Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl buhalterinės apskaitos audito paskyrimo E. V. transporto paslaugų įmonės bankroto byloje Nr. B2-11-253/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu, 2009 m. sausio 14 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo R. E. V. prašymas paskirti bankrutuojančios E. V. transporto paslaugų įmonės buhalterinės apskaitos auditą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų Lietuvos Respublikos įstatymų (CPK 1 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Specialus įstatymas, reglamentuojantis bankroto bylų nagrinėjimo tvarką, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

Pareiškėjas R. E. V. kreipėsi į E. V. transporto paslaugų įmonės bankroto bylą nagrinėjantį Klaipėdos apygardos teismą su prašymu paskirti bankrutuojančios E. V. transporto paslaugų įmonės buhalterinės apskaitos auditą. Kaip matyti iš šio prašymo turinio, pareiškėjas nurodo, kad bankroto administratorius atsisako supažindinti kreditorius ir įmonės savininką su buhalteriniais apskaitos dokumentais, taip pat nurodo kitus administratoriaus veiklos pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad kreditoriai savo teises bankroto procedūrose įgyvendina per kreditorių susirinkimą bei kreditorių komitetą. Tai patvirtina kreditorių teises reglamentuojantis ĮBĮ 21 straipsnis, kuriame įtvirtintos kreditorių teisės gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1, 2, 3 p.). Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 15 punktą, teikti informaciją bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jos savininkui kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka yra įpareigotas bankrutuojančios įmonės administratorius. Kreditorių susirinkimas – tai visų įmonės kreditorių susirinkimas, turintis specialius įstatyme įtvirtintus įgaliojimus bei pareigas, susirinkimo nutarimai privalomi administratoriui, visiems kreditoriams, taip pat įmonės savininkams, o šie nutarimai gali būti apskųsti teismui per keturiolika dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str.).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog pagal ĮBĮ 23 straipsnio trečiąjį punktą kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų. Taigi įvertinus bankroto proceso ypatumus, būtinumą, kad bankroto procedūriniai klausimai būtų sprendžiami kuo operatyviau, ĮBĮ numatė procesą, jog skundus dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai turi išnagrinėti kreditorių susirinkimas, o asmuo, nesutikdamas su jo nutarimais, gali paduoti skundą teismui, bet jau ne dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų, o dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto tokiu klausimu.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu bei taikant analogiją, kreditoriams ĮBĮ suteikiamos teisės pripažįstamos taip pat ir bankrutuojančios individualios įmonės savininkams, todėl toks asmuo privalo laikytis šios tvarkos ir skundą dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai pateikti kreditorių susirinkimui, o tuo atveju, jeigu jo nepatenkintų susirinkimo nutarimas šiuo klausimu, tik tada kreiptis į teismą, paduodamas skundą, dėl tokio nutarimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-380/2008).

Pareiškėjo R. E. V. teismui pateiktas prašymas paskirti bankrutuojančios E. V. transporto paslaugų įmonės buhalterinės apskaitos auditą iš esmės yra grindžiamas administratoriaus veiksmų neteisėtumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį prašymą CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 punkto pagrindu (CPK 1 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.), išaiškindamas, kad administratoriaus veiksmai gali būti skundžiami kreditorių susirinkimui, o pastarojo nutarimai – teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p., 23 str. 3 p., 24 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.