- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2-600-512/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08853-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- UAB „Malkų įlankos terminalas“
- Advokatai
- Rokas Venslauskas, Ričardas Noreika
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui T. M., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovės atstovams advokatui Rokui Venslauskui, A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei UAB „Malkų įlankos terminalas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktoriaus Ž. J. 2012-06-29 įsakymu Nr.12-94 neteisėtai nutraukta su juo 2005-02-21 sudaryta darbo sutartis Nr. 52; panaikinti UAB "Malkų įlankos terminalas“ direktoriaus 2012-06-29 įsakymą Nr. 12-94, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo; nustatyti, kad su UAB „Malkų įlankos terminalas“ sudaryta 2005-02-21 darbo sutartis Nr. 52 nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; pripažinti, kad grąžinus ieškovą į darbą UAB „Malkų įlankos terminalas" būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir priteisti iš atsakovo UAB „Malkų įlankos terminalas“ 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 15 928,32 Lt; priteisti iš atsakovo UAB „Malkų įlankos terminalas" vidutinį darbo užmokestį po 3982,08 Lt kas mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės UAB „Malkų įlankos terminalas“ 10 000 Lt neturtinės žalos ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. vasario 21 dieną sudarė darbo sutartį Nr. 52 su UAB „Malkų įlankos terminalas“. Šios neterminuotos sutarties pagrindu buvo priimtas į dokininko-mechanizatoriaus pareigas. UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktorius Ž. J. 2012-06-29 įsakymu Nr. 12-94 paskyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 punktu atleido iš darbo nuo 2012-06-30. Drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo paskirta už tai, kad 2012-03-16 apie 19.30 val. vykdydamas laivo krovos darbus su hidromanipuliatorium Liebher A954CHD (L-24) neva pažeidė saugaus darbo taisykles ir taip sukėlė pavojų kito darbuotojo sveikatai ir gyvybei. Mano, kad drausminė nuobauda paskirta nepagristai, nes nepadarytas pats darbo drausmės pažeidimas. Darbo pareigas visada vykdė vadovaudamasis patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, Hidromanipuliatoriaus operatoriaus pareiginiasi nuostatais bei kitais teisės aktais reglamentuojančiais mano darbo pareigas. Iš darbo galimai atleistas už tai, kad yra aktyvus profesinės sąjungos „Uostininkas" narys. Jo veiksmais, kraunant krovinį, jokių žalingų pasekmių nekilo, tai yra niekas nenukentėjo, nei N. V., nei krovinys, nei dar kas nors. Todėl nesant jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir nesant žalingų pasekmių, nėra ir priežastinio ryšio tarp jų. Pagalbinį darbininką N. V. pastebėjo tik jau atliekant manevrą, tai yra krovinys jau buvo paimtas, o tam, kad nekiltų žalingų pasekmių, jis baigė krovos manevrą ir tada nuleido N. V.. Be to, gimus vaikui, jis 2012-06-28 su prašymu išleisti tėvystės atostogų kreipėsi į gamybos vadovą A. Š.. Prašymas nebuvo priimtas nurodant, kad 2012-06-29 dar galioja jo nedarbingumo pažyma. Atsakovė, privalėdama išleisti tėvystės atostogų, negalėjo jo 2012-06-30 atleisti iš darbo. Darbdavys taikydamas drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, privalo laikytis ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, bet ir atleidimo iš darbo taisyklių. Šių reikalavimų atsakovė taip pat nesilaikė – dvišalė komisija sudaryta neteisingai, o jos išvados priimtos pažeidžiant nustatytus terminus.
