Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad: 2014-04-22 ieškovė pateikė atsakovei bendradarbiavimo pasiūlymą pirkti elektros energiją keturiomis pasiūlyme nurodytomis kainomis, o elektros energijos kaina priklausė nuo sutarties trukmės – 12 mėnesių laikotarpio sutartyje numatyta kaina yra didesnė (0,1911 Lt/kWh) nei pagal sutartį, sudarytą 5 metams (0,1693 Lt/kWh) (el. byla, b. l. 58, 59); 2014-05-16 šalys sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė parduoda, o atsakovė perka elektros energiją ta apimtimi, kuri reikalinga ją vartojančių objektų visiškam aprūpinimui laikotarpiui nuo 2014-06-01 iki 2018-07-31, ir įsipareigojo už ją sumokėti sutartyje nustatytais terminais bei kaina, o AB LESTO buvo išsiųstas pranešimas dėl kliento ir nepriklausomo tiekėjo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (el. byla, b. l. 6-9, 60-64); tą pačią dieną ieškovė sudarė analogišką sutartį ir su UAB „Galinta“ bei išsiuntė pranešimą dėl kliento ir nepriklausomo tiekėjo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo AB LESTO (el. byla, b. l. 65-69); 2015-12-10 atsakovė pateikė ieškovei įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo (el. byla, b. l. 10); 2016-01-11 ieškovė išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei dėl 12 203,63 Eur sutarties nutraukimo mokesčio apmokėjimo iki 2016-01-15 bei pateikė šios sumos detalizaciją (el. byla, b. l. 11, 12); 2016-01-27 ieškovė elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė atsakovei priminimą apie nesumokėtą sutarties nutraukimo mokestį, nurodydama, jog, neapmokėjus skolos iki 2016-02-17, atsakovės objektams bus nutrauktas elektros energijos tiekimas (el. byla, b. l. 13); 2016-02-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, jog ši neturi teisės vykdyti elektros energijos tiekimo nutraukimo į vartotojo objektus, nes sutartis tarp vartotojo ir tiekėjo negalioja, o vartotojas neskolingas už patiektą elektros energiją (el. byla, b. l. 14-15); 2016-02-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nurodė turinti teisę nutraukti elektros energijos teikimą, nes atsakovė neapmokėjo sutarties nutraukimo mokesčio (el. byla, b. l. 16); 2016-02-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, iš esmės pakartodama 2016-02-05 rašte išdėstytus argumentus (el. byla, b. l. 17-19); 2016-04-04 rašte atsakovė nurodė nesinaudosianti savo teise nutraukti atsakovei elektros energijos tiekimą, nes nenori sukelti atsakovei nuostolių, o dėl sutarties nutraukimo mokesčio kreipsis į teismą (el. byla, b. l. 20); iš ieškovės išrašytų atsakovei sąskaitų 2014-06-30 – 2016-01-31 matyti vidutiniai elektros energijos suvartojimo kiekiai (el. byla, b. l. 98-133, 158-179); išrašai iš Nord Pool elektros energijos biržos internetinio puslapio patvirtina „Nord Pool“ narių sąrašą, elektros energijos kainų pokytį valandomis, vidutines elektros energijos kainas 2014-2016 m. mėnesiais, 2016-07-27 – 2016-08-03 m. mėnesiais ir (el. byla, b. l. 140-147, 149-152); išrašas iš perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB internetinio puslapio patvirtina informaciją apie „Nord Pool“ elektros energijos biržą (el. byla, b. l. 148); iš skirstymo paslaugų operatoriaus AB LESTO pateiktos informacijos matyti valandinio suvartojimo koeficientai nuo 2014-08-01 iki 2016-05-01 (el. byla, b. l. 156); iš pateiktos kainų palyginimo lentelės matyti UAB „Galinta ir partneriai“ nuo 2014-06 iki 2016-01 suvartotas elektros energijos kiekis ir kainos (el. byla, b. l. 157); iš ieškovės pateikto sutarties pavyzdžio matyti, kad elektros kaina 12 mėnesių laikotarpio sutartyje didesnė nei buvo taikoma atsakovei (el. byla, b. l. 153-155).

