Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-30 · Civilinė byla Nr. 2A-521-436/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
2A-521-436/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07247-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
Ž. P.
Atsakovas
A. P., A. K. P.
Trečiasis asmuo
I. P.
Advokatai
Rasa Gradauskienė
Civilinė byla Nr. 2A-521-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07247-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2. 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2559-214/2016 pagal ieškovo Ž. P. patikslintą ieškinį atsakovams A. P., A. K. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, gyvenamosios patalpos nuomos, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo I. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Ž. P. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir A. K. P. 1861,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas Ž. P. asmeninės nuosavybės teisėmis valdė laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d., nuo 2008 m. gyveno atsakovai A. P. ir A. K. P., kadangi jie yra ieškovo sutuoktinės tėvai. Ieškovas tam neprieštaravo. Iškilus nesutarimams ieškovo šeimoje, ieškovas liko be gyvenamosios vietos, todėl kreipėsi į atsakovus, kad jie atlaisvintų ieškovo butą. Atsakovai iš buto neišsikėlė, nemokėjo komunalinių mokesčių, o ieškovas buvo netekęs gyvenamosios vietos, dėl to ieškovas patyrė ne tik turtinę 661,45 Eur žalą, bet ir 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, kad patyrė nuostolius, nes gyveno pas trečiuosius asmenis ir kiekvieną mėnesį prisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo, apytiksliai apie 100 Eur per mėnesį, todėl skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d., nuostoliai sudaro 1200 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė priteisti 510,16 Eur turtinės žalos, kuri susidarė atsakovams nemokant komunalinių mokesčių. Atsakovai A. P. ir A. K. P. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti, ir nurodė, kad ieškovas jau buvo pareiškęs reikalavimą dėl turtinių nuostolių atlyginimo, tačiau šio reikalavimo atsisakė pateikdamas 2015 m. lapkričio 17 d. patikslintą ieškinį. Pažymi, kad ieškovo ieškinyje atsakovų kaltė nėra nustatyta. Vien aplinkybė, jog ieškovo leidimu atsakovai gyveno ginčo bute iki 2015 m. vasario mėnesio, nesudaro pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti, nes nėra nustatyta nei atsakovų neteisėti veiksmai ar neveikimas, nei kaltės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų A. P. ir A. K. P. ieškovui Ž. P. 123,34 Eur žalos atlyginimui ir atitinkami paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė A. P. 2015 m. pradžioje mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus teikiamus butui (duomenys neskelbtini), ir paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovai nemokėjo mokesčių nuo 2014 m. gruodžio 15 d., t. y. nuo tos datos, kai ieškovas pareikalavo atsakovus išsikelti iš buto. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent šiuo laikotarpiu mokėjo mokesčius už butą. Elektros energijos tiekimas (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas 2015 m. kovo 3 d., fizinio asmens, su kuriuo buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, prašymu. Teismas nustatė, kad atsakovai iš ginčo buto išsikraustė 2015 metų kovo mėnesio pradžioje, nes akivaizdu, kad civilizuotai gyventi bute, kuriam netiekiama elektros energija, galimybių nėra.Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė turtinę žalą, o ieškovo reikalavimai yra pagrįsti tik toje dalyje, kurią pripažino atsakovai, nurodydami, kad liko skolingi už butą 7,13 Eur bendrijai iki 2015 m. sausio 13 d., AB „Kauno energija“ – 116,21 Eur iki 2015 m. sausio 17 d. Šioje dalyje teismas sprendė, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, o kitoje reikalavimo dalyje atmestinas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė įrodymais patirtos turtinės žalos dėl komunalinių mokesčių mokėjimo laikotarpiu, kai ginčo bute gyveno atsakovai, dydžio sumažinimo nuo nurodyto ieškinyje 661,45 Eur iki atstovės nurodyto teismo posėdyje 510,16 Eur. Ieškinio šių sumų skirtumo dalyje neatsisakė. Teismas sprendė, kad nepagrįstas įrodymais ieškovo reikalavimas priteisti 1200 Eur turtinės žalos, patirtos prisidedant prie mokesčių mokėjimo gyvenant (duomenys neskelbtini). Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovas nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. nuolat gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), priešingai – įvairiuose dokumentuose ieškovo gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini).Teismas iš ikiteisminio tyrimo duomenų nustatė, kad ieškovas buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, t. y. smurtavimu savo šeimos narių atžvilgiu, todėl buvo įpareigotas nebendrauti su I. P. ir M. P., dėl tos priežasties negalėjo gyventi ginčo bute (t. 1, b. l. 86–100). Jokių kitų įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos ieškovas nepateikė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo.Ieškovas pradiniuose ieškiniuose kėlė reikalavimus dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto, įpareigojimo grąžinti buto raktus ir pasirašyti buto perdavimo–priėmimo aktą. 2016 m. kovo 10 d. patikslindamas ieškinį (t. 1, b. 1. 167–171) ieškovas šių reikalavimų neatsisakė, nurodydamas, kad yra netekęs nuosavybės teisių į ginčo butą, todėl tikslina ieškinį reikšdamas reikalavimus tik nuostolių atlyginimo dalyje. Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Teismas sprendė, kad ieškovas nėra buto savininkas, o atsakovai nesinaudoja šiuo butu, todėl ieškovui netekus nuosavybės teisių į butą, reikalavimai dėl atsakovų iškeldinimo iš buto, įpareigojimo perduoti buto raktus ir pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, taip pat atmestini, ieškovui neįrodžius byloje savo reikalavimo teisės (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovų visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, materialines ir procesines teises normas, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Ieškovas ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo teismui pateikė 2015 m. balandžio 13 d., ieškovo nuosavybės teisės į ginčo patalpą, iš kurios buvo prašoma iškeldinti atsakovus, pasibaigė 2015 m. gruodžio 11 d. Ieškovas neabejotinai turėjo teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš jam ieškinio teismui pateikimo metu priklausiusio nekilnojamojo turto, kurį tuo metu neteisėtai valdė ir juo disponavo atsakovai, nors vėliau, proceso metu pasikeitus aplinkybėms, ieškovas ir neteko nuosavybės teisių. Tačiau tai nereiškia, kad jis neturėjo reikalavimo teisės byloje. Teismas šioje dalyje turėjo bylą nutraukti, o ne ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovai iš ginčo buto išsikėlė 2015 m. kovo mėnesį, tačiau teismui teiktame 2015 m. birželio 18 d. atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad gyvena bute, juo disponuoja ir neketina jo atlaisvinti, nes yra įsitikinę, kad tokiais veiksmais jie nepažeidžia ieškovo teisių. Vėliau šios aplinkybės buvo neigiamos. Byloje esanti rašytinė medžiaga, tiek šalių paaiškinimai neginčytinai patvirtina, kad atsakovai gal nuolatinai ir negyveno tuo metu ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jį valdė ir juo disponavo, taip neleisdami ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu. Kadangi byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kada atsakovai išsivežė iš buto savo daiktus ir paliko butą be priežiūros, buto atlaisvinimo ir ieškovo teisių pažeidinėjimo pabaiga laikytina 2015 m. gruodžio 11 d. Byloje neginčytinai yra įrodyta, kad būtent dėl atsakovų kaltų veiksmų ieškovas negalėjo naudotis jam asmeninėmis teisėmis priklausančiu turtu, todėl jų kaltė civilinei atsakomybei kilti ieškovo atžvilgiu yra akivaizdi.Atsakovai, gyvendami ginčo bute, privalėjo mokėti komunalinius mokesčius, tačiau jie jokių mokesčių nemokėjo ir šiuos mokesčius teko susimokėti ieškovui Ž. P. kaip nekilnojamojo turto savininkui, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, kurie byloje buvo įrodyti pateiktais rašytiniais įrodymais. 