Neteisėtas ir nepagrįstas atleidimas iš darbo jam padarė labai didelę neturtinę žalą. Atleistas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu jaučiasi kaip didžiausias neišmanėlis savo darbo srities bei pavojingas kitiems asmenims savo veiksmais. Atleidimas šiuo gali turėti įtakos būsimai darbinei veiklai, apskritai visam gyvenimui ateityje. Dėl tokio atleidimo pagrindo jis turi problemų susirandant naują darbą, taip pat stipriai nukentėjo jo reputacija artimųjų, visuomenės akyse. Ypatingos skubos tvarka atleidus iš darbo neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, šeima susiduria su papildomomis finansinėmis problemomis, nukentės mažametis vaikas. Neigiamas emocijas sukelia ir tai, kad be pagrindo buvo atleistas tokiu metu, kai bedarbystė yra itin didelė ir susirasti naują darbą be galo sunku. Neteisėtas atleidimas pakenkė sveikatai, nebeužmiega naktimis, vartoja raminamuosius vaistus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktorius yra nusistatęs prieš jį, nesiskaito su darbuotojų teisėmis ne tik jo, bet ir kitų įmonės darbuotojų atžvilgiu, įmonėje vyrauja bauginimo atmosfera, todėl mano, kad grąžinimo į darbą atveju jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos toliau šioje įmonėje dirbti. Dėl šios priežasties prašo teismo taikyti DK 297 str. 4 d. numatytą darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą pripažįstant darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisiant išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad T. M. neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, jog 2012 m. kovo 16 d., apie 19:00 val. vykdydamas laivo krovos darbus su hidromanipuliatoriumi Liebherr A 954 CHD Litronic (L-24) ir pamatęs, jog prie Hidromanipuliatoriaus kabinos yra pašalinis asmuo - pagalbinis darbininkas N. V., T. M. toliau tęsė laivo krovos darbus, nepaisydamas iškilusios realios grėsmės N. V. sveikatai ir gyvybei bei nereaguodamas į technikos direktoriaus D. M. nurodymą nedelsiant sustabdyti darbus su Hidromanipuliatoriumi. Visos incidento aplinkybės yra išsamiai ištirtos bei užfiksuotos įmonės direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu „Dėl dvišalės komisijos sudarymo incidento darbe tyrimui" sudarytos dvišalės tyrimo komisijos 2012 m. kovo 21 d. tyrimo akte (ieškinio priedas Nr.9) ir 2012 m. gegužės 30 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr.12-79 „Dėl įvykio ištyrimo" sudarytos dvišalės tyrimo komisijos 2012 m. birželio 1 d. papildomo tyrimo akte, kurių pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Įmonės technikos direktoriaus D. M. nurodymas T. M. nedelsiant sustabdyti krovos darbus ir nulaipinti N. V. buvo teisėtas bei nedelsiant vykdytinas, priešingai nei teigiama ieškinyje. Kabina, į kurią įsikibęs laikėsi N. V., buvo pakelta į 5 metru aukšti nuo žemės paviršiaus. T. M., pamatęs N. V. toliau apie pusę minutės tęsė krovos operacijas, nepaisydamas iškilusios grėsmės N. V. gyvybei ir sveikatai. T. M. yra atestuotas kėlimo kranų darbo vadovas, jam suteikta teisė dirbti kėlimo kranų vadovu įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, jis taip pat yra atestuotas hidromanipuliatoriaus operatorius, jam suteikta teisė dirbti hidromanipuliatoriaus operatoriumi. Atitinkamai, dirbdamas su Hidromanipuliatoriumi jis turėjo laikytis einamoms pareigoms nustatytų reikalavimų. Signalą „Stok" darbuotojas privalo vykdyti neprikausomai nuo to, kas jį duoda. Neįsitikinęs, kad nėra pašalinių žmonių šalia kabinos, T. M. pažeidė Instrukcijos Nr.15 37 punktą ir 41.2 punktą. Darbų saugos reikalavimai bei darbuotojų pareigos yra detaliai aprašytos teisės aktuose, kurie yra privalomi visiems darbuotojams. Atitinkamai, T. M. neteisėtu elgesiu pažeidė ne tik Instrukcijos Nr.15 37 punkto bei 41.2 punkto nuostatas, tačiau ir kitų teisės aktų – Darbo kodekso, darbo tvarkos taisyklių ir kt. nuostatas. Be to, 2008 m. lapkričio 27 d. T. M. Įmonės darbuotojų susirinkimo protokolu Nr.1 yra išrinktas įmonės darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai. Šias