- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-763-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23652-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- užsienio draudimo įmonei AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Sotero LT“
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui užsienio draudimo įmonei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos, nuostolių išieškojimo išlaidų ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sotero LT“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. N. prašė iš atsakovo „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 1 322,29 Eur žalos atlyginimo, 150 Eur išlaidų susijusių su nuostolių išieškojimu ikiteismine tvarka ir 6 proc. procesines palūkanas. Nurodė, kad:
1.1. ieškovas ir UAB „Sotero LT“ 2019-12-02 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 15806 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovui buvo perduotas naudojimuisi ir išsipirkimui automobilis „Chrysler Town&Country“. 2020-08-11 eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas, kaltu pripažintas kitos transporto priemonės vairuotojas, kurio civilinė atsakomybė apdrausta atsakovo įmonėje;
1.2. 2020-09-08 raštu atsakovas nustatė, kad automobilis remontuotinas, ir informavo UAB „Sotero LT“ bei apskaičiavo 1 418 Eur draudimo išmoką automobilio remontui. Laikotarpiu nuo 2020-09-08 iki 2021 metų ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui (lizingo davėjui) 405,38 Eur įmokų. Šiuo laikotarpiu ieškovas automobilio neremontavo ir juo nesinaudojo.2021-01-04 atsakovas informavo ieškovą, kad automobilio remontas netikslingas, o paskaičiuota išmokos suma yra 1 565 Eur. 2021-01-21 pranešimu UAB „Sotero LT” informavo ieškovą, kad Lizingo sutartis nutraukiama abipusiu šalių susitarimu, nurodant, kad ieškovo skola yra 2 481,91 Eur ir bus dengiama gavus draudimo išmoką. 2021-03-23 raštu trečiasis asmuo informavo ieškovą, kad bendrovei gavus iš draudimo kompanijos draudimo išmoką, ieškovo skola lizingo davėjui sudaro 916,91 Eur, t. y. 796,91 Eur skola už automobilį ir 120 Eur sutarties sudarymo mokestis. Ieškovo teigimu, atsakovas ieškovui yra skolingas 1 322,29 Eur draudimo išmokos ir 150 Eur ieškovo patirtų išlaidų susijusių su nuostoliu išieškojimu ikiteismine tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsakovas „BTA Baltic Insurance Company“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. atsakovas aktyviais veiksmais siekė operatyviai išmokėti draudimo išmoką, išmokėjo 2021-02-08, kai gavo trečiojo asmens valios išraišką dėl draudimo išmokos mokėjimo. Lizingo įmokos negali būti priskiriamos patirtai žalai. Lizingo sutartis yra kreditinė sutartis tarp siekiančio įsigyti daiktą asmens ir lizingo bendrovės, pagal kurią įsigyjamo daikto kaina išdalinama į dalines įmokas, sudaromas įmokų mokėjimo grafikas, o įsigyjamo ar jau įsigyto daikto būklė neturi įtakos įmokų mokėjimui pagal lizingo sutartį ir priežastinio ryšio tarp lizingo įmokų bei eismo įvykio nėra. Laikė, kad atmestinas reikalavimas atlyginti 504,38 Eur lizingo įmokų;
2.2. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktas nustato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 proc. turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. transporto priemonės rinkos vertė eismo įvykio dienai buvo 2 070 Eur; likutinė vertė – 1 565 Eur, likučių (kuriuos be kita ko rinkoje galima realizuoti) kaina – 505 Eur. Pretenzijų dėl paskaičiuoto likutinės vertės dydžio nepareikšta, Dėl to prašo atmesti reikalavimą atlyginti 796,91 Eur likutinės skolos už automobilį ir 120 Eur sutarties sudarymo mokesčio.
