- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- e2-4019-852/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00341-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Juozui E
- Trečiasis asmuo
- notarei G
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Juozui E. P., trečiajam asmeniui notarei G. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 15 d. vekselį, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės G. K. 2008 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 233), šio vykdomojo įrašo 2008 m. sausio 28 d. dublikatą bei 2015 m. liepos 24 d. šio vykdomojo įrašo dublikatą (registro Nr. 5165). Nurodo, kad 2008-01-28 Vilniaus m. 18-ojo biuro notarė G. K. išdavė vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 233, kurio pagrindu buvo pradėti vykdymo veiksmai antstolės I. K. kontoroje. Dėl ieškovui nežinomų priežasčių buvo išduotas šio 2008-01-28 vykdomojo įrašo dublikatas. Vilniaus m. 18-ojo biuro notarė G. K. išdavė dar vieną 2015-07-24 vykdomojo įrašo dublikatą. Išduotų vykdomojo įrašo dublikatų bei 2015-08-06 prašymo pagrindu pradėjo vykdymo veiksmus antstolio D. K. vykdomojoje byloje 0174/15/01744 bei 2015-08-28 ir 2015-10-06 turto arešto aktais buvo areštuotas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2012 m. lapkričio 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-648/2012 atsakovas Juozas E. P. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis panaudojo žinomai netikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent: siekdamas įgyti teisę į svetimą – Danijos piliečiui A. B. priklausantį turtą –1800000 Lt, žinodamas, kad pastarasis nėra jam įsiskolinęs, laikotarpiu nuo 2004 m. vasaros iki 2008-01-28, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis pagaminus netikrą paprastąjį vekselį: ant tuščio lapo su A. B. parašu kopijavimo aparatu ar lazeriniu spausdintuvu atspausdinus kompiuteriu paruoštą tikrovės neatitinkantį paprastojo vekselio tekstą lietuvių ir anglų kalbomis, kuriame nurodyta, kad vekselis surašytas 2004-07-15 Vilniuje ir pagal šį vekselį A. B. besąlygiškai įsipareigoja iki 2007 m. liepos 15 d. imtinai Juozui E. P., ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui, sumokėti 1800000 Lt sumą grynaisiais pinigais arba pervedant į kreditoriaus nurodytą sąskaitą, pats pasirašė šį vekselį kaip kreditorius, ir jis šį netikrą vertybinį popierių – paprastąjį vekselį – panaudojo 2008-01-28 pateikdamas 18-ojo notarų biuro, esančio adresu Teatro g. 3-9, Vilniuje, notarei G. K. vykdomajam įrašui gauti, bei 2008-01-29 pateikdamas antstolei I. K., kontoros, esančios Basanavičiaus g. 8/1, Vilniuje, patalpose, išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą, dėl ko 2008-01-30 tariamos skolos išieškojimo užtikrinimui buvo parengtas patvarkymas areštuoti lėšas 1805400 Lt sumai ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu jis panaudodamas žinomai netikrą dokumentą – paprastąjį vekselį 1800000 Lt sumai – apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą. Nurodo, kad Juozas E. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Juozas E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, Juozui E. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-307/2015 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas buvo atmestas, o nuteistojo Juozo E. P. apeliacinis skundas patenkintas, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria Juozas E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, panaikintas, priimant šioje dalyje naują nuosprendį: Juozą E. P. pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Juozą E. P. pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo teismas 2016-01-19 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2012-11-28 nuosprendį su pakeitimais: baudžiamąją bylą Juozui E. P. pagal BK 300 str. 1 d. nutraukė, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal 300 str. nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti. Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 182 str. 3 d. nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Atsakovo veiksmai, kuriais sukčiaujant, suklastoto vekselio pagalba buvo siekiama užvaldyti ieškovo turtą, prieštarauja tiek imperatyvioms teisės normoms (LR CK 1.80 str. ir LR BK 182 str. 2 d.) tiek viešajai tvarkai ir gerai moralei (LR CK 1.81 str.). Teismai konstatavo, kad 2004-07-15 vekselis yra suklastotas, ieškovas tokio vekselio atsakovui nėra išrašęs. Nesamo vekselio pagrindu išduoti vykdomasis įrašas ir šio vykdomojo įrašo dublikatai taip pat pripažintini negaliojančiais, nes išduoti neegzistuojančios prievolės pagrindu. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė remiantis CPK 300 str. priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokurorą apie atsakovo nusikalstamą veiką, nes atsakovas po teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje toliau bando išsiieškoti skolą pagal suklastotą vekselį – neatsiima antstoliui pateikto vykdomojo įrašo (antstolio D. K. vykdomoji byla Nr. 0174/15/01744).
