Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

1. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto, tenkančio vienam asmeniui: laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. sausio 19 d. (administracinė byla Nr. I-7926-331/2014, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02396-2014-0), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. (administracinė byla Nr. I-6738-437/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00662-2015-5) ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. (administracinė byla Nr. I-8427-331/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02250-2015-0). Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra ne viena administracinė byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, šios administracinės bylos dalis dėl laikotarpio nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. paliktina nenagrinėta, t. y. šios bylos dalies nagrinėjimas nutrauktinas.

2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 įsakyme (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

3. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (šiuo metu jie yra 87), ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

4. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

5. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

6. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri teikė analogiškas paslaugas. Lukiškių TI-K nuo 2015 m. vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

7. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

8. Dėl kamerų įrengimo

Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse įtvirtintas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Dėl langų ir orlaidžių: iš visų langų rankenėlės išimtos tam, kad iš jų nebūtų įmanoma pagaminti įvairių aštrių, sveikatai pavojingų įrankių; langų rankenėlės laikomos pas korpuso vyresnįjį prižiūrėtoją, kuris, reikalui esant, išduoda į kameras, kad būtų įmanoma uždaryti / atidaryti langus.

9. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

10. Dėl veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), sanitarinio mazgo

10.1.Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

10.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, jo skirsnyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“, nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti, ir nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

11. Dėl dušų

Pagal HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims 1 kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

13. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. balandžio 7 d. skundą, be kita ko, pasivaikščiojimo suteikimo (skundas (t. 1, b. l. 31)), 2015 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 96-996 „Dėl pasivaikščiojimo suteikimo ir radijo taško veikimo“, be kita ko, nurodė, jog: pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 374, patikrinus Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti žurnalo įrašus nustatyta, kad pareiškėjui, 2015 balandžio 1 d. būnant gyvenamojoje kameroje Nr. 374, buvo pasiūlyta eiti pasivaikščioti, tačiau tą daryti jis atsisakė, taigi, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (t. 1, b. l. 30).

1.2. Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. balandžio 15 d. skundą dėl pasivaikščiojimo gryname ore (t. 1, b. l. 38), 2015 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 96-1177 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore“, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 37):

1.2.1. Lukiškių TI-K laikomų asmenų pasivaikščiojimas organizuojamas, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus nuostatomis, BVK 85 straipsniu, PĮ taisyklių XXXVII skyriaus reikalavimais bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakyme Nr. 1-109 patvirtinta Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke (toliau – ir Dienotvarkė). Dienotvarkėje nustatyta, jog pasivaikščiojimas prasideda nuo 6.30 val., po pusryčių dalinimo. Paminėtuose teisės aktuose konkrečiai nenurodoma, nuo kada asmenys turi būti išvedami pasivaikščioti, taip pat teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimo teisę gryname ore, nenustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji pareigūnams, organizuojantiems suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimą, galėtų pateikti žodinius ar rašytinius prašymus, nurodydami jiems patogų pasivaikščiojimo laiką.

1.2.2. Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje įtvirtinto pasivaikščiojimo pradžios 6.30 val. reikalavimo, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu pasivaikščiojimą, privaloma laikytis. Kiekviena budinčioji pamaina išvedimą pasivaikščioti pradeda nuo skirtingų priežiūros postų, todėl asmenų išvedimo pasivaikščioti iš gyvenamųjų kamerų laikas nuolat skiriasi.

1.3. Remiantis Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. sausio 28 d. pažyma „Dėl išvedimo į pasivaikščiojimo gryname ore“, pareiškėjui buvo suteikiama teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore, tačiau informacijos apie tai, kada pareiškėjas pasinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore, suteikti nėra galimybės, kadangi tokia apskaita įstaigoje netvarkoma (t. 1, b. l. 131).