pareigas einantis asmuo turi išmanyti darbų saugos taisykles ir ne tik jų laikytis, tačiau ir prižiūrėti, jog kiti įmonės darbuotojai jų laikytųsi. Eidamas šias pareigas T. M. mokėsi pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai programą, jam išduotas Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas. T. M. aktyviai dalyvavo dvišalių komisijų lengviesiems nelaimingiems atsitikimams ištirti veikloje, buvo šių komisijų narys - darbuotojų atstovas, jam buvo žinomos šių nelaimingų atsitikimų aplinkybės ir priežastys. T. M., būdamas kvalifikuotu Įmonės darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai bei atlikdamas Tarnybos funkcijas, t. y. turėdamas žinoti visų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kontroliuoti kaip jų laikomasi, sąmoningai jų nesilaikė, taip pažeisdamas darbo drausmę ir sukeldamas pavojų kito asmens - N. V. sveikatai ir gyvybei. Darbdavys, skirdamas lėšų ir laiko T. M., kaip darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, mokymui, o taip pat skirdamas jį atlikti Tarnybos funkcijas, buvo pagrįstai įsitikinęs, jog jis ne tik, kad nepažeidinės darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų tačiau ir užtikrins šių nuostatų laikymąsi Įmonėje. Atitinkamai, T. M. grubiai pažeidus darbų saugos taisykles, šis jo poelgis buvo įvertintas visu griežtumu. Nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Nagrinėjamu atveju dėl T. M. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atsakovas neabejotinai patyrė žalos. Visų pirma, Įmonė neteko pasitikėjimo savo darbuotoju, šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas - T. M.. Kaip nurodyta aukščiau, Įmonė skyrė laiko ir lėšų šiam darbuotojui papildomai gilinti žinias darbų saugos srityje ir pagrįstai tikėjosi, jog jis dirbdamas ne tik laikysis darbo saugos taisyklių, tačiau ir kontroliuos, kad jų laikytųsi kiti Įmonės darbuotojai. Įmonės darbuotojo, atsakingo už darbų saugumą, padarymas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, susijusio su darbų saugumo taisyklių pažeidimu, neabejotinai vertintinas kaip grubus darbdavio interesų pažeidimas. Įvykus šiam incidentui Įmonė visiškai prarado pasitikėjimą T. M., kaip darbuotoju, atitinkančiu jam Pareiginių nuostatų 5 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus („turi žinoti, mokėti, išmanyti darbo tvarkos taisykles, saugos ir sveikatos darbe reikalavimus;“). Įvykęs incidentas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos Įmonės prestižui ir geram vardui, tačiau dėl to patirtą žalą apskaičiuoti ir įvertinti yra sunku. Incidentą matė ne tik Įmonės darbuotojai, tačiau ir Įmonės kliento atstovai -laivo, į kurį buvo kraunama mediena darbuotojai. Ieškovas neteisingai ir nepagrįstai nurodo, jog atsakovas siekė rasti bet kokį pretekstą jį atleisti iš darbo, grasino juo atsikratyti dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje „Uostininkas". Priešingai, atsakovas niekada nenorėjo ir nesiekė specialiai atleisti ieškovo iš darbo, nes surasti kitą darbuotoją įjo vietą, galintį kvalifikuotai atlikti Hidromanipuliatoriaus mašinisto darbą, yra sunku. Sudarant dvišalę komisiją iš esmės nebuvo pažeisti jos sudarymo reikalavimai, numatyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau - „Nuostatai") 15 punkte, incidento tyrimo terminas nebuvo pažeistas. Pakartotinis incidento tyrimas užtruko, nes T. M. nuo 2012-03-26 iki 2012-05-04 sirgo, o nuo 2012-05-07 iki 2012-05-25 atostogavo. Nuobauda T. M. paskirta nepraleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto 1 mėnesio termino. T. M. padarytas drausmės pažeidimas paaiškėjo 2012-03-21, kai buvo surašytas Dvišalės komisijos tyrimo aktas, o nuobauda skirta 2012-06-29 įsakymu Nr. 12-94 „Dėl atleidimo iš darbo", į nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, arba atostogavo (DK 241 straipsnio 1 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašo ieškinį tenkinti, atsakovės atstovai – atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl darbo drausmės pažeidimo.
