Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2233-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
2S-2233-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15512-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
P. G.
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei Lesto, akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“
Civilinė byla Nr. 2S-2233-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15512-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-247-285/2014 pagal G. M. ieškinį atsakovui P. G., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei Lesto, akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ dėl pripažinimo neteisėtu atsisakymą duoti sutikimą ir projektų pripažinimo suderintais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi atmestas atsakovo prašymas dėl teisėjos nušalinimo ir atsakovui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirta 1 000 Lt bauda.

2014 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas padavė prašymą panaikinti baudą, argumentuodamas tuo, kad visi trys jo prašymai dėl teisėjos nušalinimo buvo grindžiami skirtingais motyvais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą panaikinti baudą. Pažymėjo, kad atsakovas dėl teisėjos nušalinimo kreipėsi tris kartus ir visus tris kartus buvo nustatyta, kad atsakovo prašymai yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. kovo 26 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas antrasis atsakovo prašymas dėl teisėjos nušalinimo, atsakovas buvo informuotas, jog situacija, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, kvalifikuotina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda. Sprendė, kad atsakovas, teikdamas tris nepagrįstus nušalinimus teisėjai vienoje civilinėje byloje, įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai naudojosi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį, o toks atsakovo elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakovo prašymai dėl teisėjos nušalinimo nepagrįstai traktuoti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Šie prašymai pateikti vadovaujantis CPK 64 ir 66 straipsniais ir remiantis bylos medžiaga. Pirmą kartą nušalinimas pareikštas remiantis tuo, kad teisėja priėmė nagrinėti ieškovo G. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-19521-285/2013, nors šioje civilinėje byloje ieškovas yra G. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), be to, teisėja paskyrė parengiamąjį posėdį, negavusi atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir nepasibaigus jo pateikimo terminui. Antrasis nušalinimas pareikštas remiantis tuo, kad po teismo posėdžio, įvykusio 2014 m. vasario 20 d., atsakovas nugirdo ieškovą sakantį savo sutuoktinei, jog su teisėja yra suderinta, ieškinys bus patenkintas. Trečiasis nušalinimas pareikštas remiantis byloje esančiais įrodymais, kad teisėja priėmė ir nagrinėja ieškinį, kuris neatitinka CPK 135, 137 straipsnių reikalavimų, t. y. patikslintame ieškinyje nurodytos bylos faktinės aplinkybės ir ieškinio reikalavimas prieštarauja tarpusavyje, ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikėsi CPK 137 straipsnyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ieškovas pateikė su byla nesusijusius įrodymus, ieškinio reikalavimai atitinka BK 181 straipsnio 1 punkte apibrėžtą turto prievartavimo veiką.

Ieškovui ir atsakovui taikyti dvigubi standartai. Atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį atmestas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad piktnaudžiavimas laikomas tik išimtinais atvejais, o atsakovo išsakytos ir bylos dokumentais pagrįstos abejonės dėl teisėjos šališkumo traktuotos kaip piktnaudžiavimas.

Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas ­– teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl baudos, paskirtos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašymus nušalinti teisėją J. N. nuo civilinės bylos Nr. 2-247-285/2014 nagrinėjimo atsakovas reiškė tris kartus. 2013 m. gruodžio 4 d. prašyme savo teiginį apie teisėjos šališkumą atsakovas grindė aplinkybėmis, kad teisėja priėmė nagrinėti patikslintą ieškinį, nors jame buvo nurodytas kitoks ieškovo asmens kodas nei ieškinyje, teisėja paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, negavusi atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir nepasibaigus jo pateikimo terminui (t. 1, b. l. 104). 2014 m. kovo 24 d. prašyme ieškovas teisėjos šališkumą įrodinėjo tuo, kad po teismo posėdžio, įvykusio 2014 m. vasario 20 d., atsakovas nugirdo ieškovą sakantį savo sutuoktinei, jog su teisėja yra suderinta, ieškinys bus patenkintas, taip pat atsakovo procesinių teisių pažeidimais 2014 m. vasario 20 d. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 90). 2014 m. liepos 22 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad teisėjos šališkumą pagrindžia tai, kad teisėja priėmė ir nagrinėja ieškinį, kuris neatitinka CPK 135, 137 straipsnių reikalavimų, t. y. patikslintame ieškinyje nurodytos bylos faktinės aplinkybės ir ieškinio reikalavimas prieštarauja tarpusavyje, ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikėsi CPK 137 straipsnyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ieškovas pateikė su byla nesusijusius įrodymus, ieškinio reikalavimai atitinka BK 181 straipsnio 1 punkte apibrėžtą turto prievartavimo veiką (t. 2, b. l. 123–124).