3. Trečiasis asmuo UAB „Sotero LT“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lizingo sutarties 4.4 punkte nustatyta, jog transporto priemonės atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizika nuo sutarties sudarymo momento pereina lizingo gavėjui. Tai reiškia, kad lizingo sutarties vykdymas ir lizingo gavėjo įsipareigojimai lizingo davėjui nepriklauso nuo transporto priemonės atsitiktinio žuvimo ir sugedimo, nes ši rizika priskirta lizingo gavėjui, t. y. ieškovui. Reikia įvertinti, ar ieškovo įsipareigojimų vykdymas pagal lizingo sutartį po eismo įvykio sietinas priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, kurio kaltininko civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad:
4.1. ieškovas ir trečiasis asmuo 2019-12-02 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią ieškovui buvo perduotas naudojimuisi ir išsipirkimui automobilis „Chrysler Town&Country“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-08-11 eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas kitos transporto priemonės vairuotojas, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo bendrovėje. Atsakovas 2021-02-08 į trečiojo asmens sąskaitą pervedė 1 565 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri lygi automobilio likutinei vertei. Transporto priemonės rinkos vertė eismo įvykio dienai buvo 2 070 Eur;
4.2. trečiasis asmuo automobilį ieškovui naudotis ir išsipirkti perdavė, kai automobilis buvo Lizingo sutarties šalių įvertintas 2 600 Eur. Eismo įvykio dieną automobilio vertė buvo 2 070 Eur, o likutinė vertė – 1 565 Eur. Dalyvaujantys byloje asmenys šių verčių neneigia (CPK 12, 178 straipsniai);
4.3. lizingo sutarties šalių susitarimas neįpareigoja žalą administruojančio draudiko nukrypti nuo teisės aktais nustatytų draudimo išmokų mokėjimo taisyklių. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Atsakovas pagrįstai nustatė ir atlygino dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą, į kurią nepatenka ieškovo nurodomi kiti turtiniai praradimai, kurie kildinami iš Lizingo sutarties ir jos vykdymo. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas M. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
5.1. teismas privalėjo vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis, apibrėžiančiomis draudiko civilinę atsakomybę, žalos sąvoką bei priežastinio ryšio apibrėžimą. CK 6.251 straipsnyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų;
5.2. ieškovas patyrė 504,38 Eur išlaidas, mokėdamas už lizinguojamą automobilį, kuriuo dėl kaltininko veiksmų negalėjo naudotis. Lizingo sutartimi ieškovas įsigijo eksploatavimui tinkamą automobilį. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo 2020-09-08 raštą dėl remonto išlaidų, pagrįstai tikėjosi, kad jam bus atlygintos automobilio remonto išlaidos ir toliau mokėjo lizingo įmokas, tikėdamasis už draudimo išmoką automobilį susiremontuoti ir toliau naudotis. 2021-01-04 raštu atsakovas pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad automobilis neremontuotinas, tačiau lizingo įmokos jau buvo sumokėtos. Lizingo įmokos laikytinos tiesioginiais ieškovo nuostoliais. Ieškovas nuo 2020-08-11 neteko galimybės naudotis transporto priemone pagal paskirtį ir privalo sumokėti UAB „Sotero LT“ 916,91 Eur įmokas už eksploatavimui netinkamą automobilį, nors siekė įsigyti nuosavybėn tinkamą transporto priemonę;
5.3. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 punktas nustato, kad eismo įvykio žala yra žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Dėl to priteistinos 504,38 Eur ieškovo jau patirtos išlaidos ir 916,91 Eur būsimų neišvengiamų išlaidų, pagal Lizingo sutartį mokėtinų UAB „Sotero LT“. Priteistinos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kurios sudaro 150 Eur už teisines paslaugas, parengiant 2021-03-19 prašymą UAB „Sotero LT“ dėl Lizingo sutarties nutraukimo sąlygų.