Atsiliepimas
Atsakovas Juozas E. P. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Atsakovas, taip pat prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prejudiciniais klausimais: Ar ES teisė (Šengeno Konvencijos 54 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 ir 48 straipsniai bei kitos ES teisės nuostatos) leidžia nuteisti asmenį už netikro vekselio panaudojimą (neįrodžius jokių dokumento suklastojimo faktų) vienoje ES valstybėje narėje, kuomet kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos priima sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vekselio suklastojimo? Ar ES teisė (Šengeno Konvencijos 54 straipsnis, Chartijos 47 ir 48 straipsniai bei kitos ES teisės nuostatos) leidžia nuteisti asmenį už netikro vekselio panaudojimą (neįrodžius jokių dokumento suklastojimo faktų) vienoje ES valstybėje narėje, kuomet kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos priima sprendimą pripažinti vekselį vykdytinu? Ar Chartijos 47 (teisė į teisingą teismą) ir 48 (nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą) straipsniai leidžia nuteisti asmenį, jei ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmą kartą teisme nebuvo tinkamai pasinaudota ES teisėje numatytais instrumentais gauti duomenis ir įrodymus (pagrindžiančius kaltės nebuvimą), esančius kitose ES valstybėse narėse? Ar Chartijos 47 (teisė į teisingą teismą) ir 48 (nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą) straipsniai leidžia nuteisti asmenį, tuo atveju, kai iš bylos fiziškai yra dingę dokumentai, pagrindžiantys kaltinamojo kaltės nebuvimą ir teismas negali be šių dokumentų objektyviai įvertinti bylos medžiagos? Ar šie straipsniai leidžia nuteisti asmenį tuo atveju, kai kratos metu iš jo buvo paimta ir iki šiol negrąžinti dokumentai, kurie būtų įrodę jo kaltės nebuvimą? Ar šie straipsniai leidžia nuteisti asmenį, kuomet buvo sistemingai atmetami gynybos prašymai surinkti įrodymus, paneigiančius kaltinamojo kaltę? Ar šie straipsniai leidžia nuteisti asmenį, kai vienintelis įrodymas yra tariamo nukentėjusiojo parodymai, kuomet šio asmens patikimumas yra kvestionuotinas? Ar šie straipsniai leidžia nuteisti asmenį, kai vienintelis įrodymas yra tariamo nukentėjusiojo parodymai, kuomet kitos valstybės narės institucijos negali/nenori suteikti informacijos apie to asmens psichinės sveikatos būklę? Nurodo, kad teismas neturėtų remtis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nes jis buvo priimtas pažeidžiant ES teisę. Teigia, kad Danijos Karalystės kompetentingos institucija yra priėmusi sprendimą, kuriame konstatuota, jog vekselis vykdytinas, nes pagrįstas realiais tarp šalių įvykusiais atsiskaitymais. Lietuvos teismai nenustatė jokių naujų aplinkybių, paneigiančių šią Danijos teismų išvadą. Priešingai, ekspertizė patvirtino, kad nėra įmanoma nustatyti suklastojimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Ieškovas ginčija 2004 m. liepos 15 d. A. B. išduotą paprastąjį vekselį, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 1800000 Lt Juozui E. P., ar jo įsakymu kitam vekselio turėtojui skolos sumą, sudarančią 1800000 Lt, iki 2007 m. liepos 15 d. (b. l. 5). Taip pat ieškovas ginčija 2008 m. sausio 28 d. notarės G. K. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 233, b. l. 70), išduotą šio vekselio pagrindu ir tokio įrašo dublikatą, išduotą 2015 m. liepos 24 d. (notarinio registro Nr. 5165) (nors ieškovas nurodo, kad buvo du vykdomojo įrašo dublikatai, tačiau byloje yra pateiktas tik vienas dublikatas ir 2015 m. liepos 24 d. notaro patvirtinimas apie dublikato išdavimą b. l. 49, 71).