1.4. Remiantis Lukiškių TI-K Įskaitos skyriaus 2016 m. sausio 29 d. pažyma Nr. 24-919, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjo teisinis statusas nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. sausio 19 d. buvo suimtasis; nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. – nuteistasis; nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. – suimtasis; nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. – nuteistasis (t. 1, b. l. 130).

1.5. Remiantis Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 9-3755 „Dėl duomenų pateikimo apie T. O.“: pareiškėjas nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. sausio 19 d. buvo suimtasis ir grupei nebuvo priskirtas, 2012 m. sausio 19 d. atlikti bausmę nukreiptas į Kybartų pataisos namus (toliau – ir Kybartų PN); 2012 m. rugpjūčio 2 d. į Lukiškių TI-K pareiškėjas perkeltas pagal Kybartų PN direktoriaus 2012 m. birželio 21 d. nutarimą (b. l. 183) atlikti nuobaudą kamerų tipo patalpose 6 mėnesiams ir tuo metu buvo priskirtas drausmės grupei, į Kybartų PN grįžo 2013 m. sausio 17 d.; pareiškėjas 2014 m. balandžio 3 d. į Lukiškių TI-K atvyko pagal naują nuosprendį ir buvo laikomas kaip suimtasis, o 2014 m. balandžio 18 d. atlikti bausmę buvo nukreiptas į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN); pareiškėjas 2015 m. kovo 20 d. į Lukiškių TI-K perkeltas pagal Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. nutarimą atlikti nuobaudą kamerų tipo patalpose 6 mėnesiams ir tuo metu buvo priskirtas drausmės grupei, į Vilniaus PN grįžo 2015 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 137).

1.6. Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 10 d. rašte Nr. 9-3755 „Dėl duomenų pateikimo apie T. O.“ ir Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. kovo 10 d. pažymoje Nr. 24-2702 „Dėl išvedimo į pasivaikščiojimą gryname ore“, be kita ko, nurodyta: pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, o pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1,5 valandos, o ligoniai pagal gydytojų išvadą – 2 valandas; pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1 valandą; pareiškėjui (nuteistajam) buvo suteikiama teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore, tačiau apskaita, kada pareiškėjas pasinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore, Lukiškių TI-K netvarkoma, todėl pateikti tokius duomenis nėra galimybės (t. 1, b. l. 137, 138).

1.7. Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/8035 kopija: 2012 m. sausio 20 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas nusiskundimų neturėjo, depresijos požymių nebuvo (t. 1, b. l. 60); 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. liepos 10 d., 2012 m. liepos 18 d., 2012 m. gruodžio 5 d., 2013 m. balandžio mėn., 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. liepos 2 d., 2014 m. balandžio 18 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. vasario 26 d., 2015 m. kovo 3 d. – kovo 8 d. nusiskundimų sveikata neturėjo (t. 1, b. l. 61, 62, 77, 78, 81, 84, 89, 90, 91); dėl, pasak pareiškėjo, nuolatinių kvėpavimo sutrikimų į medikus nesikreipė (t. 1, b. l. 53–110).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas T. O. prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 80 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl netinkamo teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimo nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 29 d., atlyginimą. Šioje byloje nustatyta ir ginčo nėra (taip skunde nurodo ir pats pareiškėjas), kad T. O., jam pageidaujant, gaudavo po 1 val. per dieną pabūti ore, tačiau tai, pasak pareiškėjo, jam yra per mažai, tai pažeidžia jo teises.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto, tenkančio vienam asmeniui: laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. sausio 19 d. (administracinė byla Nr. I-7926-331/2014, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02396-2014-0), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. (administracinė byla Nr. I-6738-437/2015 (vėliau pervardyta į Nr. I-2864-437/2016), teisminio proceso Nr. 3-61-3-00662-2015-5) ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. (administracinė byla Nr. I-8427-331/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02250-2015-0), tačiau, įvertinus tose bylose priimtus procesinius sprendimus, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl pasivaikščiojimo gryname ore tose bylose nebuvo nagrinėtas. Atitinkamai, šios administracinės bylos nutraukti negalima.

