Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-2109-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-17
Bylos Nr.
2A-2109-230/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17569-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Nerijus Meilutis, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2109-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17569-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1; 44; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-785-877/2014 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui A. V., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl draudimo išmokos, metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 5 316,81 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. liepos 30 d. Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sugadintas telefonas. Avarija įvyko dėl transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko ir vairuotojo atsakovo A. V. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo – atsakovas vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros. Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE išmokėjo draudimo išmoką: 4 896 Lt dėl automobilio OPEL CORSA, valst. Nr. CRB 699 sugadinimų ir 420,81 Lt dėl telefono ir jo įrangos, programų sugadinimo. Teisės aktai draudžia naudoti transporto priemonę, kuriai nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl atsakovas, vairavęs transporto priemonę neturėdamas tokios tesisės, yra atsakingas dėl padarytos žalos ir ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 5 316,81 Lt draudimo išmoką, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (5 316,81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo 15,08 Lt pašto išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2013-04-11 sutartimi Nr. 12 4502447 apdraudė atsakovo transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui. 2013 m. liepos 30 d. Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė OPEL CORSA, valst. Nr(duomenys neskelbtini) ir sugadintas telefonas. Avarija įvyko dėl transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir vairuotojo atsakovo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Įvykis užfiksuotas, eismo įvykio dalyviams užpildžius eismo įvykio deklaraciją, kurioje atsakovas patvirtino, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą. Šioje deklaracijoje eismo įvykio dalyviai nenurodė jokių konkrečių transporto priemonių ir kito turto sugadinimų. 2013-08-02 transporto priemonės apžiūros, atliktos ieškovo specialisto, akte užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai nurodant, kad visi sugadinimai yra susiję su įvykiu, tarp jų ir sugadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. 2013-08-02 ieškovas sudarė sąmatą, kurioje apskaičiavo 4 750,28 Lt sąnaudas transporto priemonės remontui, joje įvertino dalių būklės pagerinimą ir iš remonto kainos išskaičiavo 34,06 Lt, galutinė remonto kaina po išskaitymo 4716,22 Lt. 2013-08-02 pareiškimu nukentėjusysis I. M. pareiškė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas telefono aparatas Samsung galaxy bei prašė atlyginti žalą, kurią sudaro 180 Lt sugadinto automobilio transportavimo išlaidos, sumokėtos UAB „Aremesa“, bei telefono aparato detalių pakeitimo ir programinės įrangos atnaujinimo kaina – 420,81 Lt, sumokėta UAB „Mobili garantija“. Ieškovas 2013-08-20 draudžiamojo įvykio tyrimo aktu nusprendė atlyginti telefono remonto išlaidas nukentėjusiajam. Atsakovas ieškovui apie eismo įvykį pranešė 2013-08-06 pareiškimu. Ieškovas dėl įvykusio eismo įvykio I. M. 2013-08-08 mokėjimo nurodymu Nr. HN00379 išmokėjo 4 896 Lt draudimo išmoką (už transporto priemonės remontą pagal ieškovės parengtą sąmatą bei transporto priemonės transportavimą po įvykio), 2013-08-23 mokėjimo nurodymu Nr. SW27248 sumokėjo 420,81 Lt draudimo išmoką (už telefono remontą). 2013-09-03 ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją dėl 5 316,81 Lt žalos atlyginimo.

Teismas nustatęs, kad atsakovas pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, draudžiančius viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, neturinčioms galiojančios privalomos techninės apžiūros, sprendė, kad ieškovas (draudikas) turi teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakingo už žalos padarymą asmens vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nurodė, kad transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros kvalifikuotinas kaip transporto priemonės vairavimas neturint tam teisėto pagrindo, t. y. yra specialus, įstatymu įtvirtintas atsakomybės draudikui pagrindas. Atsakovas teigė, jog ieškovas neįrodė, kad jo transporto priemonė įvykio metu buvo techniškai netvarkinga, tačiau teismas sprendė, kad transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros yra neteisėtas atsakovo elgesys suponavęs ieškovui teisę reikalauti išmokėtos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka iš atsakingo už žalos padarymą asmens pagal įstatymą.

