Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 10 d. atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

4) Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnį, galutine bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams;

5) Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

6) Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis laisvės atėmimu septyneriems metams;

7) Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 9 dalis, laisvės atėmimu devyneriems metams ir šešiems mėnesiams;

8) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams;

9) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta galutinė 16 parų arešto bausmė;

10). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuo 2019 m. gegužės 10 d. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose;

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

J. R. 2018 m. spalio 23 d. laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 14.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, su akmeniu išdaužydamas gyvenamojo namo durų stiklą, 635,00 Eur vertės, įsibrovė į R. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė jai priklausančius papuošalus: auksinę grandinėlę su pakabuku, 100,00 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 260,00 Eur vertės, dvi poras auksinių moteriškų auskarų po 120,00 Eur, t. y. 240,00 Eur vertės, taip pat pagrobė jos sutuoktiniui G. L. priklausančius daiktus: nešiojamą kompiuterį „HP Spectre“ su laidu, 1 269,60 Eur vertės, planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB“ su dėklu, 429,94 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4 Mini“ IMEI351616064707787, 289,33 Eur vertės, auksinį vyrišką žiedą su 6 baltomis akutėmis, 185,00 Eur vertės, USB raktą „VolfasEngelman“, 20,00 Eur vertės, dėl ko nukentėjusiajai R. L. buvo padaryta 600,00 Eur turtinė žala, G. L. padaryta 2 193,87 Eur turtinė žala.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino ir parodė, kad praeitais metais ryte, atvykus į (duomenys neskelbtini), einant pro vieną sodybą, pamatė iš kiemo išvažiuojantį automobilį, suprato, kad išvažiavo gyvenamojo namo šeimininkai ir namas yra tuščias. Sugalvojo įsibrauti į namus, paimti daiktus ir juos parduoti, gauti pinigų, nes turi skolų antstoliams. Prieš įsibraunant į namą, sutiko moterį, kuri jį pastebėjo, neturėdamas ką pasakyti, paklausė kažko apie gintarą, kad neišsiduotų. Įsitikino, kad name nieko nėra, paėmė akmenį ir išdaužė langą. Buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos striuke, sportiniais bateliais juodos spalvos „Nike“. Virtuvėje rado kompiuteris „HP“, kompiuterio laidą, kuriuos pasiėmė. Apieškojo visą namą, kitus daiktus rado antrame aukšte. Paėmė USB raktą, planšetinį kompiuterį „Samsung“, du auksinius žiedus ir dvi poros auskarų. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ antrame aukšte, jis buvo moteriškas, išskirtinis, tačiau jo neėmė, paliko jį kambaryje, tačiau teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo telefoną paėmęs į rankas, buvo jį išnešęs, galėjo jį pamesti eidamas, tiksliai neatsimena. Kompiuterius ir auksinį žiedą pardavė, o kitus papuošalus išmetė kaip menkaverčius važiuodamas. Neatsimena kurioje vietoje išmetė. Aukso papuošalus norėjo parduoti Vilniuje esančiame lombarde, o ne Kaune kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo apklausos protokole. Su visomis kaltinimo aplinkybėmis sutinka, išskyrus, kad buvo apsvaigęs. Paaiškino, kad rūkė žolę tik tą dieną, kai buvo sulaikytas. Dėl šio nusikaltimo pilnai prisipažįsta, labai gailisi, žada atlyginti padarytą žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra tikslesni.