Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 148 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 47 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2025 m. gruodžio 25 d. apie 17.55 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0111, nustatytas 2,86 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Iš 2025 m. gruodžio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 25 d., apie 17.55 val., (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. S.. 2025 m. gruodžio 25 d. E. S. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0111, patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 17.58 val. nustatytas 2,86 promilės neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 18.17 val. nustatytas 3,23 promilės neblaivumas. Transporto priemonė priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. K., kuris (duomenys neskelbtini) yra miręs (b. l. 31–32).

Iš 2025 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad E. S. 2025 m. gruodžio 25 d. pirmu tikrinimu 17.58 val. nustatytas 2,86 prom. neblaivumas. Antru tikrinimu 2025 m. gruodžio 25 d. 18.17 val. nustatytas 3,23 prom. neblaivumas (b. l. 34–36).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra S. K. (b. l. 40).

Iš duomenų apie automobilio savininką išrašo ir medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 41, 83).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo E. S. parodymus, rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą, neblaivumo nustatymo aktą, kitų objektų apžiūros protokolą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. S. 2025 m. gruodžio 25 d. apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0111, nustatytas 2,86 promilės neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 70–76), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs, nuobauda negaliojanti (b. l. 67–69), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 107–108), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 63, 64), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam E. S. skirtina sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Kadangi E. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, laikomas neteistu, nėra nuolatinis priešingų teisei veiklų vykdytojas, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant E. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7 punktu, 10 punktu, kaltinamasis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui įpareigotinas neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog E. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,86 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors E. S. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl E. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gruodžio 30 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas įvertinus nusikaltimo pavojingumą, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholinių gėrimų vartojimo, jam nustatytas girtumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, nesant tam būtinybės ir tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad E. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Iš akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėta transporto priemonė registruota S. K. vardu (b. l. 40). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 83) ir jo turtas, įskaitant ir minėtą transporto priemonę, atiteko paveldėtojui E. A. (b. l. 48). Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas žinojo ir galėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis yra 2 370 Eur su PVM.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2026 m. sausio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Vitalijai Smolenskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą E. S. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 191,67 Eur (b. l. 103–106).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo E. S. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo E. S. nepriteisiamos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 84–86), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

transporto priemonė „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nutarimu grąžinta E. A. įgaliotam asmeniui A. V. (b. l. 51–52), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina teisėtam savininkui E. A.;

E. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 98), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmeninė laikmena, supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 97), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7 punktu, 10 punktu, E. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant E. S. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimą vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gruodžio 30 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš E. S. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 370 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nutarimu grąžinta E. A. įgaliotam asmeniui A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti teisėtam savininkui E. A.;

E. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmeninę laikmeną, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš E. S. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.