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 234 str. apibrėžia darbo drausmės pažeidimą, tai yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbdavys drausminę atsakomybę darbuotojui gali taikyti tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: 1) konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, 2) žalingos pasekmės, 3) priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, 4) darbuotojo kaltė.
Byloje ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais, atsakovės atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad T. M. skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo už tai, kad jis 2012 m. kovo 16 d., apie 19.30 val. vykdydamas laivo krovos darbus su hidromanipuliatoriumi Liebherr A 954 CHD Litronic (L-24) (toliau - „Hidromanipuliatorius“) ir pamatęs, jog prie Hidromanipuliatoriaus kabinos yra pašalinis asmuo - pagalbinis darbininkas N. V., toliau tęsė laivo krovos darbus, nepaisydamas iškilusios realios grėsmės N. V. sveikatai ir gyvybei bei nereaguodamas į technikos direktoriaus D. M. nurodymą nedelsiant sustabdyti darbus su Hidromanipuliatoriumi. Vykdydamas savo darbines funkcijas T. M. privalėjo vadovautis UAB „Malkų įlankos terminalas” direktoriaus 2009-10-26 įsakymu Nr. 09-34DS patvirtintomis „Darbo tvarkos taisyklės” (t.1, b.l. 75-83), UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktoriaus patvirtintais „Hidromanipuliatoriaus operatoriaus pareiginiai nuostatais” (t.1, b.l. 54-57), UAB „Malkų įlankos terminalas” direktoriaus 2011-04-27 įsakymu Nr. DS-02/11 patvirtinta „Hidromanipuliatoriaus naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8” (t.1, b.l. 33-42), UAB „Malkų įlankos terminalas” 2011-04-27 direktoriaus įsakymu Nr. DS-02/1I patvirtinta „Manipuliatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 15” (t.1, b.l. 58-66) bei kitais teisės aktais reglamentuojančiais darbo pareigas. Su visais minėtais įmonės lokaliniais aktais ieškovas buvo supažindintas (t.1, b.l. 42, 50, 66 ir kt.).
Įvykiui tirti bendrovės direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu ir 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu (dėl papildomo tyrimo) buvo sudaryta dvišalė komisija (t.1, b.l. 19-30). Tyrimo komisijos nustatė, jog T. M. vykdė krovos darbus Hidromanipuliatoriaus kabiną pakėlęs į darbinį 5 m aukštį ir atitraukęs apie 0,5 m nuo platformos. T. M. pagalbinį darbuotoją N. V. pastebėjo atlikdamas krano pasisukimą į laivo pusę. Nepaisant to, net ir gavęs papildomą Įmonės technikos direktoriaus D. M. nurodymą per raciją nedelsiant sustabdyti krovos darbus ir nulaipinti N. V., toliau tęsė pradėtą krovos operaciją - krovinio padėjimas į laivo triumą bei papildomas krovinio paspaudimas greiferiu iš viršaus turint tikslą krovinį išlyginti iš viršaus. Tik baigęs šią krovos operaciją T. M. sudarė sąlygas N. V. nulipti nuo Hidromanipuliatoriaus. Kaip pažymėjo Dvišalė komisija 2012-03-21 tyrimo akte, T. M. iš karto pamatęs N. V. galėjo ir privalėjo nedelsiant sustabdyti krovos darbus neužbaigdamas pradėtos krovos operacijos, tam padaryti nebuvo jokių techninių kliūčių. Komisija pažymėjo, jog T. M. pažeidė „Manipuliatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15” 37 p. ir 41.2 p. reikalavimus, t.y. keliant krovinį neįsitikino, kad hidromanipuliatoriaus darbo zonoje, šalia krautuvo ir jo posūkio platformos nėra pašalinių asmenų ir tuo padarė grubų saugaus darbo taisyklių pažeidimą, kuris galėjo sukelti pavoju darbuotojo N. V. sveikatai ir gyvybei (t.1, b.l. 20-21) bei gavęs technikos direktoriaus D. M. nurodymą per raciją nedelsiant sustabdyti krovos darbus ir nulaipinti N. V., toliau tęsė pradėtą krovos operaciją - krovinio padėjimą į laivo triumą bei papildomą krovinio paspaudimą greiferiu, nors techninę galimybę sustabdyti hidromanipuliatorių nedelsiant, turėjo (t. 1, b.l. 24-25), t.y. nevykdė DK 228 straipsnyje nurodytos darbuotojo pareigos laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ar jo administracijos nurodymus.
Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB ,,Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012). Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2007). Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2011 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. UAB „Nemuno vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-57/2011; kt.).
Teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija ir laiko ja pagrįsta. Jau minėta, kad pats T. M. pripažįsta, kad vykdydamas krovos darbus buvo užlenkęs Hidromanipuliatoriaus galinio vaizdo veidrodėlius, jais nesinaudojo ir nekreipė dėmesio į tai ar jo darbo zonoje (šalia kabinos) nėra pašalinių asmenų, o gavęs nurodymą nedelsiant stabdyti darbą, šio nurodymo nevykdė, nuleido krovinį į laivo triumą, jį lygino ir tik po to nuleido kabiną ant žemės. Tokiais savo veiksmais jis didino riziką nelaimingam atsitikimui įvykti, grubiai pažeidė darbo saugos reikalavimus, nevykdė teisėtų administracijos atstovo nurodymų. Ieškovas teigia, kad bendrovės administracija toleravo pašalinių asmenų buvimą šalia Hidromanipuliatoriaus kabinos, nes tiek šio įrenginio derinimo metu, tiek vėliau patys administracijos atstovai užlipdavo prie kabinos pažiūrėti kaip dirba Hidromanipuliatorius ar jį remontuoti. Tokie ieškovo teiginiai nėra patvirtinti byloje surinktais įrodymais. Nors keli byloje apklausti liudytojai ir paaiškino, kad kartais prie Hidromanipuliatoriaus kabinos jam dirbant ir būdavo pašalinių asmenų (laivo ar krovinio savininkų), tačiau nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad apie tai buvo žinoma atsakovės administracijai. Atsakovės atstovai paaiškino, kad tokių atvejų jie nežino, o jiems pasitvirtinus būtų nedelsiant reagavę ir netoleravę tokio darbo saugos taisyklių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tai nebuvo pirmas ieškovo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas - atsakovės direktoriaus 2008-04-24 įsakymu Nr.08-052 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ T. M. buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - buvimą darbo metu neblaiviam (DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas po to, kai darbdavys užfiksavo aptariamą darbo pareigų pažeidimą, nepripažino savo veiksmų, kaip neatitinkančių darbdavio interesų, nors būtent viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra tinkamai vykdyti savo pareigas ir nepažeisti įstatymo saugomų darbdavio interesų. Ieškovo nesavikritiškas savo kaip darbuotojo veiksmų vertinimas nesuteikė pagrindo darbdaviui tikėtis, kad ir ateityje toks darbuotojas veiks sąžiningai, paisys darbdavio interesų. Darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimo teisinė reikšmė atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuota, kad jeigu nustatytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nepaisymą darbdavio interesų, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažinta teismo kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, kuriam dėl jo užimamų pareigų buvo keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (dirbo gamybos cecho viršininku ir technikos inžinieriumi) atliko veiksmus, trukdančius tinkamai užtikrinti darbdavio pareigą suteikti saugias darbo sąlygas ir kenkiančius darbdavio interesams, darbdavys turėjo pagrindą juos kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir atleisti ieškovą iš darbo. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė teisingai įvertino ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą ir parinka adekvačią drausminę nuobaudą.
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų.