Atsiliepimas
6. Atsakovas „BTA Baltic Insurance Company“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad:
6.1. eismo įvykis įvyko 2020-08-11, atsakovas telefonu informuotas 2020-08-27. Apeliantas nurodė, jog po eismo įvykio su apgadinta transporto priemone kelias dienas važinėjo. 2020-08-31 apžiūrėjo transporto priemonę; 2020-09-05 sudarė remonto darbų sąmatą ir apskaičiavo 1 418 Eur draudimo išmoką. UAB „Sotero LT“ 2020-09-09 pranešė, kad nori susipažinti su žalų bylos medžiaga; 2020-09-11 trečiasis asmuo telefonu nurodė, jog transporto priemonė turi būti remontuojama servise. Remonto metu padidėjus remonto kaštams, remontas nebuvo tikslingas, 2020-12-31 atsakovas paskaičiavo 1 565 Eur likutinę transporto priemonės vertę. 2021-02-08 trečiasis asmuo paprašė draudimo išmoką išmokėti į trečiojo asmens sąskaitą;
6.2. apeliantas ir trečiasis asmuo visą žalos bylos administravimo laiką buvo informuojami apie automobilio vertę ir su likutine verte sutiko. Jokių reikalavimų mokėti papildomas išmokas ar tiesioginius nuostolius neteikė. Apeliantas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, siekdamas nepatirti išlaidų savalaikiai nutraukiant lizingo sutartį, turėjo reaguoti į trečiojo asmens abejingumą draudimo išmokos išmokėjimo klausimu ir su juo susisiekti;
6.3. atsakovui nežinoma, kiek ieškovas sumokėjo pagal Lizingo sutartį, dokumentų nepateikta. UAB „Sotero LT ieškiniu Šiaulių apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-13905-907/2021), iš M. N. reikalauja 2 481,91 Eur skolą, kuri susidarė 2021-01-21 abipusiu šalių susitarimu, nutraukus Lizingo sutartį. Draudimo išmoka padengė 1 565 Eur atsakovo likutinę skolą, likęs atsakovo įsipareigojimas sudarė 916,91 Eur, t. y. 120 Eur sutarties sudarymo mokesčio, kuris buvo išskaidytas po 3 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2020-01-19 iki 2024-04-19 ir 796,91 Eur likutinė skola po draudimo kompanijos išmokėtos draudiminio įvykio išmokos. Pagal trečiojo asmens pateiktą reikalavimą matyti, kad pagal sutartį buvo sumokėta tik 238,09 Eur, o sutarties sudarymo mokestis išdėstytas nuo 2020-01-19 iki 2024-04-19;
6.4. automobilio savininkas UAB „Sotero LT su išmokėta draudimo išmoka sutinka. Apeliantas nutyli reikšmingą aplinkybę, kad Lizingo sutartis buvo nutraukta prieš draudimo išmokos išmokėjimą. Eismo įvykio atveju atlyginama transporto priemonei padarytos žalos dydžio išmoka, o ne transporto priemonės rinkos vertės, ar įsigijimo kaina. Transporto priemonės rinkos vertė eismo įvykio dienai buvo 2 070 Eur, likutinė vertė – 1 565 Eur, likučių kaina – 505 Eur. Vertės nebuvo ginčijamos;
6.5. lizingo sutartis yra kreditinė sutartis tarp siekiančio įsigyti daiktą asmens ir lizingo bendrovės, pagal kurią įsigyjamo daikto kaina išdalinama į tam tikru laikotarpiu mokamas dalines įmokas, sudaromas įmokų mokėjimo grafikas, o įsigyjamo ar jau įsigyto daikto būklė neturi įtakos įmokų mokėjimui pagal lizingo sutartį ir priežastinio ryšio tarp lizingo įmokų bei eismo įvykio nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl to, ar draudikas privalo kompensuoti nuostolius, patirtus dėl eismo įvykio metu sugadinto ir pripažinto nepataisomu automobilio lizingo įmokų mokėjimo, automobilio likutinės vertės padengimo lizingo davėjui bei teisininkų paslaugų, teiktų, atstovaujant santykiuose su draudiku bei lizingo davėju.