Faktiniu vekselio negaliojimo pagrindu ieškovas nurodo tai, kad jis tokio vekselio niekada nebuvo išdavęs. Ieškovas teigia, kad Juozas E. P., dėl susiklosčiusių asmeniniu pasitikėjimu grindžiamų santykių, turėjo kelis baltus A4 formato popieriaus lapus su jo parašu ir galėjo pagaminti ir panaudoti ginčijamą vekselį. Ieškovo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-648/2012 (b. l. 50-69) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis toje pačioje baudžiamojoje byloje (Nr. 2K-71-677/2016). Šiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai bylai, Juozas E. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 dalį („sukčiavimas“). Baudžiamojoje byloje Juozas E. P. buvo kalinamas tuo, kad jis panaudojo surašytą vekselio tekstą ant popieriaus lapo, greta pirmiau padėto nukentėjusiojo A. B. parašo ir toks tariamas „vekselis“ tapo apgaulės, kaip turto užvaldymo priemone ir būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartyje yra konstatavęs, kad „byloje neginčytinai nustatyta, kad J. E. P. gyvenamojoje vietoje 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikta krata ir pareigūnai rado aštuonis A4 formato tuščius baltos spalvos popieriaus lapus su A. B. parašais“, „iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tarp J. E. P. ir A. B. susiklostė tam tikri, neapibrėžto pobūdžio santykiai, susiję su asmeniniu bendravimu ir prekyba antikvarinėmis vertybėmis bei nekilnojamuoju turtu“, „pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės parodo, kad J. E. P. , žinodamas, jog vekselyje (2004 m. liepos 15 d.) įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pasirašė jį kaip kreditorius ir panaudojo, pateikdamas antstolei, kai kreipėsi dėl 1,8 mln. Lt išieškojimo iš A. B.“ (b. l. 38). Kasacinis teismas baudžiamojoje byloje taip pat yra nurodę, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įsigyti; nagrinėjamoje byloje netikro dokumento panaudojimas yra nusikaltimo, numatyto BK 182 str., sudėtinė dalis, todėl J. E. P. veika papildomai pagal BK 300 str. nekvalifikuotina (b.l. 39).
Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių neturėtų vadovautis baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovo pateikti įrodymai, įskaitant ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. liepos 2 d. išvadą (b. l. 152), buvo įvertinti baudžiamojoje byloje (b. l. 58). Todėl teismas remiasi baudžiamojoje byloje nustatytais faktais.
Paminėtos aplinkybės, nustatytos ir konstatuotos baudžiamojoje byloje, patvirtina, kad A. B. ginčijamo 2004 m. liepos 15 d. vekselio neišrašė. Toks dokumentas yra parengtas ir panaudotas nusikaltimui padaryti, todėl jis neabejotinai prieštarauja viešajai tvarkai ir yra niekinis pagal CK 1.81 str. 1 d. nuostatas. Tuo pačiu tai reiškia, kad šis „vekselis“ negali būti pagrindu civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, kurie paprastai atsiranda iš vekselio, t. y. jis negali būti panaudotas kaip „besąlyginis skolininko įsipareigojimas sumokėti skolą“ ir negali būti vykdomas neteismine tvarka, t. y. pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Todėl tenkindamas ieškinį, teismas panaikina ne tik ginčijamą vekselį, bet ir vykdomąjį įrašą (ir jo dublikatą).
Ieškovas prašymo dėl sandorio negaliojimo civilinių teisinių pasekmių (restitucijos) taikymo nesuformulavo. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad realiai jokios sumos pagal niekinį sandorį (vekselį) atsakovo naudai nebuvo išieškotos. Todėl restitucija netaikytina.
Atsakovo argumentai, jog tarp jo ir ieškovo iš tikrųjų buvo susiklostę turtiniai santykiai dėl kurių ieškovas jam yra skolingas 1800000 Lt, šiai bylai reikšmės neturi. Vekselio panaikinimas, savaime neapriboja atsakovo galimybės įrodyti tikruosius civilinius santykius ir reikalauti, kad ieškovas įvykdytų iš tų santykių kylančius įsipareigojimus įprasta ieškininės teisenos tvarka. Tačiau tokie reikalavimai šioje byloje nebuvo pareikšti ir nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko.
Atsakovo prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą netenkinamas. Teismas nenustatė, kad šioje byloje kiltų Europos Sąjungos teisės taikymo klausimų, dėl kurių teismas turėtų kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ginčo vekselis buvo pripažintas galiojančiu ir vykdytinu pagal Danijos įstatymus. Atsakovas teigia, kad Danijoje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o ikiteisminiame tyrime tokie civilinio pobūdžio klausimai, susiję su vekselio galiojimu nesprendžiami.
Ieškovas prašo remiantis CPK 300 str., priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokurorą apie atsakovo nusikalstamą veiką, nes atsakovas po teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje toliau bando išsiieškoti skolą pagal suklastotą vekselį – neatsiima antstoliui pateikto vykdomojo įrašo (antstolio D. K. vykdomoji byla Nr. 0174/15/01744). Šis prašymas netenkinamas. Teismas vertina, kad nagrinėjant civilinę bylą nėra paaiškėjusių naujų duomenų apie tai, kad atsakovas atliko kokią nors naują veiką, susijusią su ginčijamo vekselio netesėtu panaudojimu, nei ta, už kurią jam jau buvo skirta baudžiamoji sankcija. Baudžiamojoje byloje teismas nesprendė dėl vekselio negaliojimo ir nepasisakė dėl tokio dokumento panaudojimo civilinių teisinių pasekmių, todėl atsakovo siekis išsiieškoti galimą skolą neatsiimant vykdomojo dokumento vykdomojoje byloje, nors ir yra neteisėtas civiline prasme, nelaikytinas nusikaltimu.
Teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 1800 EUR sumokėto žyminio mokesčio. Šis ieškovo prašymas tenkinamas ir minėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Ieškovas įrodymų apie išlaidas už advokato pagalbą byloje nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovui buvo atidėta pareiga sumokėti dalį 2778 EUR žyminio mokesčio. Kadangi teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, ši žyminio mokesčio dalis priteisiama iš atsakovo Lietuvos valstybei.
Iš atsakovo taip pat priteisiamos išlaidos procesinių dokumentų įteikimui (11,06 EUR), kurios buvo apmokėtos valstybės lėšomis (CPK 96 str. 2 d.).
Kadangi sprendimui įsiteisėjus, išieškojimas vykdomojoje byloje nebebus įmanomas (sprendimui įsiteisėjus jis tuo pat metu bus ir įvykdytas), Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo A. B. ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 15 d. vekselį, Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės G. K. 2008 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 233) ir šio vykdomojo įrašo 2015 m. liepos 24 d. dublikatą (registro Nr. 5165).
Priteisti ieškovui A. B., asmens kodas 161172-1745 (Danijos pilietis), iš atsakovo Juozo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 EUR (tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Juozo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 2778 EUR (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 11,06 EUR (vienuolika eurų, 6 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (vykdymo veiksmų sustabdymas antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01744) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.