Atsiliepimas

Atsakovas ginčijo ieškovo patirtų išlaidų dydį, nurodydamas, kad automobilio apgadinimai neatitinka remonto darbų, nesutiko su ieškovo remonto darbų sąmata, teigė, kad įvykio metu negalėjo būti sugadintas veidrodėlis, sąmatoje neįvertintas kai kurių automobilio detalių nusidėvėjimas. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip neįrodytus, kadangi jiems pagrįsti atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį pateiktais rašytiniais įrodymais, dėl kurių abejonių teismui nekilo, jų nepaneigė ir atsakovas. Teismas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus vertino kaip patvirtinančius, jog draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimą lėmusiu eismo įvykiu. Nustatęs visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas, kaip transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už eismo įvykyje tretiesiems asmenims padarytą ir ieškovo atlygintą žalą, sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas susigrąžinti draudimo išmoką yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl neteisingai pritaikytų materialinės teisės normų. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Teismas, motyvuodamas tuo, jog apeliantas neturėjo teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, nepagrįstai taikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 59 ir 59.3 punktus. Neteisėtas pagrindas vairuoti transporto priemonę teismo konstatuojamas, remiantis LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad dalyvauti viešajame eisme leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Teismas neteisėtumą taip pat grindžia ir LR susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintomis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktu nustatančiu, kad naudoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, kurioms nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neišduoti tai patvirtinantys dokumentai, draudžiama, bei Kelių eismo taisyklių 238 punktu, kuriame nustatyta, kad leidžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra. Tačiau teismas nevertino, kad apeliantas draudiminio įvykio metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį vairuoti tos kategorijos transporto priemones, todėl jis turėjo teisėtą pagrindą vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros, nesudaro pakankamo teisėto pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už žalą, nes eismo įvykio nesąlygojo transporto priemonės techninė būklė. Apelianto nuomone, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma gali būti taikoma tuomet, kai žalą padaro asmuo, vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teises vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę arba kai jis vairavo transporto priemonę pvz. neturėdamas transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo sutikimo vairuoti transporto priemonę. Aiškinant šią normą kitaip, nebetektų prasmės TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti draudiko teisę susigrąžinti išmokas, sumokėtas dėl padarytos žalos, iš atsakingo už žalos padarymą asmens tuo atveju, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Be to, nepagrįstai ir nepateisinamai būtų praplėstos minėtos 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo ribos, nepagrįstai perkeliant eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštą draudėjams ir tokiu būdu nebūtų pasiekti TPVCAPDĮ tikslai ir paskirtis. Todėl aplinkybė, kad transporto priemonė neturi privalomos galiojančios techninės apžiūros, dar nereiškia, kad transporto priemonė visais atvejais yra techniškai netvarkinga ir tuo labiau nereiškia, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl šios priežasties. Byloje nėra duomenų, kad automobilio techninė būklė žalos padarymo metu buvo netinkama, be to, sudarant privalomą vairuotojo civilinės atsakomybės sutartį, transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros pažymos, tačiau draudikas nesiėmė jokių priemonių, kad jam nepadidėtų draudimo rizika. Tokiu būdu teismas neteisingai vadovavosi teisės normomis, nepagrįstai bei neteisėtai išplėtė jų taikymo sritis, nepagrįstai netaikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2) Teismas nepagrįstai sprendime nesivadovavo CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintais bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, todėl nepagrįstai apelianto atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę bei laikė, kad jo neteisėti veiksmai – vairavimas transporto priemonę be galiojančios techninės apžiūros buvo priežastiniame ryšyje tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kadangi eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad apelianto vairuojama transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros, o todėl, kad į apelianto stovinčią prie žiedinės sankryžos transporto priemonę atsitrenkė kitas automobilis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad apelianto automobilio techninė būklė autoįvykio metu būtų buvusi bloga, dėl ko galėjo įvykti eismo įvykis. Automobilis įvykio metu neturėjo galiojančios techninės apžiūros, tačiau tai nėra prezumpcija, kad jis buvo techniškai netvarkingas, todėl teismas nepagrįstai preziumavo priežastinį ryšį tarp eismo įvykio metu susidariusios žalos ir apelianto neteisėtų veiksmų– vairavimo transporto priemonę be galiojančios techninės apžiūros.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu teismo sprendimu, atsikirtimus reiškia ne pagal pareikštą ieškinį. Ieškinys atsakovui pareikštas pagal TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (Vyriausybės patvirtintos Nutarimu Nr. 795) 59.3 punktą. Pagal šias teisės normas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką ir siekdamas jas susigrąžinti, turi įrodyti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas 2013-07-30 vairavo transporto be galiojančios techninės apžiūros. Atsakovas neturėjo teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, nes teisės aktai imperatyviai draudžia dalyvauti viešajame eisme ir naudoti transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka, nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Apeliantas nurodo, kad sudarant draudimo sutartį jis taip pat neturėjo galiojančios techninės apžiūros pažymos, todėl jo nuomone, ieškovas neturėjo sudaryti draudimo sutarties, tačiau ieškovas (draudimo kompanija) nevykdo draudėjų priežiūros ir neturi nei įgaliojimų, nei teisės kontroliuoti, kada pasibaigia techninės apžiūros laikas, kokia yra transporto priemonės techninė būklė ir pan. Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymas nenumato galimybės nutraukti draudimo sutartį pasibaigus techninės apžiūros galiojimui, taip pat nesuteikia ir teisės atsisakyti sudaryti sutartį su automobilio savininku, kai sutarties sudarymo metu yra pasibaigęs techninės apžiūros galiojimo laikas. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnį visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos privalomuoju draudimu, o už sutarties sudarymą yra atsakingas savininkas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo, draudikui reikalaujant grąžinti draudimo išmoką, kai asmuo (draudėjas) vairavo transporto priemonę be galiojančios techninės apžiūros. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, kadangi ta aplinkybė, kad transporto priemonė neturi privalomos galiojančios techninės apžiūros, nereiškia, jog techninė priemonė visais atvejais yra techniškai netvarkinga, be to, eismo įvykio nesąlygojo transporto priemonės būklė.

Dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo ir jame numatyto draudimo išmokos grąžinimo, kai žala padaryta neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, aiškinimo

Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad įstatymas riboja draudiko regreso teisę į draudėją dėl draudimo išmokos grąžinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai pašalina draudiko atgręžtinio reikalavimo teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009). Ši kasacinio teismo pozicija atspindi esminę civilinės atsakomybės draudimo savybę – draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmoką, perka draudimo apsaugą nuo savo veiksmais padarytos žalos. Įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už ką šis asmuo ir susimoka draudikui, todėl draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai. Tačiau TPVCAPD išsiskiria iš kitų rūšių civilinės atsakomybės draudimo ir tuo, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nereiškia, kad draudiko reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui. Tam tikrais atvejais draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją yra pateisinamas, nes draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo veiksmų, kurie įprasto civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų pagrindas atleisti draudiką nuo išmokos mokėjimo. Tokie atvejai numatyti TPVCAPDĮ 22 straipsnyje.

Vienu iš tokių TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų yra nagrinėjamoje byloje aktualus 3 punkte nustatytas atvejis, kuriuo numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Kaip nurodyta, byloje kilo ginčas, ar tuo atveju, kai žala padaroma transporto priemone, kuri įvykio metu neturėjo privalomos galiojančios techninės apžiūros, galima pripažinti, jog žala padaryta transporto priemonės valdytojui neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kadangi vairavo transporto priemonę, kurios techninės apžiūros galiojimas buvo pasibaigęs daugiau kaip prieš 8 mėnesius, todėl jis pažeidė imperatyvių teisės normų reikalavimus, draudžiančius dalyvauti eisme tokioms transporto priemonėms, ir todėl atsakovo veiksmus vairuojant tokią transporto priemonę pripažino vairavimu neturint teisėto pagrindo. Apelianto nuomone, transporto priemonės vairavimas neturint teisėto pagrindo apima tik vairavimą neturint teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones arba be savininko bei transporto priemonės valdytojo sutikimo, t. y. neteisėtą pagrindą sieja su subjekto, o ne transporto priemonės trūkumais. Tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, LR Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas, Kelių eismo taisyklių 238 punktas draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, neturinčioms galiojančios privalomos techninės apžiūros. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas šiuos imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vairavimo neturint teisėto pagrindo aiškinimu, kadangi teisėtas vairavimas apima tiek reikalavimus transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, tiek eisme dalyvaujančiai transporto priemonei, nes bet kuri transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis ir jos dalyvavimui eisme yra keliami griežti reikalavimai. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2271-601/2012, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-688-413/2014, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2004-553/2013).

Kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad aiškinant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas jos taikymo aspektu, t. y. ar šie reikalavimai, vertinant vairavimo teisėtumą, taikytini tik subjektui (vairuotojui, kaip asmeniui turinčiam teisę vairuoti transporto priemonė), ar ir transporto priemonei, reiktų tremtis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punktu. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Tačiau šiuo atveju yra numatytas kitas draudimo išmokos grąžinimo atvejis, kuriuo ieškinys nagrinėjamoje byloje nėra grindžiamas. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus įrodinėjimo dalykas būtų aplinkybės, pagrindžiančios transporto priemonės techninį netvarkingumą, dėl ko atsirado žala. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą įrodinėjimo dalykas – transporto priemonės vairavimas neturint tam teisėto pagrindo. Todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo ir neturėjo būti įrodinėjamos atsakovo automobilio techninę būklę pagrindžiančios aplinkybės. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas eismo įvykio metu neturėjo teisės, t. y. teisėto pagrindo vairuoti automobilį, kurios techninės apžiūros galiojimo terminas buvo pasibaigęs, kas sudaro sąlygą nagrinėjamoje byloje taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą ir atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovui (draudikui) dėl padarytos žalos sumokėtą sumą.

Dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų

Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros ir nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, tačiau toks atsakovo elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti išmokėtos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka iš atsakingo už žalos padarymą asmens pagal įstatymą (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi šiuo atveju yra specialus, įstatymu įtvirtintas atsakomybės draudikui pagrindas. Kaip nurodyta, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau Privalomojo draudimo taisyklės) nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, Privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Privalomojo draudimo taisyklių 63 punktas). Privalomojo draudimo taisyklių 63 punkte nustatyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį tik šių taisyklių XII skyriuje numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui) ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę pagal Privalomojo draudimo taisyklių 91.3 punktą, nes apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė šiose taisyklėse nustatytų pareigų (padarė autoavariją, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę). Todėl to pakanka draudėjo atsakomybei atsirasti. Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas draudimo išmokos grąžinimo pagrindas, kai apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo ją vairuoti, pagal savo pobūdį ir reikalavimo turinį niekuomet negalėtų būti susijęs priežastiniu ryšiu su žalos trečiajam asmeniui padarymu, tačiau draudėjo neteisėti veiksmai sudaro pagrindą draudikui reikalauti grąžinti draudimo išmoką.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas CPK (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėNerijus Meilutis