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

4. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo: 1) nuo 2011 m. balandžio 21 d. su pertraukomis iki 2012 m. sausio 19 d., jo teisinis statusas – suimtasis (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 137); 2) nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. sausio 17 d., jo teisinis statusas – nuteistasis, esantis drausmės grupėje (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 137, 177); 3) nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. bei nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2013 m. spalio 3 d., jo teisinis statusas – nuteistasis, esantis drausmės grupėje (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 192-193); 4) nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 18 d., jo teisinis statusas – suimtasis (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 137); 5) nuo 2015 m. kovo 20 d. su pertraukomis iki 2015 m. balandžio 29 d. (galutinis skunde nurodomas laikotarpis), jo teisinis statusas – nuteistasis, esantis drausmės grupėje (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 134, 137). Taigi, šiais laikotarpiais pareiškėjas buvo arba suimtasis, arba nuteistasis, esantis drausmės grupėje, todėl pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, kuriose atitinkamai nustatyta, jog nuteistieji, esantys drausmės grupėje, ir suimtieji turi teisę į 1 val. pasivaikščiojimą, pareiškėjo teisės nurodytais laikotarpiais nebuvo pažeistos (pats pareiškėjas skunde nurodo, kad jis galėjo gauti teisę 1 val. pasivaikščioti), o skundas šia apimtimi atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nes nėra nustatyti Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai.

5. Kita vertus, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 1 d. (3 paras), nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 12 d. (3 paras), nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. (3 paras), 2014 m. rugpjūčio 28 d. (1 para), nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. (3 paras), 2014 m. rugsėjo 25 d. (1 para) kaip nuteistasis, esantis paprastoje grupėje, todėl jam pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėjo būti suteikta po 1,5 val. pasivaikščiojimo per parą. Teismas vertina, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nes Lukiškių TI-K informacijos nepateikė apie pasivaikščiojimo trukmę. Kadangi per 14 parų pareiškėjas negaudavo po 0,5 val., tai jis negavo iš viso 7 val. pasivaikščiojimo. Taigi, šiuo aspektu neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai yra įrodyti.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui skirtas nepakankamas pasivaikščiojimo laikotarpis nereiškia, jog pareiškėjui apskritai nebuvo skirtas laikotarpis pasivaikščioti. Priešingai, byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas gaudavo teisę pasivaikščioti 1 val. per parą. Taigi, teismas vertina, kad pareiškėjas patyrė minimalią neturtinę žalą. Ypač atsižvelgtina į tai, kad dėl 2014 m. įvykių (paskutinis 2014 m. rugsėjo 25 d.) pareiškėjas kreipėsi į teismą tik 2015 m. gegužės mėn., todėl tie smulmeniški pažeidimai, teismo vertinimu, negali būti pareiškėjui kompensuojami pinigais, nes tai būtų nepagrįstas pareiškėjo pelnymasis valstybės sąskaita. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), tačiau yra ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012), t. y. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti neteisėti veiksmai truko trumpą laikotarpį, taip pat į tai, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis nenustatyta, jog dėl šioje byloje konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų kilę rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena (t. 1, b. l. 53–110), teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad Lukiškių TI-K nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 1 d. (3 paras), nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 12 d. (3 paras), nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. (3 paras), 2014 m. rugpjūčio 28 d. (1 para), nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. (3 paras), 2014 m. rugsėjo 25 d. (1 para) buvo pažeista Bausmių vykdymo kodekse nustatyta pareiškėjo teisė pasivaikščioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. O. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 1 d. (3 paras), nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 12 d. (3 paras), nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. (3 paras), 2014 m. rugpjūčio 28 d. (1 para), nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. (3 paras), 2014 m. rugsėjo 25 d. (1 para) buvo pažeista Bausmių vykdymo kodekse nustatyta pareiškėjo teisė pasivaikščioti.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.