti visus dokumentus, leidimus, reikalingus butui parduoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovo sutuoktinė atsisakė duoti sutikimą sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Dėl to atsakovui atsiranda teisinės pasekmės, nustatytos 2014-01-22 sutarties 17 p., tai yra pareiga sumokėti ieškovui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieškovo M. J. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės savo iniciatyva spręsti dėl tarpininkavimo paslaugų kainos dydžio. Ieškovas teigė, kad teismas nepagrįstai tarpininkavimo paslaugų kainą siejo su ieškovo atliktais veiksmais, todėl pažeidė sutarčių laisvės principą. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti. LR CK 6.720 str. 3 d. nustato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Taigi įstatymas visos paslaugų kainos sumokėjimą sieja su visišku sutarties įvykdymu. Pagal 2014-01-11 avansinės sutarties 15 p. šalys susitarė, jog su ieškovu bus visiškai atsiskaityta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pas notarą metu. Dėl to nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, dėl kokios apimties paslaugų suteikimo šalys susitarė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas parduodant jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo įforminta trišale 2014-01-11 avansine sutartimi, kurią sudarė ieškovas, atsakovas ir būsimasis buto pirkėjas V. U.. Sutartimi atsakovas su ieškovo surastu būsimu turto pirkėju V. U. aptarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei nustatė pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminą - ne vėliau kaip iki 2014-03-10. Sutarties 14 p., 16 p. šalys susitarė ir tai, kad ieškovas kontroliuos dokumentų paruošimą ir pirkimo - pardavimo sutarties įforminimą, neplatins informacijos apie ruošiamą sandorį, sutarties galiojimo metu šio turto nereklamuos bei nesiūlys kitiems galimiems pirkėjams. Įvertinus šias nuostatas akivaizdu, kad galimo turto pirkėjo suradimas nebuvo galutinis šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas. Atsakovas, sudarydamas šią sutartį, siekė ieškovui tarpininkaujant parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų atsakovo nekilnojamąjį turtą. Taigi ieškovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas. Nagrinėjamu atveju ieškovui suradus turto pirkėją bei pasirašius preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, tarpininkavimo paslaugų teikimas nesibaigė ir vadovaujantis 2014-01-22 sutarties nuostatomis turėjo būti tęsiamas iki tinkamo pirkimo – pardavimo sutarties įforminimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2014-01-31 atsakovas ir V. U. sudarė susitarimą dėl 2014-01-11 sutarties nutraukimo. Iš šio dokumento matyti, kad jis adresuotas ieškovui, todėl pagal savo turinį 2014-01-31 susitarimas kartu vertintinas ir kaip atsakovo vienašališkas pareiškimas ieškovui dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo. Pagal LR CK 6.721 str. 1 d. klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatydamas už tarpininkavimo paslaugas priteistino atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo faktiškai suteiktų paslaugų kiekį bei vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimą palikti nepakeistą.