Ieškovas nurodo, jog atsakovas siekė rasti bet kokį pretekstą jį atleisti iš darbo, grasino juo atsikratyti dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje „Uostininkas“. Neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes ieškovas nepateikė. Priešingai, byloje pakanka įrodymų, kad atsakovė, žinodama, jog T. M. yra aktyvus profesinės sąjungos narys, jį nuolat skatino skirdama jam darbo užmokesčio priedus, kėlė jo kvalifikaciją, investavo į jo papildomus mokymus, patikėjo būti atsakingu už kitų darbuotojų darbo saugumą, įsiklausydavo į jo pasiūlymus dėl darbo grafikų sudarymo, apmokėjimo už darbą poilsio dienomis ir pan.. Minėta, kad T. M. buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - buvimą darbo metu neblaiviam (kai tuo tarpu analogiškais atvejais už tokį patį pažeidimą Įmonės direktoriaus 2008-10-30 įsakymu Nr.08-173 „Dėl atleidimo iš darbo“ įmonės darbuotojai - L. B. ir E. L. buvo atleisti iš darbo). Visi šie įrodymai paneigia ieškovo teiginius, kad pati griežčiausia drausminė nuobauda jam buvo paskirta už dalyvavimą profsąjungos veikloje. Buvimas profesinėje sąjungoje nesuteikia teisės pažeidinėti darbo drausmę ir išvengti atsakomybės ar įmonės administracijai toleruoti profesinės sąjungos narių daromus darbo drausmės pažeidimus.
Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovas taikydamas drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos bei atleidimo iš darbo taisyklių – neteisingai sudarė dvišalę komisiją. Byloje nustatyta, kad incidentui ištirti Įmonės direktoriaus 2012 m. kovo 19d. įsakymu Nr. DS 12/22 buvo sudaryta dvišalė komisija, susidedanti iš darbdavio atstovo - gamybos vadovo A. Š. bei darbuotojų atstovo - manipuliatoriaus operatoriaus A. S.. Ieškovas nurodo, jog A. S. į Komisiją buvo paskirtas ne kaip darbuotojų išrinktas atstovas, bet darbdavio nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys, jog komisijos tyrimo objektas buvo būtent darbuotojų išrinkto atstovo T. M., o taip pat pagalbinio darbininko N. V. veika. Esant tokios aplinkybėms, darbdavys į incidento tyrimo komisijos sudėtį negalėjo skirti darbuotojų išrinkto atstovo, nes vienintelis toks atstovas Įmonėje buvo būtent T. M.. Paskyrus T. M. dvišalės tyrimo komisijos nariu būtų pažeisti nešališkumo bei objektyvumo kriterijai, kuriais privalo vadovautis komisijos nariai, tirdami incidentus bei nelaimingus atsitikimus. Tačiau komisijai tiriant incidentą dalyvavo ir T. M., kuris jai teikė paaiškinimus, todėl galima sakyti, jog sudarant komisiją iš esmės nebuvo pažeisti jos sudarymo reikalavimai, numatyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 15 punkte.
Nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad buvo pažeistas incidento tyrimo terminas. Ištyrus įvykį įmonės direktorius gavo T. M. 2012-03-22 pastabas dėl akto. Siekdamas, jog incidentas būtų ištirtas kaip įmanoma išsamiau ir neliktų jokių neaiškumų, įmonės direktorius 2012-05-30 įsakymu Nr. 12-79 „Dėl įvykio ištyrimo“ sudarė dar vieną komisiją incidentui ištirti. Pakartotinis tyrimas užtruko, nes T. M. nuo 2012-03-26 iki 2012-05-04 sirgo, o nuo 2012-05-07 iki 2012-05-25 atostogavo. Darbo drausmės pažeidimai galutinai paaiškėjo tik dvišalei komisijai surašius 2012-06-01 papildomą tyrimo aktą, kuriuo buvo papildytas ankstesnis 2012-03-16 tyrimo aktas ir galutinai nustatyta, jog T. M. padarė drausmės pažeidimus. Atitinkamai, įmonės direktorius 2012-06-29 įsakymu Nr. 12-94 skyrė T. M. drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo. Nuobauda T. M. paskirta nepraleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto 1 mėnesio termino. T. M. padarytas drausmės pažeidimas paaiškėjo 2012-03-21, kai buvo surašytas Dvišalės komisijos tyrimo aktas, o nuobauda skirta 2012-06-29 įsakymu Nr. 12-94 „Dėl atleidimo iš darbo“, į nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, arba atostogavo (DK 241 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje S. K. prieš UAB „ GeoTec– Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009).
Atmetus ieškovo reikalavimus dėl drausminės nuobaudos skyrimo, netenkintini ir plačiau neaptarinėtini jo reikalavimai dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo.
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš T. M. 2800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Malkų įlankos terminalas“.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.