Visi atsakovo prašymai nušalinti teisėją buvo atmesti Kauno apylinkės teismo pavaduotojos 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. kovo 26 d., 2014 m. liepos 25 d. nutartimis (t. 1, b. l. 106–107, t. 2, b. l. 92–93, 127–128). 2014 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovui buvo paskirta 1 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, įvertinus bylos aplinkybes ir atsakovo procesinį elgesį byloje bei konstatavus, jog pakartotinai reikšdamas nepagrįstus Kauno apylinkės teismo teisėjos J. N. nušalinimo pareiškimus, atsakovas siekia sukliudyti teismui operatyviai išnagrinėti bylą, piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise, atsakovas nušalinimus reiškia ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o dėl to, kad nesutinka su procesiniais sprendimais.

Atsakovas, prašydamas panaikinti paskirtą baudą, teigia, jog nušalinimus teisėjai jis reiškė skirtingais pagrindais.

Kaip minėta, atsakovas buvo pareiškęs tris prašymus nušalinti teisėją J. N. nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Įvertinus atsakovo prašymų dėl teisėjos nušalinimo motyvus, matyti, jog nors atsakovo prašymuose nurodytos aplinkybės yra skirtingos, tačiau iš esmės visi nušalinimo pagrindai yra grindžiami subjektyvia atsakovo nuomone bei prielaidomis ir siejami su teisėjos procesinių veiksmų atlikimu. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, kad jo prašymai nušalinti teisėją buvo grindžiami skirtingais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas yra teismo procesinė veikla, kylanti iš civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Vien tai, kad teisėjas atliko procesinius veiksmus ar priėmė procesinį sprendimą, su kuriuo nesutinka kuri nors proceso šalis, savaime nesudaro pagrindo tokius teisėjo veiksmus vertinti kaip šališkus. Asmuo, prašantis nušalinti teisėją, privalo įrodyti pagrindų nušalinti teisėją, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymus dėl teisėjos nušalinimo, nenustatė CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pagrindų buvimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, savaime nėra pagrindas abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012, 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012, 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pakartotinai reiškiami pareiškimai, neatitinkantys CPK 65, 66 straipsnių, 68 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nustatančių nušalinimo pagrindus ir procesinės šalių teisės reikšti nušalinimą įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, rodo, kad atsakovas nušalinimo teise naudojosi ne pagal jos paskirtį ir nesąžiningai, nepagrįstai savo elgesiu lemdamas ilgesnį civilinės bylos nagrinėjimą (dėl nepagrįsto 2014 m. kovo 24 d. prašymo nušalinti teisėją pareiškimo tos pačios dienos parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2014 m. balandžio 22 d., kuriame dėl anksčiau suderinto dalyvavimo teismo posėdyje Šiaulių apylinkės teisme negalėjo dalyvauti ieškovo atstovas ir dėl to parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2014 m. birželio 17 d.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, faktinių atsakovo veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas ir atitinka šią normą.

Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad ieškovui ir atsakovui taikyti dvigubi standartai, nes atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį buvo atmestas. Nagrinėjant baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo klausimą, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nusprendus, kad vienas byloje dalyvaujantis asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo analogiškai vertinti kito byloje dalyvaujančio asmens procesinį elgesį. Tik įvertinus konkrečias dalyvaujančio byloje asmens procesinio elgesio aplinkybes, teismas gali nutarti, ar yra pagrindas pripažinti jį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nusprendė, kad ieškovo elgesyje nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl turėjo teisę netenkinti atsakovo prašymo paskirti ieškovui baudą pagal CPK 95 straipsnį. Šis sprendimas apeliacine tvarka atsakovo nebuvo apskųstas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, paduodamas prašymą panaikinti baudą, nereiškė alternatyvaus prašymo sumažinti baudą. Atskirajame skunde atsakovas taip pat nenurodo argumentų ir įrodymų, susijusių su tuo, kad teismo paskirta bauda jam gali būti per didelė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir tai, jog paskirtos baudos dydis nėra neprotingai didelis, jos dydžio nekeičia.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė