Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-785-877/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-17
Bylos Nr.
2-785-877/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17569-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE
Civilinė byla Nr. 2-785-877/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17569-2013-4Procesinių sprendimų kategorija: (S) 73.2.6.1; 44; 116.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant atsakovui A. V., nedalyvaujant ieškovo atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui A. V. dėl draudimo išmokos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE 2013 m. lapkričio 27 d. ieškiniu bei 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. balandžio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašė priteisti iš atsakovo A. V. 5316,81 Lt draudimo išmoką; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. liepos 30 d. Kaune įvyko eismo įvykis. Autoįvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sugadintas telefonas. Avarija įvyko dėl transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir vairuotojo A. V. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atsakovas A. V. vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros. Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE išmokėjo draudimo išmoką: 4896 Lt dėl automobilio OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų ir 420,81 Lt dėl telefono ir jo įrangos, programų sugadinimo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, nes teisės aktai draudžia naudoti transporto priemonę, kuriai nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl atsakovas yra atsakingas dėl padarytos žalos, nes tokiu savo elgesiu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.

Atsiliepimas

Atsakovas A. V. 2013 m. gruodžio 18 d. atsiliepimu į ieškinį, 2014 m. atsiliepimu į ieškovo argumentus su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įvykus eismo įvykiui, atsakovas turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o tai, kad transporto priemonė neturi privalomos galiojančios techninės apžiūros nereiškia, kad ji įvykio metu buvo techniškai netvarkinga bei kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Sudarant su ieškovu privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudžiama transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros pažymos, todėl ieškovas kaip profesionalus draudikas privalėjo imtis visų priemonių išsiaiškinti, ar nėra pagrindų, kurie neleistų drausti transporto priemonę ar padidintų draudimo riziką. Ieškovas nėra tinkamai nurodęs apie draudimo negaliojimą draudimo polise, ši sąlyga nebuvo aptarta individualiai sudarant draudimo sutartį, tokiu būdu buvo pažeistos atsakovo, kaip vartotojo teisės. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir apribojo atsakovui teisę dalyvauti žalos paskaičiavime, nors žalos atlyginimo naštą perkelia atsakovui. Dėl to neteisingai bei ydingai paskaičiavo susidariusią žalą, nepagrįstai įtraukė telefono remonto išlaidas, dėl kurio į ieškovą buvo kreiptasi tik po kelių dienų po įvykio, telefono sugadinimas nebuvo pažymėtas pirminėje deklaracijoje. Sąmatoje nėra apskaičiuotas pakeistų automobilio detalių nusidėvėjimas. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas nors ir žinodamas, kad susidariusią sumą sieks išieškoti iš atsakovo, dėl jos su atsakovu nesitarė, priėmė vienasmeniškus sprendimus, kurie susidariusią sumą padidino vien tik dėl ieškovo darbuotojų neūkiškumo.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, papildomai paaiškino, kad nors jis ir pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau kitos transporto priemonės vairuotojas taip pat kaltas dėl eismo įvykio, jis važiavo dideliu greičiu, negalėjo laiku sustabdyti dėl nusidėvėjusių padangų. Mano, kad jokiu būdu jo automobilis negalėjo kliudyti kito automobilio veidrodėlio, todėl į sąmatą žala dėl jo sugadinimo, o taip pat dėl telefono aparato sugadinimo įtraukta nepagrįstai. Kaina už automobilio transportavimą yra jo gautais duomenimis mažesnė. Prašo ieškinį atmesti.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2015-05-14 parengė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovo ir atsakovo pasirašyta draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, kuriai taikomos Civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatos. „BTA Insurance Company“ SE draudimo sutarties sąlygos neatitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje įtvirtintų sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje 2013-04-11 sutartimi Nr. 12 4502447 apdraudė atsakovo transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2015-05-14 išvadoje nurodė, kad ieškovo ir atsakovo pasirašyta draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, kuriai taikomos Civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatos. „BTA Insurance Company“ SE draudimo sutarties sąlygos neatitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje įtvirtintų sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

