Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Š. Š. ieškinį atsakovui K. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 str.), nedalyvavo, savo pozicijos dėl jam pareikštų reikalavimų nepateikė. Proceso dalyviams neprieštaraujant byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – pateiktoje išvadoje (33 b. l.) nurodyta, kad su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė Š. Š., tėvas – atsakovas K. G. (6 b. l.). Š. Š. su dukra A. G. ir sūnum V. M. gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (8 b. l.). Š. Š. iki 2015 m. gegužės mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). K. G. 2012-02-29 deklaravo išvykimą į Ispaniją (b.l. 15), VSDFV neregistruotas (b.l. 16), VĮ „Regitra“ duomenimis turto neturi (b.l. 30-31).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Minėta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu, nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (33 b. l.), neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad vaikas visuomet gyveno su motina, o tėvo jau daug metų nematė ir pastarasis ja nesirūpina, gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina ieškove Š. Š..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 300 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 100 Eur išlaidos maistui, 34 Eur higienos priemonėms, 80 Eur išlaidos aprangai, 24 Eur išlaidos vitaminams, vaistams, maisto papildams, 32 Eur išlaidos knygoms, mokymosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, 30 Eur dienpinigiams ir transporto išlaidoms. Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių duikters poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio taip pat neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų atsakovas nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, nedalyvavo. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (9 metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam nepilnamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 300 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos – vidutiniškai apie 120 Eur per mėnesį gaunama svaiko auginimo išmoka, ieškovė nuosavybės teise turto nėra įgijusi. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu Lietuvoje oficialiai nedirba. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau vertintina, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauni darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie informuotas tinkamai, nedalyvavo, t. y. atsakovas visiškai nesidomėjo nei bylos eiga, nei jos baigtimi, teismas sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnametės dukters poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-03-31) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė Š. Š..

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia šalių nepilnametei dukrai išlaikymo nuo pat vaiko gimimo (2007-05-02), todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 150 Eur už laikotarpį nuo trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 5400 Eur. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis pagrįstas ir tenkintinas.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Byloje susidarė 4,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (2 b. l.), kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo valstybei. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinas 41 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, 216 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 230,28 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Kadangi ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas (CPK 96 str. 1 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-21 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad byloje susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 212,69 Eur, kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 293 str. 5 p., 392 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina Š. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-03-31) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 5400 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2013-03-30 iki 2016-03-30, skaičiuojant po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį.

Paskirti Š. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 261,06 Eur (du šimtai šešiasdešimt vienas euras 6 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 212,69 Eur (du šimtai dvylika eurų 69 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.