10. Byloje nustatytos apeliaciniame procese neginčijamos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2020-08-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „Sotero LT“ priklausanti ir ieškovo pagal Lizingo sutartį valdoma transporto priemonė „Chrysler Town & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo, kad dėl eismo įvykio atsakingas kitos transporto priemonės vairuotojas, kuris atsakovo draudimo bendrovėje buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2020-09-05 atsakovas sudarė remonto darbų sąmatą ir apskaičiavo 1 418 Eur draudimo išmoką. 2020-12-30 ieškovas atsakovui persiuntė 2020-09-15 remonto įmonės UAB „Departus“ laišką, kuriame buvo nurodyta, jog transporto priemonės remonto kaina yra apie 2 200-2 500 Eur ir PVM, laikoma, kad remontas nėra tikslingas, siūloma ieškovui papildomai sumokėti kainų skirtumą tarp draudimo išmokos ir remonto kainos. 2020-12-31 atsakovas paskaičiavo likutinę transporto priemonės vertę ir 2021-02-08 į trečiojo asmens UAB „Sotero LT“ atsiskaitomąją sąskaitą buvo išmokėta 1 565 Eur dydžio draudimo išmoka.
11. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovui pagal 2019-12-02 Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 15806 su UAB „Sotero LT“ buvo perduotas naudojimuisi ir išsipirkimui automobilis „Chrysler Town&Country“, lizingo suma nustatyta 2 600 Eur. Pagal Lizingo sutartį kasmėnesinės įmokos sudarė 97 Eur, bendra lizingo gavėjo mokama suma – 5 200 Eur. UAB „Sotero LT“ 2021-01-21 pranešimu pranešė, jog Lizingo sutartis nutraukiama abipusiu susitarimu – automobilio grąžinti nereikalaujama, 2 481,91 Eur skola bus dengiama gavus draudimo išmoką ir ieškovas bus informuotas apie skolos likutį.
12. Byloje nėra ginčijama draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, neginčijamas draudimo išmokos paskaičiavimas, taip pat neginčijama draudiko išvada, jog automobilis neremontuotinas, tačiau ginčas keliamas dėl draudiko pareigos atlyginti kitus eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio teisėto valdytojo ir naudotojo nuostolius, o ne tik nuostoliu, tiesiogiai turėtus dėl automobilio likutinės vertės kompensavimo transporto priemonės savininkui. UAB „Sotero LT“, kaip sunaikintos transporto priemonės savininkas, 2021-02-08 gavo draudimo išmoką už sunaikintą automobilį ir dėl draudimo išmokos dydžio pretenzijų nereiškia.
13. Ieškovas prašo draudiko atlyginti žalą, kurią patyrė kaip sunaikintos transporto priemonės naudotojas ir valdytojas. Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog žala jam turėjo būti atlyginta, vadovaujantis CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu bei laikantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto ribojimo – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.
14. Atsakovas yra draudikas, todėl jo atsakomybė kyla draudimo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiško nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama žalos dydžiu ir žalos rūšimi. Draudiko ir nukentėjusio asmens santykių pagrindas yra sutarties, sudarytos trečiojo asmens – nukentėjusiojo – naudai, vykdymas, todėl draudiko civilinė atsakomybė gali atsirasti tik dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (neišmokama, išmokėta pažeidžiant įstatyme ir (ar) sutartyje nustatytus terminus, ar išmokėta ne visa pagal sutartį priklausanti draudimo išmoka ir pan.). Tokiu būdu sprendžiama, jog ieškovo argumentas dėl visiško nuostolių atlyginimo ribojimo vien tik įstatyme nustatytu maksimaliu draudimo sumos dydžiu, yra nepagrįstas. Kiekviena žalos rūšis turi būti aptariama ir vertinama atskirai.