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2018 m. spalio 23 d., ryte išėjo iš namų apie 7.30 val. Apie 14.00 val. paskambino dukra M. L. verkdama, šaukdama, kad atvažiuotų, nes namų galinių durų stiklas išdaužytas. Apie 14.30 val., grįžus į namus esančius, (duomenys neskelbtini), rado išdaužtą namo durų stiklą ir pro praviras duris pamatė viduje išmėtytus daiktus. Įtarė, kad namas galėjo būti apvogtas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su pareigūnais apžiūrėjus namo vidų pasigedo nešiojamojo kompiuterio „HP“ su laidu, 1 700,00 Eur vertės. Kompiuteris buvo ant rašomojo stalo esančio virtuvėje. Kompiuterio laidai buvo prie rašomojo stalo. Kompiuteris pirktas vyro G. L. vardu. Tame rašomojo stalo stalčiuje buvo USB raktas „Volfas Engelman“, atidarytuvo formos, pilkos spalvos, jis buvo įdėtas į juodos spalvos užtraukiamą maišelį. Taip pat pasigedo aukso papuošalų: auksinės grandinėlės su pakabuku, 80,00 Eur vertės, auksinio vyriško žiedo su 6 baltom akutėm, 150,00 Eur vertės, moteriško auksinio žiedo, dviejų porų auksinių moteriškų auskarų 130,00 Eur vertės, kurie buvo atviroje virtuvės spintelės lentynoje pintoje medžiaginėje papuošalų dėžutėje. Antrame aukšte, iš dukros A. L. kambario buvo pavogtas palnšetinis kompiuteris „Samsung“, 430,00 Eur vertės, jis pirktas taip pat vyro vardu. Jis buvo kambaryje ant rašomojo stalo, o iš miegamojo kambario spintos, tarp drabužių buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy mini“, 300,00 Eur vertės, jis buvo be SIM kortelės, išjungtas. Telefonas pirktas vyro vardu, bet priklausė jai. Vagystės metu įsibraunant buvo sudaužytas plastikinių durų stiklo paketas, kuris yra 1 000,00 Eur vertės. Turtas draustas, tačiau apsaugos signalizacija nebuvo įrengta. Kas galėjo pavogti priklausantį turtą nežino. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ pilnai atlygino turtinę žalą (t. 1, b. l. 41 – 42, 43 – 44, 45 – 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. L. parodė, kad 2018 m. spalio 23 d., buvo apvogtas jam ir žmonai R. L. priklausantis namas. Tą dieną pats į darbą išvažiavo apie 7.30 val., savo automobiliu Ford Transit. Žmona iš namų išvažiuoja kiek vėliau, prieš 8.00 val. ji išvažiavo automobiliu mėlynos spalvos Opel Omega. Į namus pateko išdaužus lauko durų stiklo paketą, kurį draudimo bendrovė „Gjensidige“ įvertino ir atlygino už stiklą 635,00 Eur. Pavogtų daiktų sąrašą pateikė draudimo kompanijai ir nurodė jiems padarytą turtinę žalą. Prašo vadovautis draudimo kompanijai „Gjensidige“ jų su žmona R. L. pateiktu, jo 2018 m. spalio 30 d. pasirašytu dokumentu, kuriame nurodė pavogtų daiktų vertę, t. y. pavogta buvo: nešiojamas kompiuteri „HP Spectre“ su laidu, 1269,60 Eur vertės, planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy TAB“ su dėklu", 429,94 Eur vertės, mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4 Mini“, IMEI351616064707787, 289,33 Eur vertės, auksinis vyriškas žiedas su 6 baltom akutėm 185,00 Eur vertės, USB raktas „VolfasEngelman“, 20,00 Eur vertės, žmonos moteriška auksinė grandinėlė su pakabuku, 100,00 Eur vertės, žmonos moteriškas senoviškas, masyvus auksinis žiedas, 260,00 Eur vertės, dvi poros žmonai priklausančių auksinių, senoviškų auskarų, po 120,00 Eur, viso auskarų vertė 240,00 Eur. Dėl vagystės viso abu patyrė 2793,87 Eur žalą. Durų stiklą, kuris vagystės metu buvo išdaužtas, vertina 1 000,00 Eur, kadangi tuo metu kai pirko visos durys tiek kainavo, bet tai patvirtinančių dokumentų išsaugoję neturi, todėl jų pateikti nėra galimybės. Tačiau draudimo kompanijos atlyginta 635,00 Eur juos tenkina, todėl pretenzijų dėl to neturi. Draudimo kompanija jiems padarytą žalą pilnai atlygino, dėl to pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 54 – 55, 57 – 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2018 m. spalio 23 d., apie 10.30 – 11 val., savo automobiliu privažiavo prie R. P. namo. Neprivažiavęs jo pamatė iš greta stovinčio namo sklypo per tvorą šokantį jaunuolį, kuris peršokęs ją dingo. Jis buvo smulkaus kūno sudėjimo, veido neįsidėmėjo, matė jį tik iš nugaros. Jis buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, trumpai kirptų plaukų, spalvos neįsidėmėjo. Jis buvo apie 30 metrų atstumu, matė tik akimirką. Vakarop sužinojo, jog buvo apvogtas gretimai P. stovintis namas. Matyto vaikino atpažinti negalėtų (t. 1, b. l. 66 – 67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad 2018 m. spalio 23 d., po pietų,, paskambino kaimynė ir pasakė, jog apvogtas L. namas. Ji prisiminė, jog tą rytą labai lojo jos šuo. Pažiūrėjusi per langą pamatė pėsčiųjų taku einantį jaunuolį iki 30 metų amžiaus, aukštą apie 1,80 m ūgio, veido bruožų neįsidėmėjo, jis vilkėjo juodomis kelnėmis, juodą striukę, ant nugaros buvo užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. Jis nuėjo žemyn link (duomenys neskelbtini) miesto (t. 1, b. l. 69 – 70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Y. A.