Kaip matyti, šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti sutarties nutraukimo mokestį ir jo dydžio.

Vienas iš pagrindinių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties laisvės principas numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos (CK 6.156, 6.157 straipsniais). Sprendžiant iš sutartinių santykių kylančius ginčus, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis, o teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-262/2010, Nr. 3K-3-207-219/2016).

Atsakovė nurodo, kad šiame ginčo santykyje ji turi būti laikoma vartotoja ir, kaip silpnesniosios šalies, jos interesai turi būti ypatingai ginami, o sutartis vertinama pagal vartotojų teisių apsaugą nustatančias teisės normas. Aplinkybė, ar konkreti sutartis yra vartojimo sutartis, nustatoma pagal paslaugos gavėjo statusą ir tikslus, kuriems įgyvendinti įsigyjama paslauga (prekė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016). Pagal civilinio kodekso normas vartotoju laikomas fizinis asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) (CK 1.39 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2014-06-13, 6.228¹ straipsnio 2 dalis). Atsakovė (paslaugos gavėja) yra juridinis asmuo, kurio tikslas pelno siekimas, todėl atsakovė nelaikytina vartotoja (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Be to, šalių ginčo sutartį dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo atsakovės vardu pasirašė jos vadovas, turintis verslo patirtį, o verslininkui taikytini aukštesni apdairaus, atidaus žmogaus elgesio standartai, todėl, pasirašydamas minėtą sutartį, jis turėjo suprasti pasirašomos sutarties sąlygas bei prisiimamų įsipareigojimų riziką arba, esant reikalui, pasikonsultuoti su teisininkais dėl visų siūlomų sutarties sąlygų ir pasekmių. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atsakovė nevertintina kaip silpnesnioji nagrinėjamų teisinių santykių šalis, kuri nesuprato esamos situacijos ar negalėjo suvokti prisiimamų įsipareigojimų esmės bei mąsto ir turėtų būti labiau ginama (CPK 185 straipsnis).

Atsakovės argumentai dėl sudarytos sutarties vertinimo viešąja sutartimi laikytini nepagrįstais, nes: 1) viešąja sutartimi kvalifikuotina tik tokia sutartis, kuri yra konkrečiai įstatyme įvardinta viešąja arba, nors taip neįvardyta, tačiau atitinka įstatyme įtvirtintus pagrindinius požymius: viešosios sutarties šalis – tiekėjas, pardavėjas verčiantis tam tikra veikla, kurios produktą privalo parduoti ar paslaugą teikti visiems, kurie į jį dėl to kreipiasi, o paslauga ar prekės turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis bei kainomis visiems tos pačios kategorijos vartotojams (abonentams) (CK 6.161 straipsnio 2, 3, 4 dalys); įstatymų nustatytais atvejais viešosios sutartys sudaromos pagal abiem šalims privalomas atitinkamos valstybės institucijos patvirtintas standartines sąlygas, o paslaugas teikiančio ar prekes parduodančio asmens veikla gali būti labiau kontroliuojama valstybės (CK 6.161 straipsnio 5 dalis); 2) šiuo atveju ieškovė nėra monopolistė (tokių kaip ieškovė yra apie 50 įmonių), ji veikia konkurencijos sąlygomis ir nėra įpareigota sudaryti sutartį su kiekvienu besikreipiančiu į ją asmeniu, yra laisva nustatyti savo tiekiamos elektros energijos kainas, o ieškovės su klientais sudaromų sutarčių sąlygos (jei tai ne buitiniai vartotojai) nėra standartizuotos ir patvirtintos teisės aktais. Įvertinus tai kas nurodyta, pripažintina, jog 2014-05-16 šalių sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka viešosios sutarties požymių ir nelaikytina viešąja ar sudaryta standartinėmis sąlygomis, nes tai yra dviejų verslo šalių susitarimo pasėkoje sudaryta individuali sutartis.

