Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo R. N. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį 23 eurų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams bei pagal ATPK 130² straipsnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su transporto priemonės Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, subendrinus R. N. paskirtas nuobaudas, paskirta galutinė administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su transporto priemonės Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2016 m. vasario 12 d., apie 21.50 val., Visalaukio g., Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,13 promilių neblaivumas, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais R. N. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

R. N. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vilniaus apygardos teismas, gavęs bylą ir susipažinęs su apelianto skundu bei prašymu peržiūrėti pareigūnų galimai turimą vaizdo įrašą apie jo stabdymo aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad šis įrašas nebuvo gautas ir tiriamas pirmosios instancijos teisme, paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatą prašydamas pateikti apelianto minimą vaizdo medžiagą. 2016 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės atsakymas, kuriame nurodyta, jog pareigūnai neturi galimybės pateikti filmuotos vaizdo medžiagos apie įvykį. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. posėdyje, į kurį apeliantas neatvyko, nes teismo šaukimas grįžo jam neįteiktas, Vilniaus VPK atstovui patvirtinus, kad tokio vaizdo įrašo fiziškai nėra, tad jo pateikti nebus galimybės, teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą ir, vadovaujantis ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalimi, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. N. neginčija, kad nutarime nustatytu laiku vairavo automobilį neblaivus, o automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. T. y. nėra ginčo dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų teisės pažeidimų nustatymo. Tačiau R. N. ginčija aplinkybes, susijusias su nepaklusimu teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytu pažeidimu. Taip pat nesutinkama su R. N. paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Taigi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėtini tiek ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo kvalifikavimo klausimas, tiek nuobaudos skyrimo klausimas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir, kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1268-387/2015). Byloje nekyla abejonių dėl to, kad R. N. vairuojamas automobilis buvo stabdomas policijos pareigūnų ir tai daryta laikantis teisės aktų reikalavimų. Policijos pareigūnai buvo uniformuoti, vairavo tarnybinį automobilį, stabdymo veiksmus atliko pagal reikalavimus – sekė automobilį, įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, naudojo garso signalą, reikalavo automobilio vairuotoją sustoti.

Taigi šiuo atveju esminė nustatytina aplinkybė yra tai ar apeliantas iš tikrųjų suvokė, jog yra stabdomas ir sąmoningai siekė nepaklusti teisėtam policijos pareigūno reikalavimui. Iš teismui pateiktos medžiagos darytina išvada, kad R. N. girdėjo ir matė policijos tarnybinį automobilį, suvokė, kad yra stabdomas. Tai patvirtina pareigūnų administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3), tarnybiniai pareigūnų E. Z., P. L. pranešimai (b. l. 5, 6), taip pat – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija. 2016 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teisme metu R. N. nurodė, kad gailisi dėl įvykio, sustojo po to, kai policijos pareigūnai panaudojo garsinį signalą, t. y. iš esmės sutiko su tuo, kad sustojo ne iš karto, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų, teisindamasis tuo, kad buvo vakaras, tamsu, o automobilio langai – tamsinti. Pažymėtina, kad veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. N. neginčijo ir 2016 m. gegužės 11 d. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimo, atsiliepime R. N. pasisakė tik dėl adminsitracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, prašydamas neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos medžiagos visumą, apelianto nurodomas aplinkybes apie stabdymo kelią, matomumą, oro sąlygas ir kt. vertina kaip gynybinę versiją, kurią paneigia kiti bylos duomenys. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. N. turėjo motyvą nesustoti stabdomas policijos pareigūnų – asmuo vairavo neblaivus, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pažeidimas buvo daromas žinant, kad prieš neilgą laiką asmuo buvo baustas ir dėl to jam gresia griežtesnė administracinė atsakomybė. Šios aplinkybės yra vertinamos teismų praktikoje, sprendžiant dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1268-387/2015). Apygardos teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. N. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje uždraustą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo R. N. veiksmus, taigi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas adminsitracinsi teisės pažeidimas šioje byloje yra įrodytas.

Apygardos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarime motyvuotai paskyrė R. N. nuobaudą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo. R. N. paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, t. y. minimalaus dydžio bauda (868 eurų) ir minimalaus termino (3 metai) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, skirdamas galutinę subendrintą nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad R. N. prisipažino dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo, t. y. nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai R. N. charakterizuojančias aplinkybes (aiškų nepagarbos socialinėms normoms reiškimą, atmestiną požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pažeidimo padarymą praėjus nedaug laiko po nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – paskirtos dėl ankstesnio teisės pažeidimo, vykdymo pabaigos, teigiamą darbovietės charakterizavimą, rūpinimąsi šeimos nariais). Pabrėžtina, kad minimalios administracinės nuobaudos skyrimas konkrečiu atveju, ypač atsižvelgiant į pakartotinį administracinių teisės pažeidimų KET srityje darymą, nevertinamas kaip per griežta atsakomybės forma.

Apeliantas administracinio teisės pažeidimo byloje nuosekliai prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, t. y. iš esmės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti. Apygardos teismas pabrėžia, kad taikant ATPK 30¹ straipsnį nuobauda yra itin individualizujama, taigi teismas turi nuodugniai įvertinti visas situacijai reikšmingas aplinkybes, itin atsižvelgti į pažeidimo pavojingumą ir laikytis proporcingumo tarp pažeidimo ir nuobaudos reikalavimo, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas teisinga pusiausvyra. Šis straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nustatomos išties išimtinės aplinkybės. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, turinčių įtakos nuobaudos skyrimui ir nenustatė išskirtinių faktų, kurių pagrindu R. N. galėtų būti švelninama atsakomybė. Apygardos teismas sutinka, kad R. N. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo gyvenamąja vieta (užmiestis), šeimo narių (tėvo ir žmonos mamos) sveikata, darboviete yra reikšmingos, tačiau jos tikrai nepateisina padaryto pažeidimo. Pabrėžtina, kad asmens darbo interesai ar šeimyninė situacija nesudaro pagrindo švelninti ir taip minimalios administracinės atsakomybės už itin pavojingų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Apeliantas, darydamas administracinius teisės pažeidimus, suvokė, kad transporto priemonė yra reikalinga jo asmeninių interesų tenkinimui, tačiau sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, taigi pats prisiėmė riziką dėl šio elgesio padarinių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. N. nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. vairavo transporto priemones, turėdamas laikiną leidimą, tuo laikotarpiu nepadarė jokių nusižengimų. Apygardos teismas pabrėžia, kad ši aplinkybė yra svarbi, vertinant administracinės nuobaudos paskyrimą, ji rodo, kad asmuo sugeba laikytis nustatytų taisyklių, rodo motyvaciją ir gebėjimą tinkamai vadovautis KET, tačiau jokiu būdu neeliminuoja pažeidimo padarymo fakto ir automatiškai nelemia atsakomybės švelninimo. Ši aplinkybė vertinama visumoje su visomis kitomis administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis aplinkybės. Papildytina, kad administraciniai teisės pažeidimai susiję būtent su transporto priemonės vairavimu, taigi šio pobūdžio objektų valdymo apribojimas yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač – užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės. Konkreti nuobaudos rūšis yra būtina administracinės nuobaudos skyrimo tikslui pasiekti, kas atspindima ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatant šią nuobaudą kaip privalomai skirtiną kartu su baudos bausme. Taigi apygardos teismas nenustato pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo teisingai paskirtos nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apygardos teismas taip pat nurodo, kad R. N. argumentas, jog baudą jis jau yra sumokėjęs pagal ankstesnį teismo nutarimą, kurį apskundus byla apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo į pirmą instanciją, taigi asmuo yra baudžiamas už tą patį nusižengimą antrą kartą, tačiau griežtesne nuobauda, nėra pagrįstas. Nurodytina, kad šiuo atveju R. N. nėra baudžiamas antrą kartą už tą patį nusižengimą, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas yra vientisas procesas, R. N. atžvilgiu vykstantis dėl tų pačių veiksmų ir ATPK pažeidimų. Tai, kad byla buvo grąžinti iš naujo nagrinėti į pirmąją instanciją ir asmeniui paskirta kitokia (griežtesnė) nuobauda, nereiškia, jog asmuo yra baudžiamas antrą kartą, kadangi ankstesnis sprendimas neįsiteisėjo, jį pakeitė vėlesnis. Jau sumokėtos baudos, kuri buvo paskirta panaikintu teismo sprendimu ir nėra paskirta skundžiamu teismo sprendimu klausimas nesprendžiamas, nes ji nėra apeliacijos dalyku. Dėl anksčiau sumokėtos baudos apeliantas turi kreiptis į baudas vykdančią ir administruojančią instituciją.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, tinkamai kvalifikavo R. N. veiksmus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes, motyvuotai paskyrė proporcingą ir teisingą administracinę nubaudą. Apygardos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti adminsitracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones, t. y. pritaikant ATPK 30¹ straipsnį. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.