-K. parodė, kad 2018 m. spalio 19 d., apie 3.30 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo durų skambutį, atidariusi duris pamatė jaunuolį, kuris jai pasirodė, jog pasimetė, nes nesitikėjo, jog kas atidarys duris. Vaikinas uždavė keistą klausimą: „kur superka gintarą“. Jam atsakė, jog nežino. Tada paklausė kur yra sodai, jam atsakė, jog čia visur sodai. Paklausus kokios gatvės jam reikia, vaikinas nieko neatsakė, nuėjo, tačiau kur nežino. Vaikinas buvo apie 25 – 35 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 170 – 175 cm ūgio, vilkėjo pilką striukę, tamsiai pilkas kelnes, su savimi turėjo tamsią kuprinę. Mano, jog galėjo būti vartojęs narkotinių medžiagų. Mano, jog šį asmenį galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 72 – 73).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog Y. A. – K. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino J. R., kaip vaikiną, kuris buvo pas ją atėjęs į namus ir klausė jos: „kur čia superka gintarus“. Vyrą atpažino iš jo akių, veido bruožų (t. 1, b. l. 133 – 135).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Š. parodė, kad 2018 m. spalio 23 d. iš vakaro, 2018 m. spalio 22 d. apie 17.00 val. L. Š. susitiko su A. K. ir E., pavardės nežino. A. yra jos kito sūnaus V. Š. buvusi draugė. Jie su ja bendrauja, nes jie turi bendrą vaiką, anūką prižiūri, pasiima iš darželio, A. dažnai pas juos ateina, būna. Iš vakaro, nuo 17.00 val. L. nuėjo pas A. ir ten visą naktį buvo, pas ją nakvojo, o pati buvo pasiėmusi A. vaikus. Kitą rytą, 2018 m. spalio 23 d. ryte, apie 7.30 val., L. su A. grįžo namo, nes pačiai su dukra M. reikėjo eiti pas gydytojus, todėl neturėjo kur palikti vaikų ir liepė L. su A. grįžti anksti namo. Jiems grįžus, pati su M. išėjo pas gydytojus, o juos paliko namuose. L. su A. beveik visą dieną ir buvo pas juos namuose, A. namo išėjo tik apie 17.00 val. vakare. Pačiai būnant pas gydytojus, į mobilųjį telefoną, paskambino socialinė darbuotoja A. M., kuri pasisakė, kad atėjo į namus pasikalbėti. Jai atsakė, kad yra pas gydytojus. Iš gydytojų namo grįžo apie 11.00 val., kai socialinės darbuotojos jau buvo išėjusios iš jos namų. Į namus buvo atėjusios dvi socialinės darbuotojos, viena A. M., kuri prižiūri jos šeimą, ir kita I., pavardės nežino, kuri prižiūri A. K. šeimą. Tą pačią dieną, apie 8.00 val., jau kai buvo išėjusi iš namų, skambino I., ir klausė kur rasti A., jai atsakė, kad pas ją, todėl abi socialinės darbuotojos ir buvo atėjusios patikrinti ir pasikalbėti su jos šeima ir su A.. Jos namuose ir rado L., A. ir vaikus. Kiek žino, socialinė darbuotoja yra surašiusi šeimos aplankymo aktą. Kodėl L. prisipažino ir prisiėmė už vagystę kaltę nežino, L. jai nieko nepasakojo, nieko apie tai nekalbėjo. Mano, kad norėjo prisiimti šį nusikaltimą dėl to, kad jis yra nuteistas ir šiuo metu nuo 2019 m. sausio 8 d. atlieka bausmę už nužudymą. Gal todėl ir norėjo prisiimti vagystę, kad yra nepilnametis, kad bausmė jam būtų sutrumpinta. L. apie tai nieko nenori kalbėti. Gal todėl pas L. namuose ir buvo atsiradęs planšetinis kompiuteris, nežino, negali pasakyti. Planšetinį kompiuterį L. parsinešė gal prieš dvi dienas, kai L. buvo apklaustas policijoje dėl vagystės. Tačiau jai dalyvaujant L. apklausoje suprato, kad jis meluoja, kad apie pavogtus daiktus nelabai ką galėjo apsakyti, todėl tikrai L. šio nusikaltimo negalėjo įvykdyti, nes jis tą dieną buvo namuose (t. 1, b. l. 75, 77 – 78).

R. L. protokole – pareiškime nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. apie 14.30 val., R. L. grįžusi į namus esančius, (duomenys neskelbtini), rado išdaužtą namo durų stiklą ir pro praviras duris pamatė viduje išmėtytus daiktus, įtarė, kad namas galėjo būti apvogtas. Apžiūrėjus namo vidų pasigedo nešiojamojo kompiuterio „HP“, kurio vertė 1 700,00 Eur., mobilaus ryšio tefono „Samsung Mini“, kurio vertė 300,00 Eur., planšetinio kompiuterio „Samsung“, kurio vertė 430,00 Eur., moteriškos auksinės grandinėlės su pakabuku, kurios vertė 80,00 Eur., auksinio vyriško žiedo su 6 baltom akutėm, kurio vertė apie 150,00 Eur., moteriško auksinio žiedo, kurio vertė apie 150,00 Eur., auksinių moteriškų auskarų, dviejų porų, kurių vertė 130,00 Eur, taip pat buvo sudaužytas durų stiklas, kurio vertė 1 000,00 Eur. Šia vagyste ir turto sugadinimu padaryta 3 940,00 Eur. turtinė žala. Turtas draustas, tačiau apsaugos signalizacija nebuvo įrengta. Kas galėjo pavogti jai priklausantį turtą, negali pasakyti. Prašo nustatyti jos turtą pavogusius asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 23 – 24).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gyvenamas namas, dviejų aukštų, mūrinis, viršutinė namo dalis apkalta rudos spalvos dailylentėmis. Patekimas į namą iš rytų pusės. Taip pat vakarinėje namo dalyje iš kiemo pusės yra terasinio tipo durys per kurias galima patekti į namą. Durys yra praviros, matosi suskilęs stiklo paketas, paketo viduje išdaužta 10 cm skersmens skylė. Pro šias duris patenkama į namo virtuvę, kurios kairėje yra spintelė ir šaldytuvas, o dešinėje virtuvinis baldų komplektas su pastatomomis ir pakabinamomis spintelėmis, tiesiai pro virtuvę patenkama į virtuvės valgomąjį, kur kairėje pusėje yra valgomasis stalas su kėdėmis, dešinėje pusėje stovi kėdė, už jos rašomas stalas ant kurio ir po juo išmėtyti daiktai. Nuo šio stalo apie du metrus į kairę prie radiatoriaus guli 6 cm skersmens akmuo, kuriuo galimai buvo išdaužtas durų paketo stiklas. Virtuvės pietinėje pusėje yra praėjimas į kambarį, kuris sujungtas su koridoriumi, jį praėjus kairėje pusėje yra koridorius, jo gale yra išėjimas iš namo durys. Toliau tiesiai patenkama į kambarį, kurio rytinėje dalyje yra minkštas kampas, prie jo stovi stalas, prie kambario pietinės sienos stovi sekcija, kurioje yra įvairūs daiktai, garso vaizdo technika, televizorius. Sekcijos apatinė dalis atidaryta ir iš jos ištraukti įvairūs daiktai, rūbai. Kambario dešinėje yra džiovykla su padžiautais rūbais. Šio kambario vakarinėje dalyje yra laiptai į antrą namo aukštą. Užlipus, patenkama į koridorių, kurio kairėje yra kambarys į kurį patekus kairėje pusėje stovi rašomasis stalas ant kurio išmėtyti įvairūs daiktai, toliau už stalo yra spinta jos durys praviros, kambario dešinėje pusėje stovi medinė komoda, jos stalčiai atidaryti, išmėtyti daiktai. Koridoriaus pietinėje pusėje yra kambarys, kurio kairėje pusėje yra drabužių spinta ir iš jos matyti išmėtyti rūbai. Koridoriaus dešinėje pusėje yra dar vienas kambarys, kurio kairėje yra rašomas stalas ant jo taip pat išmėtyti daiktai, daiktai išmėtyti po visą kambarį, iš dešinėje kambario pusės esančios spintos daiktai išmėtyti ant grindų, daugiausia rūbai. Įvykio vietoje paimta: daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku; daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais; mėlynos spalvos moteriškos pirštinės, maišelis su užrašu „Maxima“, akmuo (t. 1, b. l. 28 – 29, 30 – 39).

Asmens kratos protokole užfiksuota, kad sulakant J. R. pas jį rasti sportiniai bateliai „Nike“, odinė kepurė, saldainis „Halva“, skaidri lipni juosta, mažas atsuktuvas, mobilaus ryšio telefonai „Nokia N79“, „Nokia X1“ (t. 1, b. l. 104 – 106).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai, paimti 2018 m. lapkričio 12 d. kratos metu iš J. R. (t. 1, b. l. 107 – 108, 109 – 113).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. Š. pateikė kompiuterį „Hewlett-Packard“, USB raktą „Volfas Engelman“, kompiuterio laidus, juodos spalvos sportinius batelius (t. 1, b. l. 169).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai paimti 2018 m. lapkričio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Nešiojamas kompiuteris tamsiai rudos spalvos, šonai ir kompiuterio vyriai geltonos spalvos metalo. Ant viršaus geltonos spalvos užrašas „Hewlett-Packard“. Kompiuterio sugadinimų ar pažeidimų nėra. Kompiuterio laidas yra juodos spalvos su pereinamuoju bloku. USB raktas yra 7,3 cm ilgio, pilkos spalvos blizgaus metalo, atidarytuvo formos, ant vieno šono yra užrašas „VolfasEngelman“ (t. 1, b. l. 170 – 171, 172 – 174).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5333)-1, konstatuota, kad ant tirti pateiktos pirštinių poros, paimtos apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), dešinės ir kairės rankų pirštinių, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens, moters, tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 17 – 18).

Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 52-(222)-IS1-224 nustatyta, kad avalynės pado pėdsakas, rastas 2018 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), galėjo būti paliktas tirti pateiktu dešinės kojos bateliu, paimtu pas J. R. arba kitu bateliu, turinčiu tokią pačią pado formą, pado rašto elementų lokalizaciją, formą, matmenis, tarpusavio išsidėstymą, ant pado esančius ženklus, kaip ir dešinės kojos bateliu, paimtu pas J. R. (t. 2, b. l. 22 – 25).

Tyrėjos N. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją, nustatyta jog numeris nuo 2018 m. spalio 3 d. yra registruotas J. R. vardu, kuris nuo 2018 m. spalio 22 d. 20.08 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 6.15 veikė įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. spalio 23 d. 11.12 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 12.15 val. veikė įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 23 d. 06.15 val. numeris veikė adresu, (duomenys neskelbtini), VĮ Prienų MU Prienų girininkijos 53 kvartalas, nuo 2018 m. spalio 23 d. 11.12 val., veikė adresu, Bi(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2018 m. spalio 23 d. 11.54 val., numeris fiksuotas adresu, (duomenys neskelbtini). Tą dieną, laikotarpiu nuo 06.15 val. iki 11.12 val. skambučių ar trumpųjų žinučių (SMS) iš/į minėtą numerį nebuvo (t. 1, b. l. 154).

2018 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2959/2018(01) nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d. J. R. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 2, b. l. 73).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai J. R. dėl svetimo R. L. ir G. L., priklausančio turto pagrobimo, įsibrovus į gyvenamąjį namą, pasitvirtino. Kaltinamasis J. R. nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. eidamas pro vieną sodybą, pamatė iš kiemo išvažiuojantį šviesų automobilį, suprato, kad iš kiemo išvažiavo gyvenamojo namo šeimininkai ir sugalvojo įsibrauti į šiuos namus su tikslu gauti pinigų ar daiktų, kuriuos galėtų parduoti ir gauti pinigų. Radęs akmenį, paėmė jį ir akmeniu išdaužė durų stiklą, pro skylę įkišo ranką ir iš vidaus atsidarė duris. Įėjęs į namą pro duris, paėmė kompiuterį „HP“ bei kompiuterio laidą, USB raktą, planšetinį kompiuterį „Samsung“, du auksinius žiedus, vieną didelį žiedą su akute, kitą mažesnį žiedą be nieko ir dvi poras auskarų. Tai, jog J. R. 2018 m. spalio 23 d., įsibrovęs į R. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė jai ir jos vyrui priklausančius daiktus be kaltinamojo prisipažinimo patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti nuketėjusieji R. L. ir G. L. bei kiti ištirti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamojo J. R. parodymais, kuriuos patvirtino 2018 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada Nr. T-N 2959/2018(01), nustatyta, kad J. R. pasisavino svetimus daiktus neapsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, dėl to tikslinamos kaltinime nurodytos aplinkybės ir ši aplinkybė – būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – kanapių, šalinama iš kaltinamojo akto.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Remiantis ištirtų įrodymų visuma, paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, jo paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad J. R., tyčia įsibrovė su akmeniu išdaužydamas gyvenamojo namo durų stiklą, 635,00 Eur vertės, įsibrovęs į R. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė jai priklausančius papuošalus: auksinę grandinėlę su pakabuku, 100,00 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą, 260,00 Eur vertės, dvi poras auksinių moteriškų auskarų po 120,00 Eur, t. y. 240,00 Eur vertės, taip pat pagrobė jos sutuoktiniui G. L. priklausančius daiktus: nešiojamą kompiuterį „HP Spectre“ su laidu, 1 269,60 Eur vertės, planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB“ su dėklu, 429,94 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4 Mini“ IMEI351616064707787, 289,33 Eur vertės, auksinį vyrišką žiedą su 6 baltomis akutėmis, 185,00 Eur vertės, USB raktą „VolfasEngelman“, 20,00 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai R. L. padarė 600,00 Eur turtinė žalą, G. L. padarė 2193,87 Eur turtinė žalą.

Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo J. R. veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad įsibraudamas į svetimą gyvenamąjį namą grobia svetimą jam nepriklausantį turtą ir dėl to daro materialinę žalą turto savininkams bei norėjo taip elgtis.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo J. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto grobimas įsibrovus į patalpą.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Prokuroras kaltinamajam J. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, siūlo skirti laisvės atėmimo bausmę.

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo J. R. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad J. R. teistas (t. 2, b. l. 81 – 89, 90 – 101), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 68 – 70), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas ( t. 2, b. l. 64), bedarbis (t.2 b. l. 66). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 65). Kaltinamasis J. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už anksčiau jo padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė J. R. gyvenime, greičiau dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad J. R. teisiamas jau vienuoliktą kartą (anksčiau teistas už sukčiavimus, vagystes, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir kt.), kad teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų veiksmų nedaro bei yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Paskyrus bausmę, ji bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, sudedant iš dalies bausmes, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaitomas J. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 15.00 val. iki 2018 m. lapkričio 13 d. 14.20 val. (viena para) (BK 65 – 66 straipsniai) (63 – 64, 65), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė ADB „Gjensidige“ pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 89, 102) dėl turtinės žalos atlyginimo. ADB „Gjensidige“ pareiškė civilinį ieškinį 3 286,16 Eur sumai, kadangi, kaip nurodė, jie tokio dydžio žalą patyrė dėl to, jog tokią sumą atlygino nukentėjusiesiems G. L. ir R. L. sudarytos draudimo sutarties Nr. 2654398 pagrindu (t. 1, b. l. 89, 90, 91, 92).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civiliniam ieškovui ADB „Gjensidige“ dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, įsibrovus į nukentėjusiosios namus ir iš ten pagrobus nurodytą turtą, buvo padaryta atitinkama turtinė žala, sprendžia, kad ji turi būti priteista iš kaltinamojo. Civilinis ieškovas pareiškė 3 286,16 Eur civilinį ieškinį, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 14 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. Š. pateikė tyrimui reikšmingus tirti ir nagrinėti daiktus, be kita ko – kompiuterį „Hewlett-Packard“ (HP) bei kompiuterio laidą (t. 1, b. l. 149), kurie byloje saugomi kaip daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 187, 189). Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas „Hewlett-Packard“ (HP) bei kompiuterio laidas, nustatyta, kad kompiuterio pažeidimų ar sugadinimų nėra (t. 1, b. l. 170 – 174). Todėl atsižvelgiant į tai, jog kompiuteris „Hewlett-Packard“ (HP) su laidu priklauso nukentėjusiajam G. L., kuriuos kaltinamasis pagrobė iš nukentėjusiojo namų, yra pagrindas minėtus daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam G. L. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Atitinkamai grąžinus nurodytą daiktą, ADB „Gjensidige“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir mažinamas nešiojamojo kompiuterio „Hewlett-Packard“ (HP) verte – 1 377,67 Eur ir civiliniam ieškovui priteisiama iš J. R. 1 908,49 Eur turtinės žalos (3 286,16 – 1 377,67 = 1 908,49).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kaltinamajam J. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (t. 2, b. l. 149 – 150).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – voke esantis CD-R diskas (t. 1, b. l. 153), paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-814-1060/2019, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. 2018 m. lapkričio 14 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas tyrimui kompiuteris „Hewlett-Packard“ (HP) bei kompiuterio laidas, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija AVPK, Nr. 003573 (t. 1, b. l. 189), nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinamas nukentėjusiojo G. L. nuosavybei BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Kiti daiktai – akmuo, avalynės pėdsakas, rankų pėdsakai, pirštinių pora, maišelis „Maxima“, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija AVPK, Nr. 003573 (t. 1, b. l. 189) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kepurė, lipni juosta, atsuktuvas, sportiniai batai, telefonas „Nokia“, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija AVPK, Nr. 003573, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami kaltinamajam J. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir J. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pridėti prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Paskirti bausmę atlikti pataisos namuose.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įskaityti į terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 15.00 val. iki 2018 m. lapkričio 13 d. 14.20 val., t. y. viena para, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį.

Palikti galioti J. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Palikti saugoti daiktinius įrodymus – voke esantį CD-R diską baudžiamojoje byloje Nr. 1-814-1060/2019, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Grąžinti kompiuterį „Hewlett-Packard“ (HP) bei kompiuterio laidą nukentėjusiajam G. L., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – akmenį, avalynės pėdsaką, rankų pėdsakus, pirštinių porą, maišelį „Maxima“, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Grąžinti kepurę, lipnią juostą, atsuktuvą, sportinius batus, telefoną „Nokia“ kaltinamajam J. R., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš J. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai 1 908,49 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuonių eurų ir keturiasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.