2013 m. liepos 30 d. Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sugadintas telefonas. Avarija įvyko dėl transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir vairuotojo A. V. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Įvykis užfiksuotas, eismo įvykio dalyviams užpildžius eismo įvykio deklaraciją, kurioje atsakovas A. V. patvirtino, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą. Šioje deklaracijoje eismo įvykio dalyviai nenurodė jokių konkrečių transporto priemonių ir kito turto sugadinimų. 2013-08-02 transporto priemonės apžiūros akte yra užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai, apžiūrą atliko ieškovo specialistas M. Š.. Šiame akte nurodyta, kad visi sugadinimai yra susiję su įvykiu, tarp jų ir sugadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. 2013-08-02 ieškovas sudarė sąmatą, kurioje apskaičiavo 4750,28 Lt sąnaudas transporto priemonės remontui, šioje sąmatoje įvertino dalių būklės pagerinimą ir iš remonto kainos išskaičiavo 34,06 Lt, galutinė remonto kaina po išskaitymo 4716,22 Lt. 2013-08-02 pareiškimu nukentėjusysis I. M. pareiškė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas telefono aparatas Samsung galaxy bei prašė atlyginti žalą. Į bylą pateiktas UAB „Aremesa“ pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad I. M. už sugadinto automobilio transportavimą sumokėjo šiai įmonei 180 Lt, UAB „Mobili garantija“ telefono aparato techninės priežiūros talonas patvirtina, kad telefono aparato detalių pakeitimo ir programinės įrangos atnaujinimo kaina 420,81 Lt. 2013-08-20 draudžiamojo įvykio tyrimo aktu ieškovas nusprendė atlyginti telefono remonto išlaidas nukentėjusiajam. A. V. ieškovui apie eismo įvykį pranešė 2013-08-06 pareiškimu. Ieškovas dėl įvykusio eismo įvykio I. M. 2013-08-08 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 4896 Lt draudimo išmoką (už transporto priemonės remontą pagal ieškovės parengtą sąmatą bei transporto priemonės transportavimą po įvykio), 2013-08-23 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) 420,81 Lt draudimo išmoką (už telefono remontą). 2013-09-03 ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją dėl 5316,81 Lt žalos atlyginimo.

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kai draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 4 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga gali kilti dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Ši draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudikų veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalis, LR Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas, Kelių eismo taisyklių 238 punktas draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, neturinčioms galiojančios privalomos techninės apžiūros. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.3 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę.

Byloje nustatyta, kad atsakovas šiuos imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė. Minėta, kad draudiko teisė reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakingo už žalos padarymą asmens, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, įtvirtinta TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros kvalifikuotina kaip transporto priemonės vairavimas neturint tam teisėto pagrindo, taigi yra specialus, įstatymu įtvirtintas atsakomybės draudikui pagrindas. Paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimas kvalifikuotinas kaip imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Atsakovas teigė, jog ieškovas neįrodė, kad jo transporto priemonė įvykio metu buvo techniškai netvarkinga. Nors, kaip teisingai nurodo atsakovas, transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros ir nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, tačiau toks atsakovo elgesys suteikė ieškovui teisę reikalauti išmokėtos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka iš atsakingo už žalos padarymą asmens pagal įstatymą.

Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę, kurios techninės apžiūros galiojimas buvo pasibaigęs 2012 m. lapkričio 24 d., t.y. daugiau kaip prieš aštuonis mėnesius, jis atliko neteisėtus veiksmus.

Atsakovas ginčija ir ieškovo patirtų išlaidų dydį. Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudikui reiškiant regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