15. Ieškovas yra teisėtas automobilio naudotojas ir valdytojas pagal lizingo sutartį, žalą sunaikinto automobilio savininkui draudikas atlygino. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme tiesiogiai neįvardyta, kad draudikas draudimo išmoką, skirtą žalai nukentėjusio trečiojo asmens turtui atlyginti, moka tik turto savininkui. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nukentėjusiu trečiuoju asmeniu pripažįstamas asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo (2 straipsnio 15 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje pažymėta, kad kai susiduriama su poreikiu atlyginti žalą nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo reiškia asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės teise, t. y. turto savininką, nebent savininkas su naudotoju susitaria kitaip. Reikalavimo teisę į draudiką savininkas trečiajam asmeniui gali perleisti sutartimi arba ši teisė atlyginusiam žalą trečiajam asmeniui gali pereiti įstatymo pagrindu (pvz., CK 6.50 straipsnis). Kaip jau minėta, transporto priemonės savininkas draudikui pretenzijų dėl žalos, patirtos dėl sunaikintos transporto priemonės, atlyginimo neturi. Jokių susitarimų dėl teisių perleidimo ieškovas su trečiuoju asmeniu nesudarė. Ieškovas, kaip turto naudotojas ir valdytojas, turi teisę reikšti reikalavimą draudikui.
16. Sprendžiant dėl draudiko atsakomybės apimties, vadovautinasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kuri nurodo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nurodo, kad eismo įvykio žala yra per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Ieškovo vertinimu, jo nuostoliai, kuriuos sudaro 916,91 Eur skola lizingo bendrovei bei 504,38 Eur lizingo įmokos turi būti vertinama kaip eismo įvykio padarinys.
17. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies reglamentuoja, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalis nustato, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 14 punkte yra nustatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Vyriausybės nutarimu nėra numatyta, kad apskaičiuojant žalą dėl turto sunaikinimo draudikas turi atlyginti dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo patirtas išlaidas.
18. Ieškovas prašo priteisti jo atliktą bei iš jo reikalaujamą Lizingo sutarties vykdymą, kaip dėl eismo įvykio turėtus nuostolius. Atsakovas laiko, jog byloje nepateikti įrodymai, rodantys, kad ieškovas turėjo nuostolių. Atsakovui iki šiol nėra aišku, kiek ir kokias sumas pagal Lizingo sutartį apeliantas yra sumokėjęs trečiajam asmeniui.
19. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad ieškovas lizingo įmokas mokėjo pagal grafiką. Konkreti sumokėta suma nėra nurodyta, byloje tik pateiktas ieškovo sąskaitos išrašas, kad nuo 2020-08-10 iki 2020-12-15 trečiajam asmeniui sumokėjo 504,38 Eur. Taip pat pateiktas lizingo įmokų mokėjimo grafikas. 2021-03-23 UAB „Sotero LT“ rašte nurodoma, jog ieškovo įsipareigojimas po Lizingo sutarties nutraukimo sudarė 2 481,91 Eur, o įskaičiavus 1 565 Eur draudimo išmoką, liko 916,91 Eur skola, iš kurios 796,91 Eur likutinė skola ir 120 Eur sutarties sudarymo mokestis. Pagal Lizingo sutartį kasmėnesinės įmokos sudarė 97 Eur, bendra lizingo gavėjo mokama suma – 5 200 Eur. 2021-03-23 UAB „Sotero LT“ raštas pateiktas po 1 565 Eur draudimo išmokos sumokėjimo ir 504,38 Eur lizingo įmokų sumokėjimo, tai reiškia, jog ieškovo sumokėtos 504,38 Eur lizingo įmokos įskaitytos į galutinio atsiskaitymo pagal nutrauktą Lizingo sutartį sumą. Draudimo išmoka paskaičiuota iš nustatytos 2 070 Eur likutinės vertės atėmus 505 Eur likučių kainą. 2021-03-23 UAB „Sotero LT“ rašte dėl Lizingo sutarties nutraukimo pažymima, kad automobilio grąžinti nereikia. Tokiu būdu ieškovui liko automobilio likučiai, kurių vertė 505 Eur. Šia suma turi būti mažinami ieškovo patirti nuostoliai.
20. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimu buvo patenkintas UAB „Sotero LT“ ieškinys M. N. ir UAB „Sotero LT“ iš M. N. priteista 916,91 Eur skola bei 82,52 Eur delspinigiai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiaulių apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad UAB „Sotero LT“ 2021-01-21 pranešimas yra tinkamas veiksmas, patvirtinantis Lizingo sutarties nutraukimą. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
21. Įvertinus tai, kad lizinguojamo automobilio vertė nuo Lizingo sutarties sudarymo iki eismo įvykio sumažėjo dėl natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo; ieškovas naudojosi automobiliu; ieškovas mokėjo taip pat ir palūkanas, kurios sudarė didžiąją mokėjimų dalį; ieškovui liko 505 Eur automobilio likučiai; 504,38 Eur lizingo įmokos įskaičiuotos galutiniame atsiskaityme; spręstina, jog ieškovo nurodomas nuostolių dydis visa apimtimi negali būti vertinamas kaip ieškovo patirti nuostoliai.
22. Tam, kad būtų galima remtis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir laikyti galimus nuostolius kaip vėliau atsiradusį eismo įvykio padarinį, reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir eismo įvykio sukėlėjo veiksmų bei patvirtinti aplinkybę, kad už tos rūšies žalą yra atsakingas draudikas.
23. Jau minėta, kad draudiko atsakomybė ribojama jo pagal draudimo sutartį prisiimtais įsipareigojimais. Nagrinėjamu atveju, draudiko atsakomybės ribos nustatomos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, į kurias nukreipia minimas įstatymas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas apibrėžtas įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, jog įstatymu siekiama nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės šioje byloje įrodinėjamų nuostolių rūšių nelaiko dėl eismo įvykio atsiradusia žala.
24. Apibendrinant daroma išvada, kad ieškovo turėti praradimai dėl Lizingo sutarties vykdymo nevertintini, kaip žala, kuri atlygintina pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Nukentėjusiam trečiajam asmeniui kilę sutartiniai įsipareigojimai bei dėl jų vykdymo turėtos išlaidos teisės aktuose nėra nurodomi, kaip nuostoliai atlygintini pagal šį įstatymą. Plečiamasis eismo įvykio padarinio sąvokos aiškinimas neatitiktų įstatymo tikslo ir paskirties. Tuo atveju, jei asmuo dėl eismo įvykio patyrė ir kitos rūšies žalos, jis gali tiesiogiai reikšti reikalavimus žalą padariusiam asmeniui. Nenustačius draudiko pareigos atlyginti tokios rūšies žalą, sprendžiama, kad ieškinys šioje dalyje buvo atmestas pagrįstai.
25. Ieškovas taip pat prašė iš draudiko priteisti nuostolius, turėtus dėl 150 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms. Nustatyta, kad 2021-03-04 ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su MB „Teisinės apsaugos abonentas“. Ieškovo pavedimu MB „Teisinės apsaugos abonentas“ 2021-03-19 ir 2021-04-02 surašė pretenzijas atsakovui bei trečiajam asmeniui dėl su eismo įvykiu susijusios draudimo išmokos. MB „Teisinės apsaugos abonentas“ 2021-03-19 pretenzija trečiajam asmeniui teikta dėl atsiskaitymo pagal Lizingo sutartį, o 2021-04-02 pretenzija ieškovas reikalavo, kad atsakovas atlygintų šioje byloje prašomą priteisti žalą. Ieškovas už teisines paslaugas 2021-05-25 pavedimu sumokėjo 150 Eur. Ieškovo nuomone, šios išlaidos priteistinos, kaip CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
26. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu gali būti atlyginamos išlaidos, kurios yra numatytos pagal Draudimo įstatymo 109 straipsnį. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, turėtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Išlaidos atlyginamos, nors vėliau ir paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas. Draudimo įstatyme nėra kalbama apie draudiko pareigą atlyginti išlaidas, turėtas teikiant prašymus draudikui ar kitam žalą patyrusiam asmeniui. Teismas sprendžia, jog draudimo santykius reguliuojančios teisės normos neturi būti aiškinamos plečiant draudiko atsakomybę ir numatant pareigą atlyginti bet kurias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka susijusias išlaidas pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
27. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo M. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.