Atsakovė nurodo iš dalies nesutinkanti su ieškovės reikalaujamu išankstinio sutarties nutraukimo mokesčio dydžiu, nes jo skaičiavimo logika neatitinka verslo logikos ir yra aiškiai nepalanki atsakovei. Šiuo atveju atsakovė buvo gavusi ieškovės bendradarbiavimo pasiūlymo pirkti elektros energiją keturis variantus su nurodytomis kainomis, kurių dydis priklausė nuo sutarties trukmės, vadinasi, turėjo galimybę rinktis pagal kainą arba pagal trukmę, o šalių sutartyje nurodyta, jog ginčo sutartį šalys sudarė be apgaulės, sukčiavimo ar spaudimo, todėl, pasirašydama sutartį, atsakovė patvirtino išankstinio sutarties nutraukimo mokesčio realumą, teisingumą ir pagrįstumą. Kaip matyti, sutarties nutraukimo mokesčiu buvo užtikrintas atsakovės prievolės – pirkti elektros energiją iš ieškovės per visą sutarties laikotarpį – laikymasis, todėl šis mokestis laikytinas netesybomis, kurios yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas įtvirtino teisę teismui mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-409/2010, Nr. 3K-3-100-686/2016).

Šiuo atveju ginčo sutartyje sutarties nutraukimo sąlygos bei mokestis nurodytos pirmame-antrame sutarties lape, konkrečiai nurodant paskaičiavimo formulę, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tos sąlygos galėjo būti suprastos kitaip, negu jos išdėstytos sutartyje. Šalių sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 6.4, 6.6. punktuose numatyta, kad: atsakovė (klientas) turi teisę nutraukti sutartį bet kuriuo metu, įspėjusi apie tai ieškovę (tiekėją) ne vėliau kaip prieš 35 kalendorines dienas; nutraukusi sutartį atsakovė (klientas) įsipareigoja mokėti sutarties nutraukimo mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal sutarties I dalyje nurodytą formulę – sutarties elektros energijos pardavimo laikotarpiu išrašytose sąskaitose nurodyta už elektros energiją mokėtina suma, padalinta iš už elektros energiją išrašytų sąskaitų skaičiaus bei padauginta iš koeficiento K, o koeficiento K vertė priklauso nuo mėnesių, skaičiuojamų nuo išankstinio sutarties nutraukimo datos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos, skaičiaus sekančiai: jei iki 12 mėnesių (įskaitant), tai K = 1,5; jei nuo 12 iki 24 mėnesių (įskaitant), K = 2; jei nuo 24 iki 36 mėnesių (įskaitant), K = 2,5; jei nuo 36 iki 48 mėnesių (įskaitant), K = 3; sutartį nutraukus prieš prasidedant elektros energijos pardavimo laikotarpiui, taikomas vieno mėnesio vidutinis planuojamas elektros energijos sunaudojimo kiekis, padaugintas iš elektros energijos kainos. Ieškovės pateiktame sutarties nutraukimo mokesčio paskaičiavime nurodyta, jog atsakovės sąskaitų už patiektą elektros energiją vidurkis sudarė 4 881,45 Eur, sutartį atsakovė nutraukė iki jos galiojimo laikotarpio pabaigos likus daugiau nei 24 mėn., bet mažiau nei 36 mėn., todėl koeficientas K yra lygus 2,5, o šalių sutartas sutarties nutraukimo mokestis 12 203,63 Eur (4881,45x2,5=12 203,63). Ginčo dėl ieškovės nurodyto mokesčio paskaičiavimo teisingumo nekilo.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis). Prievolės ir sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Tinkamas sutarties vykdymas reiškia, kad iš sutarties atsirandanti prievolė turi būti įvykdyta laiku, laikantis sutarties ir civilinės teisės principų reikalavimų. Atsakovė pasinaudojo šalių sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį prieš terminą, todėl turi mokėti iš sutartyje nustatytą terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą mokestį (CK 6.71 str. 1d.). Atsakovės argumentai, kad sutarties pasirašymo metu ji negalėjo numatyti suvartojamos elektros energijos ir pardavimo laikotarpiu išrašytos sąskaitos dydžio, nuo kurio priklauso sutarties nutraukimo mokesčio dydis, o ieškovė nesutiko sumažinti kainos, sumažėjus elektros energijos