2016 m. birželio 15 d. vykusio posėdžio metu buvo nuosekliai paaiškinta, už ką ir kokią sumą ieškovas prašo priteisti ir kokie įrodymai ją patvirtina, o aplinkybės, dėl ko buvo mažinama reikalaujama priteisti turtinė žala, buvo paaiškintos, tačiau net jų nesant, nėra pagrindo reikalavimą atmesti.Teismo argumentai dėl ieškovo patirtos 1200 Eur turtinės žalos atlyginimo nesuprantami, nes aplinkybės, jog byloje pateiktuose dokumentuose yra nurodyti skirtingi ieškovo laikinų gyvenamųjų vietų adresai būtent ir patvirtina, kad ieškovas iš tiesų neturėjo kur gyventi, o gyvenant pas trečiuosius asmenis jis privalėjo prisidėti prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Liudytojas J. M. patvirtino, kad ieškovas gyvendamas pas jį ir jo sutuoktinę (ieškovo motiną) prisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo, tačiau negalėjo nurodyti tik sumos.Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo apribotos teisės lankytis namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne ginčo bute, kaip nurodė teismas. Todėl akivaizdu, kad teismui tinkamai nesusipažinus su bylos medžiaga ir faktinėmis aplinkybėmis šis ieškovo reikalavimas visiškai nepagrįstai buvo atmestas, kadangi ieškovas turėdamas asmenine nuosavybės teise priklausantį butą dėl jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių liko be gyvenamosios vietos ir buvo priverstas gyventi pas trečiuosius asmenis, taip patirdamas nuolatinį stresą, neigiamų emocijų išgyvenimus, nuolatinę psichologinę įtampą, o atsakovai žinodami esamą situaciją ir turėdami galimybę išsikelti iš ieškovui priklausančio buto, piktybiškai iš jo neišsikėlė, juo labiau jame negyvendami laikė savo asmeninius daiktus, tokiu būdu valdydami ieškovo turtą ir siekdami jį visiškai pažeminti ir sumenkinti. Be to, tokie atsakovų veiksmai akivaizdžiai prieštarauja geros moralės ir teisingumo principams.Atsakovai A. P. ir A. P., atstovaujami advokatės Rasos Gradauskienės, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Byloje nėra ginčo, kad ieškinio padavimo dieną ginčo butas priklausė ieškovui, tačiau atsakovai ginčo bute gyveno ne savavališkai, o su ieškovo ir jo sutuoktinės, kuri yra atsakovų dukra, sutikimu. Ieškovui paraginus išsikelti iš buto, atsakovai iš karto ėmėsi veiksmų, o ieškovo prašymu bute atjungus elektrą, atsakovai iš ieškovo buto išsikėlė 2015 m. kovo mėnesio pradžioje. Po šios datos bute atsakovų daiktų nebuvo likę, o raktus atsakovai perdavė trečiajam asmeniui I. P.. Pažymi, kad atsakovas ir pats turėjo buto raktus, todėl galėjo į butą laisvai patekti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovai iš buto išsikraustė 2015 m. kovo mėnesį. Ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo pateiktas 2015 m. balandžio 13 d., todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą. Jeigu atsakovai būtų gyvenę ieškovo bute iki 2015 m. gruodžio 11 d. kaip teigia ieškovas, tuomet jis nebūtų galėjęs parodyti butą pirkėjams. Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas sąlygas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai su ieškovo leidimu gyveno ieškovo bute, nesudaro pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti, nes nėra nustatyti nei atsakovų neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas gyveno įvairiose vietose skirtingais adresais, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jis gyveno Prienų rajone, Alksniakiemio kaime. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas už tai sumokėjo 1200 Eur savo mamai, todėl teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą dėl 1200 Eur žalos priteisimo netenkino.Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 661,45 Eur yra nesuprantamas ir iki šiol neaišku, iš ko jis susideda. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė minėtą žalos dydį sumažino iki 510,16 Eur, tačiau taip pat nepaaiškino, iš ko jis susideda. Atsakovai pripažįsta, kad jiems iš buto išsikėlus 2015 m. kovo 4 d. jie turi sumokėti tik komunalinius mokesčius, paskaičiuotus iki 2015 m. vasario pabaigos, kurie sudaro 7,13 Eur bendrijai ir 116,21 Eur AB „Kauno energija“. Ieškovo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįsti dėl minėtų argumentų. Ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovų kaltės jis patyrė neturtinę žalą, todėl teismas ir šį ieškinio reikalavimą pagrįstai atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų, nes apelianto vertinimu, teismas šioje dalyje turėjo bylą nutraukti, o ne atmesti ieškinį.Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl toliau nutartyje išdėstytų nustatytų aplinkybių. Ieškovas Ž. P. į teismą su pradiniu ieškiniu kreipėsi 2015 m. balandžio 13 d. Ieškinyje prašė iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, įpareigoti grąžinti buto raktus ir pasirašyti buto perdavimo–priėmimo aktą, priteisti solidariai iš atsakovų 2534,18 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 3–6). Ieškovas 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prieš tai minėtus reikalavimus dėl atsakovų iškeldinimo, įpareigojimo grąžinti buto raktus ir pasirašyti buto perdavimo–priėmimo aktą palaikė ir šią sprendimo dalį prašė vykdyti skubiai. Reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškė, palaikė tik reikalavimą dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 109–113).Ieškovas 2016 m. kovo 10 d. dar kartą pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo, įpareigojimo grąžinti buto raktus ir pasirašyti buto perdavimo–priėmimo aktą nebereiškė, o pareiškė tik reikalavimus dėl 1861,45 Eur turtinės ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 167–171). Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), kadangi nagrinėjant bylą teisme pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. ieškovui priklausęs ginčo butas buvo parduotas. Todėl, ieškovo vertinimu, iškilo būtinybė pakeisti ieškinio dalyką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas reikalavimų dėl iškeldinimo, dėl įpareigojimo grąžinti buto raktus ir pasirašyti buto perdavimo–priėmimo aktą neatsisakė. Jis tik nurodė, kad yra netekęs nuosavybės teisių į ginčo butą, todėl tikslina ieškinį, reikšdamas reikalavimus tik dėl nuostolių atlyginimo. Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, bylą šioje dalyje nutraukti (teismo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 31 d. garso įrašas 7 min. 20 sek. – 7 min. 49 sek.).Bylos nutraukimo pagrindai reglamentuojami CPK 293 straipsnyje, tačiau galimybės nutraukti bylą ar jos dalį iš esmės pasikeitus bylos aplinkybėms CPK nuostatos nenumato. CPK 293 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Nagrinėjamu atveju ieškovas tikslindamas ieškinio reikalavimus tiesiog nebereiškė reikalavimo dėl iškeldinimo, dėl įpareigojimo grąžinti buto raktus ir pasirašyti buto perdavimo–priėmimo aktą, tačiau jo neatsisakė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant įstatyme numatyto pagrindo nutraukti bylą ar jos dalį dėl pasikeitusių aplinkybių, ir nesant ieškovo atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus dėl iškeldinimo, dėl įpareigojimo grąžinti buto raktus ir pasirašyti buto perdavimo–priėmimo aktą išnagrinėjo ir juos atmetė.Apeliantas skunde nurodo, kad 2015 m. birželio 18 d. atsiliepime į ieškinį atsakovai pripažino, jog gyvena bute, juo disponuoja ir neketina jo atlaisvinti, nes yra įsitikinę, kad tokiais veiksmais jie nepažeidžia ieškovo teisių. Vėliau šias aplinkybės jie neigė, tačiau byloje esanti rašytinė medžiaga, šalių paaiškinimai neginčytinai patvirtina, jog atsakovai trukdė ieškovui naudotis jam nuosavybės teisėmis priklausančiu butu. Byloje nustatyta, kad ieškovas Ž. P. 2014 m. lapkričio 20 d. pranešimu pasiūlė atsakovams pasirašyti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nuomos sutartį, o jos nepasirašius, atlaisvinti butą iki 2014 m. gruodžio 15 d. Šis pranešimas atsakovams įteiktas per antstolio R. S. kontorą 2014 m. lapkričio 24 d. (t. 1, b. l. 12–13). Atsakovė A. P. atsakydama į ieškovo pranešimą nurodė, kad bute gyvena nuo 2008 m. ieškovui ir jo sutuoktinei, atsakovų dukrai, leidus. Tarp šalių susiklostė panaudos santykiai, todėl nuomos sutartį pasirašyti nesutiko, o panaudos santykių nutraukimas pasiūlė įgyvendinti Civiliniame kodekse nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 15).Ieškovas su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto kreipėsi 2015 m. balandžio 13 d. Atsakovai 2015 m. birželio 18 d. rašytame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2008 m. iki dabar gyvena ginčo bute, savo lėšomis daro nekilnojamojo turto pagerinimus. Atsiliepime taip pat nurodė, kad ginčo butas laikytinas ne ieškovo asmenine nuosavybe, o ieškovo ir trečiojo asmens I. P. bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškovas neturi teisės iškeldinti atsakovų iš ginčo buto be trečiojo asmens sutikimo (t. 1, b. l. 35–37). Atsakovai teismo posėdžio metu teigė, kad iš ginčo buto išsikėlė 2015 m. kovo mėnesio pradžioje. Elektros energijos teikimo Kauno regiono klientų aptarnavimo centro duomenimis ieškovo Ž. P. 2015 m. vasario 27 d. prašymu nuo 2015 m. kovo 3 d. butui (duomenys neskelbtini) nutrauktas elektros energijos tiekimas (t. 2, b. l. 75, 113). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. S. paaiškino, kad 2015 m. vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje savo pusseserei atsakovei A. P. padėjo išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), savo automobiliu perveždama daiktus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad 2015 m. kovo 4 d. atsakovai jau gyveno sodyboje (teismo posėdžio 2016 m. birželio 15 d. garso įrašas 23 min. 31 sek. – 30 min. 10 sek.).Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-112970-15, kaltinamajame akte nurodyta, jog Ž. P. kaltinamas 2015 m. kovo 3 d. apie 10 val. 30 min. įvykdytu neteisėtu įsibrovimu į I. P. priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini) ir svetimo turto pagrobimu – nukentėjusiajam A. P. priklausančių trijų vienetų plastmasinių talpų po 20 litrų su dyzeliniu kuru, tuo padarydamas A. P. 65 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 93). Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nurodytu laiku atsakovai jau gyveno sodyboje Kuodiškių kaime kartu su dukra, trečiuoju asmeniu I. P.. Atsakovai teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad iš ginčo buto išsikėlė 2015 m. kovo mėnesio pradžioje, nes už butą mokesčius sumokėjo iki 2015 m. sausio mėnesio. Už 2015 m. vasario mėnesį sumokėti nespėjo, nes iš buto išsikėlė. Šiuos atsakovų paaiškinimus patvirtina byloje esantis UAB „Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimo žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad nuo 2015 m. balandžio iki buto perleidimo tretiesiems asmenims, bute vanduo nebuvo vartojamas (t. 1, b. l. 175). Pažymėtina, kad skolą už 2015 m. vasario mėnesį teiktus komunalinius patarnavimus atsakovai pripažino (t. 2, b. l. 52–65).Ieškovas atsakovų gyvenimą ginčo bute įrodinėjo antstolės G. A. 2015 m. rugpjūčio 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame antstolė konstatavo, kad Ž. P. pateikė apžiūrai 5 fotonuotraukos, kurios jo teigimu padarytos 2015 m. rugpjūčio19 d. 10 val. 26 min. Ž. P. teigimu nuotraukose užfiksuota moteris yra A. P., vaikštanti (duomenys neskelbtini) prie namo, pažymėto Nr. 43. Užfiksuotas automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. P. teigimu priklauso I. P.; automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. P. teigimu priklauso A. P. (t. 1, b. l. 92–94). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina apelianto argumentų, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsakovai vis dar gyveno ginčo bute, nes nuotraukos padarytos lauke, ne ginčo bute, neaišku, prie kokio namo, kokioje gatvėje, nėra nuotraukų fiksavimo datos, o antstolė faktines aplinkybes konstatavo remdamasi tik paties apelianto teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad visi pirmosios instancijos teismo atsakovams siųsti procesiniai dokumentai adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti teismui neįteikti (t. I, b. l. 31–32, 72–73). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nutarties 24–27 punktuose išdėstytos nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai iš ginčo buto išsikėlė 2015 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje. Todėl apelianto argumentai, kad atsakovai iš ginčo buto neišsikėlė iki 2015 m. gruodžio 11 d., atmestini, kaip neįrodyti. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovai gyvendami bute nemokėjo mokesčių už komunalinius patarnavimus, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Prieš tai apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovai iš ginčo buto išsikėlė 2015 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovų skolos už komunalinius patarnavimus už 2015 m. vasario mėnesį, kurią sudaro skola butų savininkų bendrijai – 7,13 Eur ir skola AB „Kauno energija“ – 116,21 Eur. Taigi, atsakovų padaryta žala ieškovui dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių sudaro 123,34 Eur. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovas dėl atsakovų kaltės patyrė 1200 Eur turtinę žalą, nes prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, gyvendamas jo motinai priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini).Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovas nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. nuolat gyveno jo motinai priklausančioje sodyboje. Priešingai, byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, procesiniuose dokumentuose ieškovas savo gyvenamąją vietą nurodydavo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3, 10, 11, 12, 14, 16, 20–22, 53, 75, 109, 167, t. 2, b. l. 86–96), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 100), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 97–98, 101, 104–113). Tačiau nei viename dokumente nėra nurodytas apelianto nurodomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. M. teismo posėdyje tvirtino, kad apeliantas gyveno minėtoje sodyboje (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo nurodyti, kokią konkrečiai sumą ir už kokias komunalines paslaugas ieškovas sumokėjo (teismo posėdžio 2016 m. birželio 15 d. garso įrašas 5 min. 35 sek. – 21 min. 10 sek.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje jokių tiesioginių įrodymų, kad apeliantas nuolat gyveno savo motinos sodyboje (duomenys neskelbtini) ir prisidėjo prie namų valdos išlaikymo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti jo reikalavimo dėl 1200 Eur turtinės žalos priteisimo (CPK 178 str.).Apeliantas skunde nurodo, kad dėl jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių jis liko be gyvenamosios vietos ir buvo priverstas gyventi pas trečiuosius asmenis, taip patirdamas nuolatinį stresą, neigiamų emocijų išgyvenimus, nuolatinę psichologinę įtampą, o atsakovai žinodami esamą situaciją ir turėdami galimybę išsikelti iš ieškovui priklausančio buto, piktybiškai iš jo neišsikėlė. Atsakovai negyvendami bute, tačiau laikydami jame savo asmeninius daiktus, siekė ieškovą pažeminti ir sumenkinti. Be to, tokie atsakovų veiksmai akivaizdžiai prieštarauja geros moralės ir teisingumo principams, dėl to teismas nepagrįstai iš atsakovų nepriteisė ieškovui 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2015 m. sausio 9 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Ž. P. pareiškimą dėl atsakovų A. P. ir A. K. P. grasinimo susprogdinti ar padegti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis nutarimas buvo patikrintas instancine tvarka, tačiau ieškovo skunduose nurodyti argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti ir minėtas nutarimas paliktas galioti (t. 1, b. l. 52–65).Kauno apskrities vyriausiojo apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate 2014 m. lapkričio 7 d. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01636-14, kuriame Ž. P. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 17). Ieškovas buvo įpareigotas nebendrauti su sutuoktine I. P., neieškoti ryšių ir nebendrauti su vaikais N. P. bei sūnumi M. P., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo neleista gyventi šeimos bute dėl įtarimų nusikalstamų veikų padarymu, t. y. smurtavimu prieš savo šeimos narius. Ieškovo smurtavimą prieš šeimos narius patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2015 m. kovo 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos nutarimas, kuriuo ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12970-15, ieškovui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, jis buvo įpareigotas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti su I. P. ir M. P. (t. 1, b. l. 86-100). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ž. P. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas priklausė jo motinai A. P., jame ieškovas vertėsi individualia veikla (t. 2, b. l. 93). Taigi byloje nėra įrodymų, jog apeliantas dėl jo atžvilgiu pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių neturėjo kur gyventi. Taip pat nenustatyta, kad atsakovai tyčia vengė išsikelti iš ginčo buto, kad dėl to apeliantas patyrė išgyvenimus, pažeminimą. Taigi, nesant byloje įrodymų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o ieškovo Ž. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėArūnas RudzinskasMindaugas Šimonis