- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- ATP-1268-387/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. N. apeliacinį skundą dėl 2015-10-21 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo A. N. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 124²straipsnio 1 dalyje, 124¹straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 25 d. apie 10 val.10 min. Elektrėnų sav., kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 3 km. vairuodamas transporto priemonę - motociklą Yamaha YZF-R6, (duomenys neskelbtini), neparodė kairiojo įspėjamojo posūkio signalą, lenkė kitą priešais jį važiuojantį automobilį toje vietoje, kur tai daryti draudžiama ir kelis kartus kirto siaurą ištisinę liniją skiriančią priešpriešinio eismo juostą, kur tai daryti draudžiama, nebūdamas įsitikinęs, kad tai daryti saugu, privertė priešais atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį ir greitį, kad būtų išvengta susidūrimo ir baigęs lenkimo manevrą, neparodė dešiniojo posūkio signalo. Savo veiksmais A. N. sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių turtui. Stabdomas, motociklo vairuotojas A. N. kelis kartus nepakluso teisėtiems uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimams, išreikštiems per garsiakalbį su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos specialiaisiais šviesos signalais (motociklo vairuotojau valst. Nr (duomenys neskelbtini) sustojame dešinėje kelio pusėje), susilyginus ir davus nurodymą skrituliu skersai važiuojamosios dalies mojuojant sustoti, tačiau šio reikalavimo nevykdė. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo tiesyklių 8, 9, 16, 82, 136 p.p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus, tai yra padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 ² str. 1 d., 124 ¹ str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo prašo panaikinti 2015-10-21 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė in dubio pro reo principo, jo kaltę grindė prielaidomis, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą nutarimą. Anot apelianto, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo ATPK 124¹ str. 2 d. įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties jo veiksmuose buvimą, dėl to, jog jis kirto ištisinę ženklinimo liniją. Apeliantas nurodo, jog minėtos kelio atkarpos būklė yra itin prasta, o byloje pateiktose fotonuotraukose aiškiai matyti, jog matomi tik keli baltų atspalvių fragmentai, kurie neleidžia nustatyti, ar kelias buvo paženklintas ištisine ar punktyrine linija, jei toks ženklinimas minėtoje atkarpoje iš viso buvo. Pasak apelianto, faktą, jog kelio ženklinimas buvo visiškai neįžiūrimas patvirtina ir tai, jog po įvykio Policijos pareigūnai kreipėsi į kelininkus dėl kelio ženklinimo atnaujinimo. Apelianto manymu, ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog kelio ženklinimo įvykio metu ten nebuvo, o jeigu ir buvo, jis buvo visiškai neįžiūrimas. Taigi, apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų nei subjektyviųjų 124¹ str. 2 d. administracinio teisės pažeidimo požymių.
Skundžiamame nutarime apeliantas taip pat nurodo, jog nėra pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn dėl pavojingo vairavimo pagal ATPK 124² str. 1 d. apelianto teigimu, norint traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, jog buvo įvykdytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju jis buvo kaltinamas tuo, jog lenkė uždraustoje vietoje, tačiau įvykio vietoje nesant atitinkamo kelio ženklinimo, teigti, jog jis įvykdė ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą, anot apelianto, nėra jokio pagrindo. Apelianto nuomone, nenustačius jo veiksmuose pastarojo pažeidimo sudėties, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 124² str. 1 d. Anot A. N., Policijos pareigūnų parodymai dėl to, kad darydamas lenkimo manevrą jis sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, privertė priešpriešine juosta važiuojančius vairuotojus staigiai stabdyti ir keisti vairavimo kryptį, neatitinka realių faktinių aplinkybių. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu Policijos pareigūnų negalėjo nurodyti, ar automobiliai, kurie tariamai buvo priversti stabdyti buvo keleiviniai ar krovininiai, taip pat neatsiminė, kokia jų spalva. Apeliantas pastebi, jog Policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duoti parodymai ir informacija, pateikta tarnybiniame pranešime, skiriasi. Taip pat akcentuoja, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei tarnybinių pranešimų galima spręsti, jog jis sukėlė pavojų kelioms transporto priemonėms. Tuo tarpu teismo posėdžio metu pareigūnė kalbėjo tik apie vieną automobilį, buvusį 100-150 m. atstumu, kuris pristabdė ir sustojo šalikelėje.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad A. N. be pagrindo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nepakluso Policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Apeliantas pabrėžia, jog šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tačiau tyčinės kaltės jo veiksmuose nebuvo. Pasak A. N., Policijos pareigūnų parodymai dėl to, jog stabdydami transporto priemonę jie panaudojo garso iš šviesos signalus, gali būti patikrinti pasitelkiant vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis. Šioje sistemoje yra fiksuojamas policijos patrulių ekipažų judėjimas ir kiekvienas jų atliktas veiksmas. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog į bylą buvo pateiktas išrašas iš vieningų pajėgų valdymo sistemos duomenų bazės, apie pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą A. N., judėjimą ir veiksmus 2015-04-23 laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 11.40 val. Apeliantas akcentuoja, jog vadovaujantis pastaraisiais duomenimis, nurodomu laikotarpiu policijos ekipažas nei šviesos, nei garso signalų įjungęs nebuvo. Apelianto teigimu, ši aplinkybė patvirtina, jog policijos pareigūnų parodymai neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir šiuo klausimu apskritai nepasisakė.
Apelianto manymu, skundžiamame nutarime apylinkės teismas nepagrįstai vertino medicinos dokumentuose konstatuota, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausos būklę, kaip eilinį susirgimą. Minėtame dokumente yra nurodoma ne tik diagnozė - lėtinio pūlingo kairės ausies uždegimo paūmėjimas, tačiau taip pat nurodoma, kad apelianto klausa yra silpna nuo vaikystės, jam nustatyta abiejų ausų būgnelių perforacija (pradūrimas). Apeliantas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog buvo dėvimas motociklininko šalmas, taip pat sportinio motociklo variklio skleidžiamą pakankamai didelį garsą lėmė tai, jog jis iš tiesų negalėjo girdėti Policijos pareigūnų duodamų signalų, jeigu jie buvo. A. N. teigimu, tą aplinkybę, jog jis nesuprato ir negirdėjo, jog yra stabdomas, patvirtina ir jo veiksmų seka – jam iš šono prisigretinus policijos pareigūnų automobiliui ir pareigūnei jam gestu nurodžius sustoti, jis taip ir padarė. Pasak apelianto, tik tuomet ji suvokė, jog yra stabdomas ir iš karto pakluso policijos pareigūnų nurodymams.
Apelianto manymu, net ir logiškai vertinant, jis neturėjo jokių motyvų nepaklusti Policijos pareigūnų nurodymams, kadangi motociklą vairavo blaivus, turėdamas tvarkingus dokumentus ir nepadaręs jokio pažeidimo. Apeliantas taip pat pastebi, jog vairuotojo pažymėjimas jam būtinas vykti į darbą kitame mieste, todėl nepaklusdamas pareigūnams rizikuotų jį prarasti, tokiu būdų netekdamas darbo bei pragyvenimo šaltinio.
Vadovaudamasis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, A. N. pažymi, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, kaip ir baudžiamąsias, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, t. y. visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje nesant tiesioginių jo kaltės įrodymų bei atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, apelianto nuomone, jo atžvilgiu priimtas teismo nutarimas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Kelių policijos poskyrio viršininkas V. M. (toliau – ir Institucijos atstovas) prašo 2015-10-21 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo nesutinkantis su apeliacinio skundo argumentais, pažymi, jog policijos pareigūnai išsamiai bei nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, todėl netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo. Anot Institucijos atstovo, vieningos pajėgų valdymo sistemos yra įrengtos tik specialiomis spalvomis žymėtuose policijos automobiliuose, o A. N. buvo stabdomas policijos spalvomis nežymėtu automobiliu. Atsiliepime nurodoma, kad tokiame automobilyje nėra stacionariai įrengtos vieningų pajėgų valdymo sistemos, o tik prijungiama kaip atskiras elementas, kuris parodo automobilio buvimo vietą, tačiau neturi funkcijos fiksuoti kitų papildomų duomenų, kadangi šio automobilio paskirtis ne tik patruliavimas. Institucijos atstovas pažymi, jog apylinkės teismui buvo pateiktas garso įrašas iš radijo stotelės, kur buvo fiksuojamas pranešimas apie nesustojusį motociklą bei jo persekiojimą. Šiame graso įraše girdisi ir automobilio specialioji garsinė sirena. Atsiliepime akcentuojama, kad garso sirena negali būti įjungta atskirai nuo švyturėlių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo
ATPK 124² straipsnio 1 dalis (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas) numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją. Nagrinėjamoje byloje A. N. kaltinamas padaręs KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog savo veiksmais jis privertė priešais atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį ir greitį, kad būtų išvengta susidūrimo. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai pastarąją aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pripažindamas A. N. kaltu, pirmos instancijos teismas savo sprendimo iš esmės nemotyvavo, apsiribodamas pasakymu, jog apelianto kaltę visiškai patvirtina policijos pareigūnų parodymai. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ir pastarieji liudytojai savo paaiškinimuose ne tik kad nedetalizavo pavojingos situacijos, kurią savo veiksmais sukėlė A. N., bet netgi neminėjo kelių priešais važiavusių transporto priemonių, nuolat kalbėdami tik apie vieną mašiną, kuri apelianto lenkimo manevro atlikimo metu buvo nuo jų 100-150 metrų atstumu. Taip liudytojas S. G. savo parodymuose, kalbėdamas apie priešais važiavusią mašiną, jokio staigaus, avarinio šio automobilio stabdymo ar važiavimo krypties pasikeitimo apskritai neminėjo (b. l. 51). Tuo tarpu liudytoja E. K. nurodė tik tai, jog priešais važiavęs automobilis turėjo pristabdyti. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja negalėjo tiksliai parodyti, ar A. N. apskritai buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Liudytojos teigimu, po pristabdymo, priešais važiavęs automobilis nuvažiavo (b. l. 52). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pavojinga situacija, kurią savo veiksmais sukėlė apeliantas, nebuvo detalizuota ir policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime (b. l.6).
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. N. įvykdytas KET pažeidimas iš tikrųjų buvo sukėlęs pavojingą situaciją (priešais važiavęs automobilis staigiai, avaringai stabdė, keitė važiavimo kryptį ir pan.), tad jo veikos kvalifikacija pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta pagrįsta. Teismui nenustačius A. N. veiksmuose aptariamo pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta apeliantui pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo
Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtus reikalavimus, netinkamai taikė teisės normas, o teismo išvados, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių A. N. kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju A. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn apylinkės teismui nustačius, jog jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad tam, jog patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir, kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad A. N. vairuojamas motociklas buvo stabdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog apeliantas iš tikrųjų suvokė, jog yra stabdomas ir sąmoningai siekė nepaklusti teisėtam policijos pareigūno reikalavimui. Sutiktina su tuo, jog policijos pareigūnai stabdė apelianto vairuojamą motociklą, įjungę garso signalą bei švyturėlius, įrengtus automobilio grotelėse bei viduje atloše nuo saulės, bet skirtingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, teigti, jog A. N. iš tikrųjų iš karto girdėjo ir matė, jog yra stabdomas, nėra pakankamo pagrindo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog anot pačių pareigūnų, persekiojimas tęsėsi tik apie 1 min., t. y. viskas įvyko labai greitai (b. l. 51, 52). Akcentuotina, kad analogiškai situaciją apibūdino ir pats A. N., nurodęs, jog jam aplenkus mėlyną VW Passat, maždaug po 30-60 sekundžių jis pastebėjo prisigretinusį automobilį ir išgirdo kažkokį grasą (b. l. 48). Esant šioms aplinkybėms, neatmestina, jog per tokį trumpą laiko tarpą A. N. galėjo nesuvokti, jog privalo sustoti. Juo labiau, kad jis buvo stabdomas nežymėtu policijos automobiliu, prieš tai nesuvokė aplenkęs policijos pareigūnus, tad negalėjo tikėtis, jog tuo metu iš jo bus pareikalauta nedelsiant sustoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kalbėdami apie apelianto veiksmus jiems pasivijus jo vairuojamą motociklą, policijos pareigūnai nurodė skirtingas faktines aplinkybes. Taip liudytojas S. G. paaiškino, jog susilyginus su motociklu ir jo porininkei davus A. N. ženklą sustoti, pastarasis nesustojo. Pakluso reikalavimui tik tuomet, kai policijos pareigūnas, pasinaudojęs proga, jį užspaudė link šalikelės. Pažymėtina, kad atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė jau kitas aplinkybes, t. y. jog jam užkirtus A. N. kelią, pastarojo greitis krito. S. G. negalėjo tiksliai nurodyti, kada pradėjo mažėti A. N. vairuojamo motociklo greitis (b. l. 51). Liudytojas taip pat paaiškino, jog įvykio metu nebuvo apgadinti nei mašina, nei motociklas, kas apygardos teismo vertinimu, būtų neįmanoma, jei pamatęs policijos pareigūnų automobilį, A. N. nepradėtų stabdyti. Juo labiau, kai anot pareigūnų, jis buvo išvystęs tokį didelį greitį (apie 140 km/h). Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir liudytojos E. K. teisme nurodytos faktinės aplinkybės, kur ji parodė, jog jai paėmus lazdelę su raudonu skrituliu, motociklas jau buvo sustojęs (b. l. 52). Pažymėtina, kad pastarieji paaiškinimai visiškai atitinka A. N. parodymus, kur jis nurodė, jog pamatęs prisigretinusiame automobilyje uniformuotus policijos pareigūnus ir supratęs, jog yra stabdomas, įjungė posūkio signalą ir sustojo šalikelėje (b. l. 48). Apygardos teismas pažymi, jog byloje esantis garso įrašas iš radijo stotelės, kur buvo fiksuojamas pranešimas apie nestojusį motociklą, nėra pakankamai informatyvus siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą straipsnį. Sutiktina, kad jame iš tikrųjų yra užfiksuotas policijos pareigūnų pranešimas apie motociklo persekiojimą bei sirenos garsas, tačiau iš šių duomenų negalima spręsti, jog A. N. jau tuo metu suvokė, jog yra stabdomas. Šios abejonės galėtų būti pašalintos, peržiūrėjus policijos automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašą, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių pažeidimo padarymo metu jis neveikė. Policijos pareigūnams taip pat nepavyko nustatyti A. N. važiavimo greičio.
Šios bylos kontekste svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad A. N. suvokdamas, jog yra stabdomas, neturėjo jokio motyvo nesustoti. Nustatyta, kad jis važiavo tvarkingu motociklu, turėjo visus reikiamus dokumentus, motociklą vairavo būdamas blaivus, pas jį nebuvo rasta jokių neleistinų daiktų. Tai, jog motociklininkas galimai viršijo leistiną greitį tėra tik prielaida. Greičio viršijimo faktas nustatyta tvarka užfiksuotas nebuvo. Duomenų, dėl greičio viršijimo fakto buvimo, nepakankamumą netiesiogiai pripažino ir patys policijos pareigūnai, nes toks pažeidimas A. N. net nebuvo nurodytas.
Akcentuotina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaip jau buvo minėta, tam kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog jis suvokė kad yra stabdomas ir sąmoningai siekė nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams. Reikėtų pažymėti, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija ir, pagal šį straipsnį A. N. paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Byloje nesant objektyvių duomenų neginčytinai patvirtinančių A. N. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. patvirtinančių, jog jis sąmoningai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, ir negalint pašalinti kilusių abejonių ištyrus byloje surinktus įrodymus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta A. N. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina.
Dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo
ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nurodytą straipsnį A. N. buvo nubaustas pirmos instancijos teismui nustačius, jog jis neparodęs kairiojo įspėjamojo posūkio signalo, lenkė kitą priešais jį važiuojantį automobilį toje vietoje, kur tai daryti draudžiama ir kelis kartus kirto siaurą ištisinę liniją skiriančią priešpriešinio eismo juostą, kur tai daryti draudžiama, o baigęs lenkimo manevrą, neparodė dešiniojo posūkio signalo. Neigdamas savo kaltę dėl šio pažeidimo padarymo, A. N. nurodo, jog priešingai nei buvo konstatuota teismo, atlikdamas lenkimo manevrą jis rodė posūkio signalus. Taip pat apeliantas pažymi, kad toje vietoje nėra jokios ištisinės linijos. Jo teigimu, ant kelio yra likę tik keli baltų atspalvių fragmentai, iš kurių negalima spręsti, ar ten apskritai yra kelio ženklinimo juosta. Pagrįsdamas pastarąją aplinkybę, A. N. pateikė teismui pažeidimo padarymo vietos nuotraukas (b. l. 22-24).
Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tame kelio ruože, kuriame A. N. atlikinėjo lenkimo manevrą, iš tikrųjų gerai ir aiškiai matosi ištisinė kelio ženklinimo linija. Konstatuotina, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, vien policijos pareigūnų nurodomos aplinkybės, jog toks kelio ženklinimas pažeidimo padarymo vietoje yra, nepakanka asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn. Negalima sutikti ir su apylinkės teismo teiginiu, jog ištisinė linija matosi net ant apelianto pateiktų nuotraukų. Apygardos teismo vertinimu, pastarieji A. N. pateikti įrodymai leidžią daryti visiškai priešingą išvadą, t. y. kad ištisinės kelio ženklinimo linijos toje kelio atkarpoje nesimato. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už aiškiai ir nedviprasmiškai neišreikštų draudžiamojo pobūdžio KET reikalavimų pažeidimą, ši aplinkybė šalintina iš A. N. suformuoto kaltinimo.
Tuo pačiu apygardos teismas pažymi, kad ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs šio pažeidimo padarymo būdai. Nagrinėjamu atveju A. N. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį buvo patrauktas atsakomybėn ne tik už Kelio ženklinimo nesilaikymą, bet ir už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, t. y. už tai, kad atliko lenkimo manevrą neparodęs atitinkamų posūkio signalų. Skirtingai nei aukščiau teismo aptartas apeliantui inkriminuotas KET reikalavimų nesilaikymas, šis pažeidimas yra nustatytas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais – tarnybiniais pranešimais (b. l. 6-7, 8-9), policijos pareigūnų nuosekliais ir neprieštaringais parodymais dėl A. N. posūkio signalų nerodymo. Teismui nustačius, jog apeliantas savo veiksmais pažeidė KET 82 punkto reikalavimus, konstatuotina, jog jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį patrauktas pagrįstai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byloje laikytina įrodytu, jog 2015 m. balandžio 25 d. apie 10 val.10 min. Elektrėnų sav., kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 3 km. vairuodamas transporto priemonę - motociklą Yamaha YZF-R6, (duomenys neskelbtini), pradėdamas ir užbaigdamas lenkimo manevrą, A. N. neparodė įspėjamųjų posūkio signalų, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo tiesyklių 82 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 ¹ straipsnio 2 dalyje. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. N. turi galiojančių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tad už šio pažeidimo padarymą jam skirtina nuobauda, kuri savo dydžiu atitinka ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį - 57 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2015-10-21 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą.
Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą A. N. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį.
Pripažinti A. N. kaltu padarius ATPK 124 ¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (dėl įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimo) ir paskirti jam 57 Eur baudą.
Nutarimas neskundžiamas.