Atsakovas nurodo, kad automobilio apgadinimai neatitinka remonto darbų, nesutinka su ieškovo remonto darbų sąmata, teigia, kad įvykio metu negalėjo būti sugadintas veidrodėlis, sąmatoje neįvertintas kai kurių automobilio detalių nusidėvėjimas. Teismas pastebi, kad atsakovas ne tik kad nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti ieškovo nustatytu transporto priemonės ir kito nukentėjusiojo asmens turto sugadinimo mastu, žalos dydžiu, bet net nenurodė, koks, atsakovo vertinimu, žalos dydis yra pagrįstas. Tuo tarpu ieškovas į bylą pateikė visą eilę rašytinių įrodymų žalos dydžiui pagrįsti – 2013-08-02 Transporto priemonės techninės apžiūros aktą su fotonuotraukomis, 2013-08-02 Ekspertizę/sąmatą Nr. AJA/13/065, parengtą kompiuterine programa „Audatex“, 2013-07-30 Paraišką –sutartį Nr. TP555 dėl techninės pagalbos ir UAB „Aremesta“ pinigų priėmimo kvitą, 2013-08-06 ir 2013-08-20 draudžiamojo įvykio tyrimo aktus, UAB „Mobili garantija“ telefono aparato techninės priežiūros taloną. Šiais įrodymais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, jų nepaneigė ir atsakovas. Nors atsakovas pateikė jo teigimu išrašą iš jam siųsto elektroninio laiško, kad UAB „Aremesta“ evakuatoriaus paslaugos Kauno miesto teritorijoje kainuoja 120 Lt, tačiau šis dokumentas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, netgi neįmanoma identifikuoti siuntėjo, gavėjo, užklausos laiko, todėl teismas jį atmeta. Ieškovės atstovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas su UAB „Aremesta“ patvirtina, kad standartinis automobilio pakrovimas- iškrovimas kainuoja 120 lt, tačiau nestandartinis pakrovimas, transportuojant automobilį po autoįvykio, dar papildomai kainuoja 60 Lt, todėl atsakovo argumentai dėl mažesnės transportavimo kainos laikytini nepagrįstais ir atmestini. Taip pat atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad sąmatoje neįvertintas detalių nusidėvėjimas, nes būtent toje pačioje sąmatoje dalių būklės pagerinimas yra įvertintas ir iš remonto kainos išskaičiuota 34,06 Lt . Pastebėtina ir tai, kad teismas 2014-02-27 posėdyje siūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus atsiliepimui į ieškinį pagrįsti, dėl to paskyrė dar vieną parengiamąjį posėdį, tačiau atsakovas tokia teise tinkamai nepasinaudojo. Teismas sprendžia, kad draudikas, nustatydamas padarytos žalos dydį vadovaudamasis aukščiau nurodytais dokumentais, nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės), kurių 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, vadovaujantis Taisyklių 35 punkto nuostatomis, turėjo teisę kreiptis į draudiką raštu ir dalyvauti administruojant žalą bei sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo, tačiau tokia jam suteikta teise nepasinaudojo, pats byloje esančiais duomenimis į draudiką kreipėsi tik praėjus savaitei po įvykio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas asmeniškai pildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, neužpildė savo deklaracijos dalyje 11 ir 14 grafų, bei nepareikalavo, kad nukentėjusysis taip pat šias grafas užpildytų, tiksliai nurodydamas savo transporto priemonės ir kito turto sugadinimus. Kita vertus, atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nustatytu žalos dydžiu, galėjo savo iniciatyva pateikti nepriklausomo turto vertintojo išvadą arba prašyti byloje skirti ekspertizę, tačiau savo poziciją grindė tik jokiais įrodymais nepagrįstais savo samprotavimais. Civiliniam procesui vykstant rungimosi principu, atsakovas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios nuneigtų apskaičiuotą žalą, padarytą eismo įvykio metu, jo argumentai dėl žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimą lėmusiu eismo įvykiu. Nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas, kaip transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už eismo įvykyje tretiesiems asmenims padarytą ir ieškovo atlygintą žalą, bei esant paminėtam ginčo santykių teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas susigrąžinti draudimo išmoką Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. pagrindu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 10 23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 101 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), valstybei iš atsakovo priteistinos 15,06 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, į.k. (duomenys neskelbtini) veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, buveinė Verkių g. 29, 18 korpusas, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 5316,81 Lt (penkių tūkstančių trijų šimtų šešiolikos litų 81 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (5316,81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101 Lt (vieno šimto vieno lito) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15,08 Lt (penkiolika litų 8 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Liukaitytė