pardavimo kainai rinkoje, atmestini, nes: sudarydama ginčo sutartį, atsakovė žinojo savo vidutinius mėnesinius elektros energijos poreikius ir galėjo pasiskaičiuoti sutarties nutraukimo mokestį (CK 6.258 straipsnio 4 dalis); pasirašydama ginčo sutartį sutartu laikotarpiu pirkti elektros energiją nustatyta kaina, atsakovė apsaugojo save nuo elektros energijos kainos svyravimų, taip pasidalindama su ieškove verslo rizika – didėjant elektros energijos kainai rinkoje, praradimai dėl energijos pardavimo stabilia kaina tenka ieškovei, mažėjant – praradimų patiria atsakovė, o šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovė nori perkelti jai tekusią verslo riziką ieškovei; iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė yra nepriklausoma elektros energijos tiekėja, perkanti elektros energiją didmeninėje rinkoje - „Nord Pool Spot“ elektros biržoje arba tiesiogiai iš elektros energijos gamintojų ir perparduodanti ją savo klientams mažmeninėje rinkoje, o elektros energijos kaina elektros biržoje nuolat keičiasi; ieškovės klientui nutraukus terminuotą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį prieš terminą, ieškovė patiria nuostolių, negalėdama vykdyti savo įsipareigojimų – nupirkti elektros energijos kiekį (visu su klientu sudarytos terminuotos sutarties galiojimo laikotarpiu), kurį planavo parduoti savo klientui ir dėl kurio buvo sudariusi kainos fiksavimo priemonę užtikrinančią sutartį, nes nėra kam jo parduoti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog, sutartyje nustatytos netesybos (sutarties nutraukimo mokestis) atlieka ne baudinę, bet kompensuojamąją funkciją, o atsakovei nutraukus elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, jai atsirado sutartyje numatyta pareiga sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Ieškovės reikalaujamas mokestis nelaikytinas neprotingu ar akivaizdžiai per dideliu, nes iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad, atsakovei sudarius sutartį 12 mėnesių laikotarpiui, už sunaudotą elektros energiją ji būtų turėjusi sumokėti ieškovei 14 129,00 Eur daugiau nei ši yra sumokėjusi, o ieškovės prašomas priteisti sutarties nutraukimo mokestis yra mažesnis – 12 203,63 Eur. Pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą mažinti šalių sutartą sutarties nutraukimo mokestį ir ignoruoti šalių susitarimą, atsakovė nenurodė ir įrodymų tam nepateikė, o teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinas – ieškovei priteistina iš atsakovės 12 203,63 Eur sutarties nutraukimo mokestis (CK 6.71, 6.73, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis, 6.258 straipsnio 1-4 dalys).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 275,00 Eur žyminis mokestis ir 2 065,58 Eur išlaidos už advokatų teisines paslaugas, nes, atsižvelgiant į byloje pateiktų advokato ruoštų procesinių dokumentų skaičių (ieškinys, dublikas, rašytiniai paaiškinimai), bylos sudėtingumą, atstovavimą teisme, 2016 m. antrame - trečiame ketvirtį buvusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (756,90-748,00 Eur), pripažintina, jog jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8 punktas, b. l. 2; el. byla, b. l. 5, 185-191).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (kodas 134958886, buveinė Kaune, Veiverių g. 51C) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ (kodas 301506046, buveinė Vilniuje, Gedimino pr. 18, sąsk. Nr. LT847044060007346724, AB SEB bankas, banko kodas 70440) 12 203,63 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų trijų eurų 63 ct) sutarties nutraukimo mokestį, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 275,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 2 065,58